Skip to main content

Konfliktas tarp religijos ir mokslo?

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
a.t.sielis2018-09-07 19:16
Klajūnas rašė:

Kiekvienai pusei patartina būtų toliau iš savo perspektyvų dirbti savo darbą ir artėti prie tikros tiesos. Tada ir pamatysime kokioje perspektyvoje tiesos buvo daugiau. Mokslo, kuris naudoja indukcinį metodą ir pradeda nuo 1 iki ∞, ar religinį/bažnytinį, kuris naudoja dedukciją ir pradeda nuo ∞ ir eina prie 1. Pirmame mokslininko žingsnyje, kuris daromas įvedant daugybę redukcionistinių apribojimų, dievo ar protingo projektuotojo jokio neranda, bet gal parodys kai sąžiningai pasieks ∞.

Kai tikintieji pradės artėti prie realiai tiriamų, o ne vien mąstomų materijų, jie galbūt irgi atras labai svarbų materialistinį tikrovės komponentą.

Kiekviena perspektyva naudoja savo metodologinius ir fenomenologinius apribojimus, kurių nebando subalansuoti per perspektyvų sintezę, eidami vidurio keliu.

O kol kas atsakymo ar žmogus pats išsikratė materijos košėje ar kratė kažkieno protingos rankos, nežinome. Iki ∞ lygio žinojimo labai toli. Manau kad žinome ne daugiau 20 proc. tikrovės paslapties. Todėl reikia ne ginčytis bet dirbti. Ir netrukdyti vienas kitam, jeigu einama skirtingu keliu. Galbūt kelio gale abi perspektyvos susitinka.

Manau, konfliktas tarp religijos ir mokslo yra mitas.

Tas mitas skleidžiamas daugiausiai materialistų-entuziastų.

Pagalvokim logiškai: kam yra reikalas ginčyti realius mokslo atradimus? Yra atradimas, aiškus, konkretus, netgi pačiupinėjamas, galima naudotis. Ką čia ginčyti?

Todėl tikintieji niekada neginčija realių mokslo žinių ir atradimų. Nėra jokio konflikto.

TinSoldier2018-09-07 19:50

a.t.sielis rašė:Todėl tikintieji niekada neginčija realių mokslo žinių ir atradimų. Nėra jokio konflikto.

Konfliktas ne tiek tarp tikinčiųjų ir mokslo, kiek mokslo ir dogmatinio mąstymo.
Tokio, kuris selektyviai priima palankius mokslo atradimus, o nepalankius savam tikėjimui atmetinėja idiotiškiausiais "argumentais".

Konfliktas yra tarp mokslo ir tokio primityvaus, dogmatiško ir nepaslankaus mąstymo, kaip tavo.

a.t.sielis2018-09-07 19:52

TinSoldier rašė:o nepalankius savam tikėjimui

Kurie mokslo atradimai yra nepalankūs tikėjimui?

klajunas2018-09-07 20:14

a.t.sielis rašė:Manau, konfliktas tarp religijos ir mokslo yra mitas.

Tas mitas skleidžiamas daugiausiai materialistų-entuziastų.

Pagalvokim logiškai: kam yra reikalas ginčyti realius mokslo atradimus? Yra atradimas, aiškus, konkretus, netgi pačiupinėjamas, galima naudotis. Ką čia ginčyti?

Todėl tikintieji niekada neginčija realių mokslo žinių ir atradimų. Nėra jokio konflikto.

Konflikto nebūna tada, kai kiekviena pusė žino savo vietą. Koks pavyzdžiui gali būti konfliktas tarp grožinės literatūros ir istorijos. Kol rašytojas neaiškina istorikui kaip gyventi, o istorikas – rašytojui, tol nėra jokios problemos.

Dažniausiai problema būna tada, kai pradedama siekti valdžios, t.y., iškyla klausimas kas turi valdyti ir savo rankose turėti įtakos svertus, istorikai ar rašytojai?

Fikcija nėra draudžiama, bet vertybių hierarchijoje ji negali būti statoma aukščiau už faktą. Vadinasi valdyti turėtų faktai, o ne fikcijos. Faktai su fikcijomis konfliktuoti pradeda tada, kai praranda savo vietos pasaulyje jausmą.

Namą galima statyti ant smėlio ir ant uolos, bet smėlį renkasi tik kvailiai.

Žinios religijoje ir moksle teka labai skirtingo pločio kanalais – religijoje kanalas labai platus, o moksle labais siauras. Todėl religijoje prisikaupia daug nepatikimo balasto, kurį mokslas atsijoja. Santvarkai grįsti toks platus kanalas yra smėlis pamatams.

a.t.sielis2018-09-07 20:23
Mes, tikintieji, prieštaraujame tik tada, kai materialistai-entuziastai globaliai nusišneka. Tik parodome, kurioje vietoje yra nusišnekėjimas, blefas, iliuzija ir pan. Mokslas čia iš viso ne prie ko. Man valdžios nereikia, niekada neturėjau valdžios ir nemėgau vadovauti. Tiesiog kalbu tai, ką matau kaip tiesą.

Manau, TinSoldieris pyksta, nes aš tarsi atiminėju iš jo materialistinį saldainį 😀

klajunas2018-09-07 20:37

a.t.sielis rašė:Mes, tikintieji, prieštaraujame tik tada, kai materialistai-entuziastai globaliai nusišneka. Tik parodome, kurioje vietoje yra nusišnekėjimas, blefas, iliuzija ir pan. Mokslas čia iš viso ne prie ko. Man valdžios nereikia, niekada neturėjau valdžios ir nemėgau vadovauti. Tiesiog kalbu tai, ką matau kaip tiesą.

Čia argumentas abipusis, nes materialistas tinkintiesiems irgi aiškina, kad jie nusišneka ir netgi pateikia įmantrius argumentus.

Tu pats valdyti gal ir nenori, rytų religijoms tai irgi nebūdinga, tačiau vakaruose ir vidurio rytuose religijos ir bažnyčios pretenzijos į valdžią – labai didelės.

Kur pvz. Biblija nusišneka galima rasti n vietų, kurios šios knygos patikimumą sumažina iki minimumo. Bet ši knyga centrinė Vatikano organizacijos knyga. O Vatikanas toli gražu nenusišalina nuo valdžios ir turi daugybę paprastai visuomenei nežinomų svertų.

Budistas siekiantis valdžios, aišku, būtų visiškas absurdas. Todėl variantų yra labai įvairių.

Žmonėms gyvenimo planas turi būti siūlomas realistinis, o ne pagrįstas neįrodytomis pasakomis. Yra laisvė sudeginti čemodaną su milijonu doleriu (gyvenimą), bet to prievarta ar apgaule reikalauti neturi teisės, pavyzdžiui, meluojant jauno amžiaus žmonėmis, kurie dar nesugeba atsirinkti kas tikra, o kas ne.

a.t.sielis2018-09-07 20:58
Ne bėda, nes tikintieji materialistui į visus jo prieštaravimus gali atsakyti. Jeigu kas nors gali įrodyti, kad tikintieji klysta (dėl esmės), prašom, pirmyn.

Aišku, yra tam tikros ribos. Ribos beprasmiškai ginčytis ir ribos įrodomumui, pagal tai, koks dalykas įrodinėjamas.

Aš kalbu daugiau apie religiją iš esmės, kaip Dievo pripažinimą. Kad materialistinės religinės institucijos gali siekti valdžios, tas taip. Galiausiai, valdžios siekimas ne visada yra blogai. Kažkas tą valdžią turi turėti. Geriau tegu turi dievoti, negu blogiečiai. Bet čia aišku, nereikia sumaišyti, ir laikyti blogiečių dievotais, jeigu dievoti tik tokiais apsimeta.

Bet grįžtant prie temos, tikintieji niekada neginčija realių mokslo atradimų. Tai būtų visiškai nelogiška.

O štai yra visokių problematiškų prievartinių ir manipuliavimo reiškinių šiuolaikinėje visuomenėje:

1. Materialistinė indoktrinacija mokyklose. (daugiausiai valstybės interesais, materialistiškai indoktrinuotus patogiau valdyti, pajungti patriotizmui ir panašiems dalykams).
2. Materialistinė propaganda per žiniasklaidą (daugiausiai verslo interesais, materializmas patogesnis verslui).

Bet vis vien, šitie reiškiniai kyla iš materialistinio entuziazmo, įtikėjimo materializmu. Bent jau aš, pagal savo gyvenimo patirtį, laikausi pozicijos, kad materializmo iliuzijas ir klaidas reikia parodyti. O kur tiesa, žmogus pats gali pamatyti (tiek kiek gali, pagal savo sąmonės lygį). Manau, tame yra pažanga.

boba2018-09-07 21:00
@klajunas, bet kad Dievas yra tuo tai tiki? Tai net žinai kad Dievas yra ar ne? Nes toks protingas žmogus kaip Jūs tiesiog turi žinoti kad Dievas yra. O jei manote kad Dievo nėra tai bus ir vėl eilinis labai didelis galvosūkis mano galvelei, suprasti kaip tai yra suderinama Didelis protas ir visiškas aklumas Dievui…
a.t.sielis2018-09-07 21:07
Taip, tai galvosūkis 🙂 Atsakymas į tai slypi ten, kur baigiasi priežastingumas. Kai kurie ten tikisi materializmo vilčių išsipildymo, tam tikros versmės, kuri neturi nieko, bet duoda viską. Tiesiog mėgiamos viltys ir svajonės. Nors jos ir neturi pagrindo, racionalaus ar iracionalaus. Na, iracionalų gal ir turi, tokia pozicija juk įmanoma. Įmanoma turėti visokiausių vilčių ir svajonių.

Viskas pasidaro paprasta 🙂

boba2018-09-07 21:42
Tai gaunasi kaip kad netikintysis, imkime, važiuoja gatvėje su trumposiomis šviesomis, o tikintysis važiuoja gatvėje su ilgosiomis šviesomis. Na jei tai būtų tik gatvė, tai geriau važiuoti su trumposiomis šviesomis, nes ilgosios šviesos( tikintysis) spigina savo šviesomis iš iš priešpriešiais važiuojančioms mašinoms..
klajunas2018-09-07 21:44

boba rašė:@klajunas, bet kad Dievas yra tuo tai tiki? Tai net žinai kad Dievas yra ar ne? Nes toks protingas žmogus kaip Jūs tiesiog turi žinoti kad Dievas yra. O jei manote kad Dievo nėra tai bus ir vėl eilinis labai didelis galvosūkis mano galvelei, suprasti kaip tai yra suderinama Didelis protas ir visiškas aklumas Dievui…

Taip keldama klausimą ir laukdama paprasto atsakymo nori 5 metų vaiko batus uždėti suaugusiam vyrui. Visai natūralu, kad mano pėdos protestuoja. Man šis klausimas nėra toks paprastas ir siauras ir neturi galutinio atsakymo. Ar dievas yra nežinau, sakau sąžiningai, o tikėjimą laikau labiau susijusį su žmogaus troškimais ir svajonėmis, o ant jų aš savo gyvenimo plano statyti negaliu.

Platesni atsakymai iškils mano temose ateityje paskelbtuose tekstuose.

a.t.sielis rašė:O štai yra visokių problematiškų prievartinių ir manipuliavimo reiškinių šiuolaikinėje visuomenėje:

1. Materialistinė indoktrinacija mokyklose. (daugiausiai valstybės interesais, materialistiškai indoktrinuotus patogiau valdyti, pajungti patriotizmui ir panašiems dalykams).
2. Materialistinė propaganda per žiniasklaidą (daugiausiai verslo interesais, materializmas patogesnis verslui).

Orientacija į materializmą kyla natūraliai, nes ūkiniai klausimai sudaro daugumai žmonių didžiąją jų kasdienybės dalį. Tie, kas turi prabangą tokiais klausimais neužsiimti, dažniausiai naudojasi "darbo pasidalinimu" ir paprasčiausiai parazituoja. Dauguma galimybių tokiai prabangai neturi ir yra tiesiog užverčiami materialistinėmis problemomis. Reikalavimas būti dvasingu tokioj situacijoje dažnai skamba kaip pasityčiojimas. Tam nėra resursų.

Sunkus darbas + skurdas virsta visišku išorinio pasaulio degradavimu, dėl kurio labai greitai pradeda degraduoti ir vidinis. tokios realijos. Nebūsi materialistas – būsi dvasingas elgeta.

Darbas visose civilizacijose, t.p. ir šiuolaikinėje visas paremtas materializmu, išore.

a.t.sielis2018-09-07 21:56
Kas link trumpų ir ilgų šviesų, pasakyčiau taip: "Jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris". Tikintieji tiesiog siūlo atsimerkti aukštesnei tikrovei, sielai, Absoliutui.

Materializmas ir ekonomika – du skirtingi dalykai. Visai gali būti, kad nematerialistinėje visuomenėje ekonomika būtų stabilesnė, be krizių ir bedarbystės. O dėl buvimo dvasingu elgeta, t.y., su minimaliais poreikiais, kurie nesudaro niekam jokios naštos, tai pageidaujamas būvis, bet ne visur, ne visada, ir ne visiems įmanomas. Tam ir gamta turi būti palanki, ir visuomeninė sankloda.

Bet daug dirbantis dėl materialios gerovės nebūtinai yra materialistas. "Materialistas" yra tas, kas laikosi įsitikinimo, kad nėra nieko aukščiau negu materija ar negu jai artima objektiška substancija ar energija. Todėl jis neigia bet kokius nematerialius dalykus.

Nemanau, kad galima reikalauti, kad kas nors būtų dvasingas.

klajunas2018-09-08 12:11

a.t.sielis rašė:Bet daug dirbantis dėl materialios gerovės nebūtinai yra materialistas. "Materialistas" yra tas, kas laikosi įsitikinimo, kad nėra nieko aukščiau negu materija ar negu jai artima objektiška substancija ar energija. Todėl jis neigia bet kokius nematerialius dalykus.

Pradiniai gyvenime nerealizuoti įsitikinimai tėra paprastos nuomonės. Koks skirtumas kad laikai dvasią aukščiau už materiją, bet visą savo laiką atiduodi materijai. Jeigu tokį įsitikinimą privedi iki galutinio realizavimo, turi eiti į vienuolyną ir gyventi vienuolio paskendusio meditacijose gyvenimą. Koks tada belieka darbas ir ekonomika. O jeigu visi pasidarys tokie "dvasingi", kas liks iš mūsų pasaulio.

O jeigu turi tik nuomonę, tai nieko neduoda nei nematerializmui, nei materializmui. Turi kažkokį abstraktų įsitikinimą, bet gyvenime darai tai, ką verčia daryti aplinkybės. Pavyzdžiui, gyveni kapitalizme, turi dirbti samdiniu ar verslininku ir negali viso savęs atiduoti įsitikinimui.

Kam tokie supainioti žmonės reikalingi? Ogi tam, kad atidavinėtų duoklę ir materializmui, ir pagal savo "įsitikinimą" dar išlaikytų bažnyčias, dovanodami savo prakaitu uždirbtus pinigus. O kunigais ir vienuoliais nieko nedirbančiais norėtų būti visi, patikėk manim. Bet kas tada keps duoną?

Todėl reikalingas dvasingas darbininkas, nes nedvasingas materialistas su dykaduoniais dalintis nenori.

Nepaisant to, sutinku, kad pasaulis turi stovėti ant dviejų kojų, bet dvasingumas turi būti naujas, šiuolaikinis.

a.t.sielis2018-09-08 12:52

Pradiniai gyvenime nerealizuoti įsitikinimai tėra paprastos nuomonės. Koks skirtumas kad laikai dvasią aukščiau už materiją, bet visą savo laiką atiduodi materijai. Jeigu tokį įsitikinimą privedi iki galutinio realizavimo, turi eiti į vienuolyną ir gyventi vienuolio paskendusio meditacijose gyvenimą. Koks tada belieka darbas ir ekonomika. O jeigu visi pasidarys tokie "dvasingi", kas liks iš mūsų pasaulio.

Vienas dalykas, yra ne tik įsitikinimai, bet ir pažinimas, ir pajautimas. Antras dalykas, laikantys dvasią aukščiau už materiją skiria laiko dvasiai, o materijai tik tiek, kiek būtina minimalių poreikių patenkinimui. Arba galima link to judėti. Trečias dalykas, teisingai, galutinė realizacija reikštų materialių darbų atsisakymą, ir a la vienuolišką gyvenimą. Bet tai nereiškia, kad nėra dvasinių darbų ir užimtumo. Vienuoliams niekas nieko ant lėkštutės neatneša, išskyrus kad aukoja jų išlaikymui. Vienuoliai yra labiau užimti negu materialistai. Vienuoliai gali dirbti visus darbus (žemės ūkio, ir kt.) be problemų, skirias tik tai, kaip jie tai daro ir kaip gyvena. Visi negali pasidaryti "tokie dvasingi", nes visados egzistuoja skirtingi sąmonės lygiai, bet net jeigu taip ir būtų, nekiltų jokių problemų ir būtų puiki sankloda – Žemė atrodytų kaip ramus žydintis sodas, kur žmonės sau ramiai užsiaugina maisto ir užsiima dvasiniais dalykais.

O jeigu turi tik nuomonę, tai nieko neduoda nei nematerializmui, nei materializmui. Turi kažkokį abstraktų įsitikinimą, bet gyvenime darai tai, ką verčia daryti aplinkybės. Pavyzdžiui, gyveni kapitalizme, turi dirbti samdiniu ar verslininku ir negali viso savęs atiduoti įsitikinimui.

Bent jau mano įsitikinimas nėra vien abstraktūs. Turiu gyvenimo ir ezoterinės patirties, o dar svarbiau, kad remiuosi kitų labai konkrečia ezoterine patirtimi. Pridėkim tai, kad filosofinis pažinimas eina toliau negu jutiminis pažinimas, nes jutiminis vis vien turi eiti per protą, bet negali atsiplėšti nuo ribotos savo patirties. O daryti tai, ką verčia aplinkybės, yra prasminga, kadangi aplinkybes nulemia ankstesnis žmogaus "laivo kursas". Plaukiant toliau, aplinkybės gali pasikeisti. Netgi stovint vietoje jos gali pasikeisti – pasikeis "oras", arba atplauks kitas laivas, ir parodys kelią. Iš kapitalizmo galima pajudėti link kitos aplinkos. Viskam yra savo priežastys. Čia svarbu būtų paminėti, kad dvasiniam tobulėjimui niekas negali sudaryti jokių kliūčių, kadangi tai vidinis dalykas. Viską lemia tai, į ką sukaupta sąmonė. Galima dirbti kapitalistų fabrike, bet tuo pat metu sąmonė bus sukaupta į Dievą, ir pilnu tempu vyks dvasinis tobulėjimas. Materialios aplinkybės niekaip negali sutrukdyti dvasiniam tobulėjimui, panašiai kaip vanduo negali sutrukdyti orui sklęsti virš vandens.

Kam tokie supainioti žmonės reikalingi? Ogi tam, kad atidavinėtų duoklę ir materializmui, ir pagal savo "įsitikinimą" dar išlaikytų bažnyčias, dovanodami savo prakaitu uždirbtus pinigus. O kunigais ir vienuoliais nieko nedirbančiais norėtų būti visi, patikėk manim. Bet kas tada keps duoną?

Todėl reikalingas dvasingas darbininkas, nes nedvasingas materialistas su dykaduoniais dalintis nenori.

No problem, viska susidėlioja į savo vietas. Jeigu mes suprantame dvasios pirmenybę materijos atžvilgiu, tada suprantame, ir kam visuomenėje reikalingas dvasininkų sluoksnis. Jeigu tai suprantame, ir esame turtingi, tada kažkiek turto aukosime dvasininkų sluoksniui. O jeigu nesame turtingi, niekas iš mūsų nieko ir neprašo. O žmonės turtingi būna irgi ne veltui, vadinasi, jie turi tam tikrus talentus, protą, ar likimą. Dvasininkai irgi yra ne bet kas, bet su atitinkamais talentais ir pašaukimu. Talentingi atpažįsta talentingus ir mainosi su jais vertybėmis. Turtingas žmogus nėra kvailys, jo neapgausi ir nepastumsi, jeigu jis kažką daro, kažkam aukoja, vadinasi jis tame kažką mato.

Nepaisant to, sutinku, kad pasaulis turi stovėti ant dviejų kojų, bet dvasingumas turi būti naujas, šiuolaikinis

Dvasingumas remiasi į amžiną būtį, kuri yra dinamiška ir nesenstanti, todėl dvasingumas visados yra šviežias ir progresyvus. Jokio dviračio nereikia išrasti, nes dvasingumas yra "žemyneigis", t.y. jis ateina iš visados naujos ir šviežios dvasinės būties. Reikia tik priimti tas nuolatines apraiškas, kurios panašios į nesibaigiančias jūros bangas.

klajunas2018-09-08 13:50
Čia daug nesiginčysiu, bet parodysiu problemos ir požiūrių skirtumo esmę. Tu naudoji idealisto ir utopisto logiką, savo galvoje žiūrėdamas į idealų pasaulio modelį. Tuo tarpu aš žiūriu ne į tai, kaip turėtų būti, bet į tai, kaip yra arba kitaip sakant aš esu realistas. Aš parodau realiai pasaulyje kokį nors trūkumą ar blogį, o tu atsakai pagal savo utopinį vaizdą, kaip turėtų būti ir kaip idealiame pasaulyje viskas gražu. Deja religinė utopija graži tik idealisto galvoje, kurią perkėlus į tikrą pasaulį, gauname realistinį vaizdą, kuris visada labai nutolęs nuo idealaus. Tau pastoviai bandoma parodyti, kiek toli šiuolaikiniame pasaulyje realiai religinis gyvenimas yra nusigrybavęs, o tavo atsakymai – pastovus kartojimas kaip idealiame utopiniame pasaulyje viskas turi būti gražu. Tau kiekvieną kartą atsakoma – tai neįmanoma. Masiškai įvedus religiją kaip privalomą, dauguma žmonių virstų prisitaikėliais ir aktoriais, nes labai daug kas religingume nelimpa prie labai žemiškos žmogaus prigimties. Tai tinka tik tam tikrus nukrypimus nuo normos turintiems žmonėms. Ypač turint galvoje pilną asketinį religingumą. Daugybė žmonių tokiame pasaulyje labai kentėtų. O kaip pavadinsi "gebėjimą", patologija ar talentu, priklauso nuo ideologinio pasirengimo. Tokia galimybė turi būti, bet visuomenės struktūroje tai tik paraštinė galimybė, jokių būdu nestatoma į centrą.
boba2018-09-08 14:11
Na supratau tik viena, reikia rinktis ar nori būti religingu ar ne. Tai yra gerai šiame pasaulyje, kad gali pasirinkti ir kad bažnyčia nėra privaloma. Ir gerai, kad ateistai irgi nesikiša į bažnyčią ir leidžia jai egzistuoti( ko nebuvo Tarybų Sąjungoje). Tik kažko ateistams užkliūna bažnyčios ir popiežiaus pinigai. Žinoma negražu, kad jie piniguose maudosi, reiktų tuos pinigus atiduoti Afrikos vaikams ir t.t.  reiktų užsiimti kažkokia tai veikla, mokslo parėmimu ir t.t. Va kas būtų idealu. Būtų idealu kad bažnyčia remtų mokslą. Ir būtų idealu, kad mokslas remtų bažnyčią. O dabar abejose naudingose srityse yra kažkokia tai priešprieša. IR KODĖL???
Man iškilo dar vienas klausimas. Mes atlygintinai gyvename ar neatlygintinai? Čia tik iš pažiūros kvailas klausimas, o iš tiesų tas klausimas yra gan protingas jei tik įsigilinti į minties gylį( plotį, aukštį ir t.t.)
a.t.sielis2018-09-08 15:30
klajūne, aš realistas. Gyvenu realiame pasaulyje, su realiomis problemomis.

klajunas rašė:Aš parodau realiai pasaulyje kokį nors trūkumą ar blogį, o tu atsakai pagal savo utopinį vaizdą, kaip turėtų būti ir kaip idealiame pasaulyje viskas gražu.

Visi trūkumai yra žinomi, aš atsakau tiek, kad materijos problemos, nors ir realios, negali užgožti dvasios, panašiai kaip tamsa negali užgožti šviesos. Debesys gali užstoti Saulę, bet ne visam laikui.

O dar kitas pvz. tu sakai, kad "Tau kiekvieną kartą atsakoma – tai neįmanoma. Masiškai įvedus religiją kaip privalomą, dauguma žmonių virstų prisitaikėliais ir aktoriais, nes labai daug kas religingume nelimpa prie labai žemiškos žmogaus prigimties." Tai aš tau irgi iš karto atsakiau, kad tai neįmanoma, kadangi sąmonės lygiai yra skirtingi, ir skirtingi sąmonės lygiai visados egzistuos. Todėl niekada negalės būti taip, kad pagal tave "dykaduoniai dvasininkai" bus visi. Bet net jeigu taip ir būtų, ką tu matai kaip kažkokį hipotetinį argumentą, kad "jeigu visi būtų dykaduoniai dvasininkai, tai kas tada būtų, ojei kaip blogai", tai atsakymas toks, kad nors tai ir neįmanoma, kaip hipotetinis variantas tai neturi jokių problemų, kadangi dvasininkai visai nėra dykaduoniai, tai darbštūs žmonės.

Toliau, niekas nesiūlo masiškai įvesti religijos kaip privalomos. Bet kokia prievarta yra nepriimtina.

Be to, tai visiškai nereikalinga, nes visais laikais, taip pat ir šiandien, religija yra masinis reiškinys, apimantis 80 proc. žmonijos.

Religija puikiai priima žemišką žmogaus prigimtį, tiesiog padaro ją labiau žmogišką, o ne gyvulišką. Pvz. žemiškai žmogaus prigimčiai svarbus poravimasis. Štai religija ir sako: "gyvenkite ir dauginkitės". Religija, kiek tai liečia šiapusinį gyvenimą, siūlo natūralius procesus panaudoti natūraliai, ir tuo pačiu civilizuotai: kad būtų santuokos, stabilios šeimos, stabili ekonomika, dorybinga kultūra ir t.t. Religija neatsiejama nuo civilizuotumo. Be religijos, be transcendentalizmo, materializmas viską padarys barbarišką ir necivilizuotą, o tiesiog technologizuotą džiunglių būvį.

Tau pastoviai bandoma parodyti, kiek toli šiuolaikiniame pasaulyje realiai religinis gyvenimas yra nusigrybavęs

Sakykim, kažkokiom formom, pvz. tam tikrų institucijų veikla, religinis gyvenimas yra nusigrybavęs. Bet kitom formom jis nėra nusigrybavęs. Daugumos iš 80 proc. tikinčiųjų jis netgi yra sumaterialėjęs, kas kaip ir turėtų tenkinti prieštaraujančius "per dideliam dvasingumui", bet tai jiems vėl neįtinka. Jeigu sumaterialėjimas nėra tenkinanti būsena, ir grynasis dvasingumas nėra tenkinanti būsena, tai kokia būsena tada tenkinanti? Tai aklavietė, nes netinka jokie variantai.

Prie to reiktų pridurti, "religinis gyvenimas yra nusigrybavęs", o kokia kitų gyvenimo sferų padėtis? Jos dar labiau nusigrybavę. Kuris gyvenimo būdas dabar yra super duper?

Diskusijos apie religiją ir materializmą yra daugumos, 80 proc. žmonijos, aktualios diskusijos. Tai daugumos reikalas sprendžiant savo gyvenimo klausimus. Jeigu 80 proc. yra tikintieji, tai jų interesas yra mažiau blaškytis ir kad materializmas generuotų mažiau chaoso.  Prieštaravimas materializmui yra tų 80 proc. daugumos vidinėje dinamikoje. Pvz. yra labai nuoseklu kelti klausimą: "jeigu mes esame dauguma, 80 proc., kodėl esame tokie kvaili, kad konstruojame materialistišką švietimo sistemą, materialistišką visuomenės sanklodą? Mes patys sau tai pasidarome, nors galėtume viską daryti išmintingiau". Materializmo atmetimas, kai dauguma ir taip yra tikintieji, yra tiesiog sąmoningėjimo proceso dalis.

klajunas2018-09-08 16:09
Aš netvirtinau, kad savo gyvenime nesi realistas, mano argumentas buvo kad diskusijoje tu naudoji tokią taktiką, o tai skirtingi dalykai. Kokia taktiką naudoji gyvenime aš nežinau.

Dėl tų 80 proc. tikinčiųjų, jeigu tai teisingas skaičiaus (tuo abejoju), norėčiau atsakyti argumentu pasiskolintu iš diskusijos apie IQ. Protingumo procentai schemoje buvo pavaizduoti taip

Konfliktas tarp religijos ir mokslo?

Tai reiškia, kad išskirtiniu įsigilinimu į tikėjimo/netikėjimo problemas įsigilinti sugeba tik 0,1 proc., itin dideliu – 2 proc., aukštesniu už vidutinį – 14 proc., vidutiniu – 64 proc., žemesniu už vidutinį – 14 proc. ir t.t. Kaip manai, kokie žmonės tame 80 proc. tikinčiųjų dominuoja?

Mano giliu įsitikinimu, daugumos tikinčiųjų tikėjimas labai primityvus, neparemtas tyrimu, analize, apsišvietimu, argumentais ir pan. Jie perėmė religingumą spontaniškai iš artimos aplinkos pavyzdžių, ir į esmę dažniausiai nesigilina ir nekreipia didelio dėmesio. Laikosi tradicijos, ritualų, bet nelabai supranta filosofinius ir teologinius argumentus. Šliogeris atskiria tikėjimą nuo tikybos, kur pirmasis yra vidinis ryšys, o tikyba yra tik išorinės religingumo formos, kurių viduje nieko nėra. Kokią dalį tame 80 proc. sudaro tikėjimas, o kokį tikyba?

Manipuliavimas skaičiais ir bolševizmu nedaug duoda. Mano požiūris elitistinis, spręsti turi 0,1 proc. esantis pačiame viršuje (proto, intelekto, įsigilinimo, sąmoningumo). Jie turi išmokyti 2 proc. žemiau stovinčių, tada šie 2 proc. – 14 proc. dar žemiau stovinčių ir t.t. Nors laisvės vertybė man aukščiausia, bet nemanau, kad tamsumui ir neišmanymui turi būti atiduota sprendimo teisė. Gali spręsti dėl savęs, bet visų problemą sprendžia 0,1 proc.

Gali argumentuoti, kad IQ parodo tik techninę savybę bet nėra tikras protas. Bet tai tik natūralios hierarchijos pavyzdys. Visose protingumo formose yra natūralios hierarchijos, jos yra net dvasingume. Argumentą naudoju tokia prasme.

Mokslas tiria religiją, ji visais atžvilgiais moksliškai yra ištyrinėta, tačiau ne iš vidaus, ne subjektyviai, bet objektyviai. Daugumai religinių reiškinių surasti šiapusiniai, toli gražu ne paranormalūs paaiškinimai. Mokslas neatmeta religijos kaip beverčio, jokios reikšmės neturinčio reiškinio, ji yra visapusiškai ištyrinėta.

Manau tą daro ir pati bažnyčia, pavyzdžiui tiriant kokią nors religinių būsenų, maldos neurofiziologiją. Tokia pakraipa ir gi visai įmanoma. Problema su tuo tik ta, kad tokiu atveju religija tampa paprasčiausiu valdymo instrumentu be tikėjimo, tik tikyba.

boba2018-09-08 16:52
Na gal tikintieji ir yra kvailesni. Bet ar tai argumentas Jūsų, @klajunas, nuomonei kad nėra Dievo? Gal Dievas Jums duoda labai didelį protą vient tam, kad galų gale patikėtumėte juo – Dievu. Bet Jums net didelis protas nepadeda pastebėti kad Dievas yra.
a.t.sielis2018-09-08 17:10

klajunas rašė:Mano požiūris elitistinis, spręsti turi 0,1 proc. esantis pačiame viršuje (proto, intelekto, įsigilinimo, sąmoningumo). Jie turi išmokyti 2 proc. žemiau stovinčių, tada šie 2 proc. – 14 proc. dar žemiau stovinčių ir t.t. Nors laisvės vertybė man aukščiausia, bet nemanau, kad tamsumui ir neišmanymui turi būti atiduota sprendimo teisė. Gali spręsti dėl savęs, bet visų problemą sprendžia 0,1 proc.

Viskas teisingai. Toks principas yra religijoje. Viską sprendžia Dievas ir vienovėje su Juo esantys Jo tarnai. Pvz. krikščionybėje sakoma, mokytojas yra Jėzus, visi kiti mokiniai. Toliau ėjo apaštalai ir apaštalų mokiniai. Ir t.t. Tam ir yra dvasininkai ir dvasininkų sluoksnis, kurie savo ruožtu turi sekti 0,000001 proc. aukštos klasės mistikų. Tokiu būdu, mistikai gaus mokymą ir intelektą tiesiai iš Dievo, o tada pamokys dvasininkus, o tie toliau pamokys kitus sluoksnius, atitinkamai vyksta sąmonių evoliucija, kiekvienas gauna tiek, kiek jam pagal sąmonės lygį prieinama. Visi pasotinami dvasia, pagal savo sugebėjimą suvirškinti.

Viskas realiai taip ir vyksta, tiesiog šalia to yra daug priemaišų ir materialistinių reiškinių, pvz. institucijų subiurokratėjimas ir kt. Bet jeigu atidžiai tyrinėti religijos sferą, pasimatys, kad egzistuoja srovė nuo Dievo per mistikus ir per dvasininkus (kas nėra institucinė sąvoka, dvasininkas yra tas, kas turi dvasingą intelektą, tai gali būti žmonės, kurie šiuo metu yra bet kokioje gyvenimo pozicijoje, bet jų intelektas yra pasiruošęs priimti mistikų žinią, Dievo žinią). Ir tik dėka tos srovės religija yra vertinga ir gyvybinga, kitaip tai virstų ne transcendentiniu, o socialiniu reiškiniu, kuris nieko daugiau neduoda, negu bet kokie kiti socialiniai reiškiniai.

Mano argumentas apie 80 proc. daugumą buvo tame kontekste, kad esą "religija nusigrybavus", kad ji nėra natūrali žmogui dėl jo prigimties, ir esą šalia "nusigrybavusios religijos" yra kažkas geriau, pvz. materializmas, ar kažkokia kita alternatyva žmonijai, prieš ką esą religija bergždžiai kovoja. Atsakymas į tai būtų toks:
1. Kova vyksta ne prieš kažką šalia, kažkokią alternatyvą, bet dėl savo pačių sąmoningėjimo, daugumos viduje. Nėra bergždžios kovos prieš kažką kitus, ar kažkokio nenatūralaus primetinėjimo kažkam kitiems, o natūraliai pasirinkto tikinčiųjų kelio apvalymas, pažanga.
2. Religija, tikėjimas, yra natūralus žmogui, nes net ir sumaterialėjus dauguma turi tokią tendenciją, netgi šioje "nusigrybavusioje" epochoje, ir jokia prievarta to žmogaus polinkio į transcendenciją nesugebėjo sustabdyti, pvz. Sovietai ar kinų komunistinė valdžia. Netgi įsigalėjęs kapitalizmas ir sekuliarizmas nesugebės sustabdyti. O ką kalbėti apie dvasininkus ir 0,00001 proc. mistikų, jie turi ne tendenciją, jie visiškai yra tame. Taigi, tiek tikrasis žmonių elitas, tiek dauguma žmonijos yra tikintys. Netikintys yra JAV mokslų akademijos veikėjai, dalis pakvaišusių kapitalistų ir komunistų, korumpuoti valdytojai. Tie ne-visai-žmonės nėra elitas, tai greičiau demonų vergai.

Kas link to, kad daugumos tikėjimas yra tik "išorinė tikyba", tai natūralu. Kaip ir minėjau, yra sąmonės lygiai. Nuo išorinės sampratos yra galimybių judėti link vidinio dvasingumo. Apie tai ir yra viena svarbiausių religijos žinių, kad "raidė žudo, o dvasia atgaivina". Tikslas yra vidinis sąmonės išvystymas, todėl išorinių formų neužtenka, ir netinka pasinėrimas į išorę, kas ir yra materializmas, kuris reiškiasi ir religijoje. "Iš tamsos į šviesą, nuo materijos link dvasios". Tokia yra religijos kryptis, kelias.

Bet tie, kas netiki amžina dvasia, dvasine asmenybiška PBR, to kelio nesupras ir juo neis. Viskas natūralu, kiekvienam savo, kiekvienas eina ten kur nori, ta kryptimi, kuria tiki.

Kas nors gali sakyti, "religija tai tik tradicijos", "žmonės tamsūs, ir seka tuo, kas įprasta", bet daugybė tradicijų buvo pamiršta ir atmesta istorijos eigoje, o religija išlieka. Jeigu atidžiai nagrinėsime religijos sferą, pamatysime, kad egzistuoja "žemyneigės" bangos iš aukščiau, todėl ji ir išlieka. Jeigu to nebūtų, ji paprasčiausiai degraduotų į tradicinę gyvenseną, ir prarastų savo dvasinį turinį. Bet to nėra, centre religijos visada dega ugnis, žarijos negęsta, t.y. veikia Absoliutas, yra dvasinio turinio versmės. Tik neigėjai tą gali neigti. Bet tai visiškai nesvarbu. Neigimas neturi pozicijos būtyje, tiesa visada pati save įrodys, realiai ir konkrečiai apsireikšdama, o neigimas egzistuoja tik kaip tiesos antitezė. Kaip pasakė vienas dvasinis mokytojas, perfrazuojant, "žmonės supranta negatyvias saugumo sistemas (t.y. bando apsisaugoti, išgyventi, todėl kuria visokias sistemas, tame tarpe, ir bando apsisaugoti nuo apgavystės ar klaidų, ir kuria tam tikras minties sistemas, kurios leidžia iš dalies apsisaugoti, tas vyksta ir religijoje), bet jie nesupranta pozityvios dvasinės būties".

klajunas2018-09-08 18:36

a.t.sielis rašė:Jeigu atidžiai nagrinėsime religijos sferą, pamatysime, kad egzistuoja "žemyneigės" bangos iš aukščiau, todėl ji ir išlieka. Jeigu to nebūtų, ji paprasčiausiai degraduotų į tradicinę gyvenseną, ir prarastų savo dvasinį turinį. Bet to nėra, centre religijos visada dega ugnis, žarijos negęsta, t.y. veikia Absoliutas, yra dvasinio turinio versmės. Tik neigėjai tą gali neigti. Bet tai visiškai nesvarbu. Neigimas neturi pozicijos būtyje, tiesa visada pati save įrodys, realiai ir konkrečiai apsireikšdama, o neigimas egzistuoja tik kaip tiesos antitezė.

Savo "Filognozijos užrašuose", kaip atsiranda visos absoliuto idėjos aš paaiškinau, ir čia kartoti dar kartą nėra prasmės.

https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=5260.0

Aš neneigiu nei materijos, nei dvasios, nes manau, kad tai du skirtingi to paties dalyko veidai. Į absoliutą pažiūri iš išorės, matai materiją, pažiūri iš vidaus – matai dvasią. Dėl šios priežasties, renkantis kurį nors kraštutinumą, absoliutas dirbtinai sudraskomas ir suardomas, nes tai kas yra vienis, neatskiriama – neįmanoma atskirti išorės nuo vidaus, nes tai ne du skirtingi dalykai, bet dvi skirtingos perspektyvos. Kas liks kai atskirsi indo ertmę nuo jo išorinio apvalkalo – neliks nieko. Tas pats galioja žmogui ir visai tikrovei. Tai neatskiriami dalykai. Perspektyvų karas yra visiškas absurdas.

Tai ką aš darau, nėra nei vienas, nei kitas kraštutinumas – tai yra sintezė. Tokia yra tiesa – vidurio kelias ir dvi antitezės – kraštutinumai. Pagrindinis dalykas kurį abi pusės turi suprasti, kad yra viena tikrovė o ne daug tikrovių ir nei viena vieta nėra geresnė ar blogesnė, ypač vertinant iš žmogiškų suvokimo perspektyvų.

Tai, kas energijoje (vienyje) yra amžina yra dvasia, o tai kas keičiasi yra dvasios forma (materija). Tai sako ir mokslas energijos tvermės dėsnyje – energija neatsiranda ir neišnyksta, tik keičiasi jos formos. Tai tas pats kaip pasakyti, kad energija yra amžina. Arba tiksliau, kažkas joje amžina (esmė), kažkas laikina ir kintama (forma). Mokslas šitą tiesą supranta labai giliai.

Tau problemų galbūt kyla dėl to, kad mokslą suvoki nepakankamai ir naudoji tik suprimityvintą, populiarų jo variantą. Niutono mechanikoje galbūt labai gilaus požiūrio į tikrovę nerasi, tačiau ši teorija yra istorinis reliktas, tai senovinis kelių šimtų metų senumo išorinio pasaulio supratimo būdas. Mūsų dienomis pasiektas gylis daug didesnis. Ir reikia žiūrėti ne tik švietimo programose aprobuotus modelius, bet visą vaizdą, kartu su egzotiškomis teorijomis ir įvairiomis alternatyvomis, kurių siūloma labai daug. Chaosas moksle ne mažiau didelis negu religinis\ezoterinis. Visko aprėpti ir suprasti paprastu protu tiesiog neįmanoma. O ten galima rasti tokios mistikos, kokios nerasi jokiame religiniame šedevre.

Jeigu tęsčiau toliau, reikėtų kartoti argumentus, kurie jau ne kartą buvo išsakyti ir nebuvo pakankamai įtikinamai kontrargumentuoti. Fasadas kurį pieši gražus, ir jeigu kas nors ir susivilios tavo keliu tai noriu perspėti vengti organizacijų ir eiti individualiu keliu. Ryšiui kuris atrandamas per vidinį kelią nereikia jokios išorinės organizacijos. Organizacijos yra spąstai, mafijos kurios įtraukia ir išnaudoja vedami visai ne dvasinių motyvų. Organizacijoms reikia daug avinų todėl, kad turi spręsti ūkinius ir ekonominius, valdžios klausimus, kurių patys išspręsti nesugeba, ir tai perkelia ant žemo rango tikinčiųjų pečių.

Turėsi dalyvauti išoriniuose tikybiniuose ritualuose, apeigose, mokėti rinkliavas, dešimtines ir būsi visiškai priklausomas nuo "hierarchų", kurie žmogumi tik naudojasi. Todėl geriau rinktis ezoteriką, laisvą neorganizuotą bendruomenę arba eiti individualiu vidiniu keliu. Išorėje to net nebūtina niekam rodyti, nes vidiniame kelyje išorė bereikšmė. Pilnas tikėjimas ir jokios tikybos.

Ne mažiau įdomus ir išorinis kelias. Kuriuo domiuosi nemažiau už vidinį ir siūlau domėtis kitiems, nes ryšys abipusis, apvalkalo išorinė forma suteikia formą vidui. Per išorę galima pažinti vidų. Bet dogmos ir sustabarėjimo daug ir čia, įdomiausia, kad priežastys dauguma atveju tokios pačios kaip ir religijoje. Šią sritį taip pat užvaldžiusios grupuotės bei mafijos, kurios neprileidžia prie resursų jokių alternatyvų ieškotojų ir nori visą derlių dėl galios susižerti tik sau. Bet tų kurie jaučia tikrą pašaukimą, tokia kliūtis neturėtų sustabdyti. Visiškai nesvarbu kokioje pozicijoje gyvenime būtum.

Mistikos esu patyręs kiek nori, bet ta mistika nedavė jokių atsakymų ir iškėlė begalę klausimų. Venkite vaizduojančių, kad turi visus galutinius atsakymus, perspėjimas nepatyrusiems ir neatsargiems.

boba2018-09-08 18:48
@klajune, Jūs viską labai komplikuojate. Jūsų kalba labai komplikuota. Bet šiaip esate teisus. Ir @a.t.sielis yra teisus. Čia yra tik dvi proto pusės. @a.t.sielis palaiko vieną proto pusę, o Jūs, @klajunas, palaikote kitą proto pusę.
a.t.sielis2018-09-08 19:18
Pagal teistinę Vedų kultūros koncepciją, "materija" yra tik viena iš Absoliuto energijų (čia žodis "energija" naudojamas kaip sinonimas "veikimui", arba "galiai"). Ją vadina išorine. Be jos yra dvasinė energija, kuri vadinama vidine. Absoliutas ir jo energijos nesiskiria, taip kaip šiluma nesiskiria nuo ugnies, arba saulės šviesa nuo saulės.

"Materija" skaidoma į tokius elementus: klaidinga savimonė, intelektas, protas, jutimai, eteris (erdvė), oras (dujos), ugnis (degimas), vanduo (skystas būvis), žemė (kietas būvis).

Dvasinėje plotmėje, Absoliutas transcendentalistų regimas ir suvokiamas per tris pažinimo/suvokimo etapus kaip: 1) visaapimanti beasmenė dvasia arba beasmenis dvasinis spindesys, šviesa (brahma) 2) Aukščiausioji Siela (paramatma) 3)  Aukščiausioji Asmenybė (bhagavan, parabrahma). Aukščiausioji Asmenybė yra pilna Absoliuti Tiesa, kuri apima 1 ir 2 aspektus.

Palyginimas duodamas su Saule: saulės spinduliai atitiktų beasmenę dvasinę šviesą, Aukščiausioji Siela – saulės rutulio išorę, o Aukščiausioji Asmenybė – Saulės rutulio vidų. Saulės rutulį sudaro jo vidinis turinys, kuris virsta į išorinę rutulio formą ir spindulius.

Aukščiausioji Asmenybė apibūdinama per sat-čit-ananda, amžinos būties, sąmonės ir palaimos kokybes, ir laikoma sat-čit-ananda vigraha, t.y. koncentruotu amžinybės, sąmonės ir palaimos pavidalu.

Kaip minėjau temos pradžioje, su materiją tyrinėjančio mokslo realiais atradimais nėra jokių prieštaravimų ar konfliktų. Materija yra materija, fizikiniai būviai, dalelės, energijos.

Kas link įvairiausių "aukštyneigių" koncepcijų apie absoliutą, tai tos, kurios laiko, kad absoliutas yra tik beasmenis, arba turi tik materialią energiją, pagal Vedų teistinę koncepciją yra tiesiog nepilnos, ir todėl klaidinančios. Tokios koncepcijos siekia tik 1 absoliuto suvokimo etapą, ir tai tik teoriškai, t.y. jie neregi dvasinės šviesos per savo išvalytą sąmonę, neturi tokios patirties, jie tą koncepciją prieina tik eliminuodami savo prote įvairias pasaulyje stebimas kokybes kaip esą tik efektų kokybes, manydami, kad absoliutui (viduje), t.y. PBR, tokios kokybės nėra būdingos.

klajunas2018-09-09 09:43

a.t.sielis rašė:Kas link įvairiausių "aukštyneigių" koncepcijų apie absoliutą, tai tos, kurios laiko, kad absoliutas yra tik beasmenis, arba turi tik materialią energiją, pagal Vedų teistinę koncepciją yra tiesiog nepilnos, ir todėl klaidinančios. Tokios koncepcijos siekia tik 1 absoliuto suvokimo etapą, ir tai tik teoriškai, t.y. jie neregi dvasinės šviesos per savo išvalytą sąmonę, neturi tokios patirties, jie tą koncepciją prieina tik eliminuodami savo prote įvairias pasaulyje stebimas kokybes kaip esą tik efektų kokybes, manydami, kad absoliutui (viduje), t.y. PBR, tokios kokybės nėra būdingos.

Ši vieta visose diskusijose su materialistais yra svarbiausia; ir kiekvieną kartą įvyksta nesusišnekėjimas. Čia galima palyginti su banko sąskaita, kurioje yra tik 1000 eur., tačiau nueini į banką ir pasakai, kad turi būti 100 000 eur. Reikalas tas, kad vien pafantazavimo neužtenka, kad sąskaitoje atsirastų 100 tūkst. Juos reikia iš tikro rimtai uždirbti. Kol tai nepadaryta sakyti, kad sąskaita nepilna – neetiška, nes daugiau ten niekada nebuvo. Gali aiškinti, kad absoliuto sąskaitoje tiek mažai būti negali, bet gal absoliutas iš vis nenaudoja pinigų ir neturi sąskaitų. Kalbant metaforiškai. Todėl taip argumentuodamas naudoji žmogiškas perspektyvas.

Galima tikėti tuo, ką parašė kiti, galima tirti pačiam. Aš tiriu pats. Suradau 1000 eur. Žinau, kad logiškai per mažai, bet pafantazavimas per silpnas pagrindas įdėti daugiau.

Pagal mano "uroboro" žmogaus principą, žmogus vietinėje struktūroje sudarytas iš rodančiosios ir rodomosios substancijos (taip suradau pats savo vidiniuose tyrimuose, ne kažkur radau parašyta). Rodančioji substancija iš vidinės krypties rodo transcendentalines gnostinio kūno struktūras, kurias įprasta vadinti siela. Tai rodančiojo ekrano atžvilgiu vietinė transcendencija, kuri sąmonės ekrane pasirodo kaip vidinė fenomenologija. Tie mistikai apie kuriuose kalbi tyrinėja šio vietinio gnostinio kūno savybes per vidinius psichologinius pojūčius (kaip palaima ir pan.) ir priskiria šią jausminę fenomenologiją tikrovės pagrindui. Tai paprasčiausia neleistina projekcija, kai to kas nematoma supratimui naudojama analogija to, kas matoma vidinėje akyje. Dėl to tokias mistikų patirtis laikau nepatikimu absoliuto aprašymų. Tai teorijos iš daugelio galimų analogiškų teorijų, kai į pamatą suprojektuojama sąmonė, valia, protas, materija ir pan.

Aš ieškau daug genialesnių įžvalgų, nes tokios man nepakankamos, jos nužemina absoliutą iki žmogaus lygio. Tai kas kuria tikrovę turi reikštis savo formomis, kurios negali būti antropomorfizuojamos. Problema tokiuose mistikų "atradimuose" per didelis antropomorfizmas.

a.t.sielis2018-09-09 10:32
Na taip, čia pagrindinis skirtumas. Tu pasirinkęs "aukštyneigį" metodą, mes pasirinkę "žemyneigį" metodą. Tikintieji priima apreiškimą, dvasinį garsą, dvasinį regėjimą, Paties Absoliuto atėjimą į mūsų lygmenį ir visko paaiškinimą Jo Paties žodžiais. Todėl jie neskaičiuoja kiek yra Absoliuto "sąskaitoje" savo ribotais proto pajėgumais, jie tiesiog priima tai, kaip Pats Absoliutas apibūdina savo "sąskaitos" turinį.

Vedų dvasinė kultūra paremta būtent tokiu principu, viskas yra apie tai, koks turinys buvo gautas "žemyneigiu" būdu. Pvz. aukojimo Vedos yra išgirstos "ekstrasensiniame" eteryje, jų niekas iš žmonių nesukūrė. Eteryje "ekstrasensai" girdėtojai išgirdo būtent tokios formos posmus, ir todėl labai vengė pakeisti net garselį iš to, ką išgirdo, ir mokėsi lygiai taip pat atkartoti. Todėl tebeegzistuoja labai metodiška oralinio perdavimo ir išmokimo mintinai bei tarti tradicija. Egzistuoja dešimtys tūkstančių dvasininkų, kurie tuo užsiima. Sakoma, kad šiais laikais Vedų posmai, naudojami aukojimuose, prarado galią, kadangi teisingas tarimas vis vien buvo prarastas. Sakoma, kad senovėje aukojimuose tariant aukojimo posmus, efektai būdavo tokie, kad pvz. aukojamam paskerstam gyvūnui būdavo sugrąžinama gyvybė, o kūnas atjauninamas. Taip jie iš pradžių tikrindavo aukojimo posmų galią. O tada, kai visas aukojimas būdavo daromas taip kvalifikuotai, jis būdavo "ekstrasensiškas", pvz. susirinkę aukotojai gale aukojimo pamatydavo apsireiškusią dievybę, kuriai tas visas aukojimas buvo pašvęstas.

O filosofiškai (tai jau "aukštyneigis" metodas) galima suprasti, kad absoliuto "sąskaitoje" yra pilnuma, begalybė. Tačiau kas ten yra visiškai konkrečiai "aukštyneigiu" metodu neįmanoma patirti.

klajunas rašė:Tai kas kuria tikrovę turi reikštis savo formomis, kurios negali būti antropomofizuojamos. Problema tokiuose mistikų "atradimuose" per didelis antropomorfizmas.

Tai tik nuomonė. Teistinės religijos teigia kad "Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą", t.y. formos šiame pasaulyje tėra dvasinio pasaulio formų imitacijos. Todėl nėra antropomorfizmo – žmogaus savybių priskyrimo absoliutui. Apreiškimu yra patvirtintas atvirkščias dalykas: absoliuto savybių atspindžiai yra pasklidę jo kūrinijoje. Metodas "žemyneigis". Kai kurie tiesiog bando neigti jo "žemyneigiškumą", bet tai prieštaringa: jie patys ragina vadovautis tik "aukštyneigiu" metodu, ir kažkodėl primeta "žemyneigei" žinijai tokį trūkumą: esą ji gauta per "aukštyneiges" fantazijas. Bet gi pasakyta, kad tai "žemyneigė" žinija, joje nėra naudojami "aukštyneigiai" procesai.

Ar tu manai, kad "žemyneigis" pažinimo procesas neegzistuoja? Ar kad jis nėra efektyvus?

klajunas2018-09-09 11:21

a.t.sielis rašė:Ar tu manai, kad "žemyneigis" pažinimo procesas neegzistuoja? Ar kad jis nėra efektyvus?

Ką apie tai manau, parašyta mano tekste "Psichodelinis pažinimas".

Pradėti noriu nuo Dekarto principo, kuris lotyniškai skamba De omnibus dubitandum est – Viskuo reikia abejoti.

Darau tokia prielaidą, kad žemyneigis procesas egzistuoja, netgi aš naudoju kelių pakopų "žemyneigį" procesą šiame forume. Klausimas tikras informacijos šaltinis – jeigu tas šaltinis stovi aukščiau už informacijos gavėja, gavimas yra žemyneigis. O šaltiniai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, darau prielaidą, kad egistuoja aukšetsnės civilizacijos, būtybės ir jos žemyneigiu būdu gali paveikti sąmonę. Bet ši informacija ne iš galutinės stotelės, ne iš absoliuto. Kokia garantija, kad informacijos gavėjas nesureikšmina per daug gautos informacijos, kad suteiktų jai ir ir savo patirčiai aukštesnį statusą. Ir kur garantija, kad tos civilziacijos nebando apgauti savo spec. efektais, kuriuos suvokėjas laiko "apreiškimu".

Kitas žemyneigio "apreiškimo" šaltinis yra haliucinogeninė smegenų neurochemija. Žinoma, kad smegenyse natūraliai gaminasi DMT molekulės, kurios gali sukelti efektus, kuriuos suvokėjas prilygina absoliuto apreiškimui. Tokias medžiagas galima pavartoti ir išoriškai. Kalbi apie ekstrasensines būsenas, kurių metu priimama informacija, bet ar žinai ir ar išlikęs pilnas religinės apeigos ritualas. Yra daugybė užuominų, kad į ritualą įeidavo haliucinogeninio gėrimo pavartojimas, kuris sukeldavo chemines haliucinacijas. Vedų kultūroje toks gėrimas vadinosi Soma
https://en.wikipedia.org/wiki/Soma_(drink).

Dabar šis procesas gana gerai žinomas ir gerai ištyrinėtas, žinoma daugybė haliucinacijas sukeliančių iš augalų ir gyvūnų pagamintų cheminių medžiagų. Tai ir LSD, DMT ir galybė kitokių, kurių aš nežinau, nes nesu psichodelikos žinovas. Tai dar vienas "žemyneigio" žinojimo variantas.

Taigi trys galimybės verčiančios suabejoti:
1) aukštesnės civilizacijos/būtybės;
2) natūrali neištyrinėta smegenų chemija;
3) ritualinis haliucinogenų vartojimas.

Ar galima tikėti, kad šiose būsenos pasiekiamas pats gilusis tikrovės pamatas, o gal tai tik vietinė smegenyse už suvokimo esanti sutrikusi trascendencija.

Senovės "šamanai" savo ritualinių gėrimų receptus griežtai saugodavo ir slėpdavo kokiu būdu pasiekiama "transcendencija". Tačiau šiais laikais tai jau nėra paslaptis. Į tai reikia atsižvelgti vertinat visus "apreiškimus". Mano principas paimtas iš Dekarto. Tavo panašu priešingas De nihilo dubitandum est.

boba2018-09-09 13:35
Tai va, @klajune, tai ir reikia išsiaiškinti ar tai tik haliucinacija ar tikrovė.

Dar gali būti ir trečias efektas.

O trečiasis efektas yra virvelės principas. Tiesiog tai nei haliucinacija nei tikrovė, bet daugiau panašu į tikrovę, nes ji, ta virvelė, veda ties finišu. O finiše yra išsiaiškinama – na kas vis dėl to tave prakeikė? Va čia ir yra nušvitimas. O paskui yra vėl eilinis gyvenimas, bet jau su aukštesne gyvenimo kokybe. Supratai?
Visi žmonės yra daugiau ar mažiau prakeiti. Vienus prakeikė kad laimės nebūtų, kitus prakeikė kad proto nebūtų ir t.t.

SPACE2018-09-09 13:45
Didelio skirtumo tarp religijos ir mokslo nėra, tik reikia turėti aiškų protą.

In the 600th year of the 6th millennium (1840), the
gates of wisdom [Kabbalah] above together with the
wellsprings of wisdom [science] below will be opened
up and the world will prepare to usher in the seventh
millennium. Zohar (VaYeira 117a)

This work reveals the ancient yet futuristic imperative behind the unexpected confluence between Kabbalah and science that was prophesized to begin in the year 1840 and onward. This prediction, first revealed in the 13th century Zohar, necessitates the “reunion” of the kabbalistic “wisdom from above” together with the technological “wisdom from below” in order to stimulate global redemption into the Messianic Age and beyond. This mystical doctrine is based upon the teachings of the Gaon of Vilna drawn from his writings and especially from the 200 year old hidden book Kol HaTor – The Call of the Turtledove – kept secret and only published in 1968. The Secret Doctrine of the Gaon of Vilna is the first ever extensive and coherent presentation of the esoteric Kabbalah school of Rabbi Eliyahu ben Shlomo Zalman, considered among the greatest Torah sages and mystics of the last several centuries.

vytra2018-09-09 14:28

klajunas rašė:problemų galbūt kyla dėl to, kad mokslą suvoki nepakankamai ir naudoji tik suprimityvintą, populiarų jo variantą?

– taip, tas pats su religijomis, dauguma jas suprimityvina, netgi dauguma dvasininkų. Prisiminkim vyksmus su Kristumi, būtent tuometiniai dvasininkai neįgali priimti aukštesnio dvasingumo, o įtūžusi nesusipratėlių minia reikalauja paleisti suprantamą ganksterį ir kryžiuoti nesuprantamą dvasingumą Kristaus asmeny.

boba2018-09-09 15:39
Man, @klajunas, užkliuvo dar viena tavo mintis. Taip. Kai kurie žmonės yra ypatingi. Ta tema išvis nemasčiau, paskui savaime po keleto dienų atėjo man mintis, kad yra ypatingų žmonių. Manau kad tu, @klajunas, esi ypatingas. Ir apie save manau kad esu ypatinga, tik aš, deja, vis dar neatsiskleidusi esu. Na ypatingumas yra tame kad pavyzdžiui aš suprantu jau kad meilė yra tik primityvumas, paskui kad sąmonė yra kvaila. Nes visa tai yra per žema man. O kaip Jums?
a.t.sielis2018-09-09 16:28

Taigi trys galimybės verčiančios suabejoti:
1) aukštesnės civilizacijos/būtybės;
2) natūrali neištyrinėta smegenų chemija;
3) ritualinis haliucinogenų vartojimas.

Ar galima tikėti, kad šiose būsenos pasiekiamas pats gilusis tikrovės pamatas, o gal tai tik vietinė smegenyse už suvokimo esanti sutrikusi trascendencija.

1. Yra visokių aukštesnių būtybių, pagal Vedų žiniją svarbiausios iš šios materialios visatos aukštesnių būtybių yra pusdieviai, kurie dalyvavo viskame nuo pat materalios visatos sukūrimo, pusdieviai patys pažįsta Absoliutą ir skleidžia apie Jį žinojimą. Vedų "kosminė" civilizacija apima visatos reikalus ir funkcijas valdančius pusdievius, aukštesnėse planetose ir Žemėje gyvenusius ir gyvenančius šventuosius (o kai kurie iš jų buvo atėję iš Absoliuto srities), visatos masto išminčius. Yra ir kitų civilizacijų. Vienaip ar kitaip, tie, kam rūpi Absoliuto klausimas, stengiasi Absoliutą pažinti. Tave aukštesnių civilizacijų egzistavimo galimybė verčia abejoti, o mane atvirkščiai :).

Dėl 2. ir 3. punktų, smegenų chemija yra neesminis reikalas, liečiantis tik žmones, kai jie yra fiziniame kūne. Iš grynos chemijos nieko neišspausi, tą patvirtina LSD eksperimentuotojų patirtys, kai jie susiduria tik su šešėliais, baimę keliančiomis miglotomis sferomis. Materija negali pagaminti dvasios, cheminė tabletė nepagamins absoliuto. Žmogaus fizinis kūnas apibūdinamas kaip mašina, o smegenys galėtų būti palygintos su kompiuteriu. Na tai, kompiuteryje visko gali įvykti, tiek kiek ten yra input informacijos ir software, bet kompiuteris neaprėpia viso pasaulio. Už kompiuterio ribų vyksta įvairesnių dalykų. Vedų žinijoje atskleistas sąmonės ir fizinio kūno atskirumas, taigi įvairios patirtys galimos naudojantis "smegenų kompiuteriu", arba juo nesinaudojant, o veikiant kaip grynąjai nefizinei sąmonei. Pvz. pusdieviai yra nefiziniame pavidale, todėl jie nėra smegenų procesų įkaitai. Be to, per kompiuterį mes galime matyti nufilmuotus filmus, skaityti kitų parašytus tekstus ir t.t. Kompiuteris tam ir skirtas, apdoroti informacijai, ją gauti. Kompiuteris pats nepagamina jokios informacijos, jis yra tik įrankis dirbti su informacija. Taip ir smegenys, tai įrankis. Idėja, kad įrankis pats gali pagaminti visą informaciją, man nesukelia abejonių, greičiau pati atrodo nelogiška ir nepagrįsta. Stebint pasaulį, akivaizdu, kad smegenys nėra informacijos (apie pasaulį) šaltinis, o tiesiog su ja dirba.
 
Ritualinis haliucinogenų vartojimas – labai ribotas reikalas, susijęs su žemesniais realybės klodais. Aukštesnės sąmonės galimybės yra toli virš to, ką per svaigalus galima pasiekti.

. Yra daugybė užuominų, kad į ritualą įeidavo haliucinogeninio gėrimo pavartojimas, kuris sukeldavo chemines haliucinacijas. Vedų kultūroje toks gėrimas vadinosi Soma

Čia tik dabartiniai materialistai iš kitos civilizacijos tokias versijas kelia, jie nežino, ką realiai reiškia tas "Somos" terminas, tik spėlioja. Spėliotojai kalba apie savo redukuotą į materiją "Somos" variantą.  Gal kažkurie platesnės indoeuropietiškos kultūros žyniai ir vartojo haliucinogenus, bet tai tik viena dalis. Kai kurie tariami Šyvos garbintojai ir dabar naudoja marichuaną ar pan., bet tai maža grupelė didelėje hinduizmo kultūroje, ir jų tas vartojimas niekaip tos kultūros neapibrėžia. Jie tiesiog paklydėliai. Apie Šyvą iš jų nieko realaus nesužinosim. Žinias apie Šyvą atskleis kiti, kurie nevartoja svaigalų.

Net jeigu būtų buvęs a la ritualistų-haliucinogenų vartotojų sluoksnis Vedų kultūroje, jie būtų tik maža dalis, ir nelabai didelės reikšmės. Bet to, Vedų "kosminė" civilizacija ir Indijos ar indoeuropiečių istorinė kultūra skiriasi – "kosminė" civilizacija reiškiasi per tą regioną, o kaip ten viskas žemiškai vystėsi tai kita šneka. Bet tas žemiškas vystymasis ir negalėjo duoti tos žinijos, kuri yra užfiksuota Vedų kultūroje. Būtų kažkas panašaus kaip skandinavų ar indėnų šamanų palikimas.

klajunas rašė:Bet ši informacija ne iš galutinės stotelės, ne iš absoliuto. Kokia garantija, kad informacijos gavėjas nesureikšmina per daug gautos informacijos, kad suteiktų jai ir ir savo patirčiai aukštesnį statusą. Ir kur garantija, kad tos civilziacijos nebando apgauti savo spec. efektais, kuriuos suvokėjas laiko "apreiškimu".

Vedų civilizacijos išminčiams viena iš garantijų buvo absoliuto visagalybė, visažinybė ir kitos ekstraordinarios neribotos absoliuto savybės ir galios, lyginant su gerai pažįstamų pusdievių iš šios visatos aukštesniųjų planetų galiomis ir žiniomis, ir lyginant su savo pačių galiomis bei žiniomis.

Apreiškimas nebūna tik teorinis. Absoliutas ateina pats, su visomis galiomis, stebuklais ir t.t., ateina tarp pusdievių ir tarp žmonių, taip ir išsisprendžia klausimas, ar čia fantazijos, ar čia realybė. Nebūtinai mes patys su tuo šiame gyvenime tiesiogiai susidursim, nes tai nevyksta taip jau dažnai, tam reikia reinkarnuotis iki tokio išskirtinio istorinio momento, bet principas toks.

———–

Reziumuojant, mano principas nėra abejoti viskuo. Taip pat mano principas nėra tikėti bet kuriais šaltiniais (nes jie skirtingi, išprotėtum). Mano principas yra rasti šaltinį, kuris pagal visus kriterijus ir indikacijas yra geriausias, tikriausias, ir tikėti juo, tiek ir taip, kiek ir kaip jis įkvepia natūralaus tikėjimo, ir kiek duoda pažangos. Todėl ir esu tikintysis, o ne abejojantysis 🙂 Kitaip sakant, jeigu jauti Absoliuto alkį, ieškai, kas jį gali pasotinti. Abejonėm sotus nebūsi. Jeigu pradėjęs valgyti, pradedi jausti pasisotinimą, kame problemos?

Mane tenkina pilna "žemyneigė" koncepcija, be sąmokslo teorijų ir abejonių, t.y. kad Dvasia emanuoja materiją, atitinkamai, visko pradžia yra Dvasioje, iš ten ateina "žemyneigė" dvasinė srovė, kuri apsaugota nuo materialių trikdžių. Jeigu Absoliutas negalėtų duoti Savęs pažinti grynuoju būdu, be didelių problemų, tai nebūtų Absoliutas. Visagaliam viskas įmanoma, Jo paties dalys ir energijos nesukuria Jam jokių trukdymų, atvirkščiai, viskas veikia harmonijoje. Jeigu pripažįstu, kad egzistuoja Absoliutas, vadinasi, egzistuoja ir grynas bei teisingas Jo Paties kontroliuojamas Jo pažinimo procesas.

Abejonės ir tikrinimo etapai būna, laikas nuo laiko turi iškilti natūralių abejonių ir prireikia pasitikrinti, ar eini teisingu keliu, bet nuolatos tuščiai abejoti ir dėl to visai niekur neiti, arba vaikščioti tik abejonių keliais, man nelabai priimtina.

klajunas2018-09-09 18:32
Mano abejonės priežastis labai paprasta:

– palyginu materialistų mokslo šedevrus (ar kada nors autentiškus šaltinius studijavai, ir ar pajėgtum suprasti?),

– palyginu religinius šedevrus, plius vėlesni komentarai, interpretacijos, teologija,

ir matau, kad religinių šaltinių autorių protas neviršija vidutinio filosofinio mąstymo galimybių, o materialistų šedevrus kūrė tikri intelekto/proto genijai, kurie į lavinimąsi įdėję daug darbo ir norint iki galo suprasti jų teorijas, pilnu, neadaptuotu variantu, reikia dešimtmečių.

Argi ne prieštaravimas – neapšviesti absoliuto rodo aukštesnį lygį už tuos, kurie apšviesti?

Vedų neskaičiau, bet skaičiau bibliją. Ten filosofijos/teologijos tiek, kiek galima gauti paprastu filosofiniu mąstymu. Išmintis, sukurta vidutinio proto, žemesniam už vidutinį protą. O turėtų atsispindėti "begalinė absoliuto žinojimo šviesa". Tačiau kažkodėl matau, kad supratimo šviesos daug daugiau yra neapšviestame prote.

Tai, ką konstruoja tikintysis, garbintojas, galėtų sukonstruoti ir bet koks mokslininkas. Jis to nedaro ne todėl, kad nesugeba (puikiai sugeba), bet todėl, kad tai draudžia metodas. Būtų galima nesunkiai varžytis kliedesių varžytuvėse, bet nėra prasmės tam švaistyti laiką, nes tai būtų varžymasis, kas pralenks vienas kitą durnumu.

Tarkime, kad žemyneigės neišpasakytos žinios įmanomos. Kur jos? Tai ką religijos siūlo, neatitinka mano žinioms keliamų kokybės standartų reikalavimų. Tiek prisimąstyti galiu ir aš pats, savarankiškai. To dauguma nedaro ne todėl, kad nesugeba, bet todėl, kad turi sąžinę. Nors būna, kad ir praranda, kas neretai matosi ezoterikoje.

Jeigu kas nors parodyų apreikšta ką nors, kas sugebėtų prilygti toms žinioms, kurias projektuoju savo sistemoje (kaip siekiamybę, tai yra holoplastinę matematiką, kuri reikalinga kuriant "visko teoriją), tada žemynateigą užskaityčiau kaip faktą. Deja to niekas lig šiol nepadarė.

Net @cs @time sugebėjo parodyti pagal mano kriterijus aukštesnį lygį, už pačius genialiausius istorinius ir šiuolaikinius religinius šaltinius aprašinėdamas savo "kalbos pasaulius". Jis čia, šiame forume sutriuškino visus kada nors egzistavusius "mistikus". Nes parodė supratimo lygį kaip faktą, ir įdomiausia tai, kad "materialisto" protu.

Pripažįstu, kad galbūt visų šaltinių nežinau, todėl jeigu kas žino, parodykit man tokį šaltinį, kur žinios tikrai dieviškos. Bet ne vidutinio lygio filosofija, skirta jaunimui, mažai išsilavinusiems žmonėms ir pan. Pvz. iš senovės filosofų esu skaitęs Platoną, Aristotelį – jų darbus laikau vidutinio lygio filosofija, aišku iš šios dienos perspektyvos, kurią šiais laikais parašytų bet kas.

Pavyzdys kaip rašo materialistai

R. Feynman. Space-time approach to quantum electrodynamics. 1949

boba2018-09-09 19:16
Na, @klajunas, labai įdomiai mastai, bet tai yra pernelyg paprasta kaip tu kad mastai. Gabūs žmonės tiesiog yra apdovanoti Dieviškaisiais gabumais. Jų gabumai, tai kaip nosis tarp akių,  akimis Dievas( nosis) nelabai matosi. Ji kažkaip yra pakavota. Na sunku išvedžioti, bet noriu pasakyti, kad Dieviškąją esybę nešiojantys savyje, tos esybės visai nejaučia, jiems tai  natūraliai gaunasi. O va nuskriaustieji, kažkaip labai mato Dievą, nors juose tos Dieviškosios esybės( Dieviškojo gabumo) nėra. Na ir kaip tai suprast? Kas yra labiau aklas? 

Dar galiu sulyginti su kuo, kad imkime yra invalidas kuris labai džiaugiasi gyvenimu ir susitvarko aplink save kiek tik gali; na ir imkime sveikas, apdovanotas žmogus, kuris nori nusižudyti. Na ir katras teisesnis?
Na gal jūs nejausite ryšio, nes tą mano sumastytą ryšį pajusti bus labai sunku.

a.t.sielis2018-09-09 23:27
Man atvirkščiai. Gamtamokslininkų ar filosofų vystomos žinios neimponuoja, kad ir kaip tai būtų genialu, superintelektualu ir sunkiai perprantama. Man neimponuoja didelis protas, nukreiptas į laikinus dalykus, nes iš laikinų dalykų nieko neišspausi. Man atrodo, kad nelabai žiūrėjau pirminius šaltinius, nepamenu kad būčiau kažką skaitęs, antriniai irgi tik probėkšmiais pažiūrėti, dėl atskirų klausimų. Panašiai kaip aptarinėjom laiko reliatyvumą. Tiesiog netraukia net iš tolo, jeigu ir pradėčiau, greitai mesčiau. Nematau prasmės. Pvz. Einšteino teorijos, nors ir duoda rezultatą ir kažkuo pasitvirtina, man visiškai neimponuoja. Kaip ir pats Einšteinas. Jo gyvenimas man atrodo paskirtas šaltam ir sunkiam reikalui, be realios naudos jam pačiam, tiesiog tai buvo jo profesinis užsiėmimas ir pašaukimas. Pasiekė mokslininko garbės ir rezultatų, bet amžinybės požiūriu tame jokio vertingo atsiekimo nėra. Manau, iš jo teorijų apie absoliučią visumą nieko nesuprasti. Tai liečia tik dalį. Galiausiai tai per daug sudėtinga, nes žmogus savo ribotais resursais negali visko perprasti apie materiją, energiją, laiką, erdvę, gravitaciją ir t.t.. Aukštyneigis metodas ir čia išsisems, prieis aklavietę. O žemyneigis metodas Žemėje tuo neužsiims. Išsamus visatos pažinimas yra pusdievių, o ne žmonių reikalas. Žmonės tiesiog neturi tam skirtų resursų. Jų resursai pritaikyti kitai, ypatingai pažinimo rūšiai, ryšio su Dievu užmezgimui.

Paskaitau, ką rašo Vedų kultūros šventieji, šventraščius – gilu, šviesu, universalu. Apibūdina Dievą, leidžia Jį suprasti. Apibūdina sielą. Apibūdina dvasinės būties esmes ir savybes bei įvairovę. Puiku, iš karto vyksta pažanga. Bendrais bruožais ir lengvai suprantamais principais – pvz. per tamsos, aistros ir gerumo "režimus" – išnagrinėja šį materialų pasaulį, taip, kad greitai galima susigaudyti kas prie ko.

Elegantiška, genialu. Theory of everything. Aprėpia ir persmelkia viską paprastuoju būdu. Ko daugiau norėti? Idealu.

Nors teiginių  forma paprasta ir prieinama, už jos yra nepasiekiamos gelmės, kadangi dvasinė būtis protui neprieinama. Kalba apie esmes yra paprasta, kadangi tai tarsi koncentruota tiesa, kuri galėtų būti išplėtota, jeigu jau reiktų eiti į detales.

Jeigu lyginti Bibliją ir Vedų šventraščius, tam tikras skirtumas yra. Vedų šventraščiuose mokymas aiškesnis, sistematiškesnis, grynesnis, filosofiškai išbaigtesnis, nuoseklesnis ir universalesnis. Yra ir panašumų. Kartais randi ir visai panašių ištarmių.

Galima duoti pavyzdį, pvz. Bhagavad-gita 9.18, Bhagavanas sako:

"Aš esu tikslas, globėjas, šeimininkas, liudininkas, buveinė, prieglobstis ir pats brangiausias draugas. Aš – kūrimas ir naikinimas, visa ko pagrindas, atilsio vieta ir amžinoji sėkla."

Paprasta. Kalba į širdį ir subtilesnius intelekto sluoksnius. Žadina sielą, ryšį su Dievu, kviečia daugiau tuo domėtis.

Galima kelti klausimą, ar tai tikra, nepadirbta, ir ar čia tikrai kalba Dievas. Dievas turėtų būti viskas, kas čia sakoma, bet tą galėtų sugalvoti ir apie Dievo idėją mąstantis filosofas, jeigu jau kelti sąmokslo teorijas. Iš tokios perspektyvos kaip tavo, galima būtų galvoti: "na, čia bet koks filosofas galėjo tokį reikalą surašyti, ir sukurti tipo Dievą literatūriškai, o žmogeliai toliau jau garbina tą vidutinioko ar kokio primityvaus filosofo išmislą".

Bet išplėstinis pažinimo ir patyrimo procesas rodo, kad tai nėra falsifikacija, o yra reali dvasinė patirtis, realūs Dievo žodžiai. Falsifikacijos hipotezė nunyksta, bent jau man. Įrodymas yra tai, kieno ir kokią patirtį tai išreiškia, kokios tų asmenybių savybės ir galios, ir įvairiausi kiti dalykai, kurių dalį jau aptariau anksčiau. Jeigu tai būtų tik žodžiai tuštumoje, be to, kas už jų stovi, tada niekur ir nepajudėčiau nuo panašių hipotezių ir abejonių. Nebūtų dėl ko judėti, nebūtų kaip, nebūtų jokio praktinio akstino.

Vedų kultūroje intelektualai nagrinėja Vedantos aforizmų sistemą, kuri užkoduoja visas Vedų žinijos galutines išvadas. Bet Dievas yra labiau paprastas, ir intelektualiai neprieinamas, nepažinus, negu intelektualiai sudėtingas. Jo savybių įvairovė ir begalybė yra nesuvokiama, aišku, kad ji be galo sudėtinga, jeigu jau apie tai mąstytum, bet nėra kaip mąstyti. Tai tiesiog viršija šiapusinį intelektą. Vedanta irgi koncentruojasi į esmes, į visumą, absoliuto situaciją ir pažangos kelią, o ne vysto kažką intelektualiai supersudėtingo. Supersudėtingos teorijos susikuria kai peržengiame savo galimybių ribas bandydami nagrinėti materiją, visatos mašineriją, aukštyneigiu metodu.

Galvoju, ar yra kas nors Vedų raštijoje, kas pagal tavo perspektyvą ir kriterijus galėtų tau užimponuoti, bet niekas neateina į galvą 🙂 Esmė tame, kad Vedų tekstai yra skirti praktikuoti ar suteikti dvasinei praktikai reikalingų žinių, ir duoda koncentruotą žinojimą paprasta forma.

Indijos mąstytojai nemažai nagrinėjo sanskrito kalbą, ir kūrė kalbos teoriją, galbūt šitie straipsniukai bus įdomūs, užvedimui ant temos, nežinau, ar susipažinus su jų darbais, tie garsūs sanskrito kalbininkai tau irgi nepasirodytų kaip vidutiniokai :D: http://www.mahavidya.ca/2008/06/21/indian-grammarians-and-the-philosophy-of-sound/ http://www.mahavidya.ca/category/vedic-religion/sanskrit-and-the-philosophy-of-sound/philosophy-of-sanskrit/

Aš pats į sanskrito kalbos reikalus nesigilinau.

Ką cs rašė, man visiška paukščių kalba ir beprasmybė. Gal jis tuo visus sutriuškino ir nugalėjo, bet aš to net nesupratau. Gal jis ir genijus, bet man nesuprantamas. Jo šedevrai tikrai ne man, ir man padėti negali 🙂

Vakarietiškam mokslui ir savarankiškoms intelektualioms teorijoms aš neimlus, aš joms nenaudingas, ir man jos jokios naudos ar prasmės neturi, einu Rytų dvasiniu praktiniu keliu, kuriam, kaip iš visko matyti, esu kažkiek imlus.

xsistemax2018-09-10 03:54
Lietuva turi unikalią galimybę pasirodyti pasauliui progresyviausia šalimi,bet,panašu,kad tuo nepasinaudos.
O tereikėtų trumpam sulaikyti popiežių ir pareikšti įtarimus kaip vadovui organizacijos,maustančios visą pasaulį.
Čia mano nuomonė,ne kurstymas.Ir neapykantos nėra.Tik tiesos suvokimas…
a.t.sielis2018-09-10 07:32
xsistemax, popiežius yra tik Jėzaus ir apaštalų pasekėjų pasekėjas, ir organizacijos galva. Bet gal tu ir Jėzų sulaikytum? 😀

O kaip dėl Dalai Lamos, sulaikytum?

xsistemax2018-09-10 09:45
Keisti sutvėrimai,tie žmonės,gyvenantys keistame savo pasaulyje.
Prisikasė iki visa ko esmės,bet nesugeba suvokti reiškinių prigimties ir įvardinti tikraisiais vardais…
Konfliktas?Koks gali būti konfliktas tarp tokių skirtingų kategorijų kaip mokslas,paremtas faktais ir religijų,paremtų saujelės "gudročių"svaičiojimais,siekiant sau naudos?
@a.t.sielis,naudą pats paminėjai,kalbėdamas apie Einšteiną.Netyčia pasakei tiesą? 🙂
vytra2018-09-10 10:48

xsistemax rašė:Keisti sutvėrimai, tie žmonės, gyvenantys keistame savo pasaulyje. Prisikasė iki visa ko esmės, bet nesugeba suvokti reiškinių prigimties ir įvardinti tikraisiais vardais…

– taip, tamsta irgi netyčia pasakei gilią tiesą, o būtent: joks vardas nieko nereiškia, bet kuriam vardui reikšmę generuoja klausytojo vidinė sąmonė.

Išvada: todėl nėra "tikrų tiesų" ir "tikrų vardų", visi tai ženkliukai ir tiek, jei vienos varnos ženkliukus mato kita varna – joms tai tikra tiesa, kuri beprasmė visiem kitiem.

TinSoldier2018-09-10 11:04
Tik a.t.sielis geba pats prisipažinti, kad nesigilino tam tikroje srityje (moksle), ja nesidomi ir apie ją nieko nenutuokia, bet čia pat vaidinti tos pačios srities ekspertą.

———————

Dabar a.tsielis tikriausiai paklaus, kur jis vaidina mokslo ekspertą.
Tuomet aš bakstelsiu į akivaizdžiausią pavyzdį apie evoliuciją.
Tuomet jis galimai pasakys, kad evoliucija nėra mokslinė teorija, nėra moksliškai pagrįsta ir argumentuota, todėl jai negalioja tas pats, kas kitoms jo tikėjimo neliečiančioms gamtamokslio teorijoms, ar panašų mėšlą (tokį, kaip spangimas, kad mikroevoliucijos niekas neginčija, tik "makroevoliuciją").
Ir tai bus dar vienas įrodymas, kad mano žinutės pradžia yra taikli.

xsistemax2018-09-10 11:06
Kalbam ne apie komunikacinės sistemos kodavimą. 🙂
Kalbam apie susireikšminimą tų,kurie mano,kad mokslas,siekiantis pažinimo ir naudos visiems,velsis į konfliktą.
Tiesiog ne tas lygis.
Apmaudu tik dėl to,kad tokie reiškiniai vis dar taip giliai įsišakniję 21-ame amžiuje.Žmonija akivaizdžiai skyla į dvi dalis:tuos,kurie dirba ir eina pirmyn,ir tuos,kurie lieka.Formuojasi dvi atskiros rūšys intelektiniu pagrindu.
Ir religijos tikrai yra to skilimo katalizatorius.