Nežinau, ar dėl to, kad nežinau daugybės žodžių atitikmenų šioje srityje lietuviškai, bet buvo labai sunku suprasti, ką norėjai pasakyti. Pasistengsiu atsakyti į tai, ką supratau, nors nesu tikras, ar šis forumas yra tinkamiausia vieta tokiems techniniams klausimams. Kita vertus, kaip programavimas pavirsta realiu elektronų judėjimu, yra savaime įdomus ir filosofinės diskusijos vertas klausimas.
Nelabai suprantu, ką turi omenyje sakydamas:
cs rašė:Pagrindinė kalba, kuria sudarytas programavimas yra pasirinkta lotyniškomis raidėmis, turi matematinius simbolius, sintaksės ir skyrybos ženklus.
Jei kalbi, apie logic gates pavadinimus, tai jie ir tėra tik pavadinimai – jie skirti tik tam, kad mes, žmonės, galėtume rasti bendrą kalbą, kai kalbame apie šiuos dalykus.
Jei kalbėsime apie individualius logic gates, bus ganėtinai beprasmiška, nes vieni patys jie yra, galima sakyti, beverčiai. Tarkime, nori sudėti du vieno bito skaičius. Logiškas veiksmas būtų naudoti OR gate. Jei turėsime, abu dėmenis nulius, rezultatas bus 0. Jei vienas iš dėmenų bus 0, o kitas 1, rezultatas bus vienas. Nuostabu – kol kas viskas veikia taip, kaip turėtų. Bet kas nutinka, jei abu dėmenys yra 1? Rezultatas bus 1, nors turėtume gauti 2. Suprantama iš logic circuits galime gauti tik 0 arba 1, tad norėti gauti 2 kaip atsakymą būtų kvaila. Kita vertus, galime naudoti dvejetainį kodą, pagal kurį 210=102. Tai reiškia, kad mūsų rezultatas turėtų būti du skaitmenys. Problema tik viena – aš turiu tik vieną logic gate, kas reiškia, jog kaip rezultatą galiu gauti tik vieną skaitmenį. Reiškia, turiu naudoti daugiau logic gates. Vienas iš sprendimo būdų būtų naudoti schemą, vadinamą "full adder":

Į CIN (kuris yra kaip trečias dėmuo) kol kas nekreipk dėmesio, bet jo tuoj prireiks. Prireiks, nes mes galime sumanyti sudėti ne vienženklius (vieno bito) skaičius, bet keliaženklius. Tuomet mes dažnai nebemąstome apie individualius logic gates, o naudojame jau sukurtas jų kombinacijas, savotiškus "modulius". Kadangi jau turime sukūrę "full adder" modulį, galime panaudoti tokius keturis, kad galėtume sudėti du keturių bitų skaičius, naudojant štai tokią schemą:

CI yra tiesiog tai, ką mes matematikoje vadiname "vienas minty". Kadangi sudedant pirmuosius du skaitmenis, nebus jokio vieneto minty, pirmasis CI yra įžemintas, kas reiškia, jog jo reiškmė yra 0. Tokios schemos tik įrodo, kad naudojant paprasčiausius elementus, galime gauti visai sudėtingas matematines operacijas.
Kaip programavimas atsiduria fizinėje elektros schemoje? Na, visų pirma visi nurodymai programavimo kalboje yra žingsnis po žingsnio suprimityvinami, iki kol turime vienetų ir nulių seką. Ši seka yra lyg nurodymas, ką kompiuteris turi daryti, kokios jo dalys turi būti aktyvuotos, kokie skaičiavimai atlikti. Mano manymu, geriausia tai įsivaizduoti, apibūdinant "if" sąlygą, kuri yra labai dažna visose programavimo kalbose. Pavyzdžiui:
if(x == 3)
y = d;
Tai reiškia, jog jei x yra lygus 3, kintamasis y bus prilygintas kintamajam d. Netgi tokius dalykus galima sukurti, naudojant logic gates. Tam galime pasitelkti schemas, vadinamas "multiplexers", kurios priklausomai nuo mūsų pasirinkimo, parodo norimą rezultatą:

Šiuo atveju, jei mūsų kontroliuojantis kintamasis yra 310=112, tuomet ši schema mums kaip rezultatą pateiks kintamąjį d. Tokius logic gates blokus galima naudoti ne tik kuriant tam tikras matematines operacijas, bet ir interpretuojant siunčiamus nurodymus. Pavyzdžiui, gaunant vieną kombinaciją, būtų suaktyvinta sudėties funkcija, gaunant kitą nurodymų kombinaciją, būtų suaktyvinta funkcija, nustatanti, kuris iš dviejų skaičių didesnis ir pan.
Summa summarum, yra ganėtinai sudėtinga galvoti apie kompiuterį kaip atskirų logic gates mišinį. Daug paprasčiau, jei mąstome apie tų logic gates kombinacijų kombinacijas, kurios įgalina mus kurti įvairias funkcijas, kurių prasmę mes galime suvokti. Kad ir kaip komplikuotai atrodo visas šis procesas, verta prisiminti, jog kompiuteris yra fizinis įrenginys atliekantis būtent tas funkcijas, kurios jam yra nurodomos. Jis nėra kvailas ar protingas. Jis nedaro klaidų. Jis gali pateikti blogą rezultatą tik dėl fizinių limitacijų, kai sugenda tam tikras komponentas arba kai mes patys įveliame klaidų arba jo dizaine, arba programinėje įrangoje.
Jei nori pats suprasti įvairius logic gates veikimo principus, tikrai rekomenduoju pačiam pabandyti ir kurti įvairias logines schemas, pasitelkiant tinkamą programinę įrangą, o vėliau naudojant jau sukurtus modulius, kurti vis sudėtingesnes ir sudėtingesnes schemas ir matyti, kaip iš elementarių schemų galima sukurti nepaprastą kompleksiškumą.
cs rašė:Pagal tai galima ieškoti ir laidumo momentų. Išsiaiškinus, kad tik laidūs metalai gali atstoti virpesį susidariusį ir užrašytą 1 suvokiama jo paskirtis. Virpėdama elektros srovė tenkina greičius, o greičiai sudaro dažnius.
Nelabai suvokiu, kokius virpesius ir laidumo momentus turi omenyje. Būčiau dėkingas, jei galėtum išplėsti mintį. Logic gates yra kuriami, naudojant tranzistorius, dažniausiai FET tipo, kurie paprastai šnekant šiuo atveju veikia kaip elektroniniai jungikliai (nors ir yra daug daugiau tranzistorių pritaikymo galimybių) – turint reikiamą elektros įtampą viename iš tranzistoriaus terminalų, elektros srovė gali tekėti pro kitus du terminalus. Naudojant keletą tranzistorių kartu, galima sukurti įvarius logic gates. Nežinau, apie kokius virpesius kalbi.
Ir šiaip, galėtum paaiškinti daugybę sąvokų, kurias čia naudojai. VR, vektorių judesys, elektros plokštelės?