Krajonas – kas jis?
Krajonas tai viena aukščiausiųjų, šviesiausiųjų Dvasinių Esmių – Angelas, niekuomet nebuvęs įsikūnijęs žmogumi, – jau keliolika metų bylodamas kaip visuomet susirenkančiam visuose pasaulio kraštuose dideliam kiekiui žmonių, pabrėžia, jog mes patys esame Angelai, Anapusybėje, prieš gimdami šiame pasaulyje, įsipareigoję įgyvendinti tam tikrą gyvenimo programą ir jau ją įgyvendindami, būdami Žmonėmis, keičiame pačios mūsų Motinos Žemės energetiką bei mūsų pačių Būties kokybę.
Krajonas mums byloja per paprasto žmogaus – tarpininko Li Kerolo – Aukštesnįjį Aš, – itin akcentuodamas būtinybę išmokti subalansuoti savo elektromagnetinį lauką ir tuo būdu suteikti sau galimybę susisieti su bendra Motinos Žemės Kosmine Gardele, kad įgytume dvasinių žinių ir įgūdžių, kaip gi konkrečiai pereiti, kartu su Motina Žeme, į naują energetikos, sąmonės realybės lygmenį.
Skaitykite daugiau: https://anomalija.lt/2011/09/krajonas-apie-perejima-i/
Krajonas atsako į klausimus
K: Man žinoma, iš tavo žodžių, kad "vaiduokliai”, egzistuoja skirtingame nuo mūsų išmatavime. Aš netikiu blogiu. Aš tai laikau meilės nebuvimu, bet kodėl blogio jėgos atrodo tokios didelės? Ar piktos dvasios domisi mumis dėl tos pačios priežasties, kaip ir ateiviai, dėl mūsų jėgos?
A: Tu šiuo klausimu, prašai žinių, kurios reikalauja pilnai išeiti iš tavo supratimo koncepcijos apie supančią aplinką. Ar tu tai sugebėsi? Patikrinkim. Kai tu ateini į kitą uždangos pusę, nei esi dabar, tai matai, jog ten nėra laiko. Viskas vyksta iš karto ir nėra tokios struktūros, kokią tu tikiesi pamatyti, arba kuri būtų logiška tavo keturmačiam protui.
Susiduriant su "vaiduokliais”, faktiškai tu turi reikalų su vieno įvykio, kuris tavo išmatavime atrodo ciklinis, energijomis iš kito išmatavimo, vykstant tam tarsi ratu. Įvykiai, kuriuos tu suvoki, kaip vykstančius karts nuo katro, iš tikro vyksta tik vieną kartą.
Ar tai realu? Taip. Tačiau tavo vyksmo suvokimas stipriai skiriasi nuo realybės tų, kas dalyvavo šitame įvykyje.
Kartais nuskamba toks klausimas: "Ką, tie buvę žmonės užstrigo kažkokioje skaistykloje, kartojant viena ir tą patį?” Iš tikro, tai labai įdomus klausimas. Apriboti esate, kaip tik būtent jūs. Jūs amžinai užstrigote, nepaprastai turtingo ir plataus laiko spektro, mono realybėje. Jūs gyvenate juodai-baltame laike, tuo tarpu kai aplink jus persilieja nepaprastai spalvota būties vaivorykštė. Todėl, kai jūs metate juodai-baltų akių žvilgsnį, į nuostabią spalvų palitrą, jūs matote tik nedidelę realybės dalelę, bet negalite to suprasti. Jei jūs iš tikro susidursite su būtybe, kuri, kaip jums atrodys, užsiciklino ant vieno ir to paties, tai jai egzistuoja tik vienas laikas.
Būtent taip atrodo DABARTINIS laikas linijiniam stebėtojui. Tas įvykis įvyksta per visatos laiko akimirksnį, bet jums jo dalyviai atrodo "užstrigę”. Iškyla klausimas: O kas gi iš tikro "užstrigo”? "Vaiduokliu”, iš esmės tampa situacija, kuri palieka energijos daugiamatį atspaudą. Jūs jaučiate ją, matote ją ir ji jus gandina.
Kartais atrodo, kad pas jos dalyvius yra tikslas. Kartais net atrodo, kad jie turi sąmonę. Vėlgi, tai surišta su jūsų stebėjimu. Jūs, turintis žinias, keičiate duoto įvykio realybę. Aš sakiau, kad tai bus sunku suprasti. Kitaip sakant, jūsų įvykio stebėjimo faktas, keičia jį, jūsų akyse.
Tokio veiksnio, kaip "pikta dvasia” nėra. Jūsų planetoje pačias galingiausias blogio jėgas, galima aptikti Žmonių, kurie gyvena joje, protuose ir ketinimuose. Tamsą jie gali išreikšti lygiai taip pat, kaip jūs išreiškiate šviesą. Mes tai jau nagrinėjome (9 Krajono knyga). Todėl jūs toliau kuriate savo realybę – kaip tamsią, taip ir šviesią. (Virgio trigrašis: Ką kuri tu?) Galų gale jūs gyvenate vienintelėje laisvos valios planetoje.
K: Ant kiek mūsų gyvenimas priklauso nuo įpročių? Ką galėtum patarti?
A: Jei tokią problemą nepradėsite aktyviai tyrinėti, jums iki gyvenimo pabaigos reikės sekti tais pačiais "įpročiais”. Kiekvienas iš jūsų gimsta su atitinkamu asmenybės štampu, kurį daugelis dar vadina sutartimi (lemtimi). Ji turi tokią jėgą, jog netgi Šviesos darbuotojai dažnai nei akimirksniu neabejoja tuo, kad turi sekti kiekvieną tos sutarties raidelę. Netgi nesuvokiant, kad tikrasis jų tikslas būtent ir yra tame, kad pakeisti tą sutartį, tiesiog ant kelių prašo padėti jiems susitvarkyti, su ta užduotimi. (Virgio trigrašis: Nors tai jau ne kartą ir ne du akcentuota, ne tik Krajono, siūlyčiau tą vietą "kai kam”, dar kartą atidžiai persiskaityti, prieš skleidžiant paistalus apie lemtį ir jos nepakeičiamumą).
Jeigu jau taip norite, tai čia mes viso labo turime reikalą tik su pradiniu kontraktu. Jame pažymėti tik tie punktai, kuriuos savo laiku pasirinko jūsų siela. Ji pati sau apsprendė būsimus tėvus, rasę, gimtinę, biologines charakteristikas, o taip pat vienokių, ar kitokių dalykų artumą. Neabejotina, tokios jūsų sutarties sąmonei darė įtaką ir karma, o taip pat tai, ką jūs vadinate "praeitų gyvenimų patirtis”. To pasekoje, gaunasi pakankamai daugiaplanis paveikslas, tačiau svarbiausius jo momentus jūs jaučiate tik ląsteliniame lygyje. Būtent čia yra sudėti tie impulsai, kurie skatina ir prabudina žmones tapti menininkais, artistais, tėvais, motinomis ir netgi nusikaltėliais.
Ir vis tik tai – tik įpročiai. Jei viską spręsti tuo klausimu jūs paliekate laisvo atsitiktinumo valiai, tai anksčiau ar vėliau visas jūsų likimas pereis praeities energijų kontrolei. Kokiu tai būdu, daugelis bando apeiti tai, kas yra užrašyta jų pirmapradėje sutartyje. Ir tai jų teisė. Bet retai kuris supranta, kad kiekvienas iš jūsų yra laisvas keisti tą sutartį, perrašant ją iš naujo.
Šiai dienai vis daugiau žmonių renkasi sau naujus vardus. Kam jie tai daro? Paprasčiausiai, tuo momentu, kai jie atsisako nuo seno vardo, nuo tos pirmapradės energijos, tuo pat metu jie atmeta praeities įpročius, – visa tai, kas jiems jau nebetinka. To pasekoje, jie pradeda save jausti taip, tarsi būtų naujai gimę. Tokių naujovių dėka, pas daugelį rimtai pasikeitė interesai ir aistros. Visą gyvenimą jie žiūrėjo į save iš atitinkamo stebėjimo taško ir štai staiga pasirodė, kad nėra jokios būtinybės riboti save praeitos asmenybės rėmuose. Anksčiau jie judėjo ten, kur vedė jų praeities energija, dabar gi tapo savojo gyvenimo šeimininkais. Įneškite pasikeitimus į savo DNR. Perrašykite iš naujo savo praeitį. Atsikratykite nuo paveldėtų polinkių ir įpročių. Būtent to mes ir bandome jus išmokyti savo pranešimais.
K: Atsižvelgiant į tai, jog žmonija jau peržengė 7 milijardų ribą, kur iki šiol buvo visos tos papildomos sielos, kai Žemė dar nebuvo taip gausiai apgyvendinta?
A: Toje vietoje, kurią jūs vadinate "kita uždangos pusė”, Dievo tvenkinyje, būtybių yra žymiai daugiau, nei jūs galite įsivaizduoti ir suvokti. Kiekviena jūsų matoma ir nematoma žvaigždė – plaukas ant angelo galvos. Mes nesuskaičiuojami, bet vis tik turime ribas. Žemė apgyventa tokiomis angeliškomis būtybėmis, kurias jūs vadinate Dievu, ir tu – vienas iš jų. Daugelis laukė eonus jūsų linijinio laiko metų, kad tapti dalimi to nuostabaus išbandymo, vadinamo Žemė. Augantis gyventojų skaičius leidžia jiems prisijungti prie jūsų ir laisvo pasirinkimo planetos.
K: Ar patenka biblijinės pranašystės į tuos dalykus, kuriuos galima pakeisti panaudojant žmogaus valia?
A: Mes tvirtinome, kad Armakedoną pasisekė atšaukti ir tai iš tikro taip. Jūsų raštuose išdėstytose pranašystėse yra piešiamas toks paveikslas, kurio nebuvo ir kurio atkūrimas jau yra neįmanomas, – kaip nurodomuose laiko rėmuose, taip ir galimų įvykių dalyvių gyvenimo plane. Tie, kas dar vis tvirtina, jog senovės pranašystės aktualios, nori, kad jūs ir toliau gyventumėte baimės rėmuose. 1980 metų Tarybų Sąjungos griūtis ir Kinijos išėjimas į tarptautinę ekonominę areną, daugumoje pakeitė tradicinį istorinį scenarijų. Ir pranašysčių pasireiškimo laikas senei baigėsi.
Jūsų pasaulyje visada atsiras tie, kurie norės pritempti senovės raštus savo reikmėms. Ir tik nuo jūsų priklauso, ar ir toliau drebėsite iš baimės, ar ryžtingai žengsite pirmyn, formuojant naują Žemės vystymosi scenarijų. Dabar daugelis aklinai užsidarę nuosavose baimėse ir laukia pasaulio pabaigos. Bet kada nors jie atsibus ir supras, kad tuščiai praleido ištisus savo gyvenimo metus, kai tuo tarpu galėjo džiaugtis ir kurti kartu su kitais.
Mintimis pieškite pozityvius problemų sprendimus. Įsivaizduokite, kaip jūsų planeta juda visuotinos išminties link.
K: Ar tu Krajonai, kada nors buvai mažas? Ar tu praėjai kokias nors mokymosi dalis, kad gauti tokias žinias, kokias tu turi dabar? Tu mokaisi ir vystaisi?
A: Ne, ne ir ne. Leiskite jums pabandyti aprašyti tai, kas aprašyti neįmanoma. Mano savybės yra identiškos jūsų savybėms, kai jūs esate ne Žemės planetoje. Jūs esate dalimi to, ką vadinate Dievu. Pradžios nebuvo. Nėra nei praeities, nei ateities; taigi, mūsų esmė yra iš kart ir laikina, ir visada nauja. Pamokos, per kurias jūs dabar praeinate – procesas, kurio tinklas nėra "gauti angelišką išsilavinimą”. Tai yra reikalinga jūsų keturmatei Visatai, jūsų keturmačiame laike.
Jūsų angeliškos būtybės švytėjimo juostos, yra tarsi apdovanojimai už tarnybą ir pas jus jų tūkstančiai. Jos duodamos už garbę ir įsikūnijimus, o ne už mokymąsi. Visi mes turime vienodą informaciją ir taip buvo visada. Ji pilna ir liečia visą esamą. Mes pripildyti vienio išmintimi ir visomis vienio išraiškomis. Jei viena būtybė gauna naują informaciją, tai ją gauname ir mes visi. Tikite ar ne, bet jūs irgi tame dalyvaujate. Argi neatsimenate? (Krajono pokštas). Žinoma neatsimenate. Dualybė, kurią jūs priėmėte, kad įvykdyti savo užduotį Žemėje, tai nuo jūsų pilnai slepia. Jūs – šeima. Jūs – Dievas. Jūs – amžinas.
K: Ar kas nors mūsų laikais pasiekė penktą išmatavimą ir kas tai yra?
A: Iš tikro tokio dalyko, kaip "penktas išmatavimas” nėra. Kai jūs pradedate išeidinėti iš keturių išmatavimų, kuriuose esate dabar (ilgis, plotis, aukštis, laikas), tai jūs įeinate iš karto į visus kitus likusius. Tuo pačiu, jūs atsikratote linijiškumo (sekančių žingsnių skaičiavimo, kaip ant laikrodžio ciferblato), todėl praktiškai tampa neįmanoma kažką tai vadinti "penktu” iš eilės. Skaičiavimas iš eilės – tai būtent linijiškumas.
Bet jūsų realybė tokia, kad iš tikro judate į sekantį išmatavimą, netgi jei jūs tai suvokiate kaip kažką atskirą. Galvokite apimtyje. Darydami žingsnį iš savo realybės, žengiate į kažką tai didesnio, nei "sekanti dėžutė su numeriu 5”. Ne, jus gaunate pilnai visą "štabelį” iš kart.
Todėl geriau sakykite taip, kai žmogus pasiekia "daugiamątiškumo”. Toks terminas žymiai geriau. Tai ne tik "sekantis žingsnis”. Tai žingsnis, kuris atskiria, kas dar dualybėje, o kas jau nebe. Tas perėjimas į daugiamątiškumą – ir yra pakylėjimas. Mes ne kartą jums davėme pakylėjimo sąvoką.
Tai nereiškia "pakilti į dangų”, kaip padarė Ilija. Ne, tai reiškia likti planetoje su žymiai aukštesnėmis vibracijomis, palaipsniui įvaldant meistriškumą ir padedant planetai kurti taiką. Daugelis pasiekė tokio statuso ir jie, subalansuoti, laimingi vaikšto tarp jūsų. Šviesos Darbuotoju mes įvardijame bet kurią Žmogišką Būtybę, kuri ištyrinėjo savo sąmonę ir nusprendė, kad jame yra kažkokia tai Dieviškumo dalis ir tą dalį galima panaudoti, kad padėti tiek sau, tiek planetai. Su šiuo atributu nesurištos jokios doktrinos ir jokios organizacijos.
Tavo darbas nėra ką nors skleisti ar vesti, sakysim mišias ir tu niekada neprivalai kam nors pasakoti, ką tu jauti. Jei tu nori žinoti, kaip turi gyventi Šviesos Darbuotojas, tai aš tau galiu pasakyti:
-Mylėti save iki tokio laipsnio, kad daugiau niekada nebūti dramoje.
– Gyvenime ir visose jo situacijose tapti tokiu ramiu, kad tu galėtum sukurti viską, ko tau reikia.
– Siusti šviesą į tamsias vietas, nes tu galingas. Tegul tavo šviesa šviečia taip ryškiai, kad ją galėtų pamatyti kiti ten, kur jos niekada nebuvo anksčiau. Rask tam ramų atskirą laiką.
– Niekada nesijaudink dėl to, kad tu gal būt, niekada nepadedi, kadangi iš tikro tu padedi.
-Niekada nepasakok kuo tu tiki, jei tavęs apie tai neklausia.
– Niekada neduok Krajono knygų tiems, kas to neprašo.
Rezultatas? Ruoškis lankytojų būriams, kurie "norės būti su tavimi šalia”. Pasiruošk tam, kad tavo šeima labiau tave mylės, nors jiems atrodysi "šiek tiek keistu”. (Krajono juokas) Būk pasiruošęs padėti planetai, net jeigu aplink nė viena siela nežinos, ką tu iš tikro darai. Bet taip pat žinok, kad tavo pusėje angelų legionai, kurie tave švelniai myli ir visada bus šalia, visada, kai jie tau reikalingi.
Ar galima bus apie tai kalbėti? Taip. Vieną kart, kai kas nors ateis pas tave ir paklaus, kodėl tu toks ramus, išmintingas ir laimingas, tu pasakysi : "Todėl, kad aš savyje radau Dievą”.
Visi Žmonės, kokia tai prasme – Šviesos Darbuotojai, laukiantys momento, kada jie uždegs savo šviestuvą. Tai gilus suvokimas ir tai yra tai, ko mes mokome. Kiekviename iš jūsų yra Tiesos sėklos, bet laisvos valios dėka vieni pradės jų paieškas, kiti – ne.
K: Ar tiesa, kad kai kurie šiandieniniai pasauliniai lyderiai iš vis ne žmonės, o pikti ateiviai-reptilijos?
A: Ne brangusis. Tai metafizinės mitologijos viršūnė ir tie gandai cirkuliuoja jau daugelį metų. Pagalvok apie tai. Jeigu jūs Dievo kūrinys, tai jie – ne? O jai taip, tai nuima atsakomybę nuo jūsų, už pasaulinį lyderiavimą. Vietoje to, jūs visada galite pasakyti: "Už viską atsakingos tos piktos reptilijos”. Iš esmės, pasaulinės religijos padarė tą patį, – kai reikalai einasi blogai, viskame kaltinamas šėtonas.
Žmogus, pagal savo prigimtį, nenori imtis sau atsakomybės už blogį ir nenori atrodyti blogų dalykų kūrėju. Bet pas žmogų visada yra pasirinkimo laisvė: jis gali daryti ką panorėjęs. Jo reikalai gali būti tamsesni, nei naktis, ar šviesesni už sniegą. Tai jūsų išbandymas ir tai yra tai, apie ką mes jums nuo pat pradžių sakome. JŪS sėdite už automobilio vairo, kurio vardas "Žemės Planeta”. Jus galite pakeisti tai pasaulinėje valdžioje į ką nors geresnio, rasti naujus, anksčiau nemastytus sprendimus, planetos problemoms spręsti. "Pikti dalykai” nestovi jūsų kelyje ir niekas nesiruošia atimti iš jūsų sielų.
Tu, uždavęs šį klausymą – Dievo dalelė ir gali tverti tokius pat stebuklus, kuriuos, kaip tau sakė, gali daryti tik šventas meistras. Meistriškumas, kaip ir blogis – pilnai tavo valioje. Pats nuspręsk, kas tai bus.
K: Ar teisingi tie aprašymai, kurie apie savižudybes sako, kad jie "užstrigo” kažkur ten? Ir kaip dėl tų, kurie įvykdo savižudybę ne dėl depresijos pavyzdžiui, o dėl "aukštų tikslų”, kaip idėjiniai teroristai pavyzdžiui? Ar tokie žmonės atsidurs pragare?
A: Savižudybės energija – tai išbandymas tiems, kas liko gyvi, o ne tiems, kas įvykdė veiksmą. Iš tikro, pas žmogišką būtybę yra labai stiprūs išgyvenimo instinktai, kad sulaikyti jį nuo savižudybės, bet tiems, kas tai daro, nėra gėdos ir bausmės štampo. Ir jie niekur "neužstringa”. Paprastai, savižudybės galimybė planuojama nuo pat kontraktu pradžių, todėl dažnai, pas jį supančius žmones, susidaro įspūdis, kad "prie to senai buvo artėjama”. Atsiminkite, tai išbandymas visiems jums.
Kai viskas baigsis ir jūs vėl grįšite į šią uždangos pusę, nesistebėkite. Nes pamatysite, kad čia niekam nėra nei bausmės, nei apdovanojimų – tik šeima, kuri aukštai vertina jūsų kelionę ir energiją, kurios jums prireikė, kad pamilti Žemę ir Visatą taip stipriai, jog jūs galėjote praeiti per visa tai.
Ta nuostabi siela, kuri nusprendė savo energijos potencialą atnešti savo šeimai, gaus tokį pat priėmimą kitoje uždangos pusėje, kaip ir ta siela, kuri praėjo visą gyvenimo kelią iki natūralios mirties.
