Skip to main content

Siela ir Supersiela

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
elteide2017-05-23 12:37

a.t.sielis rašė:Ne, praslysti niekas negali. Jeigu yra +4, bus +4, o ne +2 ar -3. Jeigu yra -3, bus -3, o ne kitaip. Visi yra mokiniai, o karmos atoveiksmiai yra pamokos. Visiems sudaryta pamokų programa, pagal jų praeities veiksmus. Nuo pamokų neišsisuksi. Karma sudeginama tarnaujant Dievui, tada yra atleidimas nuo karmos atoveiksmių.

o kas visą tai prižiūri( kad būtų viskas iki smukmenėlės  duota , paimta)?  karma ar pats Dievas?
ir , vadinasi, žmogus negali sau pasibloginti gyvenimo arba kitas kas pabloginti  nei kad buvonumatyta nuo pradžių – viskas pagal jo karmą , viskas nulempta – tėvai, vaikai, mylimieji, plyta nukritusi ant galvos, universito metimas, niekšelis pakartinęs gyvenimą, ligos, gaisras , mašinos ar pinigų vagystė ir tt? viskas išrašyta nuo A iki Z ir nieko blogiau sau gyvenime negali pasidaryt nei lempta? ( geriau tai ,aišku, imanoma -tarnaujant Dievui)

a.t.sielis2017-05-23 18:40
Viską prižiūri Dievas. Atsimenate tris Višnu pavidalus: iš pirmojo kyla visos visatos, antrasis įžengia į visas visatas, ir duoda pradžią vidinei sąrangai, o trečiasis yra visa persmelkianti Supersiela, t.y. visur esanti Virš-siela, Aukščiausioji Siela. Kaip mūsų kūną persmelkia mūsų siela, taip Supersiela persmelkia visą kūriniją. Supersiela glūdi kiekvienos gyvos esybės širdyje šalia kiekvienos mažos sielos, ir stebi jos veiksmus, kiekvieną akimirką, yra visko liudininkas, ir tada priskiria atitinkamus jos veiksmų atoveiksmius. Atoveiksmiams nėra mechaniško algoritmo, tai grynai Dievo nuožiūra skiriamos pamokos.

T.y. žodis "karma", arba "karmos dėsnis", reiškia tai, kad žmogui veikiant bus rezultatai, atoveiksmiai. Ir tai yra Aukščiausiojo valdomas procesas. T.y. karmos dėsnis reiškia Aukščiausiojo priskiriamus karmos atoveiksmius.

Viskas nėra numatyta, kadangi kiekvieną akimirką mes kuriame naują karmą. Tai panašu į laivą, kuris plaukia tam tikru kursu. Jeigu jis daro posūkį, tas posūkis nepriklauso nuo buvusios trajektorijos, tačiau vieta vandenyne, kur tas laivas tuo metu yra, priklauso nuo to, kaip jis prieš tai plaukė. Jis plaukė tam tikru maršrutu, ir atplaukė į tam tikrą vietą, o nuo ten toliau keliauja. Taigi, pvz. jeigu vairuodami padarysime klaidą ir sukelsime avariją, tai nebūtinai yra mūsų praeities karmos pasekmė. Tai naujas veiksmas, su nauju atoveiksmiu. Tačiau praeities veikla mus atveda į tą tašką ir situaciją, kurioje susidaro to naujo veiksmo aplinkybės.

klajunas2017-05-23 19:52
Kuo skiriasi siela ir supersiela, manau, atsakyti galima taip: jeigu tartume, kad egzistuoja tik materialus pasaulis (pagal fizikos standartinį modelį) tai gyvas organizmas būtų siela, o supersiela būtų visa materiali visata. Organizmas yra kūrinys, o dievas yra materija, kuri pagal savo dėsnius šį kūrinį sukūrė. Sielos yra nuo mikrobų iki stambių gyvūnų pasaulio organizmų. Dievas yra materiją persmelkianti tvarka, kuri realizuojama per materialią terpę, per substanciją. Kadangi viskas pagaminta iš dievo, tai mes esame dievo formos mažyčiame pavidale. Deja šio materijos dievo pasaulyje yra sielų hierarchija, kuri formuoja mitybos grandinę – žemiausi maitinasi pačiu dievu, aukštesni žemesniais. Taip yra todėl, kad įvairių tipų sieloms ne visos dievo vietos yra skanios.

Todėl norėčiau paklausti ar dvasių pasaulyje, visoms sieloms visos dievo vietos vienodai skanios, ar ir čia vieni minta dievu tiesiogiai, o kiti minta tais, kurie vartoja dievą.

a.t.sielis2017-05-23 20:18
Sielų santykiai su Dievu yra įvairūs, jeigu apie tai klausi.
klajunas2017-05-23 20:35

a.t.sielis rašė:Sielų santykiai su Dievu yra įvairūs, jeigu apie tai klausi.

Galima paklausti ir labai abstrakčiai: kaip vyksta abipusės substancijos/energijos ir informacijos introjekcijos anapusiniame pasaulyje. Nes kaip vyksta šiame pasaulyje, kiekvienas matome pagal savo pavyzdį: mitybos bei lingvizmų, logizmų, ir psichizmų injekcijos/projekcijos principu.

Jeigu nežinomi terminai, tai čia tereikia suprasti lotyniškus priešdėlius ir veiksmažodį iacere – lot. mesti, sviesti.

a.t.sielis2017-05-23 22:15
Dvasinis pasaulis yra absoliučiai subjektiškas. Tai reiškia ten nėra objektų, ir viskas sąmoninga, viskas yra asmenys, subjektai, net ir tie, kas turi daiktų formą. Viskam diriguoja dvasinė Dievo galia, viskas yra harmonijoje.

O šis pasaulis yra dvasinio pasaulio iškreiptas atspindys, tai jeigu supranti kažkokius šio pasaulio veikimo principus, jų pirmavaizdis yra dvasiniame pasaulyje.

elteide2017-05-23 23:57

a.t.sielis rašė:Viską prižiūri Dievas. … Supersiela glūdi kiekvienos gyvos esybės širdyje šalia kiekvienos mažos sielos, ir stebi jos veiksmus, kiekvieną akimirką, yra visko liudininkas, ir tada priskiria atitinkamus jos veiksmų atoveiksmius. Atoveiksmiams nėra mechaniško algoritmo, tai grynai Dievo nuožiūra skiriamos pamokos.

o aš galvojau, kad automatom-paties dėsnio- principu .

a.t.sielis rašė:Viskas nėra numatyta, kadangi kiekvieną akimirką mes kuriame naują karmą.

o kiek numatyta ? pvz. ar vyras, žmona, profesija , mirties data  numatyta?

a.t.sielis2017-05-24 06:37

elteide rašė:o kiek numatyta ? pvz. ar vyras, žmona, profesija , mirties data  numatyta?

Nežinau, neteko niekur girdėti, kiek būtent numatyta. Manau, konkretybės nėra fiksuotos, bendri bruožai daugiau mažiau. Kažkas turi priklausyti nuo naujų žmogaus norų ir pasirinkimų.

elteide2017-05-24 13:08

a.t.sielis rašė:Nežinau, neteko niekur girdėti, kiek būtent numatyta. Manau, konkretybės nėra fiksuotos, bendri bruožai daugiau mažiau. Kažkas turi priklausyti nuo naujų žmogaus norų ir pasirinkimų.

tie kurie skaito iš delno, sako ,kad kairė ranka ( delno linijos) rodo dievo suteikta potenciją, dabar sakyčiau, rodo karmą , na o dešinė jau išnaudotas galimybes , pasirinkimų , darbų rezultatą  gyvenamam ar nugyventame gyvenime , taipsk, kaip susikostė gyvenimas..
ir kairė ranka – kas skirta nuo dievo -,anot jų, rodo daug ką – vaikų sk. santuokų sk. , vedybų laiką , ligas , finansinę ir visuomen. padėtį tt…dešinis delnas  gyvenimo bėgyje keičiasi , daugiau mažiau skiriasi nuo kairio.

klajunas2017-05-24 13:42

a.t.sielis rašė:Dvasinis pasaulis yra absoliučiai subjektiškas. Tai reiškia ten nėra objektų, ir viskas sąmoninga, viskas yra asmenys, subjektai, net ir tie, kas turi daiktų formą. Viskam diriguoja dvasinė Dievo galia, viskas yra harmonijoje.

O šis pasaulis yra dvasinio pasaulio iškreiptas atspindys, tai jeigu supranti kažkokius šio pasaulio veikimo principus, jų pirmavaizdis yra dvasiniame pasaulyje.

Apie materialų pasaulį taip pat galima pasakyti, kad jis yra subjektinis. Tačiau tarp sąryšinių sankaupų yra riba ir tos ribos peržengimas. Bet kadangi viskas yra viena, tai čia žengiama ir peržengiama į save. O tai nesuvokiama dėl perspektyvos izoliacijos.

Tvirtini, kad dvasiniame pasaulyje nėra perspektyvos izoliacijos, ribos ir tos ribos peržengimo destruktyvia prasme. Tai reiškia, kad tai yra statiškas pasaulis, kuriame nėra jokios kaitos, atsiradimo ir išnykimo. Taip turi būti, nes priešingu atveju destruktyvus ribos peržengimas – egzistuotų.

Imant evoliucinį aspektą, tai reikštų, kad pradžia ir pabaiga sutampa ir abejuose taškuose dvasinis pasaulis iš karto atsirado savo tobulu variantu, bet jokio vystymosi. Arba, kad nereikėtų kažko objektiškai sunaikinti, kuriama iš "nieko".

elteide2017-05-24 16:57
dar klausimėlis yra šalia delnų linijų, kaip Vedos vertina visokius būrimus kortom, Taro kortom, iš delnų , horoskopus ir tt?
a.t.sielis2017-05-25 09:29
Vedų sistemoje yra astrologija, chiromantija irgi berods, o kortų neteko Vedų sistemoje girdėti.
elteide2017-05-27 01:01

a.t.sielis rašė:Vedų sistemoje yra astrologija, chiromantija irgi berods, o kortų neteko Vedų sistemoje girdėti.

tai gerai ar blogai pagal Dievą?

elteide2017-05-31 16:18

elteide rašė:tai gerai ar blogai pagal Dievą?

atsakymo nebus, kaip su magija Vedose? 🙂

a.t.sielis2017-05-31 16:43
Bendras principas, kad jeigu žmogus bando valdyti visatą, jos energijas, tai nėra idealu. Visų energijų valdovas yra Dievas, o mažos sielos prigimtis – tarnauti Dievui. Jeigu žmogus pats bando būti valdovas, tai eina prieš prigimtį.

Vedų sistema yra pakankamai inkliuzyvi, viską įtraukianti. Pvz. Atharvavedoje surašyti visokie užkalbėjimai ir prietarai. Man atrodo, kad Vedų sistema mažiau nei Biblija užsiima įvairių formų religingumų ir praktikų skelbimu blogybe, daugiau stengiasi įtraukti, ištaisyti, jeigu kas ne taip, pakreipti gera linkme.

elteide2017-05-31 17:04

a.t.sielis rašė:Pvz. Atharvavedoje surašyti visokie užkalbėjimai ir prietarai. Man atrodo, kad Vedų sistema mažiau nei Biblija užsiima įvairių formų religingumų ir praktikų skelbimu blogybe..

kokie uzkalbejimai kokiu tikslu  ir kas juos padiktavo , uzrase?

a.t.sielis2018-09-02 11:43

elteide rašė:kokie uzkalbejimai kokiu tikslu  ir kas juos padiktavo , uzrase?

http://www.satenai.lt/2013/11/01/atharvavedos-uzkalbejimai/

“Atharvavedos” užkalbėjimai

„Atharvaveda“ – tai viena iš keturių Vedų, senovės Indijos sakralinių tekstų rinkinių, sukurtų apytiksliai prieš 3000–4000 metų ir mūsų laikus pasiekusių dėl žodinės mokytojo ir mokinio perdavos. Priešingai nei kitos Vedos („Rigveda“, „Jadžurveda“ ir „Samaveda“), „Atharvaveda“ yra skirta ne dievų pagarbinimo ritualams, bet praktinei magijai. Tai seniausias Indijos liaudies magijos ir medicinos sąvadas. Joje atspindėti ne žynių luomo, bet liaudies burtai, vėliau inkorporuoti į šventųjų tekstų kompleksą. Dalis brahmanų ortodoksų iki šiol nepripažįsta „Atharvavedos“ esant viena iš Vedų.

„Atharvavedoje“, pavadintoje ugnies žynių atharvanų garbei, surinkti įvairiausi užkeikimai, užkalbėjimai, skirti įvairiems poreikiams – ligoms, demonams išvaryti, apsisaugoti nuo priešų ir negandų, siekiant pakenkti varžovams, siekiant troškimų išsipildymo. Ritualui atlikti kerėtojai naudodavo tarpininkus – amuletus, gydomuosius užpilus, užburiamo žmogaus daiktus ar plaukus, – tai turėjo užtikrinti burto išsipildymą. Čia pateikiama keletas tokių burtų vertimų, kurie padeda pažvelgti į pasaulį senosios indoarijų visuomenės akimis.

1.14. Prakeiksmas moteriai, kad liktų senmergė

Dalią jos spindinčią paėmiau lyg žalumą iš medžio.
Lyg kalnas plačiom papėdėm ilgai pas protėvius tesėdi ji,

Šita mergelė, o karaliau Jama, tebūna nuotaka, tau numesta,
Tebūna ji susieta namuose su motina, irgi su broliu, irgi su tėvu.

Šita tavoji šeimininkė, karaliau, tąją tau dovanojame šalia,
Ilgai pas protėvius tesėdi ji, [kol plaukai] nukristų nuo galvos.

Užkeikimu brahmanų Asito, Kašjapo ir Gajo
Gerovę tavo surišu lyg seserys – [tai], kas tarp skrynių.

2.29. Priešų prakeikimas ugnimi

Ugnie, ta kaitra, kuri tava, sudeginki ja tą, kursai nekenčia mūsų, kurio nekenčiame ir mes!

Ugnie, tuo grybšniu, kursai tavas, sugriebk juo tą, kursai nekenčia mūsų, kurio nekenčiame ir mes!

Ugnie, ta liepsna, kuri tava, apimk ja tą, kursai nekenčia mūsų, kurio nekenčiame ir mes!

Ugnie, ta žara, kuri tava, pelenais paverski tą, kursai nekenčia mūsų, kurio nekenčiame ir mes!

Ugnie, tuo tvyksniu, kursai tavas, sukurk šešėlį tam, kursai nekenčia mūsų, kurio nekenčiame ir mes!

2.15. Baimės užkalbėjimas

Kaip dangus ir žemė nei bijo, nei skausmu vaduojas,
Taip, mano gyvastie, tu nebijoki!

Kaip diena ir naktis nei bijo, nei skausmu vaduojas,
Taip, mano gyvastie, tu nebijoki!

Kaip Saulė ir Mėnulis nei bijo, nei skausmu vaduojas,
Taip, mano gyvastie, tu nebijoki!

Kaip malda ir kaip valdžia nei bijo, nei skausmu vaduojas,
Taip, mano gyvastie, tu nebijoki!

Kaip tiesa ir melas nei bijo, nei skausmu vaduojas,
Taip, mano gyvastie, tu nebijoki!

Kaip tai, kas būta, ir tai, kas bus, nei bijo, nei skausmu vaduojas,
Taip, mano gyvastie, tu nebijoki!

6.3. Užkalbėjimas prašant dievų užtarimo

Tesaugo mus Indra ir Pūšanas,
Aditė ir Marutai tesaugo mus,
Palikuonie vandenų, Septynios Upės, saugokite mus,
O Višnus tesaugo mus kaip ir dangus!

Tesaugo Dangus ir Žemė mus pagalbai,
Slėgties akmuo tesaugo mus, ir nuo bėdos tesaugo Soma,
Tesaugo palaimingoji deivė Sarasvatė,
Tesaugo Agnis sargais geradariais, kurie ano [valdžioj]!

Tesaugo mus dievu Ašvinu nuostabiu
Aušrinė ir Naktis lai išvaduoja mus,
Palikuonie vandenų, nupuolus mūsų ūkiui,
Tvaštare dieve, sustiprinki pilnatvei mus!

6.13. Mirties užkalbėjimas

Nusilenkimas ginklams dievų,
Nusilenkimas ginklams karalių,
Irgi kurie vaišijų ginklai – [nusilenkimas] jiems,
Mirtie, tau nusilenkimas tebūnie!

Nusilenkimas tavo užtarimui,
Nusilenkimas tavo prieštarai,
Gerumui tavo, o Mirtie, nusilenkimas,
Tavo rūstybei šis nusilenkimas!

Nusilenkimas kerėtojams taviesiems,
Nusilenkimas tavo gydantiems vaistams,
Tavoms šaknims, Mirtie, nusilenkimas,
Ir brahmanams nusilenkimas šis!

6.8. Moters meilės užkalbėjimas

Kaip vijoklis medį glaudžiai apsivijo,
Taip glaudžiai apsivyki tu mane,
O kad būtum geidžianti manęs!
O kad nebūtum vengianti manęs!

Kaip aras, pakyląs sparnais, pribloškia žemę,
Taip aš tavas mintis pribloškiu,
O kad būtum geidžianti manęs!
O kad nebūtum vengianti manęs!

Kaip tuodu, dangų ir žemę, kasdien apskrieja Saulė,
Taip aš tavas mintis apskrieju,
O kad būtum geidžianti manęs!
O kad nebūtum vengianti manęs!

2.16. Užkalbėjimas prašant dievų užtarimo

O įkvėpime ir iškvėpime, saugokite nuo mirties mane. Šlovė!

O Dangau ir Žeme, saugokite savo pasiklausymu mane. Šlovė!

O Saule, savo akimi saugoki mane. Šlovė!

O visur esanti Ugnie, saugoki mane visais dievais. Šlovė!

O Visa laikantis, viskuo palaikančiu saugoki mane. Šlovė!

6.42. Pykčio užkalbėjimas

Lyg lanko templę paleidžiu pyktį iš tavos širdies,
Kad būtuva mudu bendraminčiu, kad susijungtuva draugėn.

Lyg du draugu mes susijungtuva, aš pyktį tavąjį paleidžiu,
Po akmeniu pakiškime tavo pyktį, kursai [toks] sunkus.

Ant tavo pykčio aš stojuosi kulnu ir piršto galu,
Kad laisvai nekalbėtum, kad eitumei manan ketiniman.

6.9. Moters meilės užkalbėjimas

Geiski mano kūno, pėdų, geisk akių, geisk šlaunų,
Tavo akys, plaukai aistra pasruvę, manęs troškimo tebūna išdžiovinti.

Darau tave tuo, kas šliejasi prie manų delnų,
Kas šliejasi prie širdies [darau],
Kad mano galioje būtum, į maną ketinimą tu artėtum.

Kurių bamba – pabučiavimas, o širdy santarvė sukurta
Karvės, motinos sviesto, aną tepadaro mane mylinčią.

Iš sanskrito vertė Šarūnas Šimkus

Pageidaujantys meilės burtų apsidžiaugs 😀 čia net du užkalbėjimai yra.

vytra2018-09-02 11:55

klajunas rašė:Tvirtini, kad dvasiniame pasaulyje nėra perspektyvos izoliacijos, ribos ir tos ribos peržengimo destruktyvia prasme. Tai reiškia, kad tai yra statiškas pasaulis, kuriame nėra jokios kaitos, atsiradimo ir išnykimo. Taip turi būti, nes priešingu atveju destruktyvus ribos peržengimas – egzistuotų.

– taip, kadangi mūsų materiali Visata mokslo duomenimis yra baigtinė, tai Jūsų "ribos hipotezė" teisinga čia.

.. "Sielinis" kalba apie nematerialų begalinį Dievišką pasaulį, kuriame nėra ribų, nėra laiko, nėra destrukcijos. Tačiau tai gyvas dinaminis pasaulis, turintis tokias sąvybes dėl begalinės begalybės.

a.t.sielis2018-09-02 12:17
Materialiu protu suvokti amžiną, begalinę dvasinę būtį – neįmanoma, protas užklimpsta.

Tikriausiai teko girdėti apie NDE patirtis, kai žmogus patekęs į aukštesnes sferas tarsi įgauna labai didelį žinojimą apie viską, bet kai vėl grįžta į savo fizinį kūną, ir bando kažką papasakoti iš to žinojimo, kurį tada kaip ir turėjęs, negali nei atgaminti nei kažko pasakyti. Išplėstinis nedualus žinojimas apie viską prieinamas grynąjai sąmonei, o ne protui, kuriuo operuojame šiame pasaulyje.

Dvasiniai mokytojai sako, kad žemiški žodžiai nėra adekvatūs apibūdinti dvasinei realybei. Žemiški žodžiai panaudojami kiek įmanoma, kad duotų tam tikrą supratimą ir kryptį ("medžio šakos ir Mėnulio logika", "žiūrėk, ana ten, prie tos šakos, matyti Mėnulis", taip parodoma kryptis, nors iš tikro Mėnulis yra labai toli nuo medžio šakos), o tikrasis suvokimas yra patirtinis, viskas turi manifestuotis asmens grynojoje sąmonėje, esančioje ryšyje su Absoliutu.

Todėl mintijimas apie begalybę, apie dvasinį pasaulį, yra problematiškas. Aš kaip ir mintiju, ir išsakau tas mintis, bet tai problematiška. Tai abstraktu ir netikra, tikrasis žinojimas – patirtinis. Reikia išgryninti sąmonę ir visa tai patirti.

Dvasinis pasaulis apibūdinamas kaip amžinas, be pradžios ir pabaigos, gyvas, absoliučiai subjektiškas, pilnas įvairovės, su savo kitokiu dvasiniu laiku, kuris apibūdinamas kaip amžina dabartis. Jame vyksta gyvenimas, žaidimai, taigi, jis dinamiškas, pilnas judėjimo.

Būtų keista, jeigu šis materialus pasaulis, kuris yra pirminės būties išvestinė, iškreiptas atspindys, kūrinys, juda, o dvasiniame pasaulyje nebūtų judėjimo. Jeigu atspindys yra dinamiškas, vadinasi dinamika yra pirminėje būtyje.