NSO „regėtojų” psichologija
Pats irgi mačiau kažkada kiniškus žibintus, kuriuos palaikiau NSO nes tikrai keistai skraidė. Irgi visiems tvirtinau jog mačiau NSO ir tik po kurio laiko išsijungė tas neigimas.
Tai gi gal padiskutuokime kodėl taip yra?
Kodėl žmogus nebesiklauso jokių racionalių paaiškinimų po to kai pamato švieseles danguje?
Kokie faktoriai čia veikia?
lekshtenas rašė:atsigauk viena karta 😛
Galetum placiau?
paragraf 78 rašė:Kažkaip pastebėjau jog kiekvienas kas pamato "NSO" nebesiklauso jokių racionalių paaiškinimų, bet teigia kad tai tikrai buvo NSO, o ne kas nors kitas. Keistai ta žmogaus sąmonė veikia.
Pats irgi mačiau kažkada kiniškus žibintus, kuriuos palaikiau NSO nes tikrai keistai skraidė. Irgi visiems tvirtinau jog mačiau NSO ir tik po kurio laiko išsijungė tas neigimas.
Tai gi gal padiskutuokime kodėl taip yra?
Kodėl žmogus nebesiklauso jokių racionalių paaiškinimų po to kai pamato švieseles danguje?
Kokie faktoriai čia veikia?
Žmogus įtikina protą, jog tai tikrai buvo NSO, bet iš mano patirties galiu pasakyti, jog jei žmonės pamato kažkokį keistą danguje skraidantį objektą bėga į specialius puslapius ir ten bando primesti Dievą "aš išrinktasis", bando aplinkinių dėmesi nukreipti į save.
Kas dėl išskirtinumo stokos, tai jo. Fantastiška istorija apie tai, kaip "mačiau nso" pritrauks nemažai klausytojų, o kaikuriuos lengvatikius tai net gi labai sužavės. Jei tą istoriją dar truputi pagražinus, tai išvis. Jau gali tikėtis daug dėmesio, virtinės klausimų ir labai daug gerbėjų.
Niekas nesako, kad liudininkų parodymai yra kokie nors blogi ar neteisingi. Čia kalbama tik apie tuos kur akivaizdžiai yra racionalus paaiškinimas, o žmogus vistiek laikosi NSO teorijos, nors visiems ir taip aišku, kad jis jokio NSO nematė.
Be to ne tau mokyti, kitus kaip elgtis tolerantiškai, nes nesupyk, bet būtent dėl netolerancijos ir buvai užblokuotas, ar jau pamiršai?
Tuo ir baikime offtopiką apie netoleranciją ir grįžkime prie temos
Ypač pirminė teorija ir tikėjimas savo teisumu sustiprėja, kai nebėra galimybės patikrinti kas iš tiesų vyko. Tuomet tai bet kuris iš mūsų savo regėtą "tiesą" gintume dantimis ir nagais. Tiesiog savo akimis, bei sau patogiomis tiesomis abejojame mažiausiai. O, jei regėtas vaizdas ir patogi teorija sudera – be šansų palaužti žmogaus kietakaktiškumą. Prisimenam kaip Kedžio garbintojai nesubega atsikratyti teorijos, jog ant lavono būtent smurto žymės. Jie matė nuotraukoje žaizdeles, nori, kad tai būtų smurto žymė ir niekas jau jų nuomonės nepakeis. Jie teisūs ir taškas.
Taip pat toks kietakaktiškumas prisiekinėjant, kad matytas šviesuliukas danguje buvo ateiviai ir niekas kitas – gali būti dėl per žemos savigarbos (pasijaučiama svarbiu ir to niekas negali atimti, nes 'ateivius' matei tik tu vienas) ar kaip tik, dėl per didelio ego (kaip gali pripažinti, jog buvai kvailas, naivus ir žioplas?).
Ir kietakaktiškomis būti linkusios ypač konservatyvios, nelanksčios asmenybės. Kurių realybė turi būti tvirta ir vienareikšmiškai suvokiama. Abejonės judintų realybės ir įsitikinimų pamatus, o tai jau gali privesti prie diskomforto. Todėl pasirenkama ignoruoti prieštaraujančius faktus, norint neapsunkinti savęs bereikalingomis abejonėmis 🙂
Bet esmė tame, kad praktiškai visų žmonių psichologijoje yra savų tiesų ginimas ir kitokių faktų ignoravimas. Skiriasi tik priešingų faktų kiekis ir laikas, kurį žmogus sugeba ignoruoti. Vieni anksčiau gali suprasti, jog galėjo klysti. Kiti iki grabo lentos bus užsiciklinę ties savo fantazijomis.
Šnekat apie kažkokia baimę sugriauti savo pasaulėžiūrą, bet gi to žmogelio pasaulėžiūrą jau sugriuvo, o ką jis ten ant savo griuvėsių pasistatė, tai galima ir nepriimti, nes gal jis ir suklydo savo interpretacijose. Tačiau, reiktų pakalbėti apie jūsų baimę sugriauti savąsias pasaulėžiūras. Užuot bandžius atskirti, ką tikrai patyrė nuo to ką jis apie tai mano, patys ginat savo pasaulėžiūras, kaip išmanydami, keldami visokias absurdiškas, tačiau "mokslines, racionalias" hipotezes.
Aš ne prieš mokslą. tik prieš "mokslinę visažinystę". Berods XIX a. fizikai skelbėsi, kad jų srityje jau viskas atrasta ir daugiau nebėra ko ieškoti. Abi pusės nėra be priekaištų.
Nes, pripažink, iš visų įmanomų galimybių, paranormalijos yra mažiausiai tikėtinos ir pačios rečiausios. Todėl ir jų galimybės rečiausiai turėtų būti priimamos.
O čia temoj kalbam apie tuos, (manau 🙂 ) kurie pamatę kokį žiburėlį iš karto nustato, kad ten ateiviai ir nieku gyvu nenori keisti nuomonės. Net neįsivaizduoja, kad jis galėjo klysti, ir kad egzistuoja kokie kitokie šviesuliukai danguje – ne tik skraidančios lėkštės.
O statistiką taikyti tokiuose klausimuose – nelabai sąžininga. Ar turi patikimą duomenų imtį? Juk niekas jos sąžiningai nėra net rinkęs. Taip, kai kas rinko, bet su išankstine nuostata tokius dalykus paneigti.
rutulys rašė:Mums trūksta žinių, ir negalim paaiškinti, kaip jie sugeba iki mūsų atskristi, bet kodėl iš karto tai yra "nepaaiškinama"?
Mums netrūksta žinių kaip jie sugeba iki mūsų atskristi. Mums trūksta įrodymų, kad jie apskritai egzistuoja. (Inkognito, nepradedam ginčytis, jei ką 😀 )
Imam analogiją. Man visada pavyzdžiai labai patinka aiškinantis kažką 🙂
Įsivaizduok, esi naktį miške, kuriame pilna gyvūnų: vilkų, lapių, šeškų….. – įvairaus dydžio, spalvų, su savais išsigimimais(be kojos) ar savybėmis (neįprastai kimiais balsais ar pan.) Čia yra faktas. Taip yra.
Ir tu, ten būdamas išgirsti greitus žingsnius ir pamatai už medžio šmėstelint uodegą. Kas ten galėtų būti?
Pagal tavo logiką, šitie paaiškinimai yra visiškai lygiaverčiai:
1. Ten buvo nepavykęs genetinis ateivių eksperimentas, pavertęs žmogų pusiau vilku, pusiau meška, pusiau zuikiu.
2. Ten buvo miško gyvnūnas.
Ir žmogus, pasirinkęs ir užsiciklinęs ties pirmu variantu yra visiškai teisus. Nafig viską aiškinti racionaliai, kai galima kuo lunatiškiau, ar ne? Aišku, mums trūksta žinių apie tą nepavykusį ateivių eksperimentą, bet kodėl tai iš karto turėtų būti "nepaaiškinama"?
Ir statistiškai negalima teigti, jog vilkai miške dažnesni, nei pusiau žmogus-pusiau vilkas su meškazuikio dalimis. Nes juk nebuvo parinktos patikimos duomenų imties.
Niekas nesikėsina griauti kieno nors pasaulėžiūros, ar savosios statyti kaip vienintelės teisingos, ne apie tai diskutuojama. Kalbama apie akivaizdžius atvejus, kai NSO palaikomi palydovai ir kiti žemiški dalykai.
Keisčiausia tai jog kuo racionaliau paaiškinamas atvejis, tuo aršiau jo gynėjas už jį kovoja. Ir atvirkščiai: kuo atvejis neaiškesnis, tuo jo gynėjas linkęs labiau ieškoti kažkokio paaiškinimo, neįsikibdamas vien į NSO teoriją. Paradoksalu ir tiek.
TinSoldier rašė:Mums trūksta įrodymų, kad jie apskritai egzistuoja.
<…>
Ir tu, ten būdamas išgirsti greitus žingsnius ir pamatai už medžio šmėstelint uodegą. Kas ten galėtų būti?Pagal tavo logiką, šitie paaiškinimai yra visiškai lygiaverčiai:
1. Ten buvo nepavykęs genetinis ateivių eksperimentas, pavertęs žmogų pusiau vilku, pusiau meška, pusiau zuikiu.
2. Ten buvo miško gyvnūnas.Ir žmogus, pasirinkęs ir užsiciklinęs ties pirmu variantu yra visiškai teisus. Nafig viską aiškinti racionaliai, kai galima kuo lunatiškiau, ar ne? Aišku, mums trūksta žinių apie tą nepavykusį ateivių eksperimentą, bet kodėl tai iš karto turėtų būti "nepaaiškinama"?
Pašaipa, aišku, pats geriausias ginčijimosi būdas. Įdomu, kaip tokioje situacijoje nustatytum, kad tai buvo nepavykęs… genetinis ir dar būtent ateivių eksperimentas?
Pažįstu žmogų, kuris sovietiniais laikais pats savo akimis matė ne kažkokias naktį chaotiškai judančias švieseles, o virš gamyklos vidury baltos dienos kabančią sferą. Jis labai tvirtai įsitikinęs, kad tai buvo kažkoks slaptas kariškių skraidantis aparatas. Ateivių versiją atmetė net negalvodamas.
Beje, asmeniškai man netrūksta įrodymų, kad ateiviai "apskritai egzistuoja". Man miegant, nors jie ir neprisistatė, bet vis gi šį tą yra parodę.
Juk šito nei pageidauji nei prašai,tie regėjimai siunčiami jų iniciatyva. Dažnai net nesuprantu ką jais norima pasakyti ir ką tai aplamai gali reikšti.
inkognito rašė:Ir aš norėčiau, kad mano kai kada matomi ypač ryškūs sapnai ar regėjimai nors kartą naktį aplankytų Gabrielių arba Tin Solderį. Kada visą naktį ištisai praleidi kažkokiose jų bazėse,kurios randasi net nežinau kur, belaukdamas budėjime pavojaus signalo,arba su jais skrendi į kovines užduotis jausdamas viską fiziškai ir skausmą ir mirties baimę,o pabundi pavargęs taip, kad diena atrodo poilsis nuo nakties košmaro. Kiekvieną naktį vyksta kažkokios žiaurios kautynės už mūsų atmosferos ribų,tik visa laimė mes jų nei matome nei girdime.
Juk šito nei pageidauji nei prašai,tie regėjimai siunčiami jų iniciatyva. Dažnai net nesuprantu ką jais norima pasakyti ir ką tai aplamai gali reikšti.
Aš suprantu Jus ir, tiesą sakant, žinau "ką jais norima pasakyti ir ką tai gali reikšti", bet pabandykite nueiti pas psichologą ar gal net psichiatrą su šia savo žinute – jie geriau žino…
OKULTISTE rašė:Aš suprantu Jus ir, tiesą sakant, žinau "ką jais norima pasakyti ir ką tai gali reikšti", bet pabandykite nueiti pas psichologą ar gal net psichiatrą su šia savo žinute – jie geriau žino…
Kokia naivi jūs esat panelyte. Nei velnio jie nieko nežino, kažką apgraibomis tamsoje daro. Ką jie moka, tai tik nuraminti, o gal tiksliau užslopinti su "vaistais", ekstremaliais atvejais vis dar naudoja elektrošoką, net ir Lietuvoje, – kokio dar didesnio jų bejėgiškumo įrodymo bereikia?
Būtumėt jiems tik eilinis bandymų egzempliorius. Diagnozes nustatinėja iš akies, net nebando normaliai visko išsiklausinėti. Jie gi visažiniai – paskutinė instancija – niekada neklystanti. Pasidomėkite internete, kiek žmonių jie suluošino su savo eksperimentais.
Nesuprantu, iš kur tas žmonių naivumas, užuot patys susitvarkę su savo problemomis, patys sau neriasi kilpą ant kaklo, eidami pas juos bei užkraudami atsakomybę už save kitiems.
rutulys rašė:Pašaipa, aišku, pats geriausias ginčijimosi būdas. Įdomu, kaip tokioje situacijoje nustatytum, kad tai buvo nepavykęs… genetinis ir dar būtent ateivių eksperimentas?
Pirma, nebuvo pašaipa, o analogija. Ir blem, taip nifiga ir nesupratai ką rašiau. Nesugebat iš šono į save pažvelgt. Nesugebat analogiškoj situacijoj savo tikėjimo absurdiškumo suprast. O kaip tu, pamatęs keistą objektą, nustatytum, kad tai ne tik neįprastas skraidantis objektas, bet dar ir ateiviai? Todėl, kad tau taip atrodė? Todėl, kad tu iš milijonų įvairių reiškinių ir skraidančių aparatų vieno iš jų neatpažinai? Ir kaip nesupranti, kad nepavykęs ateivių eksperimentas mano pavyzdyje ir skraidanti lėkštė danguje yra LYGIAVERČIAI.
rutulys rašė:Pažįstu žmogų, kuris sovietiniais laikais pats savo akimis matė ne kažkokias naktį chaotiškai judančias švieseles, o virš gamyklos vidury baltos dienos kabančią sferą. Jis labai tvirtai įsitikinęs, kad tai buvo kažkoks slaptas kariškių skraidantis aparatas. Ateivių versiją atmetė net negalvodamas.
Tai ne apie tokius žmones šitoj temoj kalbam.
rutulys rašė:Beje, asmeniškai man netrūksta įrodymų, kad ateiviai "apskritai egzistuoja". Man miegant, nors jie ir neprisistatė, bet vis gi šį tą yra parodę.
😀 😀 😀 absurdo viršūnė. Vėl paimam tą analogiją: pamatęs miške už medžio pradingstančią uodegą nusprendei, jog tai nepavykęs ateivių eksperimentas – žmogus, paverstas pusiau vilku, pusiau meškazuikiu – todėl, kad tu esi tai SUSAPNAVĘS 😀
Ne, nu su jūsų logika tai tikrai liūdna nebūna 😀
TinSoldier rašė:Ir kaip nesupranti, kad nepavykęs ateivių eksperimentas mano pavyzdyje ir skraidanti lėkštė danguje yra LYGIAVERČIAI.
<…>
😀 😀 😀 absurdo viršūnė. Vėl paimam tą analogiją: pamatęs miške už medžio pradingstančią uodegą nusprendei, jog tai nepavykęs ateivių eksperimentas – žmogus, paverstas pusiau vilku, pusiau meškazuikiu – todėl, kad tu esi tai SUSAPNAVĘS 😀
Ne, nu su jūsų logika tai tikrai liūdna nebūna 😀
Matai, kai pačiam taip nėra buvę, tau sunku patikėti, kad miegant gali nutikti kai kas kitko nei sapnas. Mes neturime tokio žodžio, kad tai apibūdinti, todėl dažniausiai tokiais atvejais rašau sapnas su kabutėmis(, kurių tu pats net nesiteikei pastebėti). Nors iš tikro tai gali būti ir kokie nors manipuliavimai su atmintimi ar kokie nors kiti techniniai triukai.
Kažkodėl nusprendei, kad pamatęs švieseles, jas iš karto priskirčiau ateivių aparatui. Tas pats su tavo pašaipia analogija – meškazuikiu. Žinoma, tu gi jau viską apie mane žinai, jau esu suklasifikuotas ir padėtas į kažkurią tavo lentynėlę.
Man tavo "analogija" – nei į tvorą, nei į mietą. Visiškai nevykęs dirbtinis bandymas mane pašiepti. Kažkodėl internete apie tavo išgalvotą meškazuikį jokios informacijos nėra. Nei kas tokį matė, nei kas apie tokį girdėjo ir, tikriausiai, niekas tokio "nesusapnavo".
Man tik įdomu, kodėl ateivių versiją iš karto nurašai kaip neįmanoma. Juk, tikriausiai, esi apsišvietęs žmogus, o ne viduramžių laikų fanatikas laikantis Žemę visatos bamba?
2. Sapnai gali būti įvairūs, įvairių ryškumų, sukeliantys įvairias emocijas. Jei kartas nuo karto susapnuoji neįtikėtinai tikrovišką sapną, tai tereiškia, kad tavo pasąmonėje šaudantys neuronai sukėlė kitokius pojūčius. Sapnai neturi NIEKO bendro su ateiviais, jų pranešimais ir t.t. Tai tėra iš pasąmonės (kurioje nėra jokios mistikos) kylantys vaizdiniai, generuojami atsitiktinai šaudančių neuronų. Taip, tai gali būti manipuliavimai atmintimi ir panašūs triukai, bet šitų versijų galimybė yra lygi ateivių ir meškazuikio. Tai yra, praktiškai nulinė. Ir tokia bus iki kol neatsiras tai teigiančių įrodymų.
3. Aš nenurašau ateivių versijos kaip neįmanomos. Aš pirmoje žinutėje rašiau, kad tai, iš visų įmanomų variantų, yra vienas iš mažiausiai tikėtinų. Ir pavadinau "nepaaiškinamu". Žodį netinkamai pavartojau. Turėjo būti "paranormalus", o ne "nepaaiškinamas". Bet esmė vis tiek ta pati lieka.
Tas tavo spagetis tėra bandymas išjuokti kokius nors tikėjimus. Kas jį išgalvojo to net neslepia.
2. Taip, taip sapnai neturi nieko bendro su ateiviais. Bet "sapnai" – tai visko gali būti. Jei tokius patirtum, pats juoktumeisi iš tos savo "atsitiktinai šaudančių neuronų" versijos. Kažkodėl man kokius metus tie neuronai "pašaudė", o po to nusiramino.
[Kitos dienos papildymas]
Kai dėl trečio punkto, tai sutinku, kad, pavyzdžiui, tikimybė, jog konkrečiai tu pakliūtum į ateivių akiratį ir jie su tavimi atliktų kažkokius eksperimentus, artima nuliui. Vis gi, mūsų planetoje žmonių yra didelis tuntas.
Bet tikimybė, kad su kažkokia, gal ir nedidele (statistiškai, nykstamai maža) žmonių grupe ateiviai yra darę eksperimentus yra vienetas. Aš tau tai teigiu, kaip žmogus, kuris prieš kelis metus gyvendamas vienas, ir kartą besitvarkydamas savo namuose, dulkių sluoksnyje ant spintelės yra aptikęs tripirščio delno antspaudą. (Matyt, jie patys norėjo man parodyti, kad tai nebuvo tik paprasčiausi keisti sapnai.)
Atleisk panelyte bet man žodis Okultistas ir šarlatanas yra lygiareikšmiai. Aš pats turiu aukštajį psichologo išsilavinimą ,ir tamstelei galiu iš karto diagnozoti aiškų polinkį Į Šizofreniją, jau vien dėl noro užsiimti okultizmu,bet jei to nedarau tai būkite maloni nestatinėti ir man savo šarlataniškų diagnozių.Juk aš niekada tamstai nesiūliau pasitikrinti pas psichiatrą,o ar jūs turite pakankamai kompetencijų tai daryti? O gal turite nors lašą mandagumo to nedaryti?
inkognito rašė:Aš pats turiu aukštajį psichologo išsilavinimą
Nereikia lialia.
Dar 2011m., pagal vrk pateiktus duomenis, išsilavinimas: vidurinis.
Ir iš žinučių, patikėk, tikrai visiškai neatrodo, jog turėtum psichologinį išsilavinimą (:
Bet šiaip, net nustebau, kad taip mandagiai atsakei į Okultistės žinutę 😀
Na, nepyk, nepyk, dar ant švenčių pačių 😀
Prieš kurį laiką ieškojau daugiau informacijos internete apie tavo plėveles, kokių straipsniukų, ar dar kokių reportažų. Ir radau informaciją vrk, kuri jokiais būdais nėra užslaptinta, ir viešai prieinama bet kuriam žmogui. Nereikia saugumiečiu būti, kad google galėtum pasinaudoti 🙂
Beje, po to, kai netyčiom radau tiek daug laisvai prieinamos informacijos apie tave, ir parašiau PM, kad truputį atsakingiau su asmeniniais duomenim čia elgtumeisi 🙂 Tad dabar pykti tikrai nereikia 🙂
Ypač kai neturėdami jokių psichologų įgūdžių pradedate statyti oponentui diagnozes,kurios terodo jūsų pačių psichinio sutrikimo lygmenį.
Na, bet ginčijomės ne dėl to. Prisikabinau dėl tavo išsilavinimo. Paaiškinai, kad aš klydau. Tebunie taika 🙂
Bet grįžkime prie temos:
Kiek svarbus žmogui jo pozicijos išlaikymas ir jos gynimas ir kodėl? Ne jau vien dėl noro pasijusti išskirtiniu ar dėl ego reiklavimų, ginti savo tiesą?
P.S. inkognito, nerašyk dviejų pranešimų vienas paskui kitą, norėdamas ką nors papildyti, naudokis funkcija "keisti"
O gal paprasčiausiai pagalvokime, kas vienam akivaizdu, kitam gali būti visai neakivaizdu. Kiniški žibintai gan nauja mada ir ne visur provincijoje išplitusi, o žmonės švieseles danguje matydavo ir iki jos atsiradimo.
Aišku, neskaitant piktybinių variantų, kurie ginčijasi tik dėl ginčo. Tokiems net nesvarbu kas yra teisybė ar kaip jie laimės ginčą. Gali sumaišyti kitą pusę su žemėmis, kad pajustų pasitenkinimą, jog nugalėjo.
1. Išklauso labiau su reikalo esme susipažinusių asmenų nuomonės ir su ja sutinka apsvarstydamas visą gautą informaciją
2. Jis nesvarsto jokios gautos informacijos ir bukai laiko įsikibęs savo nuomonės, nors nieko tame reikale neraukia
Tai gi, man įdomu kokie mechanizmai iš tiesų veikia žmogaus psichiką, kad jam nebesvarbi tarkime specialistų nuomonė, o geriau jau savo išgalvota teorija.
Na čia panašiai kaip nuėjus pas daktarą, jis sako: gerbiamsis, čia ne plaučių vėžys, o paprasčiausias peršalimas. O žmogelis vistiek tvirtina, jog jam vėžys.
Aš galiu patikėti, kad šiame forume yra skraidančių kiniškų žibintų ekspertų, bet tai švelniai tariant per siaura specializacija.
Kai dėl užsisklendimo, matyt, įsijungia jausmai. Na nelimpa žmogui tavo versija prie širdies, na tai ką jau čia padarysi.
