Minties mechanizmas
Dvidešimt Trys rašė:Geriausia iš vis nepriimti jokių minčių, o joms ateinant nuvyti per daugiausia 1-os sekundės laikotarpį, geriausia būna kai 1/4 sekundės dalį.
Nori pasakyti, kad gyveni be blogų minčių? 😀
Dvidešimt Trys rašė:tai kas nekyla iš meilės, kyla iš baimės, tik šios dvi ir egzistuoja
Čia iš šitos Jim'o Carrey kalbos, ane? 🙂
TinSoldier, ne, iš Gregg Braden – The Divine Matrix, o šiaip tai visur dabar pilna info būtent apie tai, bet lengva ir pačiam susivokti. Peržiūrėjau/perklausiau tą video, nuostabi kalba. 🙂
Sujungti mintis yra tik vienas būdas:bendras tikslas.Bendras siekis sinchronizuoja,geriausias to įrodymas-masinė psichozė.Yra tik vienas sunkumas:tuo siekiu reikia kitus užkrėsti.
O prieigą prie kitų turimos informacijos turime visi iš prigimties,tik šito sugebėjimo netobulinam ir kai su juo susiduriam,gautas žinias dažniausiai priskiriam sau,nesuprasdami,kas tikrasis jų šaltinis.
Šimtosios bezdžionės fenomenas plačiai tyrinėtas.Kai žinančių kokią nors specifinę informaciją skaičius pasiekia "kritinę masę"(10 procentų populiacijos)-kiti populiacijos individai ją kol kas nepaaiškinamu būdu sužino tarsi savaime.Ir lengvai priima net tada,jei ta informacija radikaliai keičia pasaulėžiūrą.
Asmeniškai aš manau,jog tai pats akivaizdžiausias telepatijos įrodymas.Visi esame tampriai susieti informaciniais ryšiais ir iš esmės esame vienas organizmas.
xsistemax rašė:kiti populiacijos individai ją kol kas nepaaiškinamu būdu sužino tarsi savaime.
Tai tipo pasitrines prie univero as savaime suzinosiu, ka mokosi vargsai studentai (univero populiacija), neskamba labai itikinamai… paprastai, kas nesimoko tas ir nezino nieko…
Todėl to nepastebėti neįmanoma, sustabdyti irgi sunku. Nežinome patys su kuo susidūrę.
@cs,jei tai vyktų tik su žmonėmis-tada gal tu ir teisus.Bet reiškinys stebimas ir tarp kitų gyvybės formų.Todėl manau,jog tai nėra evoliucija.Greičiausiai tai susiję su kvantų poromis.
Telepatijos įmanomos kaip elitinis ir kaip kolektyvinis reiškinys. Elitinis, kai šis gebėjimas yra pranašumo pagrindas ir naudojamas kaip ginklas. Kolektyvinis yra ryšio priemonė. Bet kolektyvinė sąmonė tik atrodo, kaip didelis šuolis, nes žmonės nepatyrę, ką tai iš tikro reiškia. Kolektyvinė sąmonė yra pragaras. Todėl dauguma svajoja telepatija naudotis kaip ginklu ir pranašumu, kai pats turi, o kiti neturi. Tai ypač būdinga technologinei telepatijai.
Ginklo esmė ta, kad iš sąmonės pašalinamas telepatinis bendrapasaulis ir tik perduodama bei paimama informacija, tačiau tu nematai siuntėjo, esi aklas todėl labai lengvai pažeidžiamas ir sunaikinamas.
Visi nori valdyti telepatiją, tačiau nenori būti telepatijos veikiami. Kaip ir kūnų pasaulyje, telepatiniame pasaulyje vykdomi nusikaltimai ir niekas nenorėtų būti tų nusikaltimų aukomis.
Be tikros telepatijos, lengvai panaudojama analitinės empatijos sistema, kuri išrenka ir įrėmina į kontekstą mintį, kuri yra ne kas kita kaip juslinis ir kalbinis morfizmas įtrauktas į kognityvinę žievę, kuri kuria savo rūšies gnostinį juslumą.
xsistemax rašė:tą informaciją turi žinoti 10 procentų VISOS populiacijos,t.y. žmonijos.Keli universiteto studentai tokio procento nesudaro.Atstumas irgi nesvarbus faktorius,nes neturi jokios įtakos.
Pavyzdziuj 10 % tikrai moka anglu kalba , o as nemoku??? Arba 10 % tikrai moka pradine matematika, bet kas nelanke mokyklos tie tikrai nemoka??? Neveikia tavo teorija 🙁 .
Noriu pasakyti, kad dėmesys yra sukaupiamas ties tam tikra jo minčių sfera, kuri sutampa su visuotinai nagrinėjama ir populiaria tuometu. Todėl imtasi to, kad priverstinai bandoma pateikti tam tikrus populiarius tuometinius dalykus, kad žmogui nebereikėtų aiškintis pačiam. Taip informacijos stygius bandomas "pašluoti po kilimu".
Gali tai pasirodyti gan keista ir neįprasta, tačiau demaskuosiu. Tai nėra nei šimtosios bezdžionės efektas, nei telepatija. Tėra pasenusi tendencija kontroliuoti kiekvieną žmogų ir tai lengviausia padaryti per atsiminimus.
Jei lengvai betkuris ims tikėti, kad jis būtent tas, kuris nori sukelti pasaulio pabaigą (ar netgi jau bandė sukelti), kad jis tas žmogus, kuris kažką padarė, nusikalto, išgirdo netaip, todėl kaip pasekmes mato kaip visuotiną reiškinį, padarinį. Jis tada nieko nesuprato ir drįsčiau teigti klaidingai suprato. Keisčiausia tai, kad jis to nori ir priima noriai. Sau noriai prisiima kaltę už nepadarytus dalykus.
Todėl @xsistemax valdyti ir nepasakyti neprotinga, nebent darytum, kiek ir norėtum, kad žmogus būtų įtakos sferoje.
Prisiminimai man ir visiems ilgai veikė, kol nustojo. Ir telepatija dingo.
Siūlau aiškintis pačiam žmogui, kas negerai. Aš pasakau, kas man negerai ir nebekelia džiūgavimo. O teorijų bus dar visokių, kurios privers pulti žemai.
Šimtosios bezdžionės fenomenas veikia maždaug taip:kažkas sugalvoja,kad vyšnių apsaugai nuo varnėnų turėtų padėti vyšnioje pakabinto kompaktinio disko blykčiojimas saulėje.Iš pradžių metodas veikia puikiai,bet ilgainiui atsiranda drąsių varnėnų,kurie nustoja bijoti.Bailesnieji stebi ir po truputį kai kurie irgi įsidrąsina.Procesas vyksta gana lėtai,kol nebijančių kompakto skaičius nepasiekia 10 procentų.
Tada viskas vyksta lavinos principu.Visi varnėnai visame pasaulyje akimirksniu nustoja bijoti.Net tie,kurie neturėjo jokių,kontaktų su grupe,kuri išdrąsėjo.net tie,kurie niekada nematė disko.
Tas pats vyksta su visomis rūšimis visame pasaulyje.Ir su žmonėmis.
xsistemax rašė:O bendravimas fonetiniais simboliais (kalba)būdingas visiems homo padermės atstovams.Jame svarbu ne tai,kokia kalba kalbama,bet pats komunikavimo būdas.
Maugliai nekalba.
xsistemax rašė:Veikia.Matematiniai pradmenys žinomi net Afrikos pigmėjams
Bet dvejatukininkams nelabai. Visdelto neveikia.
Dėl to buvo ekspermentuota (iš dangaus siekiama pamatyti žmonių reakcijas ir minas kai kažkas nutinka tragiška). Dabar norima nusikratyti kaltės jausmo suverčiant natūraliems reiškiniams, kurie ir taip turi vykti, tačiau abejotina ar tokie kada nor įvyks prie tokių sąlygų kurios yra natūralios. Tarkime, kad kažkur jūroje atsiveria plyšys. Tas plyšys užregistruojamas kaip gamtos kataklizmas, bet ne kaip kažkoks mokslinis ekspermentas. Tada kai tas plyšys tampa viską griaunančia praraja niekas nė nebeturi pagalvoti laiko, kad tai yra nepavykęs ekspermentas.
Labai daug melo situacijų būna. Nesuskaičiuojamai.
Natūraliai įvyksta nedaug reiškinių. Tetiek daug, kad negalėtų sukontroliuoti juos sukėlę.
Fenomenas iš tiesų egzistuoja,jo nepaneigia retos išimtys,tuo labiau,jog yra objektyvių priežasčių toms išimtims atsirasti( maugliui nėra su kuo taip komunikuoti,analfabetui trūksta intelekto).
Kadangi reiškinys vyksta be laiko uždelsimo neįtakojamas atstumo,įžvelgiu analogiją su kvantų poromis.Tokie kvantai keičia būseną sinchroniškai ne todėl,kad sąveikauja begaliniu greičiu.Tai tiesiog tas pats kvantas,tik skirtingose projekcijose.
Pagal analogiją visi rūšies individai yra vienas ir tas pats asmuo.Jei taip iš tiesų yra-mes disponuojame ta pačia informacija,ją reitinguodami pagal patikimumo ir suinteresuotumo ja procentinius kriterijus.Taip galima lengvai paaiškinti reiškinį,kai tą patį atradimą vienu metu padaro visiškai nesusiję žmonės.
Vienu žodžiu- mes žinome viską,tik neteikiame žinioms reikšmės,kol jos neįgauna "kritinės masės".Disponuojame bendromis mintimis.Ir tai nėra kolektyvinė sąmonė,greičiau bendra duomenų bazė.
Holografinės pasaulio prigimties teorija kalba tą patį.Pagal ją visos mintys gimsta viename taške ir yra projektuojamos į virtualų laiko-erdvės kontinuumą.Tiesiai teorija apie tai nekalba,bet,kaip sakydavo mokykloje,iš jos "išplaukia"… 🙂
cs,kas,tavo nuomone,taip eksperimentuoja iš to dangaus? 🙂
Kas nori, kad mes taptume vienas ir tas pats žmogus?
Panašu, kad aš to nenoriu ir nestengiu įrodyti, kad mes tuoj pat privalome tapti tuo pačiu žmogumi. Tačiau bendrus visiems dalykus neatmetu, kad galima prisiminimais valdyti kiekvieno apsisprendimus ir labai jį įtakoti. Netgi įbauginti.
Priežastis, netgi bandant gilintis pateikiamą "šimtosios bezdžionės efektą", nėra išaiškinta jau visai. Tėra užfiksuojamas faktas, kuris gali būti klaidingas. T.y. Jeigu vienas taip elgiasi, nereiškia, kad turi taip elgtis visi. Manau, tai tėra instrukcijos, kuriomis žmogus siekia nuslėpti nepageidaujamą veiklą ir siekia išsivaduoti nuo atsakomybės. Todėl pagalvoti verta, kada šis principas netaikytinas.
Niekas niekada neteisia to, kuris nieko neprisidirbo ir nepadarė. O betkuris žingsnis gi apgalvotas ir reikšmingas kitam žmogui. O kaip sakiau, labai dabar propaguojamas vagių principas kai bandoma nusikratyti įrodymų per natūralius reiškinius (kurie ir taip turi vykti).
Seniau aš irgi maniau, kad visi vienas ir tas pats asmuo galintis mums suteikti tam tikrą žinių paketą – prasmingam panaudojimui . Taip ir nesulaukiau nieko naudingo. Tačiau pateisinu iš savo pusės, nes pats ieškojau. Kažkaip tikėti dar anksti. Dabar manau, kad čia dar vienas melas nuslėpti kažkieno daromus nusikaltimus žmonijai per telepatijas ir fenologizmus. Tai aktualu tik dabar, o taps greit nebe.
Tavo apkalbamamas fenomenas – nesutampa.
Vėl dar kažkas tavo – nesutampa.
Sutapo tik kad mes galime būti taspats žmogus, bet jau man tas principas nebeveikia. Populiarus buvo, sakyčiau, bet ilgai netempė – matyt melas buvo.
Tik tiek savo požiūri pateikiau, kad butu su kuom lygintis. Jei tau visi panašus, reikia atsakyti į "ar visi gali būti panašus?". Nes panašu, kad ne.
Kažkokia slapta žmonių organizacija tarp varnėnų skleidžia žinią,kad kompaktinis diskas visai nebaisus.Ir sinchronizuoja kelių kontinentų skruzdžių bendruomenę.Moko bezdžiones plauti batatus,Japonijos makakas moko nardyti ir t.t.
Pavarėt nesusimąstę,ar ne? 🙂
cs,pradėti reikia ne nuo klausimo,kas to nori.Tai vyksta ir tiek.Klausimas kodėl ir kaip tai vyksta.Ir kaip tai suaktyvinti,nes nauda-akivaizdi.
Bet rimtai pasidomėk, ne tik pavaryk.
Patirti ir išgyventi gali kiekvienas žmogus savu laiku, savu laiku ir aš kaiką patyriau. Nors nedaug ateina į tokias vietas: ir nepatyrę nieko panašaus, ir visiškai neišmanantys kas čia aptariama. Galbūt, dauguma tik pasisemti energijos, o kažkam tai tikra. Svarbiausias klausimas kalbant tokiu mąstu, kurį tu mini yra tikrai atsakymai į tokius klausymus:
Kas galingiausias, įtakingiausias – priskiriama ir teisingiausio vertė. Todėl nenuginčijamai tai yra – melas, bet tas melas kažkada nebetenka vertės ir mes pradedame nebesuprasti. Viskas pradeda nusibosti ir pradedame kreipti vis mažiau dėmesio. Visos galimos išgyventi situacijos yra apsprestos (psihiatrija turi visas situacijų baigtis), tos situacijos galimos atlikti tik vienaip, o kitaip negalimos. Bandoma kuo daugiau supykdyti, pažeminti, nuskriausti, sutrypti – norus, kad jiems išeitų kaip ir nori. Žmogaus norai – neatitinka scenarijų, kuriais siūloma vadovautis, nes nebetokios baigtys gaunasi. Labai bandoma pasinaudoti žmogaus emocijomis ir tuo pačiu gyvenimu per jo atsimimus. Žmogus negali apsispresti ar meilė tikra, ar prisiminimai turėjo reikšmę. Tačiau kažkam kitam, siūlo rinktis netekti kažko, kad kažkas kitas pasiliktų. Taip renkamasi tarp ateities vizijų ir gyvenimo, kuris jau atgyventas (tačiau vertinant pagal tam tikrus kriterijus, dar reikalingas).
Žmogus pats nežino, kas jis yra, jis neapsisprendžia, nemoka įvertinti teisingai. Jo sąmonė bando kažką užlaikyti, kol galiausiai tai patampa netiesa. Todėl pradedama suvokti ir laikinumo sąvoka, kuri paaiškina laiko prigimtį. Priklausomai kokiame lygyje jis yra nustatomas. Bandoma įvertinti galimybes. Ar žmogus suvokia kad jis ypatingas ar ne, ar jis kam nors svarbus, kokias vertybes jis turi, kokiai organizacijai ar darbovietei priklauso, ką jis turi, ko kiti neturi, kaip jis vaizduoja savo pasaulį, kaip jis suvokia pasaulį ir kitus žmones, kuom jis naudingas. Tačiau žmogus tuo tarpu nė nesuvokia nieko panašaus, kas ant jo išbandoma.
Pagal tai bandomasi lygintis su idealizuojamu žmogaus paveikslu. Tačiau man tas principas visada atrodė nepakankamai teisingas. Ir aš nepalaikau jo kaip tokio.
Žmogus nėra antgamtinė būtybė,bent jau fiziniu pavidalu.Keista būtų,jei gamtos dėsningumai jam negaliotų.Kalbėjau apie fenomeną,kuris daugeliui mokslo vyrų yra didelis galvos skausmas.Paaiškinti tokio reiškinio prigimtį tradicine mechanika ar reliatyvumu nėra šansų.
Bet jis veikia ir atsakymas į klausimą KAIP būtų atsakymas ir į klausimą KAS MES ESAME.
cs,sąmokslo teorija netinka minties mechanizmui aiškinti.Tema apie tai,kaip veikia pati mintis,ar gali ji priklausyti ne vienam individui.Pasirodo,gali.Jei tik tos skirtingos projekcijos tikrai turi atskirą individualumą ir nėra vienas ir tas pats,šizofreniškai besiginčijantis pats su savimi…
xsistemax rašė:Fenomenas iš tiesų egzistuoja,jo nepaneigia retos išimtys,tuo labiau,jog yra objektyvių priežasčių toms išimtims atsirasti( maugliui nėra su kuo taip komunikuoti,analfabetui trūksta intelekto).
Cia taisykle o ne isimtys, nes ner tokio fenomeno, neteko susidurt su kazkokiomis ziniomis is oro.
Galima išsiplėsti, pradėti kalbėti, kad žmogus yra betkas kitas, bet ne žmogus (savyje jis angelas, demonas, dievas). Tik tai yra tiesa. Žmogus nepateikia nė dalelę to, kas jis yra. Jam kažkokie visatos dėsniai svarbūs, kažkokie ekspermentai galintys pražūdyti visus likusius žemės gyventojus – svarbūs. Tik svarbiausia įminti visas paslaptis ir pabėgti iš čia.
To nebus, niekada.
Net jei ir bandytum sukčiauti. Viskas baisiai sąmoninga ir tikra, kad nepavyks. Viskas žinoma irgi, kažkam kas kūrė visa tai prieš tai. Paprastai, tu žinomas visiems, kuriems tu naudingas. Jie pasiima dalelę tavęs, kai jiems tavęs pritrūksta "statyboms". Jie pasiima ir dėl spragų užpildymo būtinybės, reikalinga kažkokia informacija, kuria tu tik vienas turi.
Net jei ir manytum, kad tai pabaiga – nebus galo. Vis nauji žmonės vis kurstys tave kažką atrasti. Jie tave vaizduoja kaip aukštesnių vizualijų pasaulio valdovą. Pagal visus tikėjimus tu tampi toje situacijoje teisingiausias, neklystantis. Taip tu mokaisi, bandai kažką koreguoti ir tai gerai.
Man asmeniškai sąmonės klausimas neįkandamas be to, ką žmogus savyje išgyvena visą laiką. Ir aš tiriu save. Ir daugumai faktų atrandu, kad tai panašu: kad žmogus man artimas. Tik netoks pat kaip aš, kažkas skiria.
Labai kreipiu į viską dėmesį. Tikiu ir pasitikiu dauguma dalykų, netgi išbandau, kad savyje turėčiau pažinimą.
Patarčiau: į viską žvelgti paprasčiau. Moksle yra daug atsakymų apie visatos prigimtį, dėsnius, sąvybes … Tačiau žmogui tai labai tolima. Jis nėra visata, nėra pats dėsnis. Jis netai ką bando realizuoti, ne tai ką atvaizduoja. Jis tai – kas ištikro būtų, jei darytų tai ar anai. Būtent taip žmogus supranta vienas kitą. Jis laukia kol kažkas atsitiks, jam reikalinga įsitikinti, ir dar kartą įsitikinti, pasilyginant turimas žinias. Sąmonės paskirtis reguoti tik patikrinus ar sutampa su turima tiesa.
xsistemax rašė:Būtinai pasidomėsiu turėdamas laiko.
Galiu padėti, kad būtų greičiau ir kad suprastum ką turėjau omenyje. M. Persinger straipsnis apie tai, kaip į geomagnetinį lauką galima patalpinti visus 7 milijardus žmonių. Reikia turėti omenyje, kad visų rūšių smegenys veikia tuo pačiu principu.
Pradėjau pastebėti, kad mintis gali teigiamus ir neigiamus pasakymus užskaityti vistiek vienai nuomonei. Todėl iškyla prieš mane scena, kuri ir apibudina šį reiškinį. Žmogaus atliekamas procesas, kurį jis atlieka, neturi vertės ir neužskaitomas, kol nepabaigiamas.
Man tai asocijuojasi su dar vienu reiškiniu, kurį paskutiniu metu vis bandau patvirtinti. Manau, kad tai yra "paskutinioji valia". Vargu ar pavyks tai nusakyti paprastais žmogiškais žodžiais, tačiau tai tik įrodo viso mano ir kitų žmonių valdymą pagal kažkieno norus, o ne mano ar originaliai pačio kito žmogaus.
Mačiau šį principą iš kelių perspektyvų tačiau jos labai skiriasi. Bendras apibūdinimas, jog nevienas žmogus nieko pats nepadarė. Todėl iškyla klausimas: ar žmogus tik gali manyti, kad jis gali kažką padaryti, ar jis ištikro ir daro kažką…?
Paprastai pasakius – nieko jis nedaro. Jis tik tiki kad daro.
Kažkas susirenka visus darbus ir sukonkretina. Iki tol nieko vertės jie yra ir nepatraukia stebėtojo.
Reiškinio aiškinimas kvantiniais ryšiais man suprantamesnis.
cs,jei tu ne time-tai jo klonas. 🙂 Toks minčių reiškimo algoritmas ir įtarumas viename-itin retas. 🙂
Pavyzdžiui, žinau, kad valstybės organizacija yra atskirus žmones lengvai aprėpianti struktūra, kuri gali imituoti informacijos perdavimą įprastinėmis priemonėmis, kai „gavėjas aiškiaregys“ paprasčiausiai naudojasi valstybės duomenų bazėmis, registrais ir t.t. gali po ezoterikos priedanga rodyti neinicijuotam žmogui visokius ženklus, sinchronizacijas ir t.t. Tokia yra viena sąmokslo teorija.
Trečias faktorius gali būti ir natūralus, tikrovės ir žmogaus gilioji prigimtis. Pavyzdžiui, aš konstruoju tokį neįrodytą modelį, kad trečias faktorius yra gnostinis laukas kuris turi kosminius mastelius ir kad šis gnostinis laukas tinkamą fazę įgyja planetos gyvybės zonoje, tai yra sielinė fazė ir materijoje organinė fazė, kuri reikalinga sąmonės struktūrų išoriniam „susikondensavimui“. Kadangi gnostinis laukas – ištisinė terpė, per jį gali sklisti signalas, apeinant fizinę materiją. Šita substancija turi bendra pagrindą visoje biosferoje, todėl sąmonės, kurios yra tik kaip čiuptuvų sistema – sujungtos.
Tam reikalingas toks tikrovės suvokimo gylis, aprašomas sluoksniais Lu + GN + Tm H (Gr) + QGFWH (Gr) + LFWH (Gr):
Lu – luksorinai, suvokimo pagrindas
GN – gnostinis laukas
Tm – tamsioji materija
H – Higgso laukas
ir toliau visas Standartinis Modelis.
Trečią faktorių aš įsivaizduoju tokiu principu. Tik problema ta, kad smegenyse gnostinis laukas biologijos požiūriu yra uždara sistema ir atvirą sistemą konstruoja tik materialūs receptoriai, todėl gaunasi kad gnostinis sąmonės laukas tik aptarnauja materialų pasaulį. Tačiau gali būti įmanoma tiesioginė moduliacija, apeinant recepcijos sistemą. Arba biologiją imituojančios technologijos.
@cs, su @time kelis mėnesius susirašinėjau ir jo tekstai taip pat buvo neįkandami tiems, kurie sugeba matyti tik žodžius, bet nemato prasmės, o už prasmės – minties. Kartais paradoksuose slypi didelė išmintis ir įžvalga.
Dar užsiminsiu apie tas perspektyvas. Kol man atrodė, kad ta technika, kuria atiteka žmogaus gyvybė yra netikra – neteikiau susidomėjimo ir noro pažinti. Tačiau aš techniką pamačiau kaip konkretų įmanomą realybės sąlygomis atlikti reiškinį.
Techinka – tai principas, neturint omenyje technologija.
Naujas aiškinimas. (nebaigtas)
"Yra šioje realybėje paliktas skystis, kurį seniau naudojo naujos realybės sukūrimo pradžioje sielų užtvirtinimui, buvo naudojama pomirtiniam užlaikymui. Su juo priverčiama sielas pasilikti šioje realybėje. Jis sunaikintas ir nebenaudojamas."
Senas aiškinimas. (tik iškarpa.)
"Visi sustabdyti laike žmonės vėl perkeliami į naują realybę. Vienas žmogus kitoks. Jis jaučiasi kaip nesavas, blaškosi, nori sugrįžti atgal. "
Sename principe egzistuoja – žmonės kaip tampomos už virvučių vėlės. Totalus pomirtinis gyvenimas. Iš pradžių buvęs sukurtas mirties pasaulis. Vėliau atšauktas ir pagražintas.
"Dabar realybė daug gražesnė."
Gerai žinome,kad egzistuoja susietosios kvantų poros.Vieno tokio kvanto būsenos pokytis be jokio uždelsimo laike atkartojamas.Abiejų kvantų būsena kinta sinchroniškai.Logiška manyti,jog tai tik skirtingos to paties kvanto lokalizacijos.Pvz.:žinome,jog elektronas tuo pačiu momentu gali būti skirtinguose erdvės taškuose.Taigi,susietumas neapsiriboja pora,gali egzistuoti begalybė skirtingų lokalizacijų vienu metu.
Mes,kaip ir viskas šiame pasaulyje,sudaryti iš kvantų,kurių "antrininkai" tuo pačiu metu egzistuoja visuose individuose.Žinome,jog kvantų stabilias būsenas lemia stebėtojas,taigi mano mintys ir stebėjimo pasekmės tuo pačiu momentu keičia kvantų,esančių kituose individuose būseną.Keblumų iškyla bandant išsiaiškinti,kaip veikia "nuskaitymo"mechanizmas.Bet mano turimą informaciją turi visi.
Toliau plėtojant teoriją paaiškėja,kad nėra jokių"visi",yra tik "vienas".Tada kyla klausimas,kodėl jis apie save taip mažai žino?Juk tereikia įsiklausyti…
Problema tik tame, kad fizika žino per mažai kvantinių laukų rūšių, nes tam tikriems fenomenams žinomi laukai netinkami. Pavyzdžiui, labai drąsiai galima suabejoti ar elektronų-fotonų plazma gali būti minties formos substratas, nes tai reikštų kad kabeliais generatorius varinėja mintis elektros pavidalu.
Išplėtimui užtenka paprastos logikos, kuri remiasi pamatiniu postulatu, kad visa tikrovė sudaryta iš kvantinių laukų, t.p. ir sąmonė. Jeigu žinomų laukų savybės netinka – logiškai seka, kad yra neatrasti laukai. Jie neatrasti matavimo instrumentais, bet fantazija nėra todėl, kad egzistuoja reiškinys – mintys, kurios yra neginčijamas faktas. Tada pasinaudojam minėtu postulatu ir darom prielaidą, kad egzistuoja atskiras gnostinis laukas, kuris yra psichinių reiškinių pagrindas.
Iš to seka ir visa kita – kad visiems laukams galioja sieties reiškinys ir t.t. Tik suvokimas sunkiai sugeba sukonstruoti gnostiniams reiškiniams aiškinti tinkamus parametrus, nes standartinių – nepakanka. Sietis tai nelokalus energijos šokinėjimas po visą lauko struktūrą.

