NSO „regėtojų” psichologija
paragraf 78 rašė:Tai tada kyla klausimas: ko žmogus ieško, kad nuomonė sutaptų ar tiesos?
Aš galiu atsakyti tik už save. Mane labiausiai domintų kitų panaši patirtis. Tik nieko panašaus nesu matęs, nors neypatingai to ir ieškojau.
Beje, Dievas yra, ar bent jau kažkas, pas ką būni beveik akimirksniu perkeliamas, kai mintimis jo šaukiesi, ištrauktas iš kūno.
paragraf 78 rašė:Patirtis savo ruožtu, bet manyčiau svarbiausia yra tiesa, nes ir taip per daug melo mūsų gyvenime, kam dar labiau save apgaudinėti?
Atleisk, bet kaip tu sužinosi tiesą, jei nebus patirties?
Akiratis plečiasi kartu su patirtimi, ir tik po kiekvieno priartėjimo (iteracijos) gauni vis kažką panašesnio į tiesą.
Žmogaus sugebėjimu iš karto suprasti ar atpažinti tiesą aš smarkiai abejoju – tereikia pažiūrėti į mokslo vystymosi istoriją.
Be to, jei priimti tavo pasisakymą asmeniškai, tai aš mielai pasimokyčiau ir iš svetimų klaidų.
Aš, matyt, per didelis idealistas, manantis, kad žmogus pamatęs dangumi ramiai slenkantį, kartais sumirksintį taškelį, tikrai nepuls jo vadinti skraidančia lėkšte, o greičiau pagalvos jog tai gali būti palydovas, net ir nesigilindamas į palydovų judėjimo apskaičiavimo programas.
Manęs nesupa kvailiai, tik gal kitaip galvojantys. Matyt, aš pats nelabai protingas. 😉
Savo vaikams nuo pat mažens ir aiškinsi, kad juos ne gandras atnešė ir kad senelis Šaltis yra išgalvota mitologinė būtybė?
Abejoju, kad būtų galima sukurti kokį vieną standartą kaip reiktų elgtis tokiose situacijose. Su vaiku, gal reiktų pažaisti ir laukti kol jis užaugs ar pribręs rimtesniam klausimo nagrinėjimui. O su suaugusiu gal dar kitaip. Gal kartu įsigilinti į įvykio detales, pabandyti atrasti oponento mąstymo spragas. Ir savęs paklausti, ar tikrai nori tą žmogų ištraukti iš jo iliuzijos. Žinoma, nenustebk, jei nuoširdžiai tai darydamas, pats netyčia pakliūtum į jos žabangas. Pasaulis tikrai ne toks paprastas, kokiu jį įsivaizduoja šiuolaikinis, išsilavinęs žmogus su įprastine patirtimi.
Tiksliukų mokyme tikrai mažai dėmesio skiriama dvasiniams ar moraliniams dalykams ir jie mažiau pasiruošę likimo negandoms.
Beje, jei nesunku, paaiškink keliais žodžiais, kaip tu supranti "dvasinį augimą", tavo paminėtą kitoje temoje.
P.S. Dvasinis augimas tai visuma dvasinių ir materialinių praktikų: malda, nuodėmių sekimas, artimo meilės darbai ir panašūs dalykai.
paragraf 78 rašė:Dvasinis augimas tai visuma dvasinių ir materialinių praktikų: malda, nuodėmių sekimas, artimo meilės darbai ir panašūs dalykai.
Kodėl tu tai vadini dvasiniu augimu? Kai tu tai darai, ar kažką jauti?
paragraf 78 rašė:Kažkaip pastebėjau jog kiekvienas kas pamato "NSO" nebesiklauso jokių racionalių paaiškinimų, bet teigia kad tai tikrai buvo NSO, o ne kas nors kitas. Keistai ta žmogaus sąmonė veikia.
Pats irgi mačiau kažkada kiniškus žibintus, kuriuos palaikiau NSO nes tikrai keistai skraidė. Irgi visiems tvirtinau jog mačiau NSO ir tik po kurio laiko išsijungė tas neigimas.
Tai gi gal padiskutuokime kodėl taip yra?
Kodėl žmogus nebesiklauso jokių racionalių paaiškinimų po to kai pamato švieseles danguje?
Kokie faktoriai čia veikia?
Žmonės savo įsitikinimus , aistras kažkokiem tai dalykam … NSO ar tai būtų vaiduokliai linkę personifikuoti į vaizdinius objektus . Smegenys neveikia taip kaip tikslus skaičiuotuvas vienas du ir turi atsakymą .
Didelė dalis mūsų sprendimų yra paremta sukeltomis emocijomis arba bent jau joms dalyvaujant .
Nespėjame sugeneruoti kas tai yra galvoje ir priimame išankstinį paaiškinimą , kuris tuo metu būna paremtas tam tikrais įsitikinimais . Jeigu nebūtumėte domėjasis NSO , pirmiausia aiškintumėte šį atvejį dar kitaip . Dar prieš identifikuojant objektą pasąmonėje jau galvojote jog tai NSO vien dėl savo ilgos pažinties su šia tema .
Čia turbūt vienas iš tų atvėjų , kai susiduriama su neaiškiais objektais danguje , tada NSO mėgėjai racionalų mąstymą kritinėse situacijose išmaino į užplūdusią emocijų bangą , bei tikėjimą konkrečiomis " tiesomis " .
Tai nera racionalumo neturejimas, nera neigimas, viskas paprasta, norint suprasti zmogu nereikia ieskoti toli, atsakymai po nose.
Zmogus kuris kazka pamate ir pamane kad pamate nso, jis savo vidiniame pasaulelyje svetaines viduryje turi didziuli deimanta, kazka ko kiti neturi, ir kuo jis nori pasipuikuoti pries kitus, ir jis nenores klausyti pasisakymu kad jo deimantas tik anglis, kad kazkas yra niekas, kad nieko jis neturi kuo galetu pasipuikuoti pries kitus, jis sita objekta stengsis islaikyti kiek imanoma ilgiau, kaip dare pagrobtasis anomalijos narys.
