
Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius išreiškiama VR ?
a.t.sielis rašė:O kaip usb flash atmintyje informacija saugoma? Kalbos gi ten nėra, nei muzikos, nieko. Nors ir muzikos ir tekstiniai failai.
USB flash naudoja specialius tranzistorius, kurie gali išsaugoti informaciją net atjungti nuo srovės.

Visas paaiškinimas kaip laikinoje ir nebūtinai atmintyje išsaugoma informacija, kurią paskui geležis paduoda į smegenis. Filmą rodo neuronai, kompiuteryje tik informacija.
a.t.sielis rašė:Nu tai va, nutarkit koks pats primityviausias programuojamas daiktas yra. Kalkuliatorius programą ir atmintį turi?
Panašu, kad ir primityvi baterija turi atmintį (dozuojami ten įtraukti ar įsitvirtinę sienelėse elektronai, logiška kad jų kiekis ribotas).
Visų pirma sudaryme, jau pastebėta tendencija ieškoti cheminio elemento su vis naujomis sąlybėmis. Shemose be išimties vykdomos cheminės reakcijos, mažinami ir didinami masės, svorio kiekiai. Ieškoma bendrybių tarp cheminio elemento ir elektronų absorbacijos dozavimo.
Tai išlieka sunkiai kontroliuojamas procesas ir atmintis yra tik programuojamų ar įsivaizduojamų virsmų iš elektroninių sujungimo grandžių.
Virsmai surašyti skalėse. Tai yra garsai, raidės, spalvos ir t.t (ištekliai) Apie skales daug kalbėjo @klajunas . Kiekvienoje skalės dalyje, kaip ji sugraduota, galima surasti po objektą. Objektas nebūtinai turi būti primityvus, gali būti didelis 'sulipdytas' failas ir jis vistiek užiims kaip vieną skalės vertės vietą.
Suvokiant, kad atmintis yra metalo mišinys, kuris veikia sandūroje su elektronais. Reikia gilesnio paaiškinimo, kas per 'atmintis' gali atsirasti metale (nesvarbu kokiame), (nekreipiant dėmesio į sąvybes, laidumus, tankius). Atmintis – specialūs jonai. Atminties jonai prisijungia informacijos jonus, atneštus su elektronais.
Pagrindinis modelis (elektroninės atminties) yra iš magneto (fe2o3, (ferric okside, polycarbonate, chromium).
Kalbu apie pagrindinius atminties kaupiklius:
https://en.wikipedia.org/wiki/Optical_disc
https://en.wikipedia.org/wiki/Magnetic_tape
https://en.wikipedia.org/wiki/Magnetic_storage
Po kolkas nekreipiant dėmesio į kaupiklius, pabandant nematyti skirtumo tarp jų. Pagrindinė atminties atliekama funkcija žinoma, kaip vietinė 'saugykla'. Atmintis tai labai bendras pavadinimas į kurį įeina keli etapai:
1: masės pagaminimas, bei išraižymas ar sutaškavimas, kuris palengvintų jonų įsitvirtinimą arba pavirtimą į atmintį;
2: (specialias sąvybes) turintys jonai arba informacija konvertuojasi į atmintį;
3: dėl paviršiaus akėtumo, arba nelygumo, sukuriamas specialusis tinklelis, padedantis kategorizuotai paskirstyti informacijas;
4: atnešami informacijos jonai su elektronais, kartu teka viena vaga, bei įsitvirtina;
Didžiausias neaiškumas tame, kad neaišku, kas generuoja atminties jonus ir informacijos jonus, neaišku, kas ir kiek bendro turi ir ar gali būti priskaitytais kaip vienas ir tas pats sąvybinis išteklis. T.y. tik + ir – turintys tokius krūvius jonai.
P.S. Papildau su shema:

Nors pačios informacijos plikomis akimis neįmanoma pamatyti, bet ji yra visur ore. Tai yra dalelės su labai nedidele mase, kuri teoriškai gali pereiti žmogaus ar kito daikto kūną. Kokios kristalizacijos ar būsenos informacija pati yra – neina pasakyti. Tai nevisai dujinės būsenos, bet ir ne kietos, nei skystos.
Labiausiai tinkantis apibūdinimas, yra jog tai primena spindulį. Yra visokių spinduliuočių: jonizuojančiosios spinduliuotės ir nejonizuojančiosios. Spindulys būtent tinka mano apkalbamam informacijos jonui apibudinti, nes nėra nejokios būsenos artimos tam nusakyti.
Naudojimas ar įrašymas informacijos turi dažnius, bei juos lengva sau pačiam nustatyti. Nuo dažnio bus ir kokybė.
Manau, neatsitiktinai man primena EM laukus, bei jų sąvybes. Kas jeigu, EM laukai yra tekantys laiduose, bei turintys tas pačias sąvybes?

1. Ant jo galima užrašyti betkokio formato informacijas, bei jas sufiksuoti ar įtraukti;
2. Informacinis spindulys turi savo greitį, bet greitis priklauso ir nuo terpės laidumo;
3. Informacinis spindulys – nėra elektronas, bet elektronas gali jį gabenti įvairiais atstumais;
4. Informacinis spindulys – ne kvantas, ne fotonas, bei nepasižymi vienos kripties sąvybėmis (pavyzdžiui nėra tik spalva ar garsas);
5. Informacinis spindulys universalus tuom, kad yra kaip nešiotojas ir jį įmanoma kopijuoti bei įvairiai moduliuoti, o dėl to nepakinta kokybė ir niekas nepanaikinama;
6. informacinis spindulys atmintyje atsiduria po moduliavimo, kuris reiškia pritaikymą prie vietinių mastelių, šiuo metu bitų sistemos. Tarkime dalelė labai didelė, bet norint patalpinti nesišeina, moduliacija išskaido ar padalo tą informacijos spindulį į dalis, kurias suskaičiuoja pagal 1 bito vertes, o pats informacijos failas išlieka vistiek sujungtas susiejant dalis.
7. Tai nėra ir pats EM (elektromagnetis laukas), tai tik dalis jo, t.y. tik spindulys ir jis yra varinėjamas per laidus ir įvairias shemos dalis, kol jis virsta išeijimu per 'ekranus'.
Turint omenyje bent kelias sąvybes, kurias paminėjau, galima atpažinti, jog informacijos spindulys turi savo generatorius, ir tai greičiausiai yra neįmintas klausimas. Kas generatoriumi gali būti tokio spindulio, kuris susigeria į specialias terpes ir ten išsisaugoja (paskutiniame savo etape)?
Iki moduliavimo ir išdalijimo į dalis (bitus), yra konkretus generuoklis (šaltinis), kuris suteikia kiekvienam spinduliui po dalį elektroninės informacijos. Šiek tiek informacijos, bet nedaug:
https://en.wikipedia.org/wiki/Digital_pattern_generator
Ir tiek neužtenka suprasti, kas per informacijos spindulys čia minimas, o svarbiausia jis moduliuotas nėra iškarto. Pulsuojantis generatorius priima ir neapdirbtą informaciją, tik tada padalo į dalis parankias absorbuotis į terpes. Spindulys iš pulsavimo genereratoriaus kilmės yra metodas, kaip informacija generuojasi, bet žinoma vistiek nedaug. Labai nedaug informacijos, kaip pulsuojantys bekrūviai signalai materializuojasi ar atsiranda, kaip tampa spinduliais ar kažkuom panašu, kas labai patogus nešiotojas su elektronais.
Pavyzdžiui, mano sistemoje informacija tai materijos forma, kurią vadinu morfizmu. Informacijos nešėju gali būti bet kas, bet koks fizikinis procesas, tik reikia į jį įkoduoti kokius nors signalus, kad paskui, naudojant atvirkštinį žodyną, būtų galima iškoduoti.
Kiek supratau iš to, ką parašei, turi galvoje kad informacija turi specialų nešėją, kai pagal mane – nešėjai yra universalūs, jais gali būti bet kas. Tuo mes skiriamės. Tad jeigu nori, kad kiti suprastų ką nori pasakyti, turi aiškinti globaliau. Taip pat yra tam tikri reikalavimai: naujos materijos rūšys turi būti įvedinėjamos minimaliai, tik jeigu labai būtina. Kai matosi, kad neįmanoma paaiškinti kitais mechanizmais. Tuo tarpu aš manau, kad visas informacijos formas išsemia mano variantas.
Informacijos ir materijos ryšys panašus į materijos (masės) ir energijos ryšį. Tai tas pats reiškinys, tik suvokiamas iš kitos perspektyvos. Todėl nebūtina įvedinėti naujų kvantų, nes informaciją gali pernešti bet koks žinomas kvantas, tik reikia mokėti ją paimti.
Taip pat reikia teisingai vartoti terminus. Pavyzdžiui, jonas tai atomas, tik nepusiausvyros būsenos.
Nesuprasti gali visi, nes praleidau daug etapų, kuriuos pats atlikau ir įsisamoninau. Kadangi tu akcentuoji tokį pažinimą kaip patikimą bei lengvą suvokti. Todėl pagal tave nelabai svarbu turėti visus etapus, svarbiausia tik išvada arba paskutinis dėmuo. Nors ir be to dėmens yra dar pašalinių svarstymų ir įeina į įsisąmonimo priemonių sudėtį. Pagal mane, viskas svarbu, nesivadovauju griežtais nurodymais, per kuriuos niekas ir neįvyksta, tai yra nebegalima atgaminti etapų, kurių man reikalinga tuo metu. Man svarbi ne kiek pati išvada, bet etapai ir svarbu suvokti ar kitus priversti suvokti. Todėl, kad neatitinka elitiškų norų man nieko nereiškia ir netrugdo suvokti taip pat ir dar geriau.
Savęs atradėju nepalaikiau, bet atrasti galiu ir aš ar kas nors kitas, kam aš priverčiau irgi suvokti tuos svarbius etapus. Nėra tie dalykai tokie vertingi arba užslėpti, kad negalėtų jais domėtis ir apskritai, turi leisti domėtis, jei leidžia ir pradmenis žinoti universitetuose. Supažindinimas yra leidimas, antraip gali prisikurti savo informacijos ir netikras informacijas skleisti, kad niekas niekada nesužinotų esmės ir gyventų iliuzijomis ar pasižymėjimais, netikrais apibūdinimais (be jokio efektyvumo).
Kam galima sukelti vertes, kai jų tokių nėra ir paprasčiausiai visi iš mūsų yra tie atradėjai. Mes visi svarbūs, o dar padaro mus mažiau svarbesniais negu pats atradimas. Tai yra didelis pažeminimas, nes supratęs betkuris apie ką aš kalbu suvoks, kad aš neklystu. O klysti pats, negalima prisigalvoti apie elitus, griežtus reikalavimus ir panašias idėjas skleisti. Negalima, nes visi ypatingi, tik nedrįsta arba nedrąsus pasireikšti. (Aš tikiu, kad jie turi nuomones). Ir aš vertinu daugiau kitų nuomones, nei patį atradimą.
Todėl reikia parodyti ir išrodyti kitiems kuo įmanoma aiškiau, kad ir jie turėtų instrukcijas ar panaudojimą tokį, kuris praverstų, jei tik reikalingas. Tai ne kiek pagalba, bet naudinga ir kažkur pritaikoma informacija. Pagalbos man pačiam nereikia. O kad tu išmanai daug ir esi išmanus suprantu, bei nekonkuruoju, aš tik siekiu diskutuoti, o neieškoti niuansų, kas pas mane netaip pasakyta. Ištikro nieko nepasakiau ko nėra, viskas iš interneto šaltinių. O tu jeigu supranti apie ką aš kalbu turėtum turėti atpažinimo modelį ir sau nusistatyti apie ką kalbama, nes panašiais dalykais domies ir tiepatys (tik galiu pasakyti), dalykai – sudėti ir yra. Nieko daugiau, tikrai.
———————–
Kalbu apie tuos informacijos spindulius, bei jų įterptį ar išgeneravimą. Kas svarbu šiam etapui, iki tol pasidomėti, kas yra amplitudė, amplitudės svyravimas, signalų funkcijos, moduliacija, demoduliacija, jonai, elektronai, elektromagnetinis laukas, dažnis. Reikalinga turėti galvoje modelį kaip kinta amplitudės svyravimai moduliuojant bangas signalais arba pulsuojant atsikartojančia arba laikina trukme.
Spinduliai yra dažniniai bei moduliuojami. Bet šaltinis yra funkcinis, ir jis pulsuojantis. Tai reiškia, kad iš pradžių pradinė informcija yra svyravimas nustatytu pačiam sau dažniu. Moduliavimo etapai atsispindi šioje shemoje:
![]()
Bei informacija galima rasti čia:http://www.wikiwand.com/en/Frequency-shift_keying
Tai, jeigu moduliavimo metodas 'įkandamas' suvokti, vadinasi suvokti reikia tai, kas moduliavimas išvertus reiškia informacijos užrašimas ant višaus. Pats pradmuo yra tolygiai pulsuojančios bangos savo dažniais ir amplitudėmis, bet į jį įmanoma įterpti betkokį informacijos formatą, kuris yra elektroninis. Visi formatai panaudojimi įtraukiant garso, vaizdo, teksto ir t.t. – visi jie užrašomi(moduliuojami) ant pulsuojančios bangos, kuri po moduliacijos virsta informacijos spinduliu apie kurį aptariau prieš tai. Pati banga yra joninės kilmės, nes panaudojimas ir egzistavimas informacijos spindulių yra terpinis, be terpės jokio informacijos spindulio negalima išsaugoti, nes niekas kitas jo neabsorbuoja. Tam yra specialūs cheminiai elementai ir tai yra mišiniai. Jų galima atrasti labai daug, bet panašu, kad to nereikėjo ir užteko tik kelių, viskas išdemonstruojama eksperimento lygyje, kaip informacija absorbuojama į kietuosius diskus, optinius diskus ir magnetines juosteles. Šioje srityje nėra niekas tvirtas ir galintis pasakyti, kad informacijos rūšių ir formatų gali būti daugiau ir kad viršyti visiems bendrai suvokiamus dalykus begalo įmanomas.
P.P.S. Dar šiek tiek nuorodų:
https://en.wikipedia.org/wiki/Pulse-amplitude_modulation
https://en.wikipedia.org/wiki/Modulation#Pulse_modulation_methods
Iš to turėtų būti aišku, kaip visa tai padaroma, žinant tik kelias sąvybes, kurias tikrai turi informacinis spindulys. Teisinga yra tik dėl to, kad kalbame apie elektronus, kaip nešėjus.
Radijo bangų maduliavimas naudojamas ryšyje, o informacijos apdorojimas vykdomas moduliuojant srovę, kuri sudaryta iš elektronų.
Atmintis yra pastovus moduliavimo atspaudas kokioje nors substancijoje. T.y., moduliavimą galima įrašyti ir paskui nuskaityti.
Pradedi suprasti ką aiškinau diskusijos pradžioje, bet vietomis vis tiek papainioji.
https://en.wikipedia.org/wiki/Differential_signaling#Examples
Diferencinis signalas yra perdavimo metodas, kuris pagreitina informacijos perdavimą ir gavimą, kai iš dviejų informacijos galų nuskaitoma informacija, procesas artimas paruošimui prieš demoduliaciją, bei apdorojimą,
![]()
ir daromas skirtumas, (pagal formulę)
ir dar laikinai patalpinama atmintyje. Laikinas patalpinimas vyksta laikinojoje atmintyje, kurioje laikinai signalas išsaugojamas, bet išjungus įrenginį signalas ir išsaugotas procesas pranyksta arba yra ištrinamas. Tą ir reiškia (ką reiškia išsaugojimas laikinai).
Pats diferencinis signalas – tik perdavimas tarp dviejų pusių. Ir tokių įrenginių, kurie tarpusavyje naudoja tuos pačius metodus yra daug, jie kartu visumoje naudoja tapatį informacijos perdavimo metodą.
Moduliavimas tol netikras atrodo, kol jo neina suprasti. Iš pradžių gali pasirodyti, kad moduliavimas, tai parametrų nustatymas. Tačiau klaida taip manyti, nes moduliavimas netik parametrų nustatymas, bet ir informacijos užrašymas, o demoduliavimas tos informacijos nuskaitymas bei apdorojimas. Tai paprasta.
Elektros srovė yra sudaryta iš elektronų, bet ji naudojama netiems tikslams. Elektronai sukelia kryptingą judėjimą, kuris reikalingas dalelėms, kurios negali judėti ir nėra judančios. Galima pastebėti, kad energija ir jos pagrindinė savybė/paskirtis yra išjudinti neaktyvius jonus/kvantus. Srovė judėdama kartu neša kitos paskirties jonus, bet tai atskiriama per įvairius filtrus ir galiausiai elektros srovė išnaudojama, o informacijos jonai įsitvirtina kitoje terpėje, kur pavirsta atmintimi. Pats nešiojimas (pasitelkiant elektronus), labai vaizdingas, bei sukelia aiškumą, kaip gali vykti perdavimo informacijos ir priėmimo informacijos procesai.
Yra du galai, kuriuos traukia vieno krūvio jonai, o kito galo yra kitokio krūvio jonai ir vienodo krūvio jonai traukia vienodus. Perdavimas vyksta kai vyksta traukimas ir elektronai yra tik vaga tekantys ir pernašantys iš vienos pusės į kitą pagalbininkai. Todėl, kad viskas begalo primityvu, negalima kalbėti apie atomus, kurių sudėtyje yra visi komponentai(elektronas, protonas, neutronas), nes jokios paskirties nebeįmanoma atpažinti. Atomas yra nedalomas į teigiamus ir neigiamus jonus, kurie svarbūs visuose procesuose…
Atmintis turi būti sudaryta iš materijos, kurioje įsisiurbia tiek bekrūviai jonai, tiek krūvį turintys – moduliuoti signalai. Atmintis yra ir signalas, tačiau atmintis yra ir terpė, kurioje signalas patalpinamas. Todėl reikia suprasti, kad kalbame apie dvi skirtingas atmintis ir jos sąvybėmis galbūt panašios. Viena didesnė atmintis ir joje telpa viskas, kas susije su moduliuojamais elektroniniais signalais, kurie yra nuotraukos, muzika, filmai, dokumentai, tekstai, el. knygos ir t.t. Tai visa – kas būdinga vietinėms atmintiems talpykloms.
Reikia sutikti, kad moduliavimas yra ne kiek anspaudas kokioje materijos formoje, bet metalų ir srovių cheminės reakcijos nedideliais kiekiais ir tik magnetiškai. Galbūt, yra magnetiniai laukai, kurie absorbuoja atneštus su elektronais informacijos jonus, o kiti išspinduliuoja ar išsiunčia atgal. Bet viskas vyksta tikrai elektronų pagalba. Visas įrodymas pastatytas, dėl elektronų efektyvumo.
Tik trūksta informacijos apie informacijos jonus, kurie yra per ekranus parodomi kaip moduliuojami signalai.
Neaiškumas yra tokio lygio, jog neviešinama, kokie jonai atitinka atminties funkciją ir yra kaip nešėjai informacijos, kuri moduliuojama.
O metodai galėjo kilti iš bandymų, kuriems nebūtina žinoti daug apie jonų sąvybes ir chemines reakcijas, bet svarbu mokėti iki šiol atrastų fizinių dėsnių (potencinės, kinetinės jėgos, traukos, rimties, trinties ir panašių dėsnių). Todėl labai daug spėlioju, nes nėra jokios informacijos.
Tačiau ar pats dažnis yra dominuojantis radijo stotelėse, nelabai. Jis tik nusako perdavimo kokybę. Bet ar kartu gali nusakyti ir sluoksnio numerį? Ar pasirinkimas kažkuom susijęs su kokybe(?), ar tik su sluoksniu? Panašu, kad kokybė yra įtraukta ir jau yra kartu su sluoksniu.
Kokybę nusako: informacijos perdavimo greitis, distancija, geba priimti ir išsiųsti signalus ir įvairios nematomos cheminės reakcijos tarp panašių metalų veikiančios fizikiniu principu su visu fizikiniu formulynu.
Visur galioja tas pats principas, t.y. norima sužinoti sekos numerį ir jį (pasirenkant) ištraukus įvairiai apdoroti. Apdorojimas yra moduliuotos bangos signalo paveikimas. Viena moduliuota signalo tiesė yra kaip spindulys, nors tai ta pati informacija. Tai skaidoma dalelė, daloma. Visi dalytuvai veikia prieš moduliuojamą signalą, taip, kad sekos numeris niekaip nenukenčia.
Išsaugojimas yra distancinis, bei priklauso sekoms, kurios yra ir dažninės ir kurios panašios, o gal net yra algebrinės. (tai ir natūralių, nenatūralių, racionalių, iracionalių skaičių abėje atsispindi). Toliau veikia vektorių savybės, galinčios informaciją įvairiai koduoti (ištrinant ir užrašant senas, naujas informacijas ant viršaus, bei padeda moduliuoti informaciją iš naujo).
Informacija užsilieka specialiuose metaluose, kurių nevisi iš jų tinkami laikmenoms gaminti. Vienas variantas yra jog tai magnetinė terpė. Magnetinės terpės savybės gali sukelti pulsuojančias bangas ir iš jų galima daryti įvairaus ilgio distancijos moduliuotas signalo sroves, kurios prilygsta sekoms. Pulsavimas susidaro, kai moduliuota banga yra išjungiama ir vėl įjungiama specialiu intervalu, kurį nuolat kartojant įrodomas informacijos egzistavimas visose laikmenose.
