Skip to main content

Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius išreiškiama VR ?

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
cs2016-12-09 23:50
Nagrinėjant elektroninės shemos modelį tenka susidurti su neaiškumais. Neaiškumas yra susijęs su programavimo pagrindų išankstiniu buvimu (spalvų, žodyno ir garsų). Pagrindinė kalba, kuria sudarytas programavimas yra pasirinkta lotyniškomis raidėmis, turi matematinius simbolius, sintaksės ir skyrybos ženklus. Taip pat turi apribojimus ir jau pasiūlytus sąlygos, proceso ar apdorojimo sakinius susietus su pačia atliekama funkcija.

Programavimo kalba yra specifinė, ji remiasi tam tikromis logikomis, kurios išvertus yra (sudėti, dauginti, dalinti, atiimti). Taip pat šis procesas yra išgaunamas iš logic gate (matematinių operatorių) (AND, OR, XOR, NOT, NAND, NOR, XNOR). Būtent elektros srove pirma perleidus per logic gate galima valdyti ar sustatyti narius pagal tam tikrus norimus dėsningumus. Galima logic gate naudoti ir gilesniuose procesuose. Pavyzdžiui operuojant "OR" vyksta sudėtis, praktikoje tai atsispindi pasirinktų narių suma (pikselių suma, pasirinkto teksto pažymėjimas (selected text) (žodžių suma). Paminėti galima ir AND, kuris reiškia visus narius sudauginti. Galite pamatyti tai lentelėje:

Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius išreiškiama VR ?

Sulietus plokšteles ir atlietus matomas pagrindinis skirtumas. Skirtumo pagrindas arba esmė yra sukelti vektorių judesį VR, leisti simuliuoti realiu laiku naudojant matematinius operatorius.

Patį skirtumą apibūdina kodavimas dvejetainiu kodu, kuris raštiškai išreiškiamas 1 ir 0. Pagrindinė jo funkcija yra elektros signalų virpesiai susidarę dėl plokštelių susilietimo ir atsilietimo. 1 yra susilietimas, 0 atsilietimas (kartais vadinami true arba false). Pagal tai galima ieškoti ir laidumo momentų. Išsiaiškinus, kad tik laidūs metalai gali atstoti virpesį susidariusį ir užrašytą 1 suvokiama jo paskirtis. Virpėdama elektros srovė tenkina greičius, o greičiai sudaro dažnius. Standartinis pavyzdys būtų monitorius. Jo kadrų kiekis per 1 sekundę įvyksta 60 kartų. Kadangi kadrų kiekis labai susietas su virpinimu, nuoseklus virpėjimas sudarydamas 60 kartų per 1 sekundę yra 60hz dažnio. Dėsningume pastebimas nuoseklumas, kad didėjant greičiui kadrų kiekis irgi padidės.

Elektra perėjus plokšteles, fiksuodama dėsningumus kartu kuria fiksacijas, kaip atsakas įvyksta virtualus vektorių judėjimas. Tas vektorių judėjimas gali būti išsaugotas kietame pagrinde (kaip istorija).

Išsaugojimui naudojami kaupikliai, kuriais galima išsaugoti įvairius momentus. Kaupikliai priima įvarius formatus, kurie yra spalviniai, garsiniai, žodyniniai ar kiti.

Yra neįmintų klausimų: Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius ištikro aktyvuojamas programavimas? Kaip jis ten atsiduria išviso? Lotyniškos raidės rodo apie programavimo kalbos kūrimą ir parametrų nustatymuose lotyniška raidžių sistema gerai atsispindi. Kažkodėl parametrai nematomi, nors jie yra ir netgi realūs. Parametrai taip pat rodo, kad virtualume programavimas yra ikeltas. Kokiu būdu tai reikia padaryti?

_Anonimas_2016-12-11 01:00
Nežinau, ar dėl to, kad nežinau daugybės žodžių atitikmenų šioje srityje lietuviškai, bet buvo labai sunku suprasti, ką norėjai pasakyti. Pasistengsiu atsakyti į tai, ką supratau, nors nesu tikras, ar šis forumas yra tinkamiausia vieta tokiems techniniams klausimams. Kita vertus, kaip programavimas pavirsta realiu elektronų judėjimu, yra savaime įdomus ir filosofinės diskusijos vertas klausimas.

Nelabai suprantu, ką turi omenyje sakydamas:

cs rašė:Pagrindinė kalba, kuria sudarytas programavimas yra pasirinkta lotyniškomis raidėmis, turi matematinius simbolius, sintaksės ir skyrybos ženklus.

Jei kalbi, apie logic gates pavadinimus, tai jie ir tėra tik pavadinimai – jie skirti tik tam, kad mes, žmonės, galėtume rasti bendrą kalbą, kai kalbame apie šiuos dalykus.

Jei kalbėsime apie individualius logic gates, bus ganėtinai beprasmiška, nes vieni patys jie yra, galima sakyti, beverčiai. Tarkime, nori sudėti du vieno bito skaičius. Logiškas veiksmas būtų naudoti OR gate. Jei turėsime, abu dėmenis nulius, rezultatas bus 0. Jei vienas iš dėmenų bus 0, o kitas 1, rezultatas bus vienas. Nuostabu – kol kas viskas veikia taip, kaip turėtų. Bet kas nutinka, jei abu dėmenys yra 1?  Rezultatas bus 1, nors turėtume gauti 2. Suprantama iš logic circuits galime gauti tik 0 arba 1, tad norėti gauti 2 kaip atsakymą būtų kvaila. Kita vertus, galime naudoti dvejetainį kodą, pagal kurį 210=102. Tai reiškia, kad mūsų rezultatas turėtų būti du skaitmenys. Problema tik viena – aš turiu tik vieną logic gate, kas reiškia, jog kaip rezultatą galiu gauti tik vieną skaitmenį. Reiškia, turiu naudoti daugiau logic gates. Vienas iš sprendimo būdų būtų naudoti schemą, vadinamą "full adder":
Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius išreiškiama VR ? – paveikslėlis 2
Į CIN (kuris yra kaip trečias dėmuo) kol kas nekreipk dėmesio, bet jo tuoj prireiks. Prireiks, nes mes galime sumanyti sudėti ne vienženklius (vieno bito) skaičius, bet keliaženklius. Tuomet mes dažnai nebemąstome apie individualius logic gates, o naudojame jau sukurtas jų kombinacijas, savotiškus "modulius". Kadangi jau turime sukūrę "full adder" modulį, galime panaudoti tokius keturis, kad galėtume sudėti du keturių bitų skaičius, naudojant štai tokią schemą:
Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius išreiškiama VR ? – paveikslėlis 3
CI yra tiesiog tai, ką mes matematikoje vadiname "vienas minty". Kadangi sudedant pirmuosius du skaitmenis, nebus jokio vieneto minty, pirmasis CI yra įžemintas, kas reiškia, jog jo reiškmė yra 0. Tokios schemos tik įrodo, kad naudojant paprasčiausius elementus, galime gauti visai sudėtingas matematines operacijas.

Kaip programavimas atsiduria fizinėje elektros schemoje? Na, visų pirma visi nurodymai programavimo kalboje yra žingsnis po žingsnio suprimityvinami, iki kol turime vienetų ir nulių seką. Ši seka yra lyg nurodymas, ką kompiuteris turi daryti, kokios jo dalys turi būti aktyvuotos, kokie skaičiavimai atlikti. Mano manymu, geriausia tai įsivaizduoti, apibūdinant "if" sąlygą, kuri yra labai dažna visose programavimo kalbose. Pavyzdžiui:

if(x == 3)
y = d;

Tai reiškia, jog jei x yra lygus 3, kintamasis y bus prilygintas kintamajam d. Netgi tokius dalykus galima sukurti, naudojant logic gates. Tam galime pasitelkti schemas, vadinamas "multiplexers", kurios priklausomai nuo mūsų pasirinkimo, parodo norimą rezultatą:
Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius išreiškiama VR ? – paveikslėlis 4
Šiuo atveju, jei mūsų kontroliuojantis kintamasis yra 310=112, tuomet ši schema mums kaip rezultatą pateiks kintamąjį d. Tokius logic gates blokus galima naudoti ne tik kuriant tam tikras matematines operacijas, bet ir interpretuojant siunčiamus nurodymus. Pavyzdžiui, gaunant vieną kombinaciją, būtų suaktyvinta sudėties funkcija, gaunant kitą nurodymų kombinaciją, būtų suaktyvinta funkcija, nustatanti, kuris iš dviejų skaičių didesnis ir pan.

Summa summarum, yra ganėtinai sudėtinga galvoti apie kompiuterį kaip atskirų logic gates mišinį. Daug paprasčiau, jei mąstome apie tų logic gates kombinacijų kombinacijas, kurios įgalina mus kurti įvairias funkcijas, kurių prasmę mes galime suvokti. Kad ir kaip komplikuotai atrodo visas šis procesas, verta prisiminti, jog kompiuteris yra fizinis įrenginys atliekantis būtent tas funkcijas, kurios jam yra nurodomos. Jis nėra kvailas ar protingas. Jis nedaro klaidų. Jis gali pateikti blogą rezultatą tik dėl fizinių limitacijų, kai sugenda tam tikras komponentas arba kai mes patys įveliame klaidų arba jo dizaine, arba programinėje įrangoje.

Jei nori pats suprasti įvairius logic gates veikimo principus, tikrai rekomenduoju pačiam pabandyti ir kurti įvairias logines schemas, pasitelkiant tinkamą programinę įrangą, o vėliau naudojant jau sukurtus modulius, kurti vis sudėtingesnes ir sudėtingesnes schemas ir matyti, kaip iš elementarių schemų galima sukurti nepaprastą kompleksiškumą.

cs rašė:Pagal tai galima ieškoti ir laidumo momentų. Išsiaiškinus, kad tik laidūs metalai gali atstoti virpesį susidariusį ir užrašytą 1 suvokiama jo paskirtis. Virpėdama elektros srovė tenkina greičius, o greičiai sudaro dažnius.

Nelabai suvokiu, kokius virpesius ir laidumo momentus turi omenyje. Būčiau dėkingas, jei galėtum išplėsti mintį. Logic gates yra kuriami, naudojant tranzistorius, dažniausiai FET tipo, kurie paprastai šnekant šiuo atveju veikia kaip elektroniniai jungikliai (nors ir yra daug daugiau tranzistorių pritaikymo galimybių) – turint reikiamą elektros įtampą viename iš tranzistoriaus terminalų, elektros srovė gali tekėti pro kitus du terminalus. Naudojant keletą tranzistorių kartu, galima sukurti įvarius logic gates. Nežinau, apie kokius virpesius kalbi.

Ir šiaip, galėtum paaiškinti daugybę sąvokų, kurias čia naudojai. VR, vektorių judesys, elektros plokštelės?

cs2016-12-11 12:52
Toje vietoje nepatarčiau ieškoti didesnės vertės, nei yra. Shemos tėra metalo lydinys, perleidus elektra nedaro stebuklų, jokios magijos. Suprantu ir kodavimą, 1 ir 0, ir logic gates ir tai, kad juos jungiant susidarys kombinacijos, sekos. Viskas ir tai aišku. Tu galbūt bandei tą programavimą parodyti ir iš C++ ar pascalio programų, aišku yra ir daugiau tokių.

Tu dėja neatsakei į mano klausimą. O gilintis, kiek pridėjus tranzistorių, ar moduliatorių, susidarys pirma terpė egzistuoti programavimui neketinu. Neturiu laiko gilintis.

Man reikia atsakymo, kur galėtų būti sukeltas žodynas su simboliais. Kur visi sąlygos sakiniai, kuriuos šabloniškai panaudojus aktyvuojama komanda? VR (virtuali realybė) nėra aktyvuota ar išreiškta, kol nepamatoma ekrane, tol ji automatiškai nekelia naudingumo.

Pačioje pradžioje dar buvo consolės, jos turėjo įvairias komandas. Pavyzdžiu Commodore Pet, https://en.wikipedia.org/wiki/Commodore_PET

Vos įjungus reikia pačiam vesti komandas, o tų komandų toks kompiuteris nesupras, arba supras. Todėl supratau, kad patys algoritmai jau įtraukti sudėtyje ir grynai turi sąsajas su pačiu sakiniu, norimu parašyti.

Perdaug nesigilinant į programavimą, nors galime peržvelgti:

Šia yra Commodore Pet komandos, su reikšmėmis. http://www.zimmers.net/cbmpics/cbm/PETx/basicref.html

Kaip matau, paskutinė atrama ir tos pačios programavimo reikšmės ar pagrindai yra lotyniškų raidžių ir simbolių junginiai. Jeigu jungiami būtų betkokie simboliai pavyzdžiui (454ds561fv2) ar (5dzc45zxv), nejokios programos ar sąsajos nebūtų surasta, o tuo labiau atlikta.

Man reikia apibrėžimo ar įrodymo: kaip (šiuo atvėju) betkokios lotyniškos raidės + skaičiai + simboliai = nustatytoms komandos. Paiimsiu pavyzdį iš nuorodos:

LOAD"NAME"    Loads a program from tape

Kaip tokia komanda yra sukuriama ir kaip susiejama su įrenginiu? Kokie faktoriai leidžia taip primityviai užrašius kažką veikti? Kalbu ir apie spalvas, apie garsus, žodynus.

Kokiu metodu visas lotyniškas raidynas yra susietas su metalo lydiniu ir elektros srove? (Metalo lydinys = shema)

Jeigu visas programavimui skirtas (lotyniškas raidynas + simboliai + skaičiai) yra sukelti kaip fotografijos – vistiek per atitikmenis reikia juos įsivesti ar palaikyti konkrečias sąsajas…

_Anonimas_2016-12-11 14:21
Nelabai suvokiu, apie kokią virtualią realybę čia kalbi, nes nematau, kaip tai susiję su tuo, apie ką diskutuojame.

Kompiuteris nesupranta garsų ar raidžių. Vien tai, jog tu ekrane matai raides, dar nereiškia, jog kažkur kompiuterio atmintyje tos raidės ir yra saugomos. Kai tu paspaudi klaviatūros klavišą, yra siunčiama ne raidė, o 0 ir 1 seka, kuri tuomet yra interpretuojama ir galimai išsaugoma atmintyje, o gal net ir aktyvuoja kažkokią komandą.

Kai tu matai kokią nors raidę savo ekrane, ji pirmiausia egzistavo kaip nulių ir vienetų seka kompiuterio atmintyje, kuri tuomet buvo interpretuota ir nusiųsta į ekraną, nurodant kurie pikseliai tavo ekrane turi nusidažyti juoda spalva, kad būtų galima matyti tą raidę.

cs2016-12-11 14:47

cs rašė:Yra neįmintų klausimų: Kaip panaudojus elektrą ir metalo lydinius ištikro aktyvuojamas programavimas? Kaip jis ten atsiduria išviso? Lotyniškos raidės rodo apie programavimo kalbos kūrimą ir parametrų nustatymuose lotyniška raidžių sistema gerai atsispindi. Kažkodėl parametrai nematomi, nors jie yra ir netgi realūs. Parametrai taip pat rodo, kad virtualume programavimas yra ikeltas. Kokiu būdu tai reikia padaryti?

Reikia neužmiršti, kad būtent apie tai ir diskutuojame. Tai jau buvo įminta pirmame poste.

Parametrų ir tuo pačiu raidynų nesusiesi nei su klavetūra, ne su dar kuom nors, bet to ką kalbu.

cs rašė:Kokiu metodu visas lotyniškas raidynas yra susietas su metalo lydiniu ir elektros srove? (Metalo lydinys = shema)

Nagrinėjant raidyno sąsajas su pačiu įrenginiu reikia galutinai užmiršti 1 ir 0. Nieko nesako. Užmiršti ir kitokius pasižymėjimus ar išvertimus, nes tai jokia nepradinė kalba čia nagrinėjama. Pradinė kalba kurios aš ieškau nėra tarp lotyniškų simbolių. Lotyniškas raidynas yra nustatytas parametrais. Iki tol, gali nebūti išvis jokios kalbos raidžių. Jokių pikselių rodmenų.

Kol nėra išvis jokios kalbos, kaip sukurti sąlygos sakinius, ten apibrėžti ir šablonus, kuriuos užskaitys kaip logiškais ir teisingais?

Kodėl sąlygos "if" žodis teisingas, o "ff" neteisingas? Galima per atitikmenis padaryti ir "ff" teisingu ir žinau kaip. Bet pagrindas vistiek išlieka, kad yra tam tikros sąsajos. Sąsajos nusako surištumą su tam tikromis shemoje esančiomis dalimis. Kitaip galima vadinti "link" arba linkinimu su įrenginiu. Ir tas linkinimas yra pagrindas. (hardware su software linkinimas)

Kaip įmanoma sulinkinti žodį "if" su shema? Su metalo lydiniu.

Programavimą reikia įkelti ir dar papildomai sufiksuoti su kiekviena shemoje esančia dalimi (su metalu). Nesufiksavus įvyktų chaosas. Ko dar nesuprasti? Lotynišką raidyną sufiksuoti su shemoje esančiu transistoriu, su gate ir t.t. Ar padaroma tai rankomis?

Tik vėliau galėsi išdažyti visokiomis spalvomis…

_Anonimas_2016-12-11 16:28
Tik dar kartą patvirtinai, kad apie jokią virtualią realybę mes čia nekalbame.

Pasistengsiu paskutinį kartą pabandyti atsakyti į klausimą, nes panašu, kad jau tiesiog trollini.

Programavimo nereikia niekaip "sufiksuoti" su schemoje esančiomis dalimis. Mes tiesiog siunčiame elektrinius signalus, kurie yra interpretuojami elektros schemų, kurias mes jau esame sukūrę ir kurios nekis. Programavimas nepakeičia elektros schemos, o tiesiog aktyvuoja tam tikras jos dalis, naudodamas elektrinius signalus, kurie kontroliuoja tranzistorius.

Kol nebuvo jokių kalbų, instrukcijos ir buvo siunčiamos nuliais ir vienetais viena po kitos, jas užrašant ant popieriaus – tai buvo nepaprastai nepatogu. Tam ir buvo sukurta assembly kalba, kuri yra aukštesnio lygio, nei mašininė kalba, ir kuri yra specialiai pritaikyta tam tikrai kompiuterio architektūrai. Ji mums suteikia galimybę užrašyti sudėtingas instrukcijas suprantamesne leksika. Po assembly, žinoma, seka aukšto lygio programavimo kalbos.

cs2016-12-11 20:06
1 ir 0 neįmanoma paversti kažkuom daugiau. O paversti ar sukurti assembly kalbas įmanoma tik kitais įrenginiais. Vėliau įkėlus į mašiną (kuri apdoroja skirtingais signalais 1 ir 0) galima pamatyti tą programavimą.

Turi būti kita (atskira, bet ne tapati) mašina galinti sukurti programavimą. Programavimas nėra pagamintas iš 1 ir 0 pagrindo, niekas neįvedinėjo atitikmenų, nes nematė efektyvumo.

Tau istorija žinoma nevisai ta. Netgi jungiant 1 ir 0 į kombinacijas – niekada nepamatysi jokio sąlygos sakinio "if" efektingumo. 1 ir 0 jungimas į sekas neefektingas. Todėl ir sakau, kad programavimas įkeltas. Jis sukurtas dar kitu įrenginiu, apie kurį gali neieškoti ir nerasi informacijos.

Kai susifiksuoja programavimas su shemomis – tai tampa per tobula, niekas nebesigilina, kas kur ir kaip atsidūrė. Gamtoje randamas metalas naudojamas kaip atmintis. Elektros srovė jį palaiko. Elektros srovei dingus – nebelieka atminties. Palaikymas nutrūksta. Tačiau dalis jo išsaugojama kitokiame metale.

Viskas ryškiai sufiksuota. Shema drauge su elektra yra informacijos terpė, o programavimas ten įkeltas, tarsi koks failas. Programavimas nesudarytas vien iš 1 ir 0 – taip veikia ją palaikanti energija. Tačiau čia ne programavimas.

cs2016-12-12 18:50
1 ir 0 paskirtis yra energijos palaikymo aprašas (info log). Kai elektros srovė pereina shemos dalis, kaskart sugaunamas signalas. Tuo pat metu shema įvertina: ar signalas sugautas, ar nesugautas. Paprastai pažymima 1 ir 0. Jeigu per nustatytą laiko tarpą nespėjo sugauti – vadinasi 0, jeigu spėjo – 1. Labai svarbus laikas ir greitis, būtent jis nusako šį fiksavimą, nuo to priklauso ir komandų kokybė.

Programavimas kyla iš komandų ir seniau atrastų sakinių visai kitais įrenginiais. Tokiu principu galima tik aktyvuoti, tai kas surišta, kas sufiksuota ir yra bendra. Programavimas keičia nustatytas reikšmes, bet neviršyja nustatytų galingumų pačios shemos.

Taip paprastai programavimas nesužadinamas VR. Tik pasitelkus neaiškios kilmės žodynus tai pamatoma.

Jeigu norite oficialios nuomonės, rasite čia:
https://en.wikipedia.org/wiki/Binary_code
https://en.wikipedia.org/wiki/Binary_number

Aš tik išsakau savo požiūrį.

xsistemax2016-12-12 22:32
cs,medicina,biologija ir t.t. irgi yra tik aktyvuojama kažkieno iš aukščiau sudėta informacija?Juk naudojama lotynų kalba… 🙂
cs2016-12-12 22:46

xsistemax rašė:,medicina,biologija ir t.t. irgi yra tik aktyvuojama kažkieno iš aukščiau sudėta informacija?Juk naudojama lotynų kalba…

Ji nėra aktyvuojama, ji čia buvo palikta, o per laikus ji buvo surasta panaudoti įvairiais būdais.

cs2016-12-23 03:24
Kadangi mano aiškinimui yra pirma suteikiama reikšmė – lotyniškoms raidėms. Aiškinimas toks, kad tai metale natūraliai susiformavusios raidės, yra visiškai ne žmogaus darbo ir neturi jokios žmogiškos kilmės. Lotyniškos raidės – nebūtinai nuo lotynų kalbos.

Gali nepriklausomai atrastas raidynas būti kontroliuojamas kaip ir kiti fizikiniai parametrai skalėmis. Būtent apie tokį metodą ir mąstau. Galima raides sukelti ar bent padaryti skale. Daugelis fizikinių parametrų yra net neįrodinėjami, nes jie savyje yra sutraukti, o reguliuojant parametrus stebima norima parametrų kaita.

Tada skalė, pati kaip funkcija yra neapibrėžiama niekaip ir yra neįrodinėjama (automatiškai teisinga ir netgi praktiškai įmanoma atlikti). Tokia skalė gali savyje talpintis raides ir kiekvienas narys gali būti kaip skalės narys. Tada bereikia pasirinkti betkurį narį susiejant su skale taip pat susiejant su shema. Pats metalas savyje gali savyje kaupti informacijas. Tačiau veikimas ir informacijos realumas labai priklauso nuo energijos padavimo.

klajunas2016-12-23 19:51
Jeigu pateiktum vaizdžiai, būtų daug aiškiau. Kai kalbi apie raidės susiejimą su skale, tai man iš karto į galvą ateina fizikos metodas – skalė yra tik matematikos metafora. Kad raidę-parametrą būtų galima susieti su skale, jis turi turėti matavimo vienetus. Tarkime ilgis, x, matuojamas metrais, kurie turi kiekį arba skalę, nes galima pasakyti kiek metrų.

Tačiau tokios raidės naudojamos ne informacijai įkelti/išimti, bet aprašyti sandarą ir susieti ją su matematinėmis struktūromis. Lotyniškos raidės čia ne prie ko, parametrą galima žymėti ir hieroglifu. Tai susitarimo reikalas.

Jeigu manai, kad substancijos sandaroje yra užkoduota kokia nors pirmykštė kalba, tai mąstai labai neįprastai. Galėtum plačiau paaiškinti šią savo teoriją, nes tokios nesu dar girdėjęs, o ir mano mąstymas prie tokio interpretavimo nelabai linksta.

cs2016-12-23 20:41

klajunas rašė:Tarkime ilgis, x, matuojamas metrais, kurie turi kiekį arba skalę, nes galima pasakyti kiek metrų.

Teisingai supratai kaip noriu nusakyti raidyno surašymo kietame pagrinde principą. Todėl skalėje galima įsivesti betkokius sau norimus fizikinius parametrus, kurie yra neįrodinėjami, dėl to kad praktiškai jie jau anksčiau išbandyti (įvairiomis iki šiol atrastomis priemonėmis). Man atrodo panašiai galima fizikinį dydį kelią panaudoti surašant raidyną. Nuoseklus surašymas kiekvienos raidės vienaip ar kitaip atsilieka kelių ilgiais. O kada atsilieka, ar nors kiek skiriasi kelio ilgiai, tada galima pastebėti skirtingus vienetus. Vienetai skirtingi – nariai skirtingi.

Raidynas šiuo atvėju yra pasižymėjimas arba išvertimas skaičių ar heroglifų apie kuriuos užsimeni. Tokiu principu betkoks raidyno narys yra tiek reikšmingas ir tiek skirtingas, kiek ir kelių (atkarpų) padaryta. Vienaip ar kitaip raidyno nariai yra skirtingi (nes gali užiimti skirtingas pasitalpinimo vietas). Pagrindas yra fizikinis dydis kelias, kurį galima apskaičiuoti dar kitais parametrais išvedus iš laiko ir greičio sandaugos. Nors ir neatrodo, bet gali būti šiek tiek fizikos ir čia.

Raidynas neatstoja kalbos. Raidė atitinka raidę metale. Skalės arba (kelias) yra visų prarametrų pradmuo. Vien dėl to ir manau, kad toks parametrinis principas gali būti panaudotas ir raidynui, gali tiesiog raidės neduoti poveikio, bet būti kaip ilgis ar atkarpa ir toje vietoje "būti". Pavyzdžiui: 1=a, 2=b, 3=c.

Tačiau turim bėdą, nei su pikseliais nenudažysi, nei įrašysi kalbos raidyno, kol nesukursi priemonės raidynui sukurti. Raidynas turi pirma kažkaip būti atrastas, o vėliau gali būti panaudotas. Mano teorijos dalis yra apie tai, kad raidynas neaiškiomis priežastimis buvo praktiškai sukurtas. Praktiškai kol nebuvo dar programavimo. Aiškiai matosi, kad istorija neta, jokiais bitais neįmanoma atkurti jokių heroglifų, o tuo labiau kalbų. O mano manymu, tam turėjo būti daug galingesnė priemonė kurti atskirai kalbai ir kalbos simboliams, kuriuos galima būtų įkelti ir panaudoti programavimui.

klajunas rašė:susitarimo reikalas

Ar nemanai, kad susitarimas panaudotas kaip priemonė, neprimena jokio fizikinio dėsnio iki šiol atrasto. Tai yra tiesiog metalas ir jame sutraukti visokių rūšių fizikiniai parametrai atitinkantys (garsus, raides, spalvas). Nėra be pradžios jokio įmanomo sužadinimo. Informacija turi turėti savo pradinį metodą, savo patalpinimo pradžią ir priemones naudotas iki informacijos "išsklaidymo į visas puses". Tačiau jokio tokio istorijos aprašo fizikoje nėra. Yra aprašyti pavieniai parametrai, bet pradžios ar atsiradimo – nėra. Kaikurių atsakymų – tikrai nėra, reikia pripažinti.

"Susietumas" negali būti pavadintas nei sąvybe, nei dėsniu. Susietumas labai realistiškas, tarpdimensinis.

klajunas2016-12-24 11:57
Manau, kad įdėjimo/išėmimo klausime nėra jokios mistikos. Tai susiję su tuo, kaip žmogus suvokia fizinius objektus – taip pat ir metalus. Metalo sandara suvokiama sluoksniuota ir tie sluoksniai susiję su skirtingomis suvokimo dalimis. Visa fizika įdedama į Z-struktūrą metaluose, kuri tiesiogiai koreliuoja su kognityvine žmogaus sąmonės atšaka. Vidinis gnostinis sluoksnis metale yra minties projekcija, o pagrindinis tokios projekcijos instrumentas yra kontinuumas.

Todėl manau, kad metaluose ne kažkas atrandama, kas ten būtų savaime, bet įdedama ir tik tada atrandama. Yra tik viena fundamentali hipotezė, kad metaluose yra kontinuumas, kuriam galima suteikti ir primesti įvairias formas. Viena vertus tam tikra forma yra tik įsivaizdavimo dalykas, bet kita vertus, yra ir tai, kas nepriklauso nuo žmogaus proto. Yra tapatybė tarp kažkokių narių, kuriuos galima žymėti x mintyje ir metale. Kadangi šie iksai susiję, tai kas atrandama apie iksą mintyje, galioja ir toms savybėms/struktūroms, kurios yra metale.

Raktinis žodis yra kontinuumas, kuris turi begalę galimybių. Tos galimybės modeliuojamos galvoje ir tada lyginamos su metalų sandara eksperimentuose. Turi būti ryšys ir tas ryšys gali būti patvirtintas, tik manau, raidės, raidynas yra simbolinė interpretacija. Gali būti, kad čia panašiai mąstai kaip aš apie "daugiagyslį", kuriuos teka informacija į sąmonės aktyvumo ciklo ekranus. Jame yra morfizmas – tai ką tu vadini "raide" – ir išilginis bei skersinis skirtumas, kuris į ekraną perduota morfizmo kodą. išilginis skirtumas yra dif, o skersinis grad. Naudojant šiuos skirtumus suformuojamas struktūrinis potencialas, kuris ekrane tampa objektu.

Tik mano terminai šiek tiek kitokie, aš imu pagrindu ne raides arba raidyną. Morfizmas – raidė yra tik simboliškai. Ir tai niekaip nesusiję su lotynišku raidynu. Taip pat čia daugiau galioja kalbant apie sąmonę, ne apie kompiuterius.

cs2016-12-25 00:12

klajunas rašė:Todėl manau, kad metaluose ne kažkas atrandama, kas ten būtų savaime, bet įdedama ir tik tada atrandama.

Taip ir yra, kad įdedama, bet po panaudojimo metale visa informacija kad ir mažesnių dalelių pavidalu – niekur nedingsta. T.y. Informacija, kuri surašoma metale – nepanaikinama.

Pavyzdžiui kalbant apie laikmenas – laikmena nustoja veikti, kai yra subraižoma ar sulaužoma ir t.t. (tačiau nevisa) Tik, kaip visi linksta vaizduoti, nelabai įmanoma, kad informacija prankyktų ar išgaruotų, ar (elektronai išbėgiotų). Išgaruoti gali fragmentas, ar tik dalinė informacijos kaupimo dalis. Dalimis gali informacija surašyta metale "išbyrėti kartu su metalu". Į metalą ji ir buvo surašyta.

Nelabai norėjau pavaizduoti, kad metale randamas raidynas yra metale. Metale nebūna, kol neįrašoma. Bet viskas kartu ir įrašymas yra su metalu natūralus vyksmas. Jeigu metale yra galimybė kaupti informacijas, vadinasi, gamtoje formuojama kibernetinė ar netgi informacinė terpė.

Informacijai įrašyti reikalingas "kelias". Šiuo atvėju "kelias" yra paviršius, galimas ištikro būti panaudojamas kaip kaupiklis. O po jo paviršiumi, labai nuosekliai yra surašomi elektronai. Tie patys elektronai panaudojami kaip ir informacijos atgaminime. Todėl tie elektronai įgauna nematomas reikšmes, kurios ir yra pati informacija reikalinga nuskaitymui. Todėl nuskaitymas gali būti sudarytas kaip nuoseklus skaitiklis, galintis iš reikalingos vietos paiimti reikalingas informacijas.

Tačiau elektronai tėra nuskaitymo dalyje. Tik puse darbo suvokta. Tada kas pasilieka ištiesų metale? Ar įrašoma kita rūšis kvantinių būsenų ar dalelių?

klajunas2016-12-25 09:15

cs rašė:Nelabai norėjau pavaizduoti, kad metale randamas raidynas yra metale. Metale nebūna, kol neįrašoma. Bet viskas kartu ir įrašymas yra su metalu natūralus vyksmas. Jeigu metale yra galimybė kaupti informacijas, vadinasi, gamtoje formuojama kibernetinė ar netgi informacinė terpė.

Turi neužmiršti, kad įrašymas/išėmimas vyksta ne tiesiogiai, ne dedant antspaudus su presu kaip ant popieriaus, bet koduojant/dekoduojant. Tai yra raidės metaluose yra užkoduotu pavidalu ir norint jas iš ten nuskaityti, reikia dekoduoti.

Taip pat raidės ekrane, ne tiesiogiai užspaudžiamos, bet užkoduojamos į fotonų srautą, o akis visas formas dekoduoja.

Čia tau ir atsakymas, kaip metaluose atsiranda raidynas, arba kitaip – informacija. Ta forma, kuria informacija užkoduojama yra morfizmas. Morfizmas parenkamas toks, kad atitiktų natūralias metalų savybes, o tos savybės yra gebėjimas išlaikyti pastovias formas. T.y. forma įrašoma, ji užsifiksuoja, tada ta forma nuskaitoma ir iššifruojama į informaciją, kurią ta forma saugo. Raidynas gaunamas kaip tik po tokio iššifravimo, t.y., paimamas iš morfizmų formų.

Dar tiksliau aiškinant – morfizmai dekoduojami naudojant dvikalbius žodynus, kur vienoje pusėje yra  morfizmas, o kitoje – raidė. Pagal tokį žodyną vyksta informacijos išvertimas: raidės į morfizmus, morfizmai į raides.

cs2016-12-26 10:52

klajunas rašė:akis visas formas dekoduoja

Galima atsižvelgti į juslumo taškus, bet visgi teorija aiškinama bus susijusi su daugiau aplinkybių nulemiančių paprastus įvykius, ir įvykius, kuriems nebūtinai įsikišus vietinių kaupiklių juslumo taškams vietiniai davikliai veikia nenustojančiai. Formų dekodavimas akių (regos) juslumu yra faktorius, galintis dalyvauti greičių, sąmonės kinestezinių procesų, pokyčių įsisąmoninime. Pavidalas yra fiksuotas dydis. Tačiau distorcija arba iškreipiamumas ateina iš vietinių juslumo išderinimo taškų, dėmesio ir susikaupimo metodo atitaikymo.

klajunas rašė:Čia tau ir atsakymas, kaip metaluose atsiranda raidynas, arba kitaip – informacija.

Metaluose raidynas gali būti paverstas kaip skirtingi skaičiai ar variantai. O ant tų skirtingų variantų ant viršaus panaudoti raidės simboliai (įsivesta ar netgi padaryta atitikmenimis). Tačiau norint pasakyti, kad nors kiek tai atitiktų realybę, ar jau būtų galima įvertinti kaip programavimo galutiniu susikūrimu – neina. Programavimas iš tokio įsivedimo (per atitikmenis) nėra efektyvus ir greičiausiai net nesisieja su shemos dalimis.

Kiekviena shemos dalis turi programavime sau atitinkantį žodį. Pavyzdžiui, imant žodį "if", logiška, kad norima nukelti signalą į ten esančią ("fiksuotą", pradinę, vietinę) shemos detalę. Ties ta vieta signalas turi sustoti, spėti įsiklausyti, kol bus galimas parinkti sekančią komandą susijusią su logic gates ir t.t. 

Kol shema įsiklauso žodžio "if", tol laukia. Tereikia logiškai mąstyti, kodėl "if" žodis pasirinktas neatsitiktinai ir kodėl labai artimas mūsų logiškam suvokimui (žmogaus).

Galima klausti šimtus kartų ir nebus jokio atsakymo. Nėra kodavimo/dekodavimo metodo naudoto dar prieš programvimui susikuriant. Nors ir atrodo, kad labai paprasta shemoje signalus palaikyti žodžiais, "sulinkinti" ar padaryti komandas įsiklausančiais, vistiek čia ne geras suvokimas. Ištikro turi būti suvokiama daug viskas kitaip ir daug panašiau nei aš siūlau suvokti.

Visa prasmė yra tai, kad pats informacijos matas dažniausiai laikomas baitu, (mb, gm, tb ir t.t.). Tiek prasmės sau leidžiant suvokti, mažiau beleidžiama pagalvoti, kad ta informacija yra kaip jau kitos dimesijos ar nematomos realybės kvantinė rūšis, turinti sąryšį su šia realybe.

klajunas rašė:Dar tiksliau aiškinant – morfizmai dekoduojami naudojant dvikalbius žodynus, kur vienoje pusėje yra  morfizmas, o kitoje – raidė. Pagal tokį žodyną vyksta informacijos išvertimas: raidės į morfizmus, morfizmai į raides.

Reikia atminti, kad tik dabar ta technologija neatpažįstamai pakitusi iki tokio lygio, kad nebūtų galima suvokti jo pradinės paskirties panaudojimo principo. Nepatarčiau skubėti pasitikėti "suporuotų bitų sistema), kadangi signalas nebūtinai gali būti vienas atliekantis judesio, o kitas fiksacijos (morfizmo ir raidės) vaidmenį. Informacija nėra verčiama. Panašu, kad nėra ir netgi visuomet yra, netgi neaktyvavus. Nors ir atrodo, kad nieko nėra, bet ištikro gali būti. Gali būti ant viršaus užrašyti paskirties įvertinimo ir panaudojimo (jau kiti filosofiniai metodai).

cs2016-12-27 22:40
Kodavimas ir dekodavimas yra nežinomas. Nebūtinai jo pasižymėjimas pats pradinis yra 1 ir 0. Nebūtinai iš jo išeina programavimo kalba su visais lotyniškais simboliais, turi garsus ir spalvas.

Vienintelis žingsnis nežinomas. T.y. tai, kad shemos dalys (metalas) gali į save įtraukti lotyniško raidyno ir tuo pačiu programavimo žodžius. (Juos kažkodėl super lengva ten patalpinti, taip pat super lengva jais manipuliuoti). Tai tikrai nėra kodavimas ir dekodavimas (nei 1 ir 0 pavertimas į raides, garsus, spalvas).

Turi būti visko centras, kas gali pasitalpinti savyje programavimo kalbas, bet tai turi būti metalas arba metale bevykstanti cheminė reakcija sukelta naudojant valdiklius, daviklius.

cs2017-01-10 18:54
Kad suprasti, kokie operatoriai ir kokias reikšmes duoda. Galima rasti čia: https://en.wikipedia.org/wiki/Operators_in_C_and_C%2B%2B

cin ir cout paaiškinimas: http://www-numi.fnal.gov/offline_software/srt_public_context/WebDocs/Companion/cxx_crib/input_output.html

return reikšmė: http://en.cppreference.com/w/cpp/language/return

(int – reiškia integer, kuris reiškia sveikieji skaičiai (0,1,2,3,4…)
(cin The standard input, normally the keyboard. cout The standard output, normally the screen.)

Pabandysiu panagrinėti vieną iš c++ paėmus pavyzdį.

Pavyzdys paiimtas iš: http://www.cplusplus.com/doc/tutorial/functions/

// default values in functions
#include <iostream>
using namespace std;

int divide (int a, int b=2)
{
  int r;
  r=a/b;
  return (r);
}

int main ()
{
  cout << divide (12) << '\n';
  cout << divide (20,4) << '\n';
  return 0;
}

Programavimo ekranas rodo:

6
5

Kad suprasti kas čia nutiko, galima apibūdinti paprastais žodžiais. Tai yra dalyba, pasirenkami kintamieji skaičiai, šiuo atvėju 2 atsitiktiniai skaičiai.

Pagrindinė formulė kuri įsivedama yra:

int divide (int a, int b=2)
{
  int r;
  r=a/b;
  return (r);
}

int divide (int a, int b=2) – nusakomas pagrindinis veiksmas, kur yra sustayti fiksuoti rodmenys, int a yra nefiksuotas, bet int b=2 yra fiksuotas, bet betkokiu atvėju jis tampa nefiksuotu, jei b įstatoma kita reikšmė, todėl ištikro b yra kintamas skaičius.
  int r;
  r=a/b;
  return (r);
int r yra sveikasis skaičius, bet būtent per raides pasižymimas kintamasis yra tiesiog raidė, kai yra raidė, galima išvedinėti bendrus išvedžiojimus ir taikyti įvairias formules. Tam palaikymas r raidės gali būti betkoks kintamasis skaičius. Šiuo atvėju r yra atsakymas, koks gaunamas iš dalmens a/b.

int main ()
{
  cout << divide (12) << '\n';
  cout << divide (20,4) << '\n';
  return 0;
}

int main, kuris reiškia išreiškimą arba parodymą pagrindinio veiksmo per ekranus ir dažniausiai tai paskutinė išraiška, kuri atsispindės rezultate.

cout << divide (12) << '\n'; ši eilutė neturi dviejų kintamųju skiausteliuose. Tačiau reikia prisiminti, kas buvo pasižymima prieš tai:

int divide (int a, int b=2)

nesvarbu, kad nėra b kintamojo, b kintamasis šiuo atvėju fiksuotas, todėl reikia įsivaizduoti, kad skiausteliuose ne vien (12), bet (12,2), t.y (12, įsivaizduojamas b).
Toks skiausteliuose užrašytas kintamasis dydis skaičiais virsta į dalybą: a/b, 12/2.
kita eilutė analogiška. (20,4), vėl pritaikoma a/b, 20/4 . Tik reikia atkreipti kuom skiriasi, skiriasi tuom, kad dydžiai yra įsivesti ir b dydis įsivestas, todėl pakeičia fiksuotą b dydį (2) į 4.

Atsakymai tokie:

6 iš (12)
5 iš (20,4)

—————————————————————-

Kaip būtų galima išaiškinti programavimą, pasitelkus dekodavimą, kodavimą? Kur yra tas didelis kiekis lotyniškų raidžių ir skaitmenų patalpinta? Kaip operatoriai juos parsitraukia, kaip vyksta operacija ir kas tą leidžia, kas draudžia?

klajunas2017-01-10 19:52

cs rašė:Kaip būtų galima išaiškinti programavimą, pasitelkus dekodavimą, kodavimą? Kur yra tas didelis kiekis lotyniškų raidžių ir skaitmenų patalpinta? Kaip operatoriai juos parsitraukia, kaip vyksta operacija ir kas tą leidžia, kas draudžia?

Negaliu patikėti, kad vis dar sprendi tokį klausimą, kurį jau seniai turėjai išsiaiškinti. Gal kompiuteryje matai kokią nors sąmokslo teoriją? Tereikia šiek tiek pasidomėti 20 a. istorija ir technine klausimo puse.

Dar kartą noriu pakartoti, kad kompiuterio viduje jokių lotyniškų raidžių nėra. Jos yra tik užlipdytos ant klaviatūros klavišo ir išvestos monitoriaus ekrane pikselių forma. Spaudi klavišą, kuris pažymėtas raide ir tas klavišas siunčia į kompiuterio vidurius elektrinį signalą, kurio galutinė stotelė yra ekranas. Pasidomėk klaviatūros ir monitoriaus ekrano technine sandara. Detalių aš nežinau.

Be ant klavišo užlipdytos raidės ir ekrane užsidegančių pikselių formos – jokių raidžių niekur nėra. Kai programuoji, tai programuoji siuntinėdamas elektros signalus, kurie įsirašo į laikiną, o paskui pastovią atmintį ir gali būti atgaminti. Elektrinis signalas turi savo charakteristikas ir yra ŽENKLAS, kurį interpretuoja kompiuterio viduriai ir atlieka savo viduje tam tikrus veiksmus, kuriuos paskui išveda į išvesties įrenginius.

Visur varinėja elektra. Bet ją galima valdyti, perduodant jos pagrindu įvairius kodus. Programa yra elektrinių signalų serijos, kurios pereina per įvairias kompiuterio vidines dalis, kurias jau palieku tau išsiaiškinti pačiam. Šioje vietoje sąmokslo teorijos tikrai nėra jokios. Viskas paaiškinama jau daug kartų kartotais principais. Jeigu neaišku kompiuteris, pasidomėk kaip informacija perduodama radijo bangomis, jos šiek tiek paprastesnės nei elektra, bet principas – tas pats. Informacija uždedama ant bangos formos, tada iš bangos formos paimama, koduojant ir dekoduojant.

Informacijos uždėjimas ant bangos formos gali būti analoginis ir skaitmeninis. Kompiuteryje veikia skaitmeninis principas, tik vietoje radijo bangų yra srovė. Įsivaizduok, kad kai programuodamas kiekvieną kartą paspaudi klavišą, antena išsiunčia užšifruotą radijo signalą, kurį pagauna antena-imtuvas ir pagal signalo turinį atlieka komandą.

cs2017-01-10 20:10

klajunas rašė:Negaliu patikėti, kad vis dar sprendi tokį klausimą, kurį jau seniai turėjai išsiaiškinti.

Kaip nėra tos informacijos taip ir neatsiranda.

klajunas rašė:Gal kompiuteryje matai kokią nors sąmokslo teoriją? Tereikia šiek tiek pasidomėti 20 a. istorija ir technine klausimo puse.

Ne sąmokslo teoriją įžvelgiu, o tai, kad komandos (kurias sudaro lotyniškas raidynas (anglų kalba), bei skaičiai), nėra pradinė išraiška ir už to slypi daug techninių programavimo etapų. Jokių tokių etapų nėra viešinama, bet manau jie yra.

Tu žinai kad yra input ir output, tai šiuo atvėju tokių galima pridaryti begales, tuom užmaskuojant kaip programavimas atrodo pirmamame etape. Dabar programavimas vaizduojamas iš output pusės, bet programuojant pamatoma prasmė output palaikyti input iš kurio persikuria ekranais output.

Atkreipk ką aš sakau:

programavimas – output.
ekranas – output

realus palaikymas progravimas input, ekranas – output.

Kas ta elektra palyginus su tuom, kaip tas programavimas atitinka skaitmenų ir žodžių junginių prasmę. Tie sujungti žodžiai atitinka prasmę. Ar sujungiami žodžiai – iš dangaus – tikrai ne. Pavyzdžiui: toks žodis (add, subtract, divide, multiply, if, else, return, main, void…) atitinka su kažkuriomis shemos dalimis. Ir kai parašomas toks žodis, tokia shemos dalis suaktyvėja. Suaktyvėja – nes shemos detalėse atitinkamai yra prirašyta informacijos, atitinka reikšmės su shemos dalimis.

Tu gerai supranti, bet tik stambiai nupasakoji. Man reikia smulkiausio mąstelio nupasakojimo. Kur žodis susiejamas su kažkuria tai shemos dalimi, pvz: transformatoriumi, ar tranzistoriu. Ir kaip ten įrašyta informacija atsispindi su programuojamais žodžiais, kurie yra komandos.

klajunas2017-01-10 20:51

cs rašė:Tu gerai supranti, bet tik stambiai nupasakoji. Man reikia smulkiausio mąstelio nupasakojimo. Kur žodis susiejamas su kažkuria tai shemos dalimi, pvz: transformatoriumi, ar tranzistoriu. Ir kaip ten įrašyta informacija atsispindi su programuojamais žodžiais, kurie yra komandos.

Nesu kompiuterių specialistas, todėl smulkiai nupasakoti negaliu, bet galiu įrodyti, kad internete įmanoma lengvai rasti visus principus.

https://en.wikipedia.org/wiki/Machine_code

http://stackoverflow.com/questions/16535825/machine-code-to-execution-what-is-going-on

http://softwareengineering.stackexchange.com/questions/128602/how-do-lines-of-code-get-executed-by-the-cpu

Čia visa knyga apie Assembly ir t.t., kiek spėjau peržvelgti. Paaiškina, kaip vykdomos mašininio kodo komandos centriniame procesoriuje. Šitam puslapyje pilna knygų, pasinaudojus paieška.

http://bookzz.org/book/655017/d76011

Todėl ir stebiuosi – informacijos nors vežimu vežk. Tik reikia minimum mokėti anglų k.

cs2017-01-10 21:06
Sunku kalbėti apie kalbas, kurių mašina nepajėgi sukurti. Kas sukūrė vėl neaišku.

Nevisi etapai aprašyti. Assembly ne tai ko ieškau.

klajunas2017-01-10 21:33
Pasieškok informacijos apie centrinio procesoriaus sandarą.

PVZ.

http://bookzz.org/book/2095314/eac5b5

http://bookzz.org/book/900958/1f97f6

Ir centrinio procesoriaus simuliacija

http://www.visual6502.org/JSSim/index.html

cs2017-01-10 22:05
Kad būtų paprasčiau pasakysiu ko nėra. Nėra tokių etapų:

– nėra nieko padaryta su shema, jog ten įtekėtų informacija sudaryta iš simbolikos (lotyniškų raidžių, skaičių)
– nėra tokių dalykų shemose: susiejimo, elektros signalo varinėjimo, siuntimo, operavimo, kaupimo, trinimo (dar daugiau funkcijų). Nėra nieko panašaus.
– nėra aprašo, kaip įkeliama informacija ir ji išverčiama.
– nėra pradžios ir atradėjo
– nėra metodo įrodančio, kad metalas ir elektra gali kovertuotis į informacinius srautus. O informaciniai srautai būna ir ore esančių dalelių pavidalu – pavyzdžiui naudojama wifi tinkle. (Radio ryšiuose)
– nėra tokio programavimo etapo, kuris būtų galimas užlaikyti, kaip pradinis. Per atitikmenis galima išvesti vis kitas ir kitas programavimo kalbas

P.S. Jeigu tu manai, kad tai:
YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

Ištikro, nevisai tai.

klajunas2017-01-11 02:48
Čia tai paaiškinta viskas. Jeigu pasižiūrėjus vis tiek bus neaišku, tada nežinau kas gali padėti  😀

https://lt.wikipedia.org/wiki/Loginis_elementas

Dar gali paskaityti knygą: R. White. How computers work.pdf

YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

klajunas2017-01-11 02:55
Pirma dalis iš 3, kitas susirasi Youtube.

YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

cs2017-01-11 11:07
Peržiūrėk darkartą 'Testing JDM programmer'. Tai yra apie tai ką kalbi – kodavimas, dekodavimas, bet pasitelkus softą. Paprasčiausiai tai yra užrašymas informacijos (kaip ir diskų, usb kaupiklių ir panašių laikmenų).

Nuoroda: YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

klajunas2017-01-11 11:43
Nelabai supratau ką tuo nori pasakyti. Tavo nuorodoje parodyta tik kaip testuojamas JDM programuoklis. Pats programavimas vykdomas įkeliant failą su programiniiu kodu.

Apie JDM programmer informacija čia

http://reprap.org/wiki/Stripboard_JDM_PIC_Programmer

Tolesniame video parodytas visas programavimo procesas su šešiolktainio kodo failo įkėlimu.

https://youtu.be/b8XAFpT3hh0

cs2017-01-11 13:38
Ne JDM turint omenyje. Bet patį naudojamą principą. Yra sukurtas softas (pritaikytas) JDM sheminiam metodui įkelti informacijas (ištrinant, ant viršaus užrašant n kartų). Tas pats PIC microcontroller, matai gali n kartų ant savęs rašyti informacijas, ištrinti taip pat.

Jeigu pažiūrėjai Microcontroller programming, kodėl neįžvelgi kokia kalba naudojama. Vistiek tai lotyniškos raidės, skaičiai ties kuriais pasižymėtas kažkoks elektroninis signalas arba sukeliamas veiksmas.

Nesiekiu tuščiai kalbėti. Matai, kad vistiek antraip ar kitaip ten lotyniškos raidės (ne rusų, ne lietuvių, ne graikų raidynas). Ne kitoks raidynas. Raidynas vienas ir vienintelis – lotyniškas raidynas + skaičiai.

O koks kodas sudaromas iš to raidyno – man neįdomu. Man svarbiausia išsiaiškinti, kaip tai gali sutapti su lotyniškais simboliais, nes vienintelė išraiška tik per tai parodoma. Žinau, kad veikia ir be ekraninio įrodymo. Bet ekraninis įrodymas yra su lotynų raidynu susijęs. Ar verta sukurti kažką dar savo, jei ir taip aišku, kas ir kodėl pirma panaudoja lotyniškus simbolius programuoti.

O iš techninės pusės į čipus, shemos detales – suleidžiama informacija panaudojus softą. Tai kaip kokį tirpalą švirkštu suleidus į tirpinį – panašus veiksmas.

Neturint omenyje JDM galima vistiek atsakyti į daug su metodika susijusių klausimų arba spragų.

klajunas2017-01-11 13:52

cs rašė:Jeigu pažiūrėjai Microcontroller programming, kodėl neįžvelgi kokia kalba naudojama. Vistiek tai lotyniškos raidės, skaičiai ties kuriais pasižymėtas kažkoks elektroninis signalas arba sukeliamas veiksmas.

Aš įžvelgiu viską, čia tu neįžvelgi, kad tau tos raidės ir skaičiai taip atrodo todėl, kad žiūri į ekraną. Kompiuterio viduriuose yra ne raidės ir skaičiai, bet elektriniai signalai. Išvestis yra skirta žmogui suprasti, bet ji neskirta kopmpiuteriui. Skaičiai paverčiami signalu on arba off (yra – nėra). ir šie signalai įsirašo ne šiaip į mikroschemos loginius elementus (logic gates), bet į atmintį kuri gali būti ROM arba RAM. tada šios komandos, kurios turi savo feromagnetinę magnetinę formą iš atminties išimamoms ir varinėjamos per loginius elementus. Tu nepagalvojai paprasto dalyko, kad dar mikorprocesoriuje yra atmintis. paskaityk prieš tai nurodytoje knygoje, kaip veikia RAM ir ROM atmintys. ROM viena kartą įrašoma, RAM galima rašinėti ir trinti daug kartų, kaip perrašomuose DVD diskuose.

Žiūrėk ne į skaičius 1 ir 0, bet į būsenas – yra arba nėra srovės signalo. Be to esi neteisus, kad gali būti tik lotynų raidynas, tai tik programuotojų susitarimas, kuris visur priimtas dėl patogumo. Kiniečiai galėtų panaudoti ir 1 arba 0 hieroglifus. Gal ir naudoja. Pasidomėk kiniečių programuotojais.

cs2017-01-11 14:02
Susidaryti nuomonę reikalinga ekraninė išvestis. Ekranas reikalingas bekuriant kodus, matyti kaip kodas pereina į metalą, arba išeina iš metalo.

Jei pasirenki galvoti, kad viskas įmanoma vien (on/off) arba (1/0), parodyk kiekvienai funkcijai veiksmingumą:

Kaip vien 1,0 galima sukurti spalvas, garsus, moduliuoti skales, įterpti, kopijuoti, įkelti, pažymėti, pasirinkti, nustatyti, išsaugoti, perkelti, varinėti. (gal užteks, bet visas tu turi paaiškinti parašant, kaip 1 ir 0 tai padaro). Kokios 1 ir 0 shemos atitinka pavyzdžiui: "kopijuoti" funkciją.

Pavyzdys:

Funkcija: kopijuoti;
Kodas: 11100011;
Metale yra tokioje vietoje: mikroprocesoriuje;

spalvas, garsus, moduliuoti skales, įterpti, kopijuoti, įkelti, pažymėti, pasirinkti, nustatyti, išsaugoti, perkelti, varinėti

klajunas2017-01-11 14:23
https://en.wikipedia.org/wiki/Instruction_cycle

Kiekviena komanda turi on ir off būsenų sekos kodą, pagal šį kodą vykdomos komandos. PVZ. reikšmė nuskaitoma vienu atminties ląstelės adresu ir įrašoma į kitą adresą. Procesoriuje tam yra registras ar pan.

Each computer's CPU can have different cycles based on different instruction sets, but will be similar to the following cycle:

Fetch the instruction: The next instruction is fetched from the memory address that is currently stored in the program counter (PC), and stored in the instruction register (IR). At the end of the fetch operation, the PC points to the next instruction that will be read at the next cycle.

Decode the instruction: During this cycle the encoded instruction present in the IR (instruction register) is interpreted by the decoder.

Read the effective address: In case of a memory instruction (direct or indirect) the execution phase will be in the next clock pulse. If the instruction has an indirect address, the effective address is read from main memory, and any required data is fetched from main memory to be processed and then placed into data registers (Clock Pulse: T3). If the instruction is direct, nothing is done at this clock pulse. If this is an I/O instruction or a Register instruction, the operation is performed (executed) at clock Pulse.

Execute the instruction: The control unit of the CPU passes the decoded information as a sequence of control signals to the relevant function units of the CPU to perform the actions required by the instruction such as reading values from registers, passing them to the ALU to perform mathematical or logic functions on them, and writing the result back to a register. If the ALU is involved, it sends a condition signal back to the CU. The result generated by the operation is stored in the main memory, or sent to an output device. Based on the condition of any feedback from the ALU, Program Counter may be updated to a different address from which the next instruction will be fetched.

The cycle is then repeated.

PS studentas esi siaubingas  😀

cs2017-01-11 14:33

cs rašė:Pavyzdys:

Funkcija: kopijuoti;
Kodas: 11100011;
Metale yra tokioje vietoje: mikroprocesoriuje;

Žinau, kad kiekviename kompiuteryje bus vis skirtingi. Skirtingi sekos ilgiai, skirtingos išraiškos. Tai yra 'kelias', kuris fizikoje visur taikomas. Bet čia galime laikyti, kad tai 'skalė', iš kurios paėmus betkokius elementus galima jais manipuliuoti.

Vienintelis dalykas man neaiškus, kurio ir tu pats negali pasakyti. Yra tai, kad nėra funkcijos sukūrimo pavyzdžio.

Nėra aprašoma, kaip sukuriama funkcija panaši į "kopijuoti". O tu pats net nesiruoši atsakyti, nes manai, kad dėl skirtingų shemos sudarymo (variantų) ilgiai skirsis ir 1ir0 bitais bus neįmanoma palyginti. Kodėl tu nesiruoši atsakyti nežinau, bet galėtum bet įsivaizduojamai atsakyti ar pavyzdžiai pasakyti.

Man kaip sakiau jokie 1ir0 nieko nereiškia. Man tai lotyniškos raidės ir skaičiai, kuriuos naudoja kitos programavimo kalbos nuskaityti. Pliusas dedamas tame, kad galima pamatyti per ekranines išraiškas, o iš to gali kilti nuomonė, kaip sudaromos grandinės, kaip sudaroma funkcija.

Nors įrašymo momentas nėra patrauklus, bet paprasčiausiai 5V LED lemputė jau savyje turi programavimo elementų ir ten yra surašytos visokios spalvos.

klajunas2017-01-11 15:07

cs rašė:Vienintelis dalykas man neaiškus, kurio ir tu pats negali pasakyti. Yra tai, kad nėra funkcijos sukūrimo pavyzdžio.

Tai kad yra. Viskas paaiškinta tik reikia pasiieškoti. Už mane paaiškins specas tolesniame video.
Kad vėl neužkliūtų lotyniški simboliai, žiūrėk į juos tik kaip į tau skirtą pagalbinį paaiškinimą, nes elektros kitaip atvaizduoti ekrane neįmanoma. Tačiau niekur kitur tų simbolių nėra, yra tik būsenų sekos loginiuose elementuose, kurias išvesties įrenginiai išverčia žmogaus suvokimui. O pats procesas yra tik reikšmių (values) perkėlinėjimas iš vienos vietos į kitą ir loginiai veiksmai loginiuose elementuose, kurie jau buvo paaiškinti.

YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

cs2017-01-11 18:18

klajunas rašė:kurie jau buvo paaiškinti.

Nežinau kaip tau, bet man vistiek neaišku. O kas aišku pasakysiu: aišku, kad čia (video) bandoma parodyti metodą (atskirų dalių panaudojimą (t.y. pačios atminties ir 3 funkcijų (add, store, load)), nors joms susidaryti iki tol nėra skirta be specialaus sujungimo, kurį galima aptikti shemoje)

Shema turi atspindėti, kur ta "LOAD" funkcija, kur "ADD", kur "STORE", taip tu paaiškinai, per detales ir jungimus. Jeigu grynai bandytume tai pamatyti shemoje – tai būtų konkreti vieta ir konkretūs sujungimai. O tos konkrečios vietos susidarymo, kaip ir sakau (nėra jokio pavyzdžio).

Yra jau pagamintos shemos detalės (ir tapati 5v LED), kuri turi su savimi užkoduotas informacijas ir atmintį. Visas pagamintas detales bereikia komponuoti ir viskas. Todėl galima sakyti, kad betkuri shemos detalė yra su informacija, su atmintimi. Nors ir nematomai tai gali pasirodyti, bet ištiesų yra.

Aš mąstau, kad yra shemos detalės, bet jos neturi atminties, jokios konstantos ar reikšmės ten negalėtų būti idėta. Bet pagal metodus išaiškėja, kad nėra jokios tokios shemos detalės pagamintos iš metalo, kuri su savimi neturėtų nei atminties, nei užkoduotos informacijos. (todėl neteisingai maniau iki tol) Vadinasi, paprastai žvelgti galima tik tuomet, kai  shemų grandinių jungimas yra primityvus, nereikalauja programavimo.

Idomiausias momentas tas, kad jeigu būtų išaiškinta iš kokios masės arba metalo paprastai gaminama atmintis ir kokie metalai yra garsų, spalvų išraiškas įrodantys metalai? Tą ir bandau išsiaiškinti. Net panašu, kad shema sudaryta vien iš metalo, kad kažkokio pridėto nežinomos substancijos objekto, nė negali būti.

a.t.sielis2017-01-11 19:02
O kaip usb flash atmintyje informacija saugoma? Kalbos gi ten nėra, nei muzikos, nieko. Nors ir muzikos ir tekstiniai failai.
klajunas2017-01-11 19:02

cs rašė:Shema turi atspindėti, kur ta "LOAD" funkcija, kur "ADD", kur "STORE", taip tu paaiškinai, per detales ir jungimus. Jeigu grynai bandytume tai pamatyti shemoje – tai būtų konkreti vieta ir konkretūs sujungimai. O tos konkrečios vietos susidarymo, kaip ir sakau (nėra jokio pavyzdžio).

Žiūrėk į ankstesnius #25 ir #26 įrašą, ten aprašyti paaiškinti dvejetainiai sumatoriai (full adder), kuriuose ir atliekamos konkrečios manipuliacijos. Paskutiniame video, tai smulkesnė Arithmetic logic unit sandara. Analogiškas sandaras turi ir kitos dalys, kurios supaprastintai pažymėtos kvadratais. Tuose kvadratuose yra loginiai elementai (logic gates) arba atmintys (buffers), kur laikomos tarpinės reikšmės. Čia viskas aišku, bet turėjai įsisavinti viską, kas buvo paaiškinta prieš tai.

cs rašė:Yra jau pagamintos shemos detalės (ir tapati 5v LED), kuri turi su savimi užkoduotas informacijas ir atmintį. Visas pagamintas detales bereikia komponuoti ir viskas. Todėl galima sakyti, kad betkuri shemos detalė yra su informacija, su atmintimi. Nors ir nematomai tai gali pasirodyti, bet ištiesų yra.

Jeigu parsisiuntei knygą, tereikia išsiaiškinti iš kokių metalų ir puslaidininkių sudaryti tranzistoriai, kurie yra pagrindinis schemos elementas. Dominuoja silicio tranzistoriai.

https://en.wikipedia.org/wiki/Transistor#Semiconductor_material

Pačiame tranzistoriuje atminties nėra, čia riekia žiūrėti specialią pastovios ir laikinos atminties įrenginių sandarą.

cs rašė:Idomiausias momentas tas, kad jeigu būtų išaiškinta iš kokios masės arba metalo paprastai gaminama atmintis ir kokie metalai yra garsų, spalvų išraiškas įrodantys metalai? Tą ir bandau išsiaiškinti. Net panašu, kad shema sudaryta vien iš metalo, kad kažkokio pridėto nežinomos substancijos objekto, nė negali būti.

Čia jau smulkmenos, pirma suprask pagrindinius prinicpus. Nes kompiuteryje yra ne tik mikroprocesorius, bet ir vaizdo bei garso plokštės. Bet jeigu nesupranti CPU tai į šiuos klausimus neverta gilintis.

Mikroschemos sudarytos iš puslaidininkių ir metalų. Naudojami tokie puslaiddininkiai kaip silicis, germanis ir pan.

a.t.sielis2017-01-11 19:10
cs, tau gal reikia išsiaiškinti primityviausią radijo bangų imtuvo plokštę fiziniam pavidale, pačiupinėti, pačiam sulituoti, o logika paskui sušokinės į vietas ir apie kompiuterių geležį? sorry, jeigu nusišneku.
cs2017-01-11 19:36

klajunas rašė:Čia jau smulkmenos, pirma suprask pagrindinius prinicpus. Nes kompiuteryje yra ne tik mikroprocesorius, bet ir vaizdo bei garso plokštės. Bet jeigu nesupranti CPU tai į šiuos klausimus neverta gilintis.

Nevien apie kompiuterius siekiu apkalbėti, bet ir apie betkokias shemas ir įmanomas sujungti grandines. Tokios, kurios programuojamos.

klajunas rašė:Mikroschemos sudarytos iš puslaidininkių ir metalų. Naudojami tokie puslaiddininkiai kaip silicis, germanis ir pan.

O atmintis gaminama iš ferric oxide mišinio, taip gaminami magnetai.

https://en.wikipedia.org/wiki/Magnetic_storage