Jie siekia padaryti tai, kas nežinoma, žinomu, per mokslinį darbą, informacijos analizę. T.y., jie darys išvadas iš to, kas sužinota ir suprasta, o ne iš to, kas liko nežinoma. …intelligent design nekalba apie tai, ar kuriantis protas yra antgamtinis ar ne, jie tiesiog ieško proto veiksnio pėdsakų esamoje fizinėje medžiagoje. dėl savo universalumo, ši mokslo sritis gali tapti bet kurio tikėjimo mokslininkų ar agnostikų bei ateistų mokslininkų darbo sritimi.
Kaip minėjau, su šiais dalykais susidūriau tik čia, forume. Daugiau nesigilinsiu, užteks informacijos ir iš tavęs. 🙂
Tokia „hipotezė“. Tarkim, kad id „teoriją“ mokslas priima, kaip „moksliškai“ pagrįstą – pasaulis ir žmogus radosi proto (čia jau gal dera iš didžiosios) dėka. Iš karto tektų tarti, kad tas „moksliškai“ atrastas protas yra kaip ir absoliuti tiesa (ar yra kas dar "protingesnis", nei protas?), bet – iš kitos pusės – mokslinis pažinimas yra begalinis procesas, ir mokslas prie tiesos tik artėja, bet niekada absoliutus žinojimas pasiektas nebus. Kaip elgtis šio mokslo filosofijos „paradokso“ akivaizdoje? Viena galimybė – visiems bendrai, ir mokslui, ir id, imtis aiškintis, koks tas protas yra ir kokiu būdu jis viską „sukonstravo“. Manau, kad šitas dalykas nėra įtrauktas į id dienotvarkę. Ar įtrauktas? 🙂 Kita galimybė – palikti tą „absoliučią“ tiesą ramybėje („atradom“, ir gerai) ir jos šešėlyje dabar jau vėl visiems kartu dirbti tą patį darbą, kurį mokslas dirbo visada – tirti realią tikrovę, bet, atradus ką naują, dabar jau pagarbiai nulenkti galvą prieš neprilygstamą protą išradingumą. 🙂 Tik šiuo atveju nesimato jokios ypatingos proto prasmės – visi toliau daro tą patį, ką darė ir „prieš“ protą. Ir jokio kaifo. 🙂 Aišku, daug „fundamentalių“ klausimų „išsispręstų“ savaime – kad ir tos nelaimingos atsitiktinės fizikinės konstantos, būtinos gyvybei atsirasti, iš karto taptų „priežastinėmis“. Galima dėti antspaudą „Išspręsta“, ir aplanką į archyvą. 🙂
Bet jei atvirai, neįsivaizduoju, kuo galėtų užsiimti id taip susiklosčius reikalams. Apskritai tokia situacija mokslo prasme atrodo mažiausiai siurealistiškai…
Esminis šiuo atveju momentas yra id „mokslinis“ metodas. Jei metodas „iš principo“ netinka, siūlau kitą – id „mokslo“ metodas yra kitokia nei mokslo (dažniausiai, priešinga) empirinių faktų interpretacija arba, kaip sakai, interpretacija, taikant „informacijos dėsnius“. Id savarankiškai neatranda nei naujų faktų, nei atlieka mokslinius eksperimentus – id tik visa, ką užfiksavo, atrado ar atliko mokslas, interpretuoja per informatikos „kriterijų“ ir tikimybių teorijos prizmę.
Tikrovė yra itin sudėtinga, 🙂 joje vykstančius kitimus lemia begalė veiksnių, ir visą tai mėginti pagrįsti tą begalinį bei daugiapriežastinį kitimą "įspraudžiant" į formalius ir ta prasme ribotus informatikos ir tikimybių teorijos dėsnius nėra gamtos mokslų prasme korektiška.
Mokslas pripažįsta, kad pasaulis yra logiškos formos ir priežastingas, nes priešingu atveju mokslinis pažinimas būtų neįmanomas. Mokslas neieško atsakymo, kodėl pasaulis yra toks, o ne kitoks – jei atsakymas į šį klausimą ir yra, tai jis nepasiekiamas mokslui, nes yra už tikrovės ribų. „Ten“ mokslas yra bejėgis ir nebando „vaizduoti“, kad taip nėra. O id bando.
Skirtumas toks – ir mokslas, ir id sutinka, kad tikrovė yra „protinga“ (mokslas mato tą „protą“, o id kažkodėl tik „ieško proto veiksnio pėdsakų fizikinėje medžiagoje“), bet mokslas nesiima aiškinti kodėl taip yra, nes supranta, kad mokslinis metodas čia bejėgis, o id, remdamiesi jau savo „metodu" iš fizikos daro metafizines išvadas.
Apskritai, nori tu ar nenori, bet tas id „protas“ suponuoja (tavo žodis) Dievą, Absoliutą ir pan. O „proto“ pėdsakus empirinėje medžiagoje mato visi, kas turi galvą ant pečių, ir nematau priežsties, kodėl reikėtų kam nors tai „specialiai“ įrodinėti. Bet tikrovės priežastingumą ir logiškumą – kaip bebūtų liūdna – mokslui tenka principingai priimti kaip postuluotą ir atsitiktinį. 🙂
…jeigu išnagrinėjame informacijos dėsnius, ir atrandame, kad pagal juos, biosistemose esanti informacija irgi reikalauja proto kaip generatoriaus, tada gaunasi pagal stebėjimus ir nagrinėjimą labiausiai pagrįsta ir geriausiai paaiškinanti išvada, kad tame dalyvavo protas.
Gyvūnų instinktyvi elgsena yra logiška, mūsų kontekste galima sakyti ir „protinga“. Nežinau, ar ši sritis įtrauktina į „biosistemas, turinčias informaciją, reikalaujančią proto, kaip generatoriaus“. Jei įtrauktina, ar šiam reikalui būtinas id „proto“ įsikišimas? Iš mokslo pozicijų tai nėra būtina, nes „protingą“ gyvūnų elgseną paaiškina Darvinas.
Nesuskaičiuojama galybė atsitiktinių genų mutacijų keičia vieną ar kitą gyvūno savybę, t.y., nenutrūkstamai teikia „medžiagą“ natūraliai atrankai. Gi natūralios atrankos mechanizmas užtikrina, kad išliktų ir įsitvirtintų rūšies genome tik tokios mutacijos, kurių sąlygotos gyvūno savybės optimaliausiai atitiktų logiškos tikrovės sąlygas. Šio proceso pasekoje šiandien egzistuojančių gyvūnų rūšių instinktyvi elgsena yra „protinga“ – gyvūnas logiškai reaguoja į kintančias jį supančios tikrovės sąlygas.
Taip vyksta tik atsitiktinumo (mutacijos) ir „automatiškai“ veikiančio natūralios atrankos mechanizmo dėka. Id „protas“ šiuo atveju yra perteklingas.
Tavo pasiūlyta analogija tarp SETI ir id yra apskritai priimtina. Bet kaip ne kartą sakiau, skirtumas išryškėja abiejų metode. SETI metodika yra grįsta empiriškai, priimant kaip postulatą, kad nežemiškos civilizacijos yra analogiškos mūsų civilizacijai. Manyčiau, kad šis postulatas yra teisėtas, nes visoje Visatoje veikia tokie pat dėsniai, t.y., „visur“ tikrovė yra priežastinga ir logiškos formos. Pasikartosiu – id metodika nėra moksliškai pagrįsta. Jei kartais išaiškėtų, kad mokslas „klydo“ (man tai neįtikėtina, bet „niekada nesakyk niekada“), tektų pulti id į kojas ir prašyti atleidimo 🙂
Koks konkrečiai tai protas, kuris dalyvauja biosistemos kūrime, programavime, palaikyme – tai jau agnostika mokslo aprėptyje. Todėl, sakyčiau šitas kelias nėra beprasmis, bet jis negali nuvesti iki galutinio atsakymo. Kaip ir visas mokslas negali nuvesti iki galutinio atsakymo dėl agnostinių dalykų. Taigi, viskas sutampa – ir tas (pvz. ID) ir tas (pvz. kosmologija, fizika) turi tuos pačius mokslui būdingus apribojimus.
Kai ką paliečiau aukščiau, neįsigilinęs į šią pastraipą – toks jau mano „metodas“…
Nenorėčiau sutikti su tavo išsireiškimu „agnostika mokslo aprėptyje“. Laikyčiau, kad mokslo veiklos lauke nėra agnostikos agnostikos prasme. Agnostika mokslo prasme yra tai, kas nepasiekiama empiriškai, moksliniu metodu, o filosofine prasme – nepasiekiama žmogaus protui apskritai. Empirinis mokslinis pažinimas yra begalinis procesas ir šiuo atveju sąvoka „agnostika“ logikos prasme skamba nei šiaip, nei taip… Nežinoma ne todėl, kad kažkas yra agnostiškas, o todėl, kad to kažko pažinimas dar "nepribrendo". O id prasme vartotina, nes empiriškai „įrodomas“ agnostinis fenomenas. Taigi "sutapimas“ yra labai abejotinas.
Apskritai nesutinku, kad mokslas ignoruoja paranormalius reiškinius apskritai – mokslas ne ignoruoja, o patikrina, ar tuos reiškinius galima ištirti moksliniu metodu, empiriškai. Jei ne, mokslas yra bejėgis ką nors įrodyti. Nieko nepadarysi – aiškinkitės savarankiškai. 🙂
P.S. Hipotezę, kad mūsų civilizacija yra nežemiškos civilizacijos įsikišimo rezultatas bent aš priimu be reikšmingų išlygų. Aišku, jai pagrįsti reikalingi empiriniai faktai. Bet ir šiuo atveju reikėtų pripažinti, kad kažkuri ar kažkurios nežemiškos civilizacijos atsirado „savaime“. 🙂

