Skip to main content

Minties mechanizmas

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
xsistemax2016-11-14 21:23
Visa problema slypi tame,kad turime tokią sąvoką,kaip "laukas".Iš esmės tai sąvoka,apibūdinanti sąveiką,kurios nesuvokiame.
Dėl to ja spekuliuojama,kaip kokiu dievu.Kai suprasime,kaip sąveika iš tiesų plinta tarp objektų,garantuoju,kad "laukų"visai neliks. 🙂
Nei gnostinių,nei kokių nors toroidinių.
klajunas2016-11-14 21:31
Tačiau tada, mano galva, bus neaišku, kas kvantų tiek daug prineršė – ar kiekvieną "darė" atskirai, ar kažkas vis dėlto suiro, pasidalino.

Man tai juokingiausia teorija, kad po vieną kvantą neršia tuštumą arba "vakuumas", dar kitaip pakrikštytas niekuo.

Ir jeigu kvantai išneršti kaip atskiri, kas jiems prikabino "sąveikos" mechanizmą ir kam? Trečias faktorius yra niekas arba viskas, vadinamas lauku.

cs2016-11-14 21:41
Čia tas reiškinys apie kurį kalbu. Pabandysiu pavyzdžiais.

Priversiu galvoti. Pagal seną principą.

  (tik iškarpos)

"Aš dar neatradau tokios realybės kurioje aš norėčiau gyventi". "Man mokslas reikalingas, padarysiu, kaip privalomą pažinimą"

"sugriežtinti patekimą tarp mano realybės ir mano kūrinio".

"pradmenis fizikos suprantu gerai", "Kiek be įmanyčiau, realybė man netobula". "Seniau galėjau valdyti, dabar nebegaliu",

"Kaip vakuume gali susidaryti sukurys, reikia atlikti skaičiavimus".

"Žmogus per tą laiką išaiškins man viską". "Gal ir neteisingai elgiuos"

"Laikas dar nesukurtas",

" vėl statysiu realybę ant pomirtinio pasaulio" , "ši realybė man primins save"

"kas aš toks, jei visi tokie pat". "Mano mintys neribotos ir aš galiu sukurti tai, ko negaliu paaiškinti".

"Visa tai man negalios, kiti užbaiginės."

"Vėlės – jos nepanašios į tas, kurių aš noriu", "primena mano didžiausią baimę"

Jis šlykštėjosi savo sukurtais kūriniais ir bijojo.

"Būti teisingu, tas pats kaip atlikti matematinius skaičiavimus".

Visa vyko prieš 20 metų, dabar vėl vyksta.

"negali būti, kad viskas kartojasi tuo pačiu laiku, tada buvo 5:00 ryto" "9:00 vakaro"

"tu neupranti laiko, patikslinsiu, kad suvoki viską atvirkščiai: 5 vakaro, 9 ryto" "pagal seną principą laikas negaliojo"

"nuo dabar jis galios"

" kuriu viską iš vidaus, perduodu informacija".

"žmogaus pavidalu kuriu dėsnius, aš dabar labai įtakingas pasidariau, jau turiu savo bendruomene, kuri užsiims mokslu, kurį aš kuriu"

cs2016-11-14 23:52
Iš tų minčių, kurias pateikiau, bandau padaryti prielaidą, kad realybė tėra pluta pomirtinio gyvenimo. Mūsų pasaulis ir tuo pačiu realybė – nėra stabili, gali betkada sugriūti. Daugelis momentų rodo, kad mokslas kaip principas yra nuo pat pradžių mokomas. Visi buvo priverti mokėti žinoti tą metodą ir jo taikymą. Panašu, kad realybė be mokslo būtų "nespalvota". Neįgautų reikšmės.

Daugelyje situacijų tai labai tikėtina. Tikrai pradžioje galėjo nebūti laiko ir staiga atsirasti. Galėjo kūrėjas valdyti žmones ir tuo pačiu sielas, šlykštėtis ir pan.

Žmogus nieko panašaus negali atlikti, tėra sraigtelis, kuris prilaiko to kūrėjo planus. Teigti ant kiek jo planai blogi, negalima. Tai – ar blogio kūrėjas, ar gėrio nežinoma.

Bet panašu, žmogaus mintys gali apdoroti kažką panašaus į sudėtingesnes struktūras, sakinius be gramatinių klaidų užskaitymų ir reakcjų pasitaisyti. Kaip tai susikuria aprašiau. Tai labai panašu į nematomą pasaulį, kuriame kažkas nuolat vyksta, nurodo, ką daryti. Vyksta tokie procesai, kurių mūsų mintys negali suvokti – nematoma kiekvienam. Kartais atrodo, kad mintis yra visgi su slapta funkcija. Kūrėjas gali kada panorėjęs transliuoti, ką ir nori taip prisijungdamas. Bet ar tai bloga ar gera, negalima teigti.

Kas tai, pats nežinau. Tik sužinojau, kad yra senas principas, kuris nuslėptas žinoti.

cs2016-11-15 14:01
Yra užslėpta gili mintis, kurią nevisi sužinojo. Žmogus paskirtas grožį suvokti savaip, todėl jis negali kitaip.

Yra senesnė už jį patį realybė, nepatraukli. Pagal kažkieno įsakymus sukurta ir pagal griežtus reikalavimus, ji palaikoma. Visi panašu, kad turi tas pačias savybes, neišsiskiria.

Kūrėjas pagal tam tikus išgalvojimus, gali sudėti betkuriam žmogui neregėtas funkcijas. Idėja paprasta, žmogus jam nereikalingas, tačiau, kai jis kažką ideda į jį – jis tampa jam netgi naudingas (tarsi įrankis).

Nenorėti žmogui, kad į jį būtų kažkas neidedama, neišeina. Jis aiškinasi – kas nesvarbu. Sistema vekia tokiu pavidalu. Žmogus turi situacijų, kada būti ir kūrėju ir tiesiog žmogumi.

Pertraukti vyksmo neišeina. "žmogus" – jo siela paskandinta, prikalta prie šios realybės. Tačiau pagal mano aiškinimą, ši realybė yra buvusi panaudota anksčiau. To pasekoje, gali grįžti prisiminimai, senai žinomi.

Tai kas galėjo tai padaryti? Ne žmogus. Jis reikšmę suteikia žmogui. Jam jis reikalingas, jis jo draugas, iš jo reikalinga kažkokia jam vienam būtina informacija.

Galimi tik keli scenarijai. Realybė, kurią mes patyrėme prieš tai – jau sunaikinta. Arba, realybė kuri sunaikinta – atkurta.

xsistemax2016-11-15 19:50
@klajunas ,jei laikysime,kad kiekviena mūsų Paukščių tako žvaigždė yra smiltelės dydžio,tai tam,kad suvoktume galaktikos dydį reikėtų supilti maždaug 400 tonų smėlio krūvą.Kiekvieną smiltelę sudaro daugiau kvantų(smiltelę,ne žvaigždę),nei yra žvaigždžių Paukščių take.Turbūt nelengva suvokti tokius dydžius.
Ir tie kvantai turi savo skirtingas lokalizacijas,kas reiškia,kad visoje visatoje jų gali būti labai mažai.Minimalus kiekis -du,visi kiti gali būti tik tų dviejų skirtingos projekcijos.
Iš viso šito išplaukia,jog pirminiame lygmenyje viskas sutalpinta į vieną vienintelį tašką,neturintį matmenų.Ten esame ir mudu su tavimi.Hologramoje.Nes tai,ką vadiname realiu pasauliu yra tik iliuzija,išskleistas holograminis paveikslas.Ar kada matei hologramą?Vaizdas labai realus,bet jame nieko nėra.Tik kvantų sukurta interferencija.Jei mes esame vieninteliame taške,tai neturėtų sukelti problemų joks kontaktavimas.Priešingai,jo išvengti galima tik ignoruojant.Gilinantis tik į save.Konkuruojant.Tą iš esmės ir daro statistinis žmogus.Stengiasi kitų "negirdėti".
Turintys ekstasensorinių gabumų žmonės ne apdovanoti kokiu nors super jautrumu,jie sugeba atsiriboti nuo savo egoizmo.
Praleidau klausimą apie sąveikas,kurias vadiname laukais.Akivaizdu,jog jos vyksta tame pirminiame lygmenyje,todėl to,kas susieja objektus erdvėje-laike ir nematome.Galime išvesti dėsningumus,kaip sąveika kis kintant atstumui,galime sąveikas numatyti kuriamuose įrenginiuose,ar prognozuoti,kokias pasekmes tos sąveikos sukels gamtoje ar sociume.Tą erdvę,kurioje sąveikos fiksuojamos pojūčiais ar prietaisais vadiname lauku.
Bet jokio materialaus objekto,sujungiančio sąveikaujančias grandis nefiksuojame.
Tiesiog ne ten ieškome. 🙂
klajunas2016-11-15 20:18
Tokia teorija įmanoma, bet jos išvada būtų, kad "mes" neegzistuojame.
Jeigu vis dėlto egzistuojame, tai klausimas, kaip projekcija tampa svarbesnė už pirminę vieningą būseną, įgavusi nepriklausomą savęs suvokimą?
Kvantų "padauginimas" pirmiausiai sukuria skirtumą, kuris įveda erdvę ir laiką ir šios iliuzijos yra projekcijos pagrindas. Pirminis kvantas gali būti būsena be skirtumo, kuri yra beerdvis ir belaikis.
Religijoje tokia būsena vadinama Absoliutu.
Ir svarbiausia – kokia viso to prasmė, būti tobulos būsenos išdarkyta versija, kuri dar be to suvokia save kaip pagrindinę realybę.
Tokia Z struktūra įmanoma ir ji daug paaiškintų, bet tada belieka ieškoti būdų, kaip projekciją "išjungti" ir sugrąžinti tobulą būseną, be skirtumo, kuris įveda apribojimą į "dalį".

Papildymas.
Jeigu grįžtame prie laukų klausimo, reikia prisiminti kas laukas yra kvantinių laukų teorijoje. "Laukas" yra matematinis veiksmas, kuris vadinamas operatoriumi. Operatorius įveda energijos virpesį į tai, kas fizikų kalboje vadinama nuline būsena, kuri neaišku kas yra. Tai seka grynai iš dirbtinės notacijos kalbos, kuri buvo sukurta vaizduotėje. Ten pat gimė ir lauko savoka. Kai sakau laukas, aš turiu galvoje graikišką raidę, su kepurėle viršuje, kuri yra matematinis operatorius, energijos "materializacijos" veiksmas, kuris deja yra tik fizikų galvoje įsivaizduojamas procesas. Jo tiesigiai stebėti neįmanoma.

Beje, holografinė projekcija – taip pat nestebima. Ji taip pat santykis tarp vienio ir išskaidytos būsenos.

xsistemax2016-11-15 20:54
Realūs skirtumai tarp žmonių sudaro labai mažą dalį to,kas apskritai yra žmogus.Žmonių daug,bet pats objektas-vienas.Tokia parametrų paklaida neesminė.
Aš asmeniškai manau,jog būtent dėl jos ir egzituoja visata,nes,anot tavęs,Absoliutui ar vieninteliam suvienytam intelektui nereikėtų erdvės konkurencijai. Visata neegzistuotų.Bent jau mūsiškė,kurią vadiname realybe.
Teisingai pastebėjai,kad toks kvantų padauginimas sukuria erdvę ir laiką.
Ar nemanai,jog tai egzistuoja tam,kad protas pažintų pats save?Jam tiesiog reikia erdvės reikštis.Bet dėl to,kad yra sudėtinis-negali būti vadinamas dievu.Nes padalinimas įveda apribojimus,dingsta visagalybė.
Beje,papildžiau ankstesnį postą.
Dar vienas papildymas:
Einšteinas buvo nekvailas vyras,jis suprato,kad visų laukų priežastis yra viena.Iš to kilo Vieningojo lauko teorija.Jei nebūtų kreiva akimi žiūrėjęs į N.Boro kvantinę mechaniką-būtų pastebėjęs,kad tai ne laukas,bet betarpiška sąveika pirminiame lygmenyje.Reikia sujungti teorijas į vieną ir išvada peršasi savaime.
cs2016-11-15 21:11
@xsistemax tavo išgyvenimas, nebūtinai turi būti netikras ir neegzistuojantis kažkuriame praėjusiame minčių lygyje, kurio tu nusikratai tik dabar. Man taip vyksta. Tačiau aš išmokau kaip susigražinti. Patyrimas kitakart vyksta daug sudėtingiau nei prieš tai, bet tik, kad panašus, reikiamas ar norimas. Nieko neįmanoma prarasti, ką jau turi.

Viskas eina vis per kitas formas, nes pasidaro įdomu keisti. Sąsajas, tarp prisiminimų ir pačios galimybės vaizduoju neatsitiktinai. Pats neturiu daug galimybių iš ko rinktis, pateikiu variantus tikrus.

Man kuriama iliuzija, parodoma, kad rintis neįmanoma, nes galutinis variantas yra jau apspręstas. Nuoseklumo principu, galima to nė neįžiūrėti. Nuoseklume vyksta užbaigtinis jau susikūrusio dalyko patyrimas neturintis ypatingos reikšmės. Todėl mintis užsiblokuoja, savaime pasitiki, jog viskas taip ir turi vykti.

Mintis nė neparagauja to, kas vadinama išėjimu iš jos rėmų. Tėra sukuriamos galimybės, kurios nusako labai panašias, galimas nutikti baigtis. Mintis surakina ir sukabina pažinimo kelią tvirtai, nepaleidžia nieko. Todėl niekas ir nesako, kad viskas jau patirta, tik reikia padaryti išvadą.

Sako: Tu net nežinai, ką tai reiškia. Automatiškai mintis į tai duoda atsaką ir pradeda gamintis galimybės įmanomos nutikti. Ir nesvarbu kokioje terpėje ar lauke, prie kokių sąlygu.

Nebūtinai reikia aiškintis kas yra užvisko ir ar jis gali kažkaip įtakoti viską, valdyti "manual control" principu. Gali būti toks variantas, kur manual situacijos pasitaiko, bet daugiau yra auto situacijų į kurias neatkreipiame dėmesio ir neįvertiname, mums nereikalingas (užskaitomas kaip panaudotas ar pažintas iki tokio lygio, kad tampa nebeįdomus tas pažinimas atlikti dar kartą). Vėl sąmonės lygiai pradeda veikti. Tačiau siečiau tai su profesionalumu ir lygiai neklystantys.

Aš apie kvantus dėmesio netelkiu, nes jau praėjau tą pažinimą ir suvokiau kas jie, todėl man tikrai nenaudinga juos tapatinti su man turimomis tiesomis. O pavyzdžiui @xsystemax, @klajunas ,kvantus suvokia kaip tikrą reiškinį, esantį visur ir labai tikrą. Nieko panašaus su neišmanymu tikro mokslo teiginių ir nesupratimu neturi bendro. Čia daugiau mintis pasirenka ko ji pati nori. O ji nori ko kažkas kitas nori tuo metu, ji siekia patirti, ką kitas patyrė. Tik kiekvienam skirta patirti kažką unikalesnio, ne lygiai tą patį ką ir jis. Tikiuosi, kad suprasite.

klajunas2016-11-15 21:23
Pirmiausiai reikia susitarti, kurią dalį vadiname žmogumi tame vidiniame suvokime, kuriame jis pats sau atsiveria. Aš matau tris sąmonės dalis: stebėtoją, mąstymo sąmonę ir pasaulio sąmonę. Jeigu svarbiausiu laikysime stebėtoją, tai skirtumai tarp žmonių – tikrai neesminiai.

Kitas požiūris biologinis. Žmogus yra gyvybė, kuri susideda iš programos ("rūšis") ir individualios realizacijos. Rūšis yra viena pagrindinė programa, kuri turi daug realizacijų, kurios yra atskiri žmonės. Šioje planetoje gyvybė kitokia forma neįmanoma, turi būti paleista visa armija šiek tiek modifikuotų individų, kad gyvybė išliktų ir galėtų suklestėti.

Individas yra vienintelė programos egzistavimo ir modifikavimo vieta.

Biologijos lygmenyje – viskas turi prasmę, t.y., tikslą ir paskirtį, organizme ir sąmonėje – nėra nieko nereikalingo. Visada yra tam tikra platesnė logika. Teisingai. Proto pagrindinė paskirtis pažinti. Jis negali daryti to, kam nėra skirtas, tik klausimas ar mes turime galutinį atsakymą į klausimą, kas protas yra iš tikro, jo visoje esmėje ir tikrovės logikoje.

Nežinau ar biologinį funkcionalizmą galima perkelti iš biologijos į fizinę realybę. Biologija kibernetinė, materialų pasaulį, negyvą, kibernetiškai tirti kol kas neįprasta.

Ar visa realybė gali būti kibernetinė sistema? Kaip valdomas mechanizmas.

xsistemax2016-11-15 21:28
cs,taip,mintis realizuoja vienintelę iš daugybės galimybių.Bet sąmonės kontroliuojamų minčių procentas bendrame kontekste toks menkas,kad realizacijos atrodo atsitiktinės.Bet TIK ATRODO.
Aš ieškau būdo,kaip tais realizacijas padaryti labiau kontroliuojamas.
Nors atvirai prisipažinsiu,kad nežinau,kas protingesnis-mano sąmonė ar pasąmonė. 🙂
Bet tvirtai žinau,kad "viena galva geraibet dvi-geriau".Todėl aš-už minčių ir informacijos prieinamumą. 🙂
@klajunas,stebėtojas kuria realybę.Manau,kad jis svarbiausias.Realybė stebima būtent kaip holograma.Didinant vaizdą susiduriame su jo blankimu,kvantai-pikseliai,galutiniame variante lieka tik interferencija (sąveika).Bet nerandame nei laiko,nei erdvės.Jokio realiai egzistencijai būtino "tinklelio".
klajunas2016-11-15 21:56

xsistemax rašė:cs,taip,mintis realizuoja vienintelę iš daugybės galimybių.Bet sąmonės kontroliuojamų minčių procentas bendrame kontekste toks menkas,kad realizacijos atrodo atsitiktinės.Bet TIK ATRODO.
Aš ieškau būdo,kaip tais realizacijas padaryti labiau kontroliuojamas.

Manau, kad iš proto išimti galima tik tai, kas į jį buvo įdėta. Protas yra visa juslinio paveiksliuko analitinė asociacinė kopija. Mąstymas yra šios kopijos siaurinimas iki fragmento, kuris realizuojamas sensokognityvinėje sintezėje, kuri vadinama mintimi. Dažniausiai mintys būna reprezentacinės arba procedūrinės.

Viskas kas prie originalo pridedama, yra vidinės proto sandaros turinys. Apriorinės savybės yra kontinuumo analitinės galimybės, kurios formuoja kategorijų lentelę, panašią į Kanto.

Žmogaus mąstymu ką nors išrasti labai sunku. Kad gautum ką nors naujo, turi būti pakeistas visas realybės suvokimas.

xsistemax2016-11-15 22:02
Ant tokio realybės suvokimo pokyčių slenksčio žmonija jau stovi.Ir viliuosi,kad tai nebus dar viena iliuzija.Tai bus GILESNIS suvokimas,esantis arčiau absoliučios tiesos.
Beje,ezoterikai irgi prognozuoja "kvantinį šuolį".Nujaučia,ar apskaičiuoja kaip neišvengiamą naują suvokimo kokybę?
@klajunas,mano išdėstyta teorija šiai dienai geriausiai atsako į daugybę klausimų,susijusių su mokslu,parapsichologija,religijomis ir t.t.Nesakau,kad greitu laiku neatsiras pažangesnė teorija.Bet ši priimtina tuo,kad joje nėra mistinių elementų,jai sukurti pakako gerai žinomų faktų.
Neprireikė net turinčių realius požymius,bet nesuvokiamų"laukų".Priešingai,net jie tampa suprantamesni. 🙂
cs2016-11-15 22:32
@klajunas gali būti vadomas mechanizmas tik jei kažkas to nebus suvokęs ir pažinęs iki galo. Bet pagal minties lygius – vieniems tai dar veiks, kitiems nebe. Svarbiausia yra patyrimas ir suvokimas tikroviškumo ribotumo.

Pasendinus ar padarius išvadą, nebegrįžtama prie to minčių lygio, kuriame jį galėjo kontroliuoti labiausiai.
Pasidaro per paprasta, norisi sudėtingesnių struktūrų, neapribojančių. Taip pradedama ieškoti ir metodų, kaip viską nugesinti. Visur naudojamas nugesinimas ir tai atsispindi valymo principe. Kažkada valdymas tėra kelių įstatymų rinkinys, kol nesuklesti. "

"Mintis suklesti, kai yra perdedama į didesnės talpos "indą". Pradeda vešėti, kai tik pasujunta galinti ir žinanti ne kad galinti ir ištikro galinti kažką realaus padaryti. Tai nepatrauklu sisteminiam žmogui. Jis mano galintis visa tai perskristi ir iš to indo pamatyti patį indą iš išorės."

" Jam iki tol buvo tas indas buvo rodomas iš vidaus. Kokį skirumą per tą laiką galėjo patirti sisteminis žmogus? Nejokio. Iki tol jam tikra frazė: jog niekas dar neatlikta iki galo."

"Viskas pasidaro kitaip, kai pasireiškia kad to indo nėra, kažkas pavogė. Jis visa tą laiką tikėjo, net jei ir 50 metų kažkokiu indu, kurio net nėra jau 40 metų. Tik dabar jis sužino, kad klydęs dėl savo tam tikrų pažiūrų. Apiima noras žinoti, kas bus toliau. Pradedama norėti vėl kažkokio indo, kuriame jis jau ir buvo. Bet tuo pat metu abejojama ar nors kiek tas indas tikusi idėja. Jam tai žmogiška ir tikra, negali nieko atmesti. Vistiek pasirenka tą indą. Tikisi, jog apsisprendimas nenuginčijamas ir tikras jau dabar bus."

"Kažkas pataria, kad čia ne indas, o kažkoks paprasčiausias vamzdis ar cilindras. Tačiau pasako paslaptį: cilindre yra visi laimingesni, čia jausies daug laisvesnis. Ir apgavo jį. Niekas nuo to nepasikeitė ar jis buvo inde ar cilindro formos inde, nes tiesa ta, kad viskas sutraukta ir sukabinta. Iš mažesnių modelių masteliai pasidaro didesni."

Sąmonės ypatybė yra atpažinti panašius mąstymo modelius ar tipus į:
1, paprastesnę struktūrą, tada
2, paprastą struktūra su patobulinimais ir
3, sudėtingesnę struktūrą su jos sudėtyje esančia paprasta struktūra arba
4, sudėtingesnę struktūrą su jos sudėtyje esančia paprasta struktūra su patobulinimais; tada aktualu žinoti kaip atrodo nejokia struktūra, t.y.
5, nejokia struktūra viduje.

Iš tipų matomas jungimo dėsningumas. Jungimas eina į vidų, ne į išorę. Pagal tą dėsningumą galima sužinoti ir kaip tai atrodo įvairias masteliais.

Tačiau šio dėsingumo norint atsisakyti, reikia atrasti naują paskirtį, nes paskirtis nurodytu krypti: kokia kryptimi tai naudoti.

@xsistemax galimybės netikros pasirodo. Nei sąmonės ne pasamonės, kažkur kitur nėra, kažkas kitas atiteka iki suvokimo. Svarbi kryptis, kuri čia atiteka. Ties ja nurodoma paskirtis. Ne veltui taip daroma ir nesišvaista perdaug tuom.

klajunas2016-11-16 13:32
Turint reikalą su neapibrėžiama realybe – vienos teorijos nebūna. Galima sakyti, kad tai įmanoma teorija, bet sakyti geriausia – tai jau panašu į marketingą. Jeigu tai, ką teigi tiesa, tai turime vieną paaiškintą dalį ir dvi nepaaiškintas. Realybės holograma, projekcijos mechanizmas ir pirminis kvantas. Ši sistema reiškia, kad viskas vyksta pirminiam kvante ir projekcijos mechanizme, o holograma tėra atspindys. Vienio metamorfozės, projekcijoje skirtumo ir apribojimo įvedimas ir „ekranas“ kuris neturi jokio grįžtamojo ryšio į mikroschemas. Mes esame tos pirminės metamorfozės ir į jas įvesti apribojimai. D. Bohmas pasakytų metamorfozės yra neišreikšta tvarka, o holograma yra išreikštos jų projekcijos.

Jeigu yra vienio būsena, tarkime su kokia nors belaike ir beerdve fliuktuacija, iš kur realiame pasaulyje atsiranda tokia įvairovė ir būsenų skirtumai. Kodėl yra elektronas, fotonas, kvarkas, jeigu viskas pagaminta iš vieno. Šis išdarkymas įmanomas tik dėka projekcijos principo, arba pirminis kvantas susipykęs su savimi. be to ir pats terminas kvantas, arba dalelė neaiški, nes jeigu imsime kvantinės mechanikos modelį, tai čia kvantas labai sunkiai apibrėžiamas, siejamas su energijos virpesiu, tikimybės amplitudėmis ir pan. Tai tikrai nėra kietas realybės gabaliukas. Jeigu virpesį pavadinsime banga, tai turi būti kažkas, kas banguoja ir ne apribotu pavidalu.

Jeigu toks modelis pasitvirtintų, tai realybė iš tikro būtų paprasta, visa mistika išgaruotų, bet neužmirškime, kad žiūrint iš hologramos vidaus, lieka du anapusiniai elementai. Šiame modelyje tai kas vadinama projekcijos mechanizmu apytiksliai atlieka tą funkciją, kuri atliekama lauko, nes tik dėl jo įvedama nehomogeniška struktūra, o sąveikos aišku paimamos iš pirminių metamorfozių. Kažkas pirmykščiame kvante „trokšta“ suardyti, gal net išsprogdinti vienį, nes metamorfozių projekcijos rodo hologramoje labai didelius prieštaravimus, neatitikimą, trintį, kuri virsta perėjus filtrą visų karu prieš visus. Kažkurioje vietoje kažkas ne taip. Yra ir hologramos savarankiškumo klausimas, ar mikroschema iš ekrano gauna kokį nors feedbacką ar ryšys yra tik vienkryptis?

Holograminės projekcijos teorija labai panaši į mikroschemos ir ekrano formų sąryšį. Mikroschemoje matome tik elektrinį morfizmą, kuris moduliuotas objekto, o ekrane šis morfizmas išskleidžiamas į įstrižainės erdvę ir kadrų seką laike, kuri įveda judesį. Tačiau mikroschemose viso to nėra yra tik kvantinės, sunkiai apibrėžiamos metamorfozės, virpesiai.

Geriausia – nežinau. Bet įmanoma – gali būti. Kažkada turėjau šiek tiek panašią energetinės rizomos ir vietinių sąmonės ekranų idėją, kurie atskirti "objektyvumo pertvaromis". Tos objektyvumo pertvaros yra hologramos, ekranai, iliuzijos, kuriose transformuojami belaikiai ir beerdviai rizomoje pirminio kvanto koduojami morfizmai. Aš tą kvantą vadinau apeironu, pasiskolinęs terminą iš senovės filosofų.

Į klausimą ar sąmonė transformuosis, iš ezoterikų pusės galiu atsakyti taip. Šios teorijos tikrai niekas neapskaičiuoja, nes neteko regėti ezoteriko, kuris naudotų tikrą matematiką. Kai kas gal nujaučia, bet daugumai ši teorija yra perduodama. Kodėl taip yra? Todėl kad masės žmonių sąmonė – nepilnos komplektacijos, kaip pasakytų, jie yra dirbtinai atskirti nuo savo sielos. Kai šis slopinimas išjungiamas, žmogus įgyja holoplastinę sąmonę. Universitete vienas profesorius per paskaitą yra pasakęs proto procentus. Eilinis duonos valgytojas turi 7 proc., profesorius 20 proc., 80 proc. yra kažkur užslopinta. Kai įjungiama atimta dalis, žmogus įgyja holoplastinę sąmonę. Ar toks šuolis iš tikro ruošiamas – klausimas. Ir jeigu ruošiamas – ar visiems?

cs2016-11-16 16:29
Visur yra betkokie apribojimai, vienur pikseliais, kitur raiška, galia, taškai. Tai daug reiškia žmogui, kuris viską supranta kartu "tekėdamas srove".

@klajunas žmogus yra prisaugomas. Jis sužino paskutinis, jam pažanga ateina tik iš to meto realios "techninės" pažangos ir jam matomų tikrų reiškinių, ekspermentų. Jis pažadais ir te gyvena, "minta". Kas įmanoma atlikti konkrečiais prietaisais, įrenginiais, žmogaus mintyse tai atliekama tiek pat kartų. Kol užregistruojama vietinė pažanga.

Tiek, kiek ir vyksta, tiek ir koduojama iš naujo. Galime sakyti, kad vos prisilietus pirštu apsiverčia, sunyksta. Eiti, eina viskas, bet sunyksta, tada koduojama iš naujo. Ir kiek tu būsenų patirsi iš to naujo kodavimo, jau tavo reikalas.

Kvantai tėra atitikmuo tavo minčių spiečio vienetui apibudinti. Man jis netoks reikšmingas, seniau gal ir reiškė kažką, bet panašu jis stabdo. Jis statinis išradimas. Tiek kartų jis tikras, kiek ir kalbėta, tiek kartų jis "užkietėjo". Todėl teisingai sakai, galima pašalinti tam tikras informacijas. Yra tam funkcija – trinti. Tavo kvantų operatorius turi tokią funkcija.

Pagalvojus, kad ne pagal kvantus žmogus operavo minčių sistemas prieš 200 metų atgal yra atsakymas tam. Jis operavo "iliuziniais kvantais" iki konkretaus atradimo sėkmingai vistiek. Tam atsakymui yra atsakymas: tai jokios ypatingos reikšmės nedavė pačiam žmogui. visgi davė kažkam kitam. Žmogui į jį patį, savo noru, įdėjo tai, per ką jis gali dabar lengvai būti sustatomas pagal kvantų sąvybes ir tam tikrus dėsnių apribojimus. Davė. Tereikia atitikmenį padaryti žmogaus protui tikru, vėliau gali kas tik nori valdyti. Pasidaro betkam lengviau valdyti, pasidaro tiek pat kartų lengviau jį kažkur priskirti kokiai nors rūšiai ar spiečiui.

Su su situacija, kuri vyko "iliuziniu kvantų" periodu (200 m. atgal), galima pasakyti, žmogus iki tol to turėjo mažai arba turėjo kažką kitą. Arba jis buvo visai nevaldomas "numirėlis".

Jeigu bus atrastas pakaitalas kvantui, pasižymės geresnėmis sąvybėmis – kvantas taps melas arba nebereikalingas. Automatiškai mes jau būsime "nurašomi". Nebeišmokysi kito suprasti naują, apeidamas tai, kas "užkietėjo". Visada taip vyko. Sunkiai žmogui suvokiamos naujovės arba tik ribotos galimybės neleidžia, "užkietėja viskas visiems laikams". Lieka fantazijų pasaulyje gyventi su to meto labai ribotomis žiniomis.

Ištikro nieko nėra ir dar tiek neprikurta. O neduos kvantų pakaitalo žmogui, nebetobulės (kvantų sąvybės fiksuotos). O gal jau ir užtenka?

xsistemax2016-11-16 21:12
@klajunas,vertinant teoriją nereikia taikyti realybės dėsningumų.Realybė-tik lėlių teatras,pjesė statoma pirminiame lygmenyje.Ir tas "pirminis kvantas" tėra dirbtinė terpė,kurioje stebėtojas sukelia "bangavimą".Dėl kontroliuojamų moduliacijų ir turime realybę.
Grįžtamojo ryšio nėra,jis nereikalingas.Paklausi,kam reikia tokios holograminės demonstracijos?Vieninteliame taške nėra erdvės veiksmui.Taškas yra tokia erdvė,kurioje erdvės nėra. 🙂
Teorija yra žymiai radikalesnė,nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. 🙂
cs2016-11-17 16:27
Nieko neįtariant, minties šuolis nežymiai skirsis nuo užkrėstojo kvanto. Pažaida aktyvi netgi tol, kol sąvybė buki – visi. "Bukinuma" ir "neįgalumą" apibudinanti frazė – tu durnius.

Karantinas imasi užkrėstojo kvanto pažeistojo "nuklameono triamicezeno" – atsakančiojo už atsiradimo čia ir dabar savybę, atstatymo darbo. Atsiradus krūviui – jis sulėtėja ir atsitraukia. Kai tik atranda progą puola iš pasalų. Žvėriškai pačiam puolant iš pasalų savo apsisprendimą sunaikinami "dehomoniniai" fragmentai, pakeičiami į panašią sudaromąją, kaip ir shemoje:

Minties mechanizmas

"Taip" ir "ne" yra "bukumą" apibudinantys pasirenkamieji variantai. Tačiau dar vienas užslėptas ir jis nebus tas bukumas kurį visi jau įgavo. Tėra vienas pasirinkimas suteikiantis pradžią, bet jau kitą pradžią.

Minties mechanizmas – paveikslėlis 2

Trifazė jungtis. Jokių kvantų. Teesi tu vienas, arba kiti. Svarbus sau, kitiems. Mintis svarbi arba nesvarbi. Ką – tave. Kaip – nesvarbu. Svarbu, kad nevienas tu, o visi.
Matyk kitus. Matyk save. Atsakymas esi ką tu pats padarei, kad jautiesi taip. Kas kaltas – tu ar visi? @xsistemax stebėtojas esi pats. Bet stebėtojas taip pat ir aš. Grįžtamasis ryšys neįvyksta dėl trifazio suaktyvėjimo. Vadovaujasi nuojauta.

xsistemax2016-11-17 17:06
cs-time,jausmas toks,kad tu ne iš šitos visatos. 🙂
Nors kartais pykšteli labai taikliai. 🙂
Taip,stebėtojai mes visi,nors geriau tiktų operatoriai.Kol kas nesuprantamu būdu(vietoj tiesaus pasakymo"po velnių,aš nežinau" jį gudriai vadiname lauku) iš nieko kuriantys ištisus pasaulius. 🙂
klajunas2016-11-18 08:45

xsistemax rašė:cs-time,jausmas toks,kad tu ne iš šitos visatos.

Jeigu kalbą laikysime visata, tai mes tikrai ne iš šios visatos, bet viso to paslaptis yra asmeninės kalbos naudojimas. Aš nuo to stengiuosi susilaikyti, nes siekiu išvengti tokių reakcijų ir skirstymų kas norma, o kas nenorma.

Pavyzdžiui, galiu pasakyti kad mano dabartinė sąmonė su praeitimi susijusi „seirototoniniu ryšiu“ ir tie kas nežino mano kalbos pagalvotų, kad aš kalbu kažkokias nesąmones. Tačiau tai nėra nesąmonės, tai iš mano kalbos paimtas sulietuvintas žodis.

Mano kalba žodis σειροξεν (seiroksen) reiškia „matyti“, σειροτο (seiroto) yra „matymas“. Iš to kyla sulietuvintas žodis seirototoninis, kuris naudojimas apibūdinti sąmonės ir atminties ryšiui, kai atmintis nėra atvirai išskleista, bet hipermatymu žmogus suvokia visą savo gyvenimo kontekstą.

@time taip pat turi savo kalbą, jeigu nori suprasti ką rašo, tau tereikia jo žodyno. Ar rodo bet kam, kitas klausimas.

Paaiškinau, kad nebūtų nesusipratimų.

@klajunas,vertinant teoriją nereikia taikyti realybės dėsningumų.Realybė-tik lėlių teatras,pjesė statoma pirminiame lygmenyje.Ir tas "pirminis kvantas" tėra dirbtinė terpė,kurioje stebėtojas sukelia "bangavimą".Dėl kontroliuojamų moduliacijų ir turime realybę.

Dėl hologramos teorijos, tai jeigu pirminis kvantas yra dirbtinis ir dar kažko išoriško moduliuojamas, tai prisideda dar vienas nežinomasis, trečias. Trijų nežinomųjų paslaptį suprasti būtų įmanoma, tik jei tos išorinės jėgos taip pamoduliuotų, bet "jie" galbūt sąmoningai to nedaro, nes vykdo kokį nors eksperimentą ir šis eksperimentas yra tikrai žiaurus, bent žiūrint iš hologramos vidaus. Pirmiausia todėl, kad iš tokios teorijos seka išvada, kad žmogus yra niekas.

xsistemax2016-11-18 19:45
Kodėl niekas?
Savo pasaulyje žmogus yra alfa ir omega.Kūrėjas.Tik sąmoninga to kūrybinio proceso dalis labai jau maža.Sąmonei kažkodėl nedaug leidžiama reikštis.
klajunas2016-11-19 11:37
Kam neaišku kas yra "laukas", paaiškina fizikai.
Toliau pateiktas bozoninio lauko operatorius, kuris sudarytas iš atsiradimo operatoriaus (a) ir osciliatoriaus matematinės išraiškos (e ir t.t.).

Ir elektronų-fotonų lauko lagranžianas, kuris sudarytas iš dviejų laisvų narių ir sąveikos nario tarp elektrono ir fotono. Visi žinome, kad lagranžianas yra kvantinės antro Niutono dėsnio išraiškos pagrindas, kuris susieja kinetinę ir potencinę jėgą. Tai pagrindinis sąveikos tarp kvantų laukų principas. Apsikeitimas energija.

q sąveikos naryje yra ryšio tarp elektrono ir fotono konstanta, kuri išmatuota ir atitinka skaičiavimus.

Minties mechanizmas – paveikslėlis 3

xsistemax2016-11-21 21:14
Visi laukai plinta šviesos greičiu.
Mintis nėra pavaldi laikui,taigi,nėra laukas.Ji veikia taip,kaip susieti kvantai ir ryšys yra su visa visata.Betarpiškas.
cs2016-11-22 00:23
Šviesos greičiu vykstantys procesai dar yra apdorojami dažniais. Paiimsiu kad ir technologijas. Pavyzdžiui, telefono kameros vaizdelių kiekis per 1s, mašinos ratų apsisukimai per 1s, malūno girnos apsisukimai per 1s, dviračio ratų apsisukimai, žemės apsisukimai aplink saulę, mėnulio apsisukimai aplink žemę, žmogaus apsisukimai aplink pačio savęs ašį.

Vėlgi, kuris stebėtojas daugiau gali įsisąmoninti (pagauti) vaizdų per tas kelias sekundes – niekas nežino. Labai visiems skirtingai gaunasi, netgi manyčiau gali būti šiek tiek delsiamas.

Tada, kodėl tas delsimas nepašalinamas. Kaikurie žvaigžių stebėtojai nė nepamato kai krenta žvaigždė, kad ji dega, kad ji sudega ir pranyksta dar danguje. O visi likusieji pamato krentančią žvaigdę tik subliksint, tarsi žaibą. Nepamato visos eigos, o tik vieną momentą.

Nėra vienodais greičiais mąstančių, net vienodais dažniais nėra. Visa fizika, apibudinanti laukus suteikia tam tikriems laukams – tam tikras sąvybės. Tų sąvybių nėra kituose laukuose.

As suprantu, kokį modelį nori paiimti @xsistemax , nes pats tikiu tokiu atvirkštiniu variantu, dėl kurio galimas betkuris būti kontroliuojamas ir yra fiksuotumo pasekmė. Žmogus yra vertintojas visų galimybių, kurias išbando pereidamas savo juslėmis per ribotumus, fiksuotumus ir visas kvantiškas, jau atrastas iki šiol sąvybes(tankius, gylius, skonius ir t.t.).

Tačiau atradus nefiksuotumo sąvybes, sulyginus su sąmonės galimybėmis turėtume suvokti ar nors kiek tai teikia naudos.

Už nefiksuotumo gali būti pragaras, rojus, laisvė, fantazijos, svajonės, kalėjimas, sapnas. Nefiksuotumas – nėra kvantinė sąvybė, kadangi veikia tik chaotiškai o kvantiniai reiškiniai dėl tam tikrų priežačių vistiek gali būti palaikomi fiksuotais, galimais manipuliuoti. Su nefiksuotumo sąvybe kvantais neįmanoma manipuliuoti, nėra instrukcijų kaip kuriami laukai su tokia sąvybe. Todėl, visa tai norint suvaldyti nėra būdo.

Su fiksuotumu viskas aišku. Tarp daugelių dalykų galioja ir tam tikri nusistatymai ir logika. Viskas nuoseklu.

Bandau pažvelgti dar kitaip. Gali būti, kad fiksuotumo sudėtyje yra tas mums pažįstamas fiksuotumas ir nefiksuotumas. Tada sąvybės būdingos tik žmogui, kurios iki šiol atrastos – tėra primestos sąvybės nuoseklumo tvarka. Kalbant apie begalybes ir pan, vėl nėra atramos tikėti begalybe, nes begalybė užsinorėjus gali būti užbaigta. Tai lygiai tas pats kaip ir betkoks reiškinys galimas užbaigti betkuriuo metu.

@klajunas daug kalba apie operatorius, kurie yra tie suteikėjai visų grynai paėmus atrastų sąvybių. Todėl per tai pasidaro pertvara realiam sužinojimui, kodėl konkretūs operatoriai veikia tik taip, o ne kitaip. Fiksuotumas būtent tai ir nusako. Fiksuojamos sąvybės gali būti tik tokios, o ne kitokios.

Man aktualu panagrinėti inisec'ą, kuris gali suinkrustuoti kelias sąveikas vienu metu. T.y. supjudymo jėga. Supjudome fiksuotumo tvarka pardedant 4 savybėmis: tankis, spalva, masė, forma. Gauname kažkokį unikalų objektą su pasirinkta forma. Pjudymo esmė – aktyvuoti sąvybes, kurios reikalingos įrodyti nuoseklumą ir unikalumą. Klonu atžvilgiu – tai tėra rūšis – pasižyminti tomis pačiomis sąvybėmis.

klajunas2016-11-22 10:55

xsistemax rašė:Visi laukai plinta šviesos greičiu.
Mintis nėra pavaldi laikui,taigi,nėra laukas.Ji veikia taip,kaip susieti kvantai ir ryšys yra su visa visata.Betarpiškas.

š. greičiu juda fotonai; visi kiti kvantai, kurie kaip nors su jais susiję, negali turėti didesnę kinetinę energiją už ryšio energiją, nes priešingu atveju išyra ryšiai. kas tokiu atveju atsitinka, mokslas nežino. Bet yra kitų laukų egzistavimo galimybė, kuriems fotoninio ar analogiško ryšio apribojimai negalioja.

Mintis yra ne laukas, bet kibernetinė sistema, sudaryta iš laukų kompleksų, kaip biologinis organizmas. Mintis labai pavaldi laikui, nes ji trunka tik kelias sekundes, tada ją keičia kita mintis, t.y. yra seka. Žmogus mąsto linijiniu principu.

Minties prigimtis yra ekraninė.

cs2016-11-23 00:52
Yra tokia savybę, kurią aš tik neseniai radau:

"Branduolių atsiskyrimas ir "išvažiavimas" iš dalelių, turinčių juos."

"Nuolatinis atsinaujinimas vis pametant senus branduolius; kaskart sukuriami nauji: pagal turimas informacijas ir turimas sąvybes ir skyrimą."

Tokiu atvėju nustatomos tokios sąvybės:

Branduolys yra atsparus stoviui, jis tėra branduolys ir nėra pilna dalelė, neturi pilnos struktūros dalelės (pagal betkokių dalelių aiškinimą), jo niekas aplink nesupa jis nuolat juda ir kinta kaip tik gali.

Bandydamas suvokti, kas tai ir ar tai įmanoma vaizduoti, kaip tikrovę – jau pačią, atradau, kad gali būti ir toks principas, kad tokie "branduoliai" judėdami atsitiktinumo tvarka sukuria pradines sąlygas vykti virsmui. Visų kartu sudėjus dalelių sąvybė yra egzistuoti ar palaikyti.

Turiu shemą, kuri aiškina šį, žemesnį judėjimą, sąmonės lygyje.

https://www.dropbox.com/s/qfa8iovwu5lj2yw/pamyae.png

arba

Minties mechanizmas – paveikslėlis 4

klajunas2016-11-23 16:09
M. Persinger paskaita apie ekstrasensorinį suvokimą, kuris pagrįstas magnetiniais laukais. Paaiškinta idėja, kuri atskleista prieš tai įdėtame straipsnyje.

YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

SPACE2016-11-23 18:17
Žmogus mąsto ne vien tik galva. Galva yra tik pagrindinis input device.
Jei kas taisėt kompiuterį, motininėje plokštėje pastebėjot chipset. Jis reguliuoja, kaip veikia visi devaisai, prijungti prie kompiuterio. Jei kas neveikia, galima tą chipset resetint ir naujai prijungta detalė galbūt pradės veikti. Kaip visuose mob. tel. yra options ir 'reset to factory settings'.
Dabar paimkim kokius 1999m., kai dar Wi-Fi nebuvo (bent oficialiai). Mokslininkai prieina ir tyrinėja tą kompiuterį. Ateina kitą dieną, o jis turi tokią informaciją, kurios neturėjo turėti (mokslininkai nežino, kad kompiuteris pajungtas prie nematomo interneto). Ir jie nesupras, kaip ta informacija atsirado ir pripažins tą kompiuterį psichiškai nesveiku.
O visi morphogenetic fields nėra žinomi, iš to atsirado ir sielos koncepcija.
cs2016-11-25 01:41
@SPACE žmogaus prigimtinė sąvybė yra pavidalų (per įsikūnyjimus) kaita, neapsiribojus vietinės reikšmės pasižymėjimui ir įgyvendinimui (pačiai galimybei), dar atkartoja per jutiklius ir daviklius įvairiausius momentus.

Noriu pakalbėti ir kiek kitaip.

@kajunas visi išskyrus (mokslinį metodą išpažįstančius) gali turėti išplėstą sąmonės struktūrą su tokia sąvybe, kuri čia pateikta. Mokslininkas net nekreipia dėmesio į laiką, todėl jis neturi to nė ištolo. Arba aš neižvelgiu.

Pagal mokslininką, laikas (tik kaip pokytis) ir niekas neieško kiek dalių gali tilpti vienoje sekundėje ar 1 momente, nes vienaip ar kitaip aktualus tik pokytis. Vadovaujasi stambiais vienetais. Užrašo tik pokyčius vykstančius per 1s, 1ms ir pan. tarpus.  t = 1s Nematau, kad sąmonė nors kiek būtų pajėgi suvokti ar pamatyti vyksmus, kurie vyko ir vyks. Tik vienos pusės atžvilgiu (apie kuria ir kalbu), nerodoma daugiau minties sąvybių. Jie sau prisibraižydami "tikimybių medžius", praranda laiką ir kietėja, darko save. Jei jie išgirsta ir negali atpažinti tiesos, jie dar daugiau prisižais. O kita pusė turi tą ką turi jie ir dar papildomai viską sudėjus. Niekam nėra skirta suvokti pažodžiui, tai kas sakoma, visi gali interpretuoti tą suvokimą laisvai.

klajunas rašė:Mintis labai pavaldi laikui, nes ji trunka tik kelias sekundes, tada ją keičia kita mintis, t.y. yra seka. Žmogus mąsto linijiniu principu.

Mintis nepavaldi laikui. Bent (tas laikas) buvo atrastas iš steriotipatik'os, panašios, kaip "jis visada toks buvo, vadinasi ir toliau bus" , "nesuprato iki šiol, vadinasi niekados ir nesupras, o aš tuo pasinaudosiu" – tėra kažkieno primesta baimė, kuri veikia tyliai. Iš steriotipinės mąstysenos sudarytos bazinės žinios, kuriomis remiasi apkalbant labai svarbius šios realybės ir tikrovės virsmus. Pavyzdžiui ir draugystės metode galima realiai apčiuopti steriotipatikos pavyzdžių. Būtent dėl to nenutrūksta draugystė.

tik reikia padaryti išvada: ar tai gerai, ar tai blogai.

Dvidešimt Trys2016-11-28 23:17
Taip, galima pajungti visų mintis į vieną kartu su tam tikra telepatijos forma. Kadangi esame ketvirtoje dimensijoje (3rd density), tai dėl to ir atrodo, kad visi kaip palaida puzlė ir atskirai galvoja su tam tikrais pasireiškiančiais "sutapimais", kaip pvz. tu ką nors pasakei garsiai apie ką draugas galvojo mintyse. Pasijungus prie penktos dimensijos (4th density) jau viskas vyksta kitaip, viskas telepatijos formoj, bet taip pat naudojama ir kalba, visi pasijungę prie tos telepatijos ir visi viską greit supranta tam tikra energetine minčių forma, kuri yra kur kas greitesnė negu paprastos mintys galvoje, kurios pas normalų žmogų gali būti 3-10 sekundžių ilgumo, o telepatiškai viskas vyksta per milisekundes ir ištisais sakiniais. Kaip pavyzdį paimsiu simbolius, iš paprasto simbolio galima ištisus sakinius ar istoriją suprasti, taip ir telepatija energetine minčių forma. Ištrūkus iš trečio tankio ar pavadinkim, kad ir dimensija viskas sukasi aplink tave, arba tau tiesiog taip atrodo, kadangi viskas ir yra tik vienas ir viskas sujungta, taip visi gali veikti kaip vienas, o tai pasiekti nėra taip sunku ir joki čia stebuklai.
Dėl laiko. Kadangi laikas neegzistuoja taip, kaip mes įpratę galvoti, tai į vieną sekundę gali labai daug (pavadinkim tai kadrais) sutilpti kadrų, bet tai irgi priklauso nuo pakitusios sąmonės lygio. Paitus sąmonės lygiui ar kitose dimensijose laikas visiškai kitaip egzistuoja, į vieną sekundę gali sutilpti, kas įprastai atrodytų kaip mažiausiai kelios sekundės ir per vieną sekundę galima priimti minimaliausiai paėmus kelių minučių ilgumo informacija. Tik čia mums viskas atrodo fiksuota ir "užtikrinta" sekundė nuo sekundės, bet tai tik priklauso nuo tankio, kuriame esame. Realiai laikas netgi sąveikauja tarp paralelinių visatų/dimensijų. Tarkim peršokai į paralelinį gyvenimą, tai praeitam gyvenime iš kurio peršokai tam tikri įvykiai tiesiogiai sąveikauja su ta paralele į kurią įšokai be jokių laiko sąvokų t.y. dabartis/praeitis ir ateitis tiesiogiai susiję vienu metu. Kaip pavyzdį paimsiu situaciją. Tarkim dėl to, kad surūkei cigaretę tam tikru momentu DABAR, praeityje arba paralelinėj visatoj draugas užkliuvo už slenksčio ir susimušė kojos pirštą. Tokių galėčiau prirašyti daug, čia kiekvieno vaizduotė gali labai plačiai išsiplėtoti ir netgi savaip interpretuoti ir vistiek tai bus tiesa/tikrovė. Lygiai taip pat ne tik su veiksmais padarytais, bet ir su mintimis kurios ateina į galvą ir kurias priėmi, kaip už tikra (už savo mintis), lygiai taip pat (priklausomai nuo savo sąmonės lygmens) jos atsispindės išorėje ir kituose žmonėse, viskas kaip ir sakiau yra viena, o jei neatrodo taip, reiškias very dense energy dėl to ir atrodo, kad atskira. O jeigu nepavyksta čia ištrūkti į kitus densities, tuomet lengvai galima pavyzdžius pamatyti sapnuose bei astraliniuose pasauliuose, viskas ten vyksta irgi taip pat, tik dar greičiau. O tarp astralo ir trečios/ketvirtos dimensijos gi plona linija, astralą galima pasiekti ir nemiegant ir prijungt viską prie VIENA.
Šitai tik plėtotai norėjau parašyti savo sukurtoje temoje apie minčių discipliną, bet tebūnie tai bus čia, gera tema!
klajunas2016-12-04 07:59
Šiame įraše pamėginsiu paaiškinti, koks yra suvokimo mechanizmas ir kaip jį galima militarizuoti – kad žmonės žinotų pavojų ir ieškotų būdų kaip jo išvengti. Suvokimo mechanizmas įeina į mokslinį sąmonės teorijos klausimą, kurį sprendžiu jau kuris laikas. Tad galima pakartoti kelis pagrindinius principus. Sąmonė turi ekraninę prigimtį, bet tie ekranai nėra „kieti“, tai tam tikros energetinės struktūros gnostiniame lauke. Žmogaus sąmonė yra kelių tokių ekranų junginys, kurie tarpusavyje koreliuoja ir leidžia, apibendrindami ir sumuodami informaciją, orientuotis aplinkoje. Turimas juslinio suvokimo ekranas; aktyvumo matrica; bei protinių manipuliacijų ekranas. Tarp ekranų juda srovės ir mintis, arba psichinis veiksmas, yra energijos pliūpsnis šioje ekranų sistemoje.

Joje svarbiausia dalis yra suvokimas, kuris asocijuojamas su fundamentaliu sąmoningumu. Suvokimas įeina į rodomąją sąmonę, kuris yra filosofiniais terminais kalbant „esinio būties pagrindas“, apibrėžiamas žodžiais „yra…rodoma“. Į šią frazę, kaip pagrindinis komponentas įeina suvokimo mechanizmas, kuris yra „rodymo“ pagrindas. Kita vertus, esinys, arba rodinys, – tai informacinio proceso konstruktas, kuris sudaro rodymo turinį, atskiriant suvokimo mechanizmą ir tai kas suvokiama. Suvokimas tėra vienas sluoksnis sudėtingoje gnostinėje energetinių ekranų sistemoje. Tačiau jis yra svarbiausias, nes laikomas žmogiškumo centru.

Taigi kas yra suvokimas, kaip galime bandyti paaiškinti suvokimo mechanizmą? Tam naudoju sluoksnių modelį. Yra įvairių rūšių laukai, kurie persmelkia vienas kitą ir sudaro savotiškus sluoksnius, tik jie yra ne dvimačiai, bet trimačiai. Tai reiškia, kad sluoksniai ne atskirti, bet yra vienas kito viduje. Išskiriu materialius ir gnostinius sluoksnius. Pirmasis formuoja fizinį aplinkinį pasaulį, o pastarasis turi psichinio aplinkos susiejimo funkciją.

Simbolinė šios sistemos išraiška pažymėta paveikslėlyje:

Minties mechanizmas – paveikslėlis 5

Dabar prie esmės. Norint suprasti kaip aš matau suvokimo mechanizmą, reikia žinoti apie masę ir Higgso lauką. Masė tai materijos kvantų sąveika su Higgso lauku; šiame lauke materija juda ir sąveikauja su higgso bozonais. Higgso lauką žymiu raide H, o QGFW + LFW yra atomo kvantų junginys. Gr yra gravitacija, o Tm – tamsioji materija. Atomas šitaip juda ne tik Higgso, bet ir gravitaciniame lauke, kuris turi savo šaltinį – masės/energijos sankaupą. Tačiau šiame įraše kalbame apie smegenis ir sąmonę. Smegenys taip pat sudarytos iš atomų ir kuria fizinio informacinio proceso sistemą, per kurią jos perduoda informaciją iš aplinkos į sąmonės ekranus. Šioje vietoje smegenų veiklai labiausiai būdingi elektrinis ir magnetinis aktyvumas, kurie gali turėti smegenyse centrinį vaidmenį, o gali būti tik šalutinis produktas. Tačiau jį galima paversti elektromagnetiniu įėjimo kanalu į sąmonę.

Pačiam suvokimo mechanizmui svarbiausia Lu ir GN laukai, atitinkamai luksorinų ir gnostinių kompleksų. Šie du laukų tipai sąveikauja taip, kaip materija su Higgso lauku, kurios, metu atsiranda masė. GN sąveikaujant su Lu atsiranda suvokimas. Lu yra kosminis laukas, kuris gali turėti, o gali neturėti šaltinio. Jeigu šaltinį turi, juo gali būti žvaigždė arba nematerialios gnostinės sankaupos. Jame juda gnostinė materija, ir sąveikoje su luksorinų lauku susiformuoja suvokimo burbulas. Šio proceso esmė turi būti energijos su gnostiniais kompleksais apsikeitimas, kurio metu 3D sluoksniuose susiformuoja hiper-erdvė, kurią metaforiškai vadinu „šviesos arka“.

Jeigu luksorinų lauko šaltinis žvaigždė, tai tolstant nuo jos ir laukui silpnėjant, turi silpnėti ir išnykti sąmonė. Bet įmanomas dirbtinis luksorinų laukas, kaip dirbtinė šviesa, kurį būtų įmanoma generuoti kosminiuose laivuose ir palaikyti suvokimo mechanizmą. Kita vertus, žvaigždžių aktyvumas – ciklinis, jis tai sustiprėja, tai sumažėja. Vadinasi, keičiasi luksorinų lauko kokybė ir atitinkamai sąmonės savybės. Kai ezoterikai kalba apie energetines kosmines juostas ir pan., ir asocijuoja jas su pakilimo (ascension) procesu, tai kalba eina apie Lu lauko energetinės būklės pasikeitimą, nuo kurios priklauso visos planetos sąmonės lygis per suvokimo mechanizmą. Visi žmonės juda šiame lauke ir jų sąmonės formuojasi sąveikoje su juo, – pasikeitus parametrams, keičiasi sąmonė. Suvokimą gali turėti ir dematerializuotos struktūros, kurios turi komponentą gnostiniame lauke.

Judėdamos luksorinų apsuptyje, šios struktūros sukuria sąmonės atmainą, kuri neturi kanalo į materialų pasaulį, todėl kaip tokį kanalą naudoja žmogų, paprasčiausiai hakindami gyvų biologinių būtybių sąmonės lauką. O gali būti, kad yra ir kitokių būdų pasitiekti informaciją iš fizinės aplinkos ir sąveikauti su ja iš savo nematerialios terpės. Minties ir emocijų energija gali turėti ir kitų, nelabai gerų panaudojimo būdų, įvairiems energetinio vampyrizmo veiksmams.

Svarbiausia yra šio lauko techninis įvaldymas, kuris leistų dirbtinai keisti jo parametrus, kelti arba žeminti energijos lygius, sukurti dirbtinį šaltinį arba ekranavimo priemones. Sąmonės įjungimas ir išjungimas rodo, kad gnostinių ekranų ir luksorinų lauko sąveiką galima blokuoti. Tai reiškia, kad ta sąveika turi įvairių realizavimo galimybių, kurias įvaldžius, galima kontroliuoti sąmoningo suvokimo mechanizmus. Tai ypač domina karinį pramoninį kompleksą, kuris siekia paversti šias technologijas ginklu, su kuriuos smogti galima būtų ne fiziniam kūnui, bet teisiai gnostiniam ekranui, per luksorinų (Lu) lauką. Staigiai pakėlus šiame lauke tam tikroje teritorijoje energijos lygį, kaip su elektromagnetiniu ginklu, iš rikiuotės galima išvesti gnostinius ekranus – ir netgi visam laikui.

cs2016-12-04 23:08
@klajunas viena iš kvantų sąvybių yra fiksuoti, kita svarbi – judėti. Kaip bebandytum interpretuoti, ar mainyti pažinimus, juos padarant sudėtingesnius, suvoksi, kad to nereikia. Fiksavimas automatiškai raišus judėjimui, per tą tarpą vyksta išraiška, kurią vadiname laiku. Laikas yra aiškinamas pagal kvantinės sąvybinės išraiškos dėsningumą (dar nepripažintą oficialiai) (fiksuotumas ir judėjimas). Per tą laiką, kai kažkas sujuda, kažkas kartu ir užsifiksuoja, t.y. yra įsisąmoninama vietinių kaupiklių. Reikia galvoti, kas tuo metu sukietėja ir atgal nebeatvirsta. Paskirtis yra sukietėti ir nebeatvirsti atgal. Iškelk klausimą: "kodėl?"
klajunas2016-12-05 14:30
@cs , Mąstai kažkaip labai primityviai. Aš kvantais, judėjimais, užkietėjimais tikrovės nemodeliuoju.
Turi aiškiai įsisąmoninti kas yra mokslinis modelis ir kas jis nėra. Pirmiausiai jis nėra tikrovė, jo paskirtis grynai praktinė. Taip pat modelis turi paaiškinti tai, ką matome aplinkui ir savo viduje. Man labai svarbi yra lauko koncepcija, bet kai kas nors dedasi išmanančiais mokslą, nesupranta kas tai yra. Ši sąvoka gali klaidinti. Jeigu netinka "laukas", galima vadinti "struktūrinis kontinuumas", kuris yra žmogaus sąmonės faktas. Kvantas yra tik energijos virpesys.

Bet reikia mąstyti ne žodžiais ir ne raidėmis. Aš mąstau vaizdais, mano mintis (eiroksenas) yra vaizdinis ekranas. Pavyzdžiui, pabandyk paimti trimatį kubą su tuščia erdve viduje. Tada įsivaizduok tame kube milijoną atomų. Įsivaizduok kaip ši struktūra pereina visas fazines būsenas pirmyn ir atgal. Įsivaizduok kad kiekviena atomo dalis yra struktūrinio kontinuumo virpesys ir kad šie "laukai"tarpusavyje sąveikaudami sukuria energijos pluoštelį vadinamą atomu. Tada vėl sugrįžk prie bendro vaizdo – milijono atomų. Galvoje iš atminties ištrauk visas fizikos formules ir sudėk jas į šį lauką, kad jie virstų fizinių sistemų procesais. Pamėgink suprasti, kaip formulė-dėsnis veikia šio kubo viduje esančių struktūrų būsenas. Savo galvoje prasuk visus įmanomus procesus. Tada palygink su tuo ką patiri savo patirtyje. Pridėk prie šio milijono atomų trūkstamas dalis. Pamėgink išvesti naujas sąveikas ir išreikšti jas naujomis šias sąveikas aprašančiomis formulėmis. Ir t.t.

Ir neužmiršk, kad turi reikalą tik su praktiniu modeliu.

Sukurk savo vaizduotėje trilijoną elektronų ir įvesk į šitą vaizdinį Dirako lygtimi aprašomą procesą. Įvesk naują lauką ir pabandyk suvokti, kokią struktūra aprašo Lagranžiano interakcijos narys.

Pabandyk išsiaiškinti mentaliniu eksperimentu ar Kvantinio lauko teorijos lygtys iš tikro sukuria stebimą kosmosą. Kai tai padarysi – suprasi kaip aš mąstau. o dabar matau nelabai supranti.

cs2016-12-05 19:19
@klajunas turi sutikti ir su mano mąstymo modeliu,kurį pateikiu. Jis visiškai teisingas ir įmanomas. Gali vaidinti ar apsimesti prieš draugus profesionalu, bet kietesniu man neatrodysi. Žinai, kad gali pasirinkti ir būti sau teisus, bet gali pasirinkti suprasti kitą. Nebandyti apsimetinėti, kad nesupranti. Bent minimaliai įsiklausyti ar pamatyti…

Fiksacija, judėjimas yra pagrindinės sąvybės kurias turi kiekviena dalelė, nukrypus ar suvokus kitokesnį (daug sudėtingesnį principą) , nebebus suvokta pagrindinė mintis čia vystoma. Fiksacija yra funkcija judėjimas irgi funkcija. Man nėra svarbus būdas: judėjimo, fiksacijos (tipas, rūšis, paskirtis) (galima išsirinkti pačiam ką nagrinėti).

Tavo supratau teoriją, ji sudeda visas kvantines sąvybes (kokios tik įmanomos atrasti ir jau atrastos). O aš to neieškau, aš ieškau kaip užbaigti vienos krypties paiešką, vieno pobūdžio funkcijoms apibudinti (realioms, tikroviškoms).

O kaip suprantu mokslą čia jau mano reikalas. Man išvis nepadeda pritempinėjimai ir išteisinimai "kažkokių puikesnių sąvybių", neieškau puikumo, gerumo, blogumo. Man tos sąvybės jau pažintos ir nebeįdomios. Aišku galima apsistoti, bet kai žinai, kad yra kažkas kitas, o dabartinis (visų puikiausias metodas) per prastas tokiam būdui, kokį naudoju pažinti dabar. Kaikurie dalykai trugdo (logizmai turi per trumpas sąlygas, kurios paaiškina (kaikuriems) pilnai.) Esmė nėra konkuruoti metodais, ar atsisakyti visam laikam.

klajunas2016-12-06 08:20

cs rašė:Esmė nėra konkuruoti metodais, ar atsisakyti visam laikam.

Viskas prasideda nuo metodo ir modelio parodymo. Tu pats nepasitarnauji, kad tavo mąstymas būtų priimtas. Tavo komentaruose mąstoma žodžiais, o tu pabandyk pradėti vaizduoti. Ar moki tekste sukurti vizualinį vaizdą, kuris nebūtų panašus į LSD haliucinaciją?

Kai pilnai išskleisi savo modelį, bus galima lyginti, o dabar net konkuruoti nėra su kuo, nes savo modelį laikai paslėpęs stalčiuje. Vadinasi gudrauji. Aš tau praskleidžiau uždangą kaip aš mąstau, jeigu nori forume diskusijos, tą patį turi padaryti pats.

cs2016-12-06 13:19
tą jau senai parodžiau, nieko naujo nebeprikūriau.
https://www.dropbox.com/s/qfa8iovwu5lj2yw/pamyae.png
klajunas2016-12-06 14:17

cs rašė:tą jau senai parodžiau, nieko naujo nebeprikūriau.

Apie šitą mes jau kalbėjome ir šį lygį aš palikau bendra forma neužbaigtą. Tu čia pateiki savo sąmonės aktyvumo ciklo (SAC) variantą, kurį aš kažkada mąsčiau tik bendra forma. Kiek supratau, nors ne viską, tai tu judi daugiausiai trečiame aukšte, o mane šiuo metu domina pirmas ir antras. Ne pati artimiausia sąmonės aktyvumo ciklo fenomenologija, tarp stebėtojo ir aktyvumo būsenų, bet kaip suvokimas atsiranda visame realybės kontekste pažiūrėjus iš išorės. Tu šioje savo schemoje žiūri iš vidaus ir tavo žiūrėjimas įsirėmina tarp sąmonės sužadinimo ir jos reagavimo perėjus per skirtumo, judėjimo ir savybių fiksavimą arba nefiksavimą. Mane domina labiau globalinis vaizdas ir kokios šio vidinio proceso (SAC) išorinės sąlygos.

Mane šiuo metu domina objektyvaus laksato formos, tiek iš vidinės, tiek iš išorinės dalies, nes to įvaldymas yra suvokimo užkietėjusių formų valdymo technologijų galimybė. ne viduje mąstyti neįmanoma, bet mano intencija yra pasiekti fiksato ir subjektyvaus laksato pagrindą, kuris yra fizinėje ir gnostinėje branoje.

O sąmonės aktyvumo ciklą – reikia tyrinėti, nes atskleistos struktūros parodo žmogaus mąstymo klaidas ir iliuzijas ir leidžia išgryninti tai, kas veiksmingiausia.

cs2016-12-06 15:26

klajunas rašė:O sąmonės aktyvumo ciklą – reikia tyrinėti, nes atskleistos struktūros parodo žmogaus mąstymo klaidas ir iliuzijas ir leidžia išgryninti tai, kas veiksmingiausia.

Kodėl natūraliai besivystantis procesas tau neįdomus ir nori viską perdaryti transhumanistiniu požiūriu? Jokio natūralaus metodo – jokio žmogiškumo. Matomai ieškoma "interneto" pagrindu veikiančio sąmonių apjungimo ir valdymo metodo.

Aš nebeieškau apjungimų, kai žinau, kad viskas vienaip ar kitaip sueina į vidų, į sudėtį. Tada veiksmingumas įrodomas tai kaip tavo vieno potyris, o ne visų kartu potyris.

Tu gali tą patį sakyti (kaip ir man dabar sakai), tiems kurie atradinėjo virtualumą, kaip jie elektros "pavidalu" ir metalo lydiniais perteikė spalvas, kaip sukėlė žodynus ir kalbas, kaip vyksta atminties ir energijos, procesų palaikymai ištikrųju (o kodėl visiškai netaip juos mums duoda suvokti?).

klajunas2016-12-06 16:58
Noriu pailiustruoti, ką turėjau galvoje savo paskutiniame komentare, prie ko šiuo metu dirbu.
>>>>>>>>

Visas žmogaus spektras

Prieš atskleisdamas šio įrašo pagrindinę mintį, pirmiausiai noriu pakartoti kai kuriuos terminus. Pagrindiniai terminai yra fiksatas ir laksatas, kuriais aiškinu objektyvią ir subjektyvią sąmonę. Fiksatas yra aplink esantis fiksuotas pasaulis, laksatas yra subjektyviai valdomos mintys ir vaizduotė. Tačiau tai ne viskas ką galima pasakyti apie žmogų – už šių pasaulių yra kiti, gilesni pasauliai. Tiek einant giliau į objektyvią realybę – tai yra į transcendenciją, tiek einant į vidinį psichikos pagrindą – tai yra transcendentalumas.

Fiksatas nebūtinai fiksuotas, o laksatas nebūtinai laisvas. Įsivaizduokime, kad pasaulį galime stebėti tik per savo mintis, nes akys ir kitos juslės užmerktos. Tada pasaulis atrodytų kaip laisvai formuojama terpė, pavaldi subjektyvių fantazijų valiai. Tačiau mūsų sąmonė aprėpia ir objektyvią realybę, ir mes galime palyginti į ką intencionaliai įstatyta mintis, ir koks tarp minties ir to kas mąstoma ryšys. Kita vertus, fiksatas atrodo neintencionalus ir uždarytas savyje, nurodantis tik į savo buvimą. Tačiau labiau įsigilinę suprantame, kad logika verčia fiksatą laikyti taip pat intencionaliu. Tik kadangi mūsų sąmonė daikto-minties ir jos intencionalaus objekto neaprėpia bendrame suvokime, mes negalime palyginti koks ryšys tarp daikto ir pirminės tikrovės, arba transcendencijos. Tas pats galioja ir vidinei sąmonei. Mintis į vidų atrodo neintencionali, bet taip pat yra nesuvokiamas vidinis transcendentalumas, kurį laikome vidine pirmine tikrove.

Šitaip mąstant yra galimybė užgriebti pačią artimiausią gelmę ir parodyti visą pasaulio ir žmogaus spektrą. Visas spektras yra toks: vidinis objektyvus laksatas – subjektyvus laksatas – fiksatas – objektyvus transcendentinis laksatas. Pirmines tikroves laksatu vadinu todėl, kad jos nėra sustingę monolitai ir šiose realybėse įmanomos įvairios laisvos transmutacijos ir jos fiksuotos atrodo tik sąmoningame suvokime, kur gaminamas kokybinis objektyvus ir subjektyvus pasaulis. Visų mokslininkų svajonė, pažinti visas šių objektyvių laksatų savybes, kad būtų galima sukurti technologijas ir jas valdyti. Objektyvus laksatas yra fizinė brana, kurią materializuoti bando standartinis modelis. Vidinis objektyvus laksatas yra gnostinė brana, kurią tyrinėja slapta sąmonės fizika.

Viso spektro žmogaus teoriją galima pavaizduoti paprasta schema:
Minties mechanizmas – paveikslėlis 6

Ji sudaryta iš trijų sluoksnių, nors tie sluoksniai yra ne dvimačiai, bet trimačiai, t. y., persmelkia vienas kitą ir yra vienas kito viduje. Tačiau principą patogiau iliustruoti išskaidant į atskiras sistemas. Jų kaip sakiau yra trys, dvi iš kurių jau minėjau – tai yra fizinis pasaulis apačioje, iš jo sudaryti daiktai ir kūnai; gnostinis pasaulis per vidurį, kuriame formuojasi sielos struktūra, arba aktyvumo ir suvokimo ekranai, kaip tam tikros energetinės stabilios formos; aukščiausia dalis yra ta vieta, kur atsiranda suvokimas ir kur juda žmogaus informacinės kokybių formos. Fizinės smegenys užsiima informacijos surinkimu ir apibendrinimu, gnostinė siela yra atvaizdavimo sistema, o luksorinų laukas yra suvokimo burbulo vieta, kur atsiranda žmogus ta forma, kaip jis save suvokia savimonėje.

Aš šią sistemą aiškinu kvantinių laukų teorija ir manau, kad įmanoma parašyti pilną viso spektro kvantinių laukų Lagranžianą, kuris leistų gauti visų laukų sąveikas aprašančią „mechanikos“ lygtį. Tam reikia įtraukti antro ir trečio aukšto laukus, atitinkamai – gnostinius ir luksorinų. Svarbiausia yra luksorinų laukas, kuris sukuria „nepaslėpties“ proskyną, kurią aš visur vadinu šviesos arka. Tai būtis-suvokimas, kurį galima priešpastatyti kokybinei informacijos formai, kuri filosofijoje vadinama esiniu. Šita schema ir teorija išsprendžia seną filosofijos klausimą „kas yra būtis?“ – tai yra luksorinų lauko forma, dėl kurios atsiranda suvokimas ir žmogaus psichikoje sužimba šviesa.

Šioje visą žmogaus spektrą parodančioje piramidėje vyksta judėjimas iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų tarp gnostinės ir fizinės branos, tai informacijos ir valdymo kibernetinės sistemos ciklas. Ir ekranai sąveikauja su luksorinų kvantais, apsikeičia su jais energija ir šitaip suformuoja būseną, kuri turi suvokimo veidrodžio pavidalą, kuris informaciją iš apatinių aukštų pateikia kaip kokybines formas. Labai įdomu pasvarstyti, koks yra juslinės kokybės mechanizmas. Jis turi būti susijęs su gnostinės substancijos „chemija“, kuri gali sukurti įvairias juslumo medžiagas energetiniu pavidalu, kurios sąveikaudamos su luksorinų lauku, sukuria skirtingos kokybės juslumus, nuo daiktiško juslumo, iki mentalinio. Norint visa tai suprasti, reikia žinoti gnostinės substancijos „Mendelejevo lentelę“ ir visas galimas gnostines reakcijas, nes kaip šios energijos sąveikauja su suvokimo lauku, tokios kokybės ir susiformuoja. Ši sistema atsako į filosofinį klausimą, kas yra kvalitetai (qualia).

Taigi dabar galima bandyti apibendrinti klausimą, ką apie žmogų pasako viso spektro teorija. Žmogus yra sustingusi, sukietėjusi kokybinės informacijos forma, kuri ateina iš fizinės ir gnostinės realybės ir juda luksorinų lauke, t. y., pačios piramidės viršūnės horizontale. Tačiau tai nėra tikslus vaizdas, nes jau sakiau, kad laukai trimačiai ir n-mačiai, todėl yra ne sluoksniai, bet persmelkia vienas kitą. Tačiau pagal sąveikų ir interakcijų sistemą, tai yra „sluoksniai“ ir jų struktūros sąveikos požiūriu juda tik „horizontale“. Todėl, pažiūrėjus į pateiktą paveiksliuką, galima sakyti kad pats žmogaus centras juda smaigalio lygyje, siela ir jos ekraninės struktūros juda antrame lygyje, o fizinis kūnas apatiniame lygyje. Tarp lygių vyksta informacinė apykaita. Pats pirminis kūnas arba pirminė siela – nematomi, matomos tik fenomenologinės formos luksorinų šviesos arkoje.

Todėl galima sakyti, kad žmogaus branduolys yra vidutinis lygis, kurį vadinu pirmine siela, nes ji „pagamina“ visą žmogų ir jį valdo. Čia yra visa žmogaus psichologija, elgesio algoritmai, suvokimo estetikos būsenos ir t.t. Nuo to, kas sieloje užkoduota priklauso, kuo žmogus save pozicionuoja suvokimo ir aktyvumo ekranų sąveikoje.  Ir t.t.

Kokia žmogaus pagrindinė „charakterio“ savybė? Žmogus nori būti amžinas, nori kad ši sustingusi informacijos forma, kuri vadinama asmeniu, niekada nesibaigtų. To siekia įvairūs transhumanistai, kurie tiek yra save sureikšminę, kad nori niekada nesibaigti. Pasibaigimas ateina tada, kai siela atsijungia nuo luksorinų lauko ir išnyksta suvokimas, bet jeigu siela yra gyva, tai ji vėl gali prisijungti, pabusti. Miršta tada, kai atsijungia visam laikui. Tai prasideda nuo kūno mirties, kuris nustoja tiekti informaciją. Tada siela, gavusi šį signalą, nusprendžia, kad turi atsijungti nuo kūno ir užgesti, kai tai įvyksta, siela nustoja sąveikauti su luksorinų lauku ir žmogus miršta. Dabar nekursiu teorijų apie tai, kokios galimybės, kad siela gali egzistuoti nematerialios, bekūnės būsenos. Faktas tas, kad kai kūnas nustoja siųsti informaciją, siela užgęsta ir atsijungia nuo suvokimo lauko.

Svarbiausia ką žmogus turi suvokti, kad jis tik sustingusi informacija energijos jūroje, kuri nieko neturi savo: kūnui substanciją skolinasi iš fizinės branos; sielai – iš gnostinės branos; o suvokimas yra luksorinų, arba švytuolių, lauko dovana. Visa tai dovanų jis gauna vienam gyvenimui ir kai kontraktas pasibaigia, skolą turi grąžinti tikrovei. Bandymas susidievinti, užsifiksuoti, įsikabinti į šį mechanizmą yra atsisakymas grąžinti skolą. Visi transhumanizmai ir bandymai sudievinti žmogų yra vagystė. Kita vertus, vagystė yra atimti tai, ką jis iš tikrovės gavo dovanai – t. y., pilną gyvenimo ciklą.

Kiekvienas suvokimas kaip būties atvertis yra individualus, bet žmogus negyvena vienas visame pasaulyje, jis yra tik individuali rūšies programos realizacija, vadinasi vienas sąmonės klonas iš daugelio to paties tipo sąmonių, kurios sugeba tarpusavyje sąveikauti. Ta sąveika vyksta įvairių telepatijų dėka – telepatijos fizinėje ir gnostinėje branoje. Deja įprastinėje būsenoje sielos struktūros veikia savo lygyje kaip uždara sistema ir žmonės sąveikauja per savo kūnus, nors vienas kitą stebi luksorinų lauko šviesos arkos veidrodyje, kuris pateikia aplinką kaip kokybines formas.

Tokios sąveikos pagrindas yra sieloje, kuri koduoja tai kas yra žmogus sau ir kitiems. Kadangi sistema sudaryta iš daugelio dalių, tai žmogaus gyvenimo pobūdį lemia tai, kokį kelią jis suranda šioje painiavoje. „Išganymo“ yra galimybė ieškoti visuose trijuose lygiuose. Aukščiausia galimybe laikoma piramidės viršūnė, kur žmogus gali savo esmę susikonstruoti iš šios perspektyvos.

cs2016-12-06 17:32

cs rašė:Tu gali tą patį sakyti (kaip ir man dabar sakai), tiems kurie atradinėjo virtualumą, kaip jie elektros "pavidalu" ir metalo lydiniais perteikė spalvas, kaip sukėlė žodynus ir kalbas, kaip vyksta atminties ir energijos, procesų palaikymai ištikrųju (o kodėl visiškai netaip juos mums duoda suvokti?).

Paskutinį kartą klausiu to pačio:

Elektra su metalo lydiniais (kurie vadinami "čipai" ir "transformacijos", "įtampos keitikliai", "davikliai", "jutikliai", primityvios elektronikos shemos pagamintos iš skirtingų metalų lydinių) gali laisvai reikštis spalvomis, garsais, žodynais. Kadangi fiziką suvoki geriau negu aš. Paaiškink, ne iš fizikos pusės, ir ne įrodinėk. O pasakyk, kodėl tokiu metodu garsai, spalvos ir žodynai susikuria, naudojant tik elektros srovę ir metalo lydinį? Ar primytyviai atkartojus kaip ir mokslas parodo shemų jungimų derinius surasime kaip susikuria spalva iš to metalo paveikto elektros srove shemoje? O jeigu nesurasime, kodėl tada naudojame 3 lygio saugumo shemos sudarymo principus, realiai neįsitikindami, kaip viskas vyksta? Visiškai nesiremsiu religija, šioje vietoje aš netikintis jokiais dievais. Su tokia sąlyga, paaiškinimo ir noriu gauti.

Nei pats protingiausias neatsisakytu nagrinėti ir nenustumtų į šoną. Tai kam drausti sužinoti pilnai veikimo principą, jeigu visi ir taip turi išmaniuosius telefonus ar kompiuterius, kuriuose galime pamatyti tą virtualumą? Ar adekvatu nežinoti metodo kaip jis kurtas (primityviai)? Kas išviso yra klaida? Kas klysta?