Skip to main content

Kuri religija tikroji?

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
TinSoldier2015-12-09 17:19

gidas rašė:Kakuzo Okakura "The book of tea".
<…>P.S. Dar populiaresnis variantas – serialas "Life".

Dėkui, knygutę būtinai susirasiu ir pamėginsiu paskaityti. Jeigu iš tiesų ji trumpa, tai tokiu atveju neturėtų būti problemų ir su anglišku tekstu 🙂 Prie kompo būdamas galėsiu šitą paskaitalioti, o kur nors kitur – Dalai Lamos 🙂

Už serialą taip pat dėkui. Su true detective neapgavai, tai ir šį kartą tavo skoniu pasitikėsiu 🙂

tadasas992015-12-09 17:40

paragraf 78 rašė:Taip, visi kalti išskyrus tave 🙂 kaip patogu 🙂 ir egoitiška

  Jei nesupratai tai cia buvo ironija tavo paties issakytos citatos ir jos paaiskinimo, o nuomone apie citata mano tokia pati, netgi priminsiu, pirma karta tau ja paminejus apie patoguma as taves taippat paklausiau bet tu man neatsakei. 🙁
Nejaugi buvau teisus kalbedamas apie apstrakciu tekstu interpretavima savaip, pritaikyma pagal kiekviena situacija ir netikra paguoda (t.y. saves pasiteisinima)

paragraf 782015-12-09 21:04

tadasas99 rašė:Jei nesupratai

Tu nepyk, bet kaip jau ne kartą sakiau, aš pusės iš to ką tu rašai nesuprantu 🙂

O jei į temą. Man nesuprantamas yra dalies tikinčiųjų manymas kad jų religija vienintelė teisinga.

tadasas992015-12-10 18:02

paragraf 78 rašė:

tadasas99 rašė:Jei nesupratai

Tu nepyk, bet kaip jau ne kartą sakiau, aš pusės iš to ką tu rašai nesuprantu 🙂

O jei į temą. Man nesuprantamas yra dalies tikinčiųjų manymas kad jų religija vienintelė teisinga.

Paskutinis offtopikas.

Tikrai nesupranti ar nesiduodi isprovokuojamas?

Šešėlis2015-12-10 19:08
Tavo pranešimus tikrai sunku suprast @tadasas99  🙂
tadasas992015-12-11 19:58
Nu tada bandom aiskiau. 8)  gal nesuprantas todel kad cia tesinys is vieno nario auklejamosios temos (auklejamoji potekste temoje buvo, tai svarbu toliasniai diskusijos eigai, tiksliau butent kalavijo palyginimo panaudjimui, mano supratimu tai toje temoje buvo patogu, o sitoje jau nebe todel kazkas kazka uzmirso)

@paragraf 78

Pirmas postas.

Žodžiu, baik pamokslus, nes čia šiaip ne religinis forumas, o forumas apie paranormalius reiškinius. Bet jei čia ateini su kardu skleisti savo iškreipto tikėjimo, tada, kaip parašyta: Bet Jėzus jam tarė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus. (Mt 26,52). Ateini čia ir skleidi nesantaiką.
Aš suprantu, kad visokie fanatikai, kai prisidirba nesąmonių skleisdami savo tikėjimą gauna į skudurus tai jaučiasi persekiojami dėl tikėjimo, tačiau neatkreipia dėmesio, kad ne dėl tikėjimo, o dėl savo nesąmoningos prieigos jie koneveikiami.

Antras postas.

Na visų pirma aš nesinervinu 🙂 antra, jei tu puoli ir gauni atgal, tada ta kalavijo taisylė, galioja tau, o ne tam kurs duoda atgal 🙂 trečia, reikėtų skirti kur yra tavo pamokslavimas ir dievo žodis 🙂

as prininiau kito skruosto atsukima, paklausiau kad ar tikrai religija skatina i smurta atsakyma smurtu, ar as cia kazkaip nesupratau ka jis nori pasakyti.

Krc visas postas.

tadasas99 rašė:Nesuprantu kodel kabinates del religijos, kaip religingam zmogui jo religija yra teisingiausia o kiti zmones kurie pasirinke kita religija yra pasiklyde aveles kurias reikia i teisinga kelia atvesti. Ka tiek steiblys tiek paragraf78 daro, tik ne vienodai daznai ir ikyriai.
Pvz @paragraf 78  tai kaip su kalavijo ir kito sktuosto atsukimo principais, vieno kitam priestaravimui, cia tipo pagal situacija pasirinkti kas palankiau, cia kaip suprantu tapati ideologija teisina tiek smurto ignoravima tiek uz smurta atsakyma smurtu, bet juk mano smurtas pases tik kita smurta, kazkaip susipainiojau. 😀

paragraf 78 rašė:

Steiblys rašė:Puiki citata, kuri tiksliai tinka. Jeigu tu nervuojiesi ir piktiniesi, tai ar čia ne kalavijas, kuriuo tu kerti? 🙂
Dievo žodis yra skvarbus dviašmenis kalavijas – jis kerta ne tik kitam, bet ir tau.

Na visų pirma aš nesinervinu 🙂 antra, jei tu puoli ir gauni atgal, tada ta kalavijo taisylė, galioja tau, o ne tam kurs duoda atgal 🙂

Tai tavo davimas atgal pateisinamas todel kad gavai pirmas, ar pasielgei neteisingai kad neatsukai kito skruosto?

Atsakymas kad manes nesuprato, tesinys sitoje temoje.

a.t.sielis2015-12-18 13:41
http://www.klauskkunigo.lt/10482/krišnaitai-joga-ir-krikščionybė-vienoje-šeimoje

Moters klausimas kunigui:

Su vyru esame vedę 8 metus. Auginame 3 vaikus. Tuokėmės bažnyčioje, vaikai krikštyti. Prieš  3-4 metus vyras susidomėjo joga ir krišnaitų tikėjimu, šiuo metu aktyviai praktikuoja: važinėja po Indiją, aktyviai dalyvauja jų ritualuose, škaito jų šventraščius, klauso paskaitų, kasdien po  2 valandas kalba jų maldos karolius, kelis sykius per savaitę eina į jogos praktikas. Ėmė kritikuoti krikščionybę, jis įsitikinęs, kad krišnaizmas yra tas tikėjimas kuris išgelbės pasaulį. Šeimai laiko skiria tik kada, kai pats to nori. Dažniausiai anksti ryte išeina į ritualus, paskui į darbą, po darbo vėl ten, grįžta tik pernakvoti. Aš pati niekada nežinau nei kada išeis, nei kada grįš. Dėl to stipriai pašlijo santykiai šeimoje. Jis norėtų, kad ir aš jį palaikyčiau, karts nuo karto vežasi ir vaikus. Atitolo nuo senų draugų, metė visus pomėgius, klauso tik jų religinę muziką, visi aplinkui pasidarė blogi, veikiami tama (tamsos) energijos. Vienintelis gyvenimo tikslas yra sugrįžti pas krišną. Iš mano pusės man nepriimtinas naujasis tikėjimas, be to noriu, kad vaikai taip pat būtų auklėjami krikščioniškai. Nesinori ir ardyti šeimos, vistik 3 maži vaikai, vyrą vis dar be galo myliu. Sugriauti atrodo būtų lengiau, bet kaip reikėtų sukurti iš naujo? Esu pasimetusi. Norėčiau paklausi kaip būtų galima grąžinti vyrą į šeimą? Ar dar yra galimybė, kad tai praeis kaip blogas sapnas? Kaip aš turėčiau toliau elgtis šioje situacijoje?

Kunigo atsakymas:

Kaip ir visos rytietiškos srovės, krišnaizmas veda žmogų ne "į kitą", bet "į save", todėl vyro atsiskyrimas nuo šeimos, susidomėjimas pirmiausia savo asmeniniu tobulėjimu ir kitais asmeniniais reikalais yra, deja, logiškas. Niekas negali pasakyti, kaip įtikinti ir atverti akis Jūsų vyrui, kad vėl savo šeimą pamatytų, nebent pabandyti parodyti jam pačiam, kaip ir kokiu būdu nuo jūsų visų atsiskiria. Eidamas į save, žmogus patį save ir tesuranda, todėl paprastai po kurio laiko praregi tokio kelio beprasmybę. Tada kartais pasirenka tiesą ir tikrą gėrį, o kartais – kitą klaidą. Reikia melstis ir laukti, tikintis, kad visišku pasitraukimu šeimos gyvenimas nebus suardytas.

Vakar parašiau tokį komentarą,( turėjo pereiti moderaciją, bet šiandien matau, kad jau ištrynė, būtent taip pamoderavo) :

Ne pats geriausias atsakymas.
Gerai pažįstu tiek Krišnos garbinimo tradiciją, tiek krikščionybę. Jūsų atveju tikrai yra daug vilties, jeigu veiksite išmintingai ir kantriai. Tiek jūs, tiek jūsų vyras gali daug vienas iš kito išmokti, ir vienas kitam padėti, netgi būdami atseit skirtingų tikėjimų. Dievas yra vienas.
Patarčiau visgi daugiau bendrauti su vyru, ir palaikyti daugiau bendrų taškų, atkreipti jo dėmesį į tai, kad dvasingumas apima ir pareigas šeimoje. Pasakykite jam, kad nepamirštų, jog jūs taip pat esate sielos, kaip ir jis.
Dabar jūsų abiejų situacija tokia, kad tikėjimai tarsi skiriasi, tarsi yra nepritarimas vienas kitam šiuo pačiu kertiniu žmogaus egzistencijos klausimu. Atitinkamai pradedate tolti vienas nuo kito, interesai skirtis, gyvenimo kryptis skirtis. Jūs nepritariate vyro gyvenimo krypčiai, vyras nepritaria jūsų gyvenimo krypčiai. Vadinasi, reikia ieškoti gilesnio dvasingumo, gilesnio religijų įvairovės suvokimo, ir ką galima išmokti labai gražaus atrodytų iš labai sunkios problemos. Užsidarydami vienas nuo kito, aišku, kur nueisite – į skyrybas.
Jums nepriimtina keisti tikėjimą, arba nepriimtinas kitas tikėjimas. Taip, esame laisvos asmenybės. Bet vis vien galima pozityviai pažinti ir bendrauti su tuo kitu tikėjimu. Jūs galite eiti visur su vyru, ir iš arti matyti, kaip jis atrodo būtent toje terpėje, ką jis pergyvena ir atranda. Pažinus žmogų iš šios pusės, jeigu kažką jausite ne taip vykstant, galėsite padėti, o jeigu kažkas vertingo vyks, tuo būsite pasidalinę. Sėkmės 🙂

Taip ir gyvename… 🙂

TinSoldier2015-12-18 13:53
Tai tavo patarimas toks, kad ta moteris netrukdytų vyrui pamesti visą savo gyvenimą, o ir pati pamestų savo gyvenimą ir pradėtų fanatiškai įsitraukinėti į krišnaizmą? Ta prasme, vyro gyvenime nebeliko nieko kito, tik Krišnos garbinimas, o tu siūlai tiesiog geriau suprasti savo vyrą ir jo religiją?

Nemanau, kad čia religijų skirtingume problema. O to vyro fanatiškume.

a.t.sielis2015-12-18 14:04
Ne įsitraukinėti, bet būti su vyru, kaip ten sakoma, "ir varge, ir džiaugsme".

Kokia konfliktinės situacijos tarp vyro ir žmonos priežastis?

a) vyras daugiau laiko ir dėmesio skiria savo atrastam tikėjimo keliui negu žmonai
b) žmona yra krikščionė ir jai nepriimtinas vyro tikėjimas

Kitų priežasčių nėra įvardinta, kad vyras būtų kažkuo blogas, ar kažką blogai daro, kad nesirūpina vaikais, arba neišlaiko šeimos finansiškai.

Jos nerimą iš esmės kelia tai, kad vyras daug laiko skiria tam, kas jai nepriimtina.

Tai tada kyla klausimas, kodėl tai taip radikaliai nepriimtina? Galbūt tai vienos religijos "didybės kompleksas", kai kita religija atrodo ekstremalus blogis? Tokiu atveju, galbūt padėtų geriau suvokti žmogišką jos vyro tikėjimo kelio pusę, ką ir pasiūliau, geriau pažinti vyrą toje terpėje. Gali būti, kad nuo to, žmonos nerimas ir konfliktinė situacija sumažės.

Visgi matyčiau abiejų pusių nebrandumą, ir jeigu ten yra fanatizmo, jis eina iš abiejų pusių. Iš vyro pusės, kiek dabar galima matyti iš situacijos apibūdinimo (jo paties apibūdinimo nežinome, padėtį pavaizdavo tik viena pusė), fanatizmo ten tik tiek, kad kritikuoja krikščionybę. O šiaip jeigu žmogus nuoširdžiai stengiasi praktikuoti dvasinį kelią, kuom jis blogesnis už kokį nors karjeristą, politiką, verslininką, kurie daug laiko skiria savo esminiam užsiėmimui?

TinSoldier2015-12-18 14:12
Na, gal mes tiesiog skirtingai interpretuojame tą žmonos tekstą, kadangi patys gana skirtingas kai kurias vertybes turim.

Kai man religingumas ir dvasiškumas neatrodo labai reikšmingi dalykai, aš labiau atkreipiu dėmesį į jos išgyvenimus iš žmogiškųjų santykių pusės. Ta prasme, kad problema: vyro poelgiai ir pernelyg didelis įsitraukimas į religiją, o ne tai, kokia ta religija yra.

Todėl nemanau, kad tiesiog didesnė tolerancija kitai religijai ir jos praktikoms būtų sprendimas. Tau, kai religingumas atrodo būtinas ir esminis dalykas, galbūt kitoks įspūdis susidaro 🙂

a.t.sielis2015-12-18 14:19
Žmona taip pat tikinti, ir čia konflikto šaknys sukasi apie tikėjimą.

Vyras gal kažkiek ir persistengia, bando gyventi tarsi atsiskyrėlis-vienuolis, t.y. atlikti intensyvią praktiką ne namuose, nors yra vedęs žmogus. Sakykim tai klaida iš jo pusės. O klaida iš žmonos pusės – negatyvas be rimtos priežasties, kas gali būti dar labiau skatina vyrą atsiskirti ir mažiau laiko leisti su ja.

Hipotetiškai, įsivaizduokim, kad vyras būtų ne krišnaitas, o koks nors Romuvos neopagonis, arba budistas. Tai kas blogo būtų tame, kad žmona pabūtų tuose Romuvos susibūrimuose, arba budistų susitikimuose, kartu su vyru – vis vien laikas kartu, ir bendrumo daugiau. Būk iš interfaith pozicijos, domėkis pasaulio, kultūrų, religijų įvairove. Taigi ne 19 amžius dabar jau…

TinSoldier2015-12-18 14:29
Na, man asmeniškai toks įspūdis susidarė, jog net, jeigu tas vyras į Romos katalikybę būtų taip pasinėręs, kad žmona ir vaikai jo beveik nebemato, o kai pamato, iš jo girdi tik religinius kliedesius, tai vis tiek būtų buvusi problema.

Šeimai laiko skiria tik kada, kai pats to nori. Dažniausiai anksti ryte išeina į ritualus, paskui į darbą, po darbo vėl ten, grįžta tik pernakvoti. Aš pati niekada nežinau nei kada išeis, nei kada grįš. Dėl to stipriai pašlijo santykiai šeimoje.

Tu teisus, kad sutuoktiniai turėtų domėtis vienas kitu, užsiemimais, palaikyti vienas kitą ir t.t. Tačiau, jeigu čia kaltas fanatiškumas, kaip man atrodo, tai tolerancija tam fanatiškumui tik pablogintų situaciją. Suteiktų tam tikrą legitimumą iš artimųjų pusės ir dar labiau vyrą įtrauktų.

Bet, velgi, čia tik interpretacijos, mums į tą nevisai aiškų žmonos tekstą, tikriausiai, kiek projektuojant savas savybes.  Kokia tikra situacija jų šeimoje – nelabai žinom ir nesužinosim 🙂

a.t.sielis2015-12-18 14:39
Koncentruočiau dėmesį į šią dalį:

Aš pati niekada nežinau nei kada išeis, nei kada grįš.

Vadinasi, santykiai pašliję, jau nesikalba. Dabar klausimas, kieno kaltė, ar tai vienpusiška iš vyro pusės, ar jie abu susipykę, tik viena iš konflikto pusių dabar skundžiasi kita. Ji sako, vyras kritikavo jos tikėjimą, klausimas ar ji nekritikuoja jo tikėjimo. Dėl to susipykti labai lengva, ką galim pastebėti ir šio forumo diskusijose 😉

tadasas992015-12-19 09:52
Cia man vienam kyla mintis kad reikia ieskoti pasirinkimo saknu, juk zmogus ne susapnaves pasirinko kita religija, galbut ieskojo to ko jam truko gyvenime, bande uzpildyti tustuma.
Cia pan kaip kad moralizuotume svetimoteriavima nezinodami priezasciu, neteisinu svetimoteriavimo, bet zmogus patenkintas savo seksualiniu gyvenimu nesvetimoteriaus, t.y. esame tik zmones, vieni silpnesni negalintys susigyventi su kaikuriomis gyvenimo duobemis todel ieskome budu jas uzpildyti
puodukas2015-12-19 13:03

a.t.sielis rašė:Gerai pažįstu tiek Krišnos garbinimo tradiciją, tiek krikščionybę. 

Iš komentarų forume susidaro įspūdis, kad NT intrepretuoji per indiškos filosofijos supratimą (o gal new age).
Jeigu net save laikantys krikščionimis sugebam interpretuoti taip NT, kad susidaro dešimtys denominacijų, tai kodėl manai, kad tavo supratimas teisingas?

a.t.sielis2015-12-19 13:16
Supratimai, kuriuos išsakau apie vienus ar kitus dvasinius dalykus, yra grynai mano. Jie nėra krikščionybės interpretacijos. Mano krikščionybės interpretacijos skiriasi nuo mano susipažinimo su krikščionybe būtent taip, kaip ji save pateikia ir pati save supranta. Tai yra, interpretacijos – vienas dalykas, o susipažinimas – kitas dalykas.
a.t.sielis2016-05-07 12:55
Musulmonas išrinktas Londono meru: http://pasaulis.lrytas.lt/ivykiai/londono-meras-s-khanas-politikoje-remiasi-ir-mahometo-mokymu.htm

Kai prisijungdamas prie šio elitinio politikų valdymo organo S.Khanas turėjo prisiekti padėjęs ranką ant Biblijos, Karališkųjų rūmų paprašė Korano. Kai rūmų atstovas paaiškino, kad šios knygos jie neturi, S.Khanas atsinešė savo kopiją.

Kažin kaip būtų Lietuvoje? Įmanoma? Ta prasme, jeigu musulmonas norėtų prisiekti ranką padėjęs ne ant Biblijos, bet ant Korano? (Pas mus berods tokių dalykų ir nebūna, padėjus ranką ant Biblijos, bet klausimas hipotetinis). Biurokratai sakytų: negalima, taisyklės neleidžia? O kokios būtų purvasklaidos reakcijos?

puodukass2016-05-07 14:14
 Gal žinai iš kur apskritai atsiradusi tradicija politikam prisiekinėt ranką padėjus ant knygos (Biblijos, konstitucijos…), ir kokią tai turi prasmę?
 
a.t.sielis2016-05-07 14:26
Nežinau, bet geras klausimas. Kaip sakė Jėzus, "neprisiekinėkit nei dangum, nei žeme", iš viso neprisiekinėti.
Šešėlis2016-05-07 18:32
O dar sako pas mus nėra valstybinės religijos, bet prisiekinėja su Biblija 😀
puodukass2016-05-07 23:14
Jei delfis neapsirinka, tai:

   Seimo nariai davė priesaiką padėję ranką ant Konstitucijos,

http://m.delfi.lt/aktualijos/article.php?id=5475902

p.s. nelabai įžiūriu ryšį tarp temos ir to, kaip politikai prisiekinėja.

a.t.sielis2016-05-08 08:42
Sąsaja yra tokia: kai kurių žmonių galvose, jų religija yra vienintelė tikroji. Sakykim, krikščioniškoje šalyje prisiekinėja politikas musulmonas. Kaip į tai reaguoja krikščioniška visuomenė, kuri yra tos nuostatos poveikyje, net jeigu yra stipriai sekuliarizuota?

Tame pačiame kontekste, kokia apskritai reakcija į vienos didžiausių ir įtakingiausių Vakarų Europos valstybių sostinės meru išrinktą musulmoną.

DesolatedColors2016-05-08 15:07
Budizmas, Taoizmas ir konfucianizmas yra religijos, kurios asmeniškau neužknisa.
paragraf 782016-05-08 20:47

DesolatedColors rašė:Budizmas, Taoizmas ir konfucianizmas yra religijos, kurios asmeniškau neužknisa.

Užnkistų jei gyventum kur nors Kinijoje 🙂

Benamis2016-05-08 21:41

paragraf 78 rašė:Užnkistų jei gyventum kur nors Kinijoje 🙂

Del Kinijos abejoju, apie 95% ateistu ten gyvena. Budistu taip pat labai mazai.

paragraf 782016-05-08 22:09

Benamis rašė:

paragraf 78 rašė:Užnkistų jei gyventum kur nors Kinijoje 🙂

Del Kinijos abejoju, apie 95% ateistu ten gyvena. Budistu taip pat labai mazai.

Oficialiai ir teoriškai ten dauguma ateistų, bet praktikoje manyčiau priešingai 95 proc. believerių 🙂 čia kaip Lietuvoj komunizmo laikais, visi ateistai buvo, tik kažkaip tie ateistai į mišias slapta lakstė ir vaikus privesdoavo prie sakramentų. Oficialiai pasirašai kad ateistas, nes kitaip darbo normalaus negausi 🙂
bet mes ne apie tai.
Tai ką norėjau pasakyti: bėda tame, kad žmonės dažnai sako, va ten už kalnų ir girių yra nuostabi šalis, jų religija tokia faina, ne tokia kaip krikščionybė. Bet esmė tame, kad jei žmogus gyventų ten už kalnų, greičiausiai sakytų, o va ten už anų kalnų yra nuostabi šalis, jų religija vadinasi krikščionybė ir ji visai faina, ne tokia, kaip mūsų budimzas 🙂 tai kad pas kaimyną darže bulvės visada skanesnės atrodo, nereiškia, kad nusipirkus aną lauką, o savo pardavus, nusipirkto lauko bulvės bus tokios pat skanios 🙂
nu žodžiu, visur gerai kur mūsų nėra 🙂

a.t.sielis2016-05-08 22:15
Bet tai iš dalies gera tendencija, priešingai negu agresija kitų religijų atžvilgiu.

Problemiška ji būtų, jeigu žmogus turi deimantą namuose, bet ieško akmens pas kaimyną, ir radęs galvoja, kad rado deimantą. Bet jeigu jis turi deimantą namuose, ir sviedžia akmenį į kaimyno galvą, tai gal geriau, kai ieško akmens pas kaimyną, ir laiko tą akmenį deimantu, nes reiškia, iš principo gerbia deimantinę kokybę. O ne agresija užsiima.

DesolatedColors2016-05-08 22:23
paragrfai, kodėl turėtų užknist? aš pats Budistas, o kitom dvi prijaučiu, tai kame problema?
kaip tik gal būtų gerai, kai nejaustum priešpriešos vyraujančiom religijom..

However, nesvarbu kokia rleigija, netgi ta, kruiai prijauti, jei kažkam brukami tam tikri įsitikinimai, jo blogai. žmogus pats turi nuspręst

paragraf 782016-05-09 09:26

DesolatedColors rašė:paragrfai, kodėl turėtų užknist? aš pats Budistas, o kitom dvi prijaučiu, tai kame problema?

Šaunu 🙂 o kokias budistines šventes šventi, kokias budistines iniciacijas esi gavęs, ar dažnai atlieki buditines piligrimystes, ar turi bendruomenę ir švetyklą kurioje paprastai lankaisi?

However, nesvarbu kokia rleigija, netgi ta, kruiai prijauti, jei kažkam brukami tam tikri įsitikinimai, jo blogai. žmogus pats turi nuspręst

O kas taip nusprendė? 🙂

DesolatedColors2016-05-09 11:50
Budistines švęst nebūtina (nors ateity – gal..), o iniciacijos "lay Buddistam" nereikalingos
ir vėl tu apie tą patį..

Tau tai 'formalumai" svarbiausia, o ne esmė…

DesolatedColors2016-05-09 11:56
Jei tau nuo to lengviau, tai gali sakyt "nepraktikuojantis Budistas" ar whatever.
Budistu būt užtenka Budistiškas pažiūras turėt.

O jei kalbant apie krikščionis, tai dauguma nepraktikuoja nieko, net krikščioniškų pažiūrų nesilaiko ar net nsupranta, bet vistiek save tokaiis laiko..

Anyway, neturiu laiko čia apie marazmus šnekėt.

paragraf 782016-05-09 12:03

DesolatedColors rašė:Tau tai 'formalumai" svarbiausia, o ne esmė…

Mano pavardinti momentai yra esmiškai svarbūs norint priklausyti bet kuriai religijai. Jei jų nėra, na tada teesi besidomintis ta religija, bet ne jos adeptas. Na čia tas pats kas aš dabar pradėčiau visiems sakyti kad aš esu amerikietis, nors Ameriką tik per kompą temačiau 🙂
Ir čia ne formalumai, bet vieni esmingiausių religijos aspektų 😉
O žinai ką, aš va esu judaistas (va kartais apie juos paskaitau, man patinka jų religinė tradicija, o pora kartų net ir teko švęsti žydiškas vėlykas su visais ritualais ir pan.). Taigi aš dabar judaizmo išpažinėjas. O rytoj reiks satanistu patapti, nors ne, rytoj nepavyks, nes mano Šėtono biblija kitame mieste… hmm, įdomu, jei iš interneto ją parsisiųsčiau ar jau skaitytųsi, kad esu satanistas? 🙂 juk pažiūras pakeisti taip lengva

P.S. nerašyk dviejų pranešimų vienas paskui kitą

DesolatedColors2016-05-09 12:05
nuo JEI TAU NUO TO GERIAU, tebūnie "besidomintys". Man visiškai dzin. Jei seku Budizmo principus ir vadovaujuosi gyvenime, tai kažin ar tik "besidomintis"…
puodukass2016-05-09 22:59

a.t.sielis rašė:Tame pačiame kontekste, kokia apskritai reakcija į vienos didžiausių ir įtakingiausių Vakarų Europos valstybių sostinės meru išrinktą musulmoną.

    "a" variantas:
  Gyventojų daugumą jau sudaro musulmonai.
  "b" variantas:
  Gyventojai į mero postą žiūri kaip į darbinę pareigybę ir balsuoja už tinkamiausią tam darbui.

Šešėlis2016-05-10 07:32
Kadangi balsų skaičius buvo buvo ~2.3mln(1.3mln prieš 1mln), o musulmonų skaičius turėtų siekti daugiau nei milijoną šiuo metu, tai tikriausiai, musulmonų dauguma laimėjo. Nors jis liberalių pažiūrų, kas susiję su islamu, tai dalis musulmonų gali jo nemėgti kaip tik 🙂 Ir šiaip Labor party priklauso, tai visos partijos ideologija prisideda, kas galbūt patraukė žmones.
a.t.sielis2016-12-08 17:10
Straipsnis bernardinuose.lt: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-12-08-ar-bendravimas-tarp-skirtingu-religiniu-bendruomeniu-lietuvoje-didina-ju-tolerancija/152534

Parašiau komentarą:

Bendravimas tarp skirtingų religijų tikinčiųjų gali didinti toleranciją, gali ją ir mažinti. Jeigu bendraujama su gilumine pagarba, tada tai gali didinti susipažinimą su kita religija ir toleranciją; jeigu bendraujama su gilumine nepagarba ir nepasitikėjimu, kylančiu taip pat ir iš principinio religijos eksliuzyvumo (t.y., nuostatos, kad tik viena savoji religija gali būti pilnai teisinga, ir iš to plaukiančios prielaidos, kad visos kitos turi būti pilnai klaidingos), tada didėja susipriešinimo ir mažesnio supratimo galimybė.

Ne visos religijos yra vienodai ekskliuzyvios, o jų inkliuzyvumas (t.y. kitų religijų pripažinimas kaip Dievo įsteigtų) taip pat nėra vienodas.

Pvz. judaizmas yra labai ekskliuzyvus, ir beveik neinkliuzyvus. Krikščionybė yra labai ekskliuzyvi, ir iš dalies inkliuzyvi (kitos religijos laikomos ne Dievo įsteigtomis, bet kad tai yra žmogaus ieškojimai, bandant atrasti Dievą, kuriuose skleidžiasi tam tikri daliniai Tiesos pažinimai). Islamas labiau ekskliuzyvus negu krikščionybė, ir iš dalies inkliuzyvus (islame pripažįstama, kad Biblijos sekėjai – judėjai ir krikščionys – bent dalinai seka Dievo įsteigta religija). Budizmas yra nuosaikiai ekskliuzyvus, ir iš dalies inkliuzyvus – kadangi budizmas nekalba apie Dievą, jis kitas religijas laiko neteisiomis dėl tikėjimo į Dievą, bet laiko, kad jos yra tam tikros veiksmingos dvasinės praktikos, kitokios nei budizmas, bet galinčios siekti panašaus tikslo. Hinduizmas yra nuosaikiai ekskliuzyvus ir pakankamai inkliuzyvus, hinduizme savasis apreiškimas laikomas pilnesniu nei kitų religijų, bet kitos religijos pripažįstamos kaip Dievo įsteigtos, irgi turinčios Dievo apreiškimą.

Dar vienas svarbus veiksnys, kylantis iš aukščiau aptarto: kad esant nepasitikėjimui, nepagarbai, ir veikiant ekskliuzyvumo emocijai, prikuriama daug prietarų ir blogų neteisingų įvaizdžių apie kitas religijas ir kitų religijų tikinčiuosius. Gerai žinomas tokio religinio juodinimo pavyzdys yra prietaras apie tai, kad esą žydai deda į macus vaikų kraujo.

Galima ir neutrali bendravimo išeitinė pozicija: pradėti nuo supratimo, kad kita religija yra nepažinta, todėl nėra pagrindo jos nei ypatingai gerbti, nei negerbti, nei toleruoti, nei netoleruoti. Tokiu atveju, bendravimas turėtų siekti išsiaiškinti, kurie įvaizdžiai apie kitas religijas yra neteisingi, ir pažinti tą religiją tiksliau, o tada natūraliai vystyti jos vertinimą.

Viena iš populiarių sėkmingo etiketo sampratų: asmeniniame bendravime negalima kalbėtis apie politiką ir religiją. Per didelė ginčo ir konflikto rizika. Tai parodo, kad kai kalbama apie galingas jėgas, veikiančias šiapusinę žmogaus būtį (valdžia), arba žmogaus sielos dalykus (religija), jausmai ir nuostatos yra labai stiprūs, labai svarbūs, pilnai įtraukiantys, bekompromisiniai.

Žodžiu, konstruktyviam bendravimui reikalingas susipažinimas, pagarba, reikia gerbti kiekvieną žmogų kaip sielą, suvokiant kiekvienos sielos lygią ir pilną vertę Dievo akyse. Kitos religijos tikintysis taip pat yra siela, turinti lygią ir pilną vertę, turinti santykį su Dievu. Jeigu bandoma nuneigti tą santykį, galvojama, kad reikia kitos religijos tikinčiojo turimą santykį su Dievu sunaikinti, ir tada pakeisti į vienintelės teisingos religijos – t.y. mano religijos – besąlygišką pripažinimą ir priėmimą, tada tai nėra bendravimas, tai tam tikra religinio totalitarizmo forma, kitos religijos ir kitokio tikinčiojo redukavimas į "kažką", į daiktą: viename neseniai "Šiaurės Atėnuose" pasirodžiusiame straipsnyje rašoma taip – "Kitas priešnuodis – Emmanuelio Levino pasiūlytas totalitarinio mąstymo atsisakymas. Tik redukuojant priešais esantįjį į „kažką“ įmanomas smurtas. Atsisakymas redukuoti asmenis į „kažką“ neleistų jų paversti „daiktais“. "

cs2016-12-08 18:33
Kaip ir maniau, tikėjime yra irgi steriotipinių momentų ir senolių mąstysenos pagrindai, vertinant iš išorės nebeatrodo tokie, kuriais reiktų pavyzdingai sekti. Kadangi niekas nežino: kas neteisinga/klaidinga ir negali apibrėžti bent konkretesnio paaiškinimo ar sudaryti sistemą ar rinkinį klaidingų/neteisingų dalykų, automatiškai niekas negali arba neturi teisės kažką ir parodyti klaidingu/neteisingu.

Klaidingi ir neteisingi dalykai yra ir netgi realiai jie man pažinti. Kiek bebūtų jie aptikti, to visur vartoti, būtų nelogiška. Apibrėžiant, atsiranda riba skirianti kas yra teisinga, o kas neteisinga. Religija kaip variantas negali būti neteisingas. Tikrai yra konkretūs ir apibrėžti nurodymai, kuriais vadovaujantis religija yra savo sistemos sudėtyje įtrauktųjų narių teisinga religija, besilaikanti konkrečių nurodymų. Kadangi konkretūs nurodymai yra pagrįsti ir pasigilinti, kartu žinoma: ''koks veiksmas gali įtakoti ar pakeisti gyvenimo sąlygas – galima tokią religiją vadinti teisinga''. Neteisinga gali būti ekspermentinė religija, pati neturinti nejokios informacijos ar sisteminių variantų, jos sudėtyje įtrauktų narių elgsenos ir charakteristikos variantų. 

Kada viskas žinoma, bereikia sutikti su sąlyga. Teisinga religija ta, kuri yra neekspermentinė ir gerai pažinta, turi ilgas tradicijas ir išlaikė tuos pačius įsitikinimus. Tuo pačiu efektingai veikia, turi stiprius pagrindus.

O juodinimas oponentišku religijų yra tikrai ne tvirtos religijos nario teisingas poelgis. Narys, turintis tvirtus religinius įsitikinimus nebeturėtų laiko skirti mėtytis negatyvizmais ar švaistytis klaidingais įsitikinimais. Tai tikrai ne religiją gerai suvokiančio ir jos sudėtyje esančio nario darbas. Greičiausiai, tai tokio darbas, kuris meluodamas įsivelia į religijų santvarkas ir bando jas išderinti.

Reikia pirma patikrinti ar neįsivelia kažkas kas nesusijęs išviso su religijos veikla ir bus aišku. Yra tokių, bet jie anonimiški, tada nebežinomas šaltinis. Prietarai apie religijas dažniausiai ištariami iš su religija nesusijusių žmonių pusės. Kurie nepamatė efektyvumo ar negalėjo išbandyti pakankamai, kad įgautų eketyvumą.

xsistemax2016-12-08 21:10
@a.t.sielis ,gal kitą žmogų reikėtų laikyti tiesiog žmogumi,o ne kokios nors konfesijos tikinčiuoju ir jokių bendravimo ar tolerancijos problemų neiškiltų?
Apie tai,atrodo,net nepagalvojai…
a.t.sielis2016-12-10 16:50
Žmogus yra žmogus, o kas yra žmogus? Materialistai galvoja, kad žmogus yra mėsos gabalas, todėl jį sudaiktina, redukuoja, ir naudoja kaip priemonę. Todėl jie neturi pagarbos žmogui. Jeigu žmogus išeina už jų rato, jų genties ar jų įsitikinimų ribų, jis tampa svetimuoju, antrarūšiu, pavojingu ir t.t. O ir savuosius materialistų bendrija laiko tik priemonėmis, ir vieni kitus stengiasi eksploatuoti kiek tik įmanoma (šiuolaikinė ekonomika).

Todėl, žmogus yra žmogus, o kas yra žmogus? Žmogus yra dvasinė siela, amžina, amžinai susijusi su savo Šaltiniu – Absoliučia Tiesa, Dievu. Todėl kiekvienas žmogus, ir ne tik žmogus, bet ir gyvūnas, augalas ar vabalėlis yra lygiai vertingi Dievo akyse, nes visi jie yra amžinos dvasinės sielos. Tokiu būdu, nieko negalima redukuoti į daiktus, ir negerbti, pažeisti jų teisių.

paragraf 782016-12-12 16:26

a.t.sielis rašė:Todėl jie neturi pagarbos žmogui.

Nemanai, kad tai pakankamai mitologizuotas požiūris?