Šiek tiek humoro: kartais jaučiuosi kaip Matricoj, kur agentas Smithas išsitiražavo į daugelį Smithų. Taip ir daugelis abejonių ir nuomonių bei reakcijų yra išsitiražavę.
Ezekiel rašė:Tačiau tiesa turi būti patikrinama ir paremta faktais.
Suabejočiau šio teiginio teisingumu visiems atvejams ir visiems dalykams.
Pvz. matomoji visata yra tiesa, bet jos ribų bent kol kas neįmanoma apčiuopti, ir patikrinti jos visos, o tik dalį (nes patys esame be galo mažos tos visatos dalelę, tyrinėjantis aplinkinę dalį. ).
Toliau, kuo patikrinti mūsų pačių tyrimą ir tikrinimą? Filosofiškai įmanoma hipotezė, kad mes esame Matricoje, ir viskas transliuojama taip tobulai, kad puikiausiai galime tikrinti virtualų pasaulį, bet nieko nenutuokti apie jį generuojančias jėgas. Tada kas būtų tiesa, o kas iliuzija? Ir ar ne juokingos būtų mūsų tiesos apie virtualų pasaulį?
Klasikinė hinduizmo teologija kalba apie keturis esminius žmogaus ribotumus, dėl kurių jis neišvengiamai negali patirti tiesos:
1. Netobuli jutimai (pvz. kad pamatytum ląsteles, reikia mikroskopo, su akim to nepadarysi, o mikroskopas irgi nėra beribis jutimo įrankis. Kaip jau minėta, kuo didesnis, kaip pvz. visata, ar mažesnis dalykas, tuo sunkiau jį aprėpia jutimai. Higzo bozono reikia ieškoti be galo sudėtinga technika, kuri irgi pasiekė savo ribas. ).
2. Polinkis apgaudinėti ir būti įtariam (Daugybė blefuoja, bando mokyti kitus, nors realiai išmano nedaug. Visi matuoja pasaulį pagal save ir savo nuomonę laiko aukščiau kitų. Tada, iš tos padėties spręsdamas žmogus nepasitiki visais šaltiniais, nes mano, kad jie tokie pat kaip ir jis, nors realiai nežino.)
3. Klaidos.
4. Pasidavimas iliuzijai. (Skeptikai gerai žino apie šį žmogaus trūkumą).
—
Taigi, ką mes iki šiol esam patikrinę? Tiek kiek siekia mūsų gyvybiniai interesai laikinai gyvenant Žemėje, bet ne tiek, kad tuos interesus sugebėtume įgyvendinti (išgyvenimo ir pragyvenimo sunkumai, karai, visokios gyvenimo problemos, socialinė, ekonominės, medicininės, etc.). Vadinasi, tikrai nedaug. Mūsų pažįstamos tiesos – labai dalinės.
Kuo galim būti tikri? Galim būti tikri, kad esam kažkokios esybės, ir kad kažkas iš viso egzistuoja – matomasis pasaulis ir jo priežastys. Nes savo buvimą patiriam betarpiškai, net jeigu būtume kažkas kito, nei manomės esą, vis vien esam patiriantieji, turintieji sąmonę (kitaip negalėtume manytis kuo nors esą).
—
Ar religijos teiginiams reikalingas patikrinimas? Ar reikia abejoti religijos teiginiais?
Jeigu turiu Amerikos žemėlapį, ir noriu gyventi Amerikoje, paprasčiausias būdas galutinai įsitikinti Amerikos realumu yra ten nuvykti ir gyventi. Toks ir būtų patikrinimas – gauti žemėlapį, kalbėtis su buvusiais Amerikoje, kaupti informaciją, pirkti bilietus, važiuoti. Koks abejonių vaidmuo šiame procese? Sveiko proto žmogus abejoja ir tikrina, bet nėra paranojikas. Kitaip kelionę baigs ne Amerikoje, o psichiatrinėje klinikoje. Kuo daugiau tikrinimo ir faktų, tuo daugiau žinojimo, bet kol žmogus neįlipo į lėktuvą, ir iš lėktuvo nepamatys Amerikos, tol neturės galutinio žinojimo, bet už tai vadovausis realistiniu tikėjimu. Moksliniam procese tas pats, nes prieš eksperimentinį patvirtinimą, niekas nežino kuo tai baigsis, o kai eksperimentas įvykęs, niekas nežino, kur faktų visuma veda toliau.
Taigi, tikrinimas ir faktų nustatymas sveikoje religijoje turi būti, pagal savo natūralias galimybes. Fanatiškoje yra daugiau psichodelikos, ten tiesa nelabai kam rūpi, kaip ir psichinės pacientui nelabai rūpi, labiau rūpi jo paties kliedesiai.