batum rašė:O buna jum taip, kad per sapnus jus kalbat kazkokia keista kalba nu ne lietuviu, bet kitokia? Idomu siaip sapnuoju kazkokius tai zmones kuriu gyvenime nesu mates.
Gal tai žmonės iš praeito gyvenimo.
batum rašė:O buna jum taip, kad per sapnus jus kalbat kazkokia keista kalba nu ne lietuviu, bet kitokia? Idomu siaip sapnuoju kazkokius tai zmones kuriu gyvenime nesu mates.
Gal tai žmonės iš praeito gyvenimo.
batum rašė:siaip sapnuoju kazkokius tai zmones kuriu gyvenime nesu mates.
Sapnuodami matome tik pažįstamus veidus žmonių, kuriuos esame sutikę (nors galbūt to ir neatsimename). Nei sąmonė, nei pasąmonė nematytų veidų „neišranda“. Per savo gyvenimą esame matę šimtus ar net tūkstančius skirtingų veidų, todėl mūsų smegenys turi platų pasirinkimą, kurį pritaiko mūsų sapnų veikėjams.
Įdomu kaip tada interpretuojasi tie benamiai gyvūnai surinkti, ligą? ???
rainiukee rašė:Likau priblokšta, kai paskambinau šeimai, pasirodo tėtis serga, gerklę skauda, kad nieko nuryti negali. O sapne matytas vaizdas kai užmiega prie vairo, tai sake darbe (dirba autobusų vairuotoju) per pertraukas tiesiog užmiega prie vairo dėl nuovargio…
Įdomu kaip tada interpretuojasi tie benamiai gyvūnai surinkti, ligą? ???
Šiaip nenusimanau, bet jei atksirai apie kiekvieną gyvūną galvot ką reiškia, tai kiek pamenu, šuo – nieko blogo, bet katinas ir varna tai gali būti kažkas negero.
Užsiminsiu šiandien tėvams apie ši sapną, lai aplanko kapą… Manau tai vienas ir turinčių reikšmę sapnų, nes tikrai nei galvojau apie močiutę dieną nei ką. Sukrėsta likau dabar.
rainiukee rašė:Užsiminsiu šiandien tėvams apie ši sapną, lai aplanko kapą… Manau tai vienas ir turinčių reikšmę sapnų, nes tikrai nei galvojau apie močiutę dieną nei ką. Sukrėsta likau dabar.
Sapnai kyla ne iš sąmonės, o pasąmonės.
Nesvarbu, kad tu dieną negalvojai apie tai, ką sapnavai. Galėjai ir 5 metus negalvoti, bet, jei pasąmonėje glūdėjo kažkokia mintis, sapne ji bet kada gali išlįsti.
Negalvok, kad sapnuoji tik tai, apie ką prieš užmigdama galvojai. Aišku, dažnai gali būti ir taip, bet jokiu būdu nebūtinai.
TinSoldier rašė:
rainiukee rašė:Užsiminsiu šiandien tėvams apie ši sapną, lai aplanko kapą… Manau tai vienas ir turinčių reikšmę sapnų, nes tikrai nei galvojau apie močiutę dieną nei ką. Sukrėsta likau dabar.
Sapnai kyla ne iš sąmonės, o pasąmonės.
Nesvarbu, kad tu dieną negalvojai apie tai, ką sapnavai. Galėjai ir 5 metus negalvoti, bet, jei pasąmonėje glūdėjo kažkokia mintis, sapne ji bet kada gali išlįsti.
Negalvok, kad sapnuoji tik tai, apie ką prieš užmigdama galvojai. Aišku, dažnai gali būti ir taip, bet jokiu būdu nebūtinai.
Sutinku, kad gal tai ir glūdėjo pasąmonėj. Nežinau kodėl tada, nes kažkokių ypatingų ryšių su močiute jai gyvai būnant neturėjau, aplankydavau kartas nuo karto ir tiek. Galbūt yra kažkos užslėptas kaltės/apmaudo jausmas. Nes kai pastojau – ji jau skaičiavo savo paskutines gyvenimo dienas – smegenyse auglys, atėmęs ne tik sveikatą, bet ir protą. Taip ir nepasakiau, kad ji jau tuoj turės proanūkį… Nes nemaniau, kad verta. O gal vertėjo… 🙁 Jai mirus, po 5 mėnesių gimė mano sūnus.
Asasinas rašė:Šį rytą, po maždaug 40 valandų niemiegojimo išvis kažkokias haliucinacijas sapnavau. Toks labai realiai atrodantis sapnas, lyg aplinkui mane būtų daug žmonių ir jie į mane žiūrėtų.
O kaip įmanoma taip ilgai nemiegoti 😮 ar aš ne taip perskaičiau. ??? na tikiu, kad haliucinacijos tada…
Hekate rašė:
Asasinas rašė:Šį rytą, po maždaug 40 valandų niemiegojimo išvis kažkokias haliucinacijas sapnavau. Toks labai realiai atrodantis sapnas, lyg aplinkui mane būtų daug žmonių ir jie į mane žiūrėtų.
O kaip įmanoma taip ilgai nemiegoti 😮 ar aš ne taip perskaičiau. ??? na tikiu, kad haliucinacijos tada…
Po darbo čia buvo…
Vaikystėje dar labai dažnai sapnuodavau, kad įlipau į milžinišką skruzdėlyną, net sapne jausdavau skausmą, todėl atrodydavo labai tikroviška.
Bet turbūt baisiausias košmaras su vabzdžiais buvo kai sapnavau milžiniškus tarakonus, maždaug stalo dydžio. Jie buvo spalvoti – tamsiai violetiniai, tamsiai žali ir pan. Vienas net užlipo ant lovos. :-[ Žodžiu, nemėgstu tarakonų labai.
feja rašė:Gal ir ne visai į temą.Dažnai sergu nemiga.Trečią nemigos naktį pamatau atmerktom akim toookius dalykus,kad baisiausiam sapne neišvysi.Kas svarbiausia-sąmoningai tai supranti,bet baimė nugali
Matyt gyvenime turi kažkokių problemų dėl kurių labai pergyveni, užtai ir nesimiega.
Asasinas rašė:
feja rašė:Gal ir ne visai į temą.Dažnai sergu nemiga.Trečią nemigos naktį pamatau atmerktom akim toookius dalykus,kad baisiausiam sapne neišvysi.Kas svarbiausia-sąmoningai tai supranti,bet baimė nugali
Matyt gyvenime turi kažkokių problemų dėl kurių labai pergyveni, užtai ir nesimiega.
Arba tesiog yra tokios ligos kaip insomnia.
O belzebub tai priminei irgi man viena toki is "kosmaru" bet ne kiek baisu, kiek nemalonu. Kaip ir rasiau ten ansciau, sapna su vaiduokliais kelis kart per metus susapnuoju, tai taip ir toki su vabzdziais. Zodziu prasideda kai namie kur nors pora tarakonu ar seip kokiu vabalu randu. Juos sutraiskau, tada vel kazka darau, po to vel pamatau kokiu vabzdziu ropojant, bet jau zymiai daugiau,ir taip kol isvis visos grindys vien vabalais ropoja. Tada lakstau su "kobrom" visokiom, kitais purskalais per lovas ir zodziu tokia kaip ir panika prasideda. Tik sis sapnas priesingai, nei kitas kosmaras,visada baigiasi laimingai. Kazkokiu budu visi "padarai" dingsta ir ramus atsibundu. Tai va toks idomus sapnas, nors taip tai, nei kiek vabalu nebijau.
O šiaip dar labai nemalonu, kai sapne bandai šaukt iš visų jėgų, bet nepavyksta jokio garso išleist. Dažniausiai tada apima didelė panika.
Dar, bent jau man, tai dažnai pasitaiko, kad kasnors sapne vejasi. Vilkai, šunys, ar kokie maniakai. :-[ Atsimenu vieną iš baisesnių sapnų, kai mane vijosi kažkoks vyras su ginklais, atrodė, kad jau pabėgau nuo jo, pasislėpiau kažkokioj laiptinėj, bet jis mane rado ir likau aklavietėje. Tada davė man nudaužtą butelį ir sako: Arba pats dabar persipjauk sau gerklę, arba aš tave kankinsiu ir užmušiu. Pasiėmiau tą stiklą ir supratau, kad aš niekaip nesugebėsiu to padaryti ir tada pabudau. :-\
Pavydžiu Jums, įdomius sapnus sapnuojat, o aš tokias nesąmones ir laaaaabai retai. 😀
Sabikas rašė:Pavydžiu Jums, įdomius sapnus sapnuojat, o aš tokias nesąmones ir laaaaabai retai. 😀
Ne, tu dar ne nesąmones sapnuoji. Va aš nesąmones sapnuoju. Pasiskaityk ankstesnius postus, suprasi.
Blin, neseniai sapnavau, kaip per šlagbaumą kažkokios baltos būtybės šokinėja…
Sabikas rašė:Pavydžiu Jums, įdomius sapnus sapnuojat, o aš tokias nesąmones ir laaaaabai retai. 😀
Oi žinok ne tu vienas nesąmones sapnuoji. Aš pavyzdžiui sapnavau, kad buvau kažkokiam universitete, tada išėjau į lauką, staiga pavirtau į katę, pakilau į orą ir pradėjau skraidyt ir vytis kažkokį šunį, nu wtf. 😀
astropasaulis rašė:Šiąnakt sapnavau, kad ateivis su didelėmis juodomois akimis žiūri į mane. Kitose temose buvo diskutuota: kai žmogus užmiega, jo astralinis kūnas keliauja ir taip sapnuojama. Tai kaip paaiškinti tą ateivį?
😀 Astralinės kelionės neturi nieko bendro su sapnais… atvirkščiai – į astralą išeinama ne užmiegant, o tuomet kai sąmonė dar blaivi.
Prieš porą dienų vėl sapnavau, kad paskendau, jau n-tajį kartą. Žodžiu, atėjau į kažkokį namą, ir perėjus jį, iš kitos pusės buvo prieplauka, na maždaug tokia:

Aš nors ir daug kartų sapnavau, kad paskendau, ir žinau, kad beveik nemoku plaukt, kažkaip užsimaniau tiesiog šokt į vandenį ir paplaukiot, buvo geras oras. Aplinkui nemažai žmonių vandeny, žaidė vandens tinklinį lygtais, tad visai nebijojau, galvojau, jeigu ką, per toli nuplauksiu ar skęsiu, tai jie mane ištrauks. Na įšokau į vandenį, pradėjau plaukt ir kažkaip užsimaniau nuplaukt toliau, kur gilu. Na ir staiga tiesiog vos ne teleportavausi tiesiai į ežero vidury, kur jau žiauriai gilu ir pradėjau skęst, apsižvalgiau kur žmonės, o jie visi buvo toli, pradėjau šaukt, bet nieks net neatsisuko. Supratau, kad jau viskas ir iškart prisiminiau, kas čia per jausmas, kad jau daug kartų man taip buvo ir supratau, kad sapnuoju. 😀 Galvoju, nu gerai, vadinasi tuoj pabusiu. Taigi, mane tarsi sukūrys įtraukė po vandeniu, iškart prigėriau ir viskas pasidarė juoda. Galvoju, nu va dabar pabusiu. Bet vietoj to, staiga vėl išnirau virš vandens, ir pradėjau skęst išnaujo.
O vakar vėl sapnavau, jog mirštu. :-\ Mieste vyko kažkokia sumaištis, žmonės slėpėsi ir pan. Na o aš buvau su kažkokiu draugu, niekaip negaliu prisimint veido. Taigi mes susiradome kažkokį pastatą seną įėjome, o ten radome seną laboratoriją ir kažkokį mokslininką. Ten buvo pilna visokių stiklinių indų, keistų daiktų ir t.t. Mano draugas/draugė (net neatsimenu kas per žmogus, tik žinau, kad pažįstu) pradėjo čiupinėt visus tuos daiktus, viską imt į rankas. O manęs kažkaip nedomino, aš susiradau krėslą senovišką, atsisėdau sau ramiai ir apžiūrinėjau patalpą. Ateina tas draugas prie manęs ir pradeda rodyt kažkokį lyg auksinį tušinuką/švirkštą (panašus daiktas kur kraują iš piršto ima ir taip įkerta, tiktais, kad auksinis buvo ir plonas). Tada atsisuko mokslininkas į mus ir pasakė, kad nežaistume, nes tai mirtini nuodai, užtenka tik priliest žmogaus odą, ir tas daiktas iškart įkirs ir suleis nuodus per sekundę. Po 1 minutės žmogus mirs.
Mane kažkaip apėmė nerimas, atsisukau į tą draugą ir sakau padėk tu tą daiktą, o jis juokėsi ir erzino mane su juo vis kišdamas prie veido. Sakau jam ką tu darai, atsargiai gi, nejuokinga. Atsistojau pradėjau trauktis nuo jo, o jis toliau žaidė su tuo daiktu ir erzino mane. Netyčia pataikė man tiesiai į lūpą, tas tušinukas/švirkštas iškart man skaudžiai įkirto. Draugo veidas persikeripė, jis išsigando, pradėjo sakyt, kad netyčia, o aš net nebeturėjau ką ir pasakyt, visas kūnas iškart pradėjo tirpt, jaučiau kaip po truputį mane paralyžuoja ir supratau, kad viskas, aš mirsiu dabar. Net sunku buvo nustovėt, pradėjau svyruot į šalis ir vaizdas po truputį liejosi ir temo. Taip supykau ant to žmogaus kuris man taip padarė, kad tiesiog nusišypsot tik sugebėjau, na lyg norėčiau pasakyt – čia tavo kaltė ir dabar tai grauš tave. Tada mokslininkas pradėjo ieškot priešnuodžio, o 1 minutė jau buvo beveik praėjusi, aš žiūrėjau į laikrodį ir skaičiavau sekundes. Likus 5 sekundėm mokslininkas ištraukė iš stalčiaus dėžutę su priešnuodžiu ir padavė, kažkaip spėjau atidaryt, išgėriau, bet 1 min jau buvo pasibaigusi ir sapnas tiesiog nutrūko.
Kiek pamenu dar daug kartų sapnavau, kaip mane nušovė iš nugaros. Nesuprantu iš kur ateina tokie sapnai. ??? Visą laiką kai mirštu apima panašus jausmas, pasidaro kažkaip ramu ir juoda viskas, atrodo lyg žinočiau, kas bus toliau. Kasnors dar gal dažnai sapnuoja mirtį? Ar būna panašiai ar visai kitaip?
Kas dėl antrojo sapno, tai man labai keista, kad taip detaliai viską prisimeni, aš asmeniškai, niekada nesu tokio ilgo sapno apturėjęs (bent jau kiek pamenu).
Faktas, jog dažnai sapnuoji mirtį, gali reikšti mirties baimę.
Būdamas 4-5 metų labai dažnai sapnuodavau, jog į kambarį iš visur pradeda tekėti vanduo ir aš paskęstu. Vėliau prasidėjo sapnai apie cunamius, kurių pasekoje taip pat paskęsdavau. Na, o vėliau viskas kažkaip nurimo.
Įdomu tai, jog mano A.A. Tėtis (miręs, kaip man 3 metai buvo), pasak mano mamos, nuolat kartodavo, kad viską apsems vanduo ir vienintelė saugi vieta žemėje bus Kinija.
Sabikas rašė:Beelzebub – na, sapnas apie paskendimą, manau yra tavo baimės pasekmė. Kaip jau minėjai – nelabai gerai plauki. Tad tikriausiai bijai vandens telkinių. Viską sudėjus ir atsiranda tokie sapnai 🙂
Kas dėl antrojo sapno, tai man labai keista, kad taip detaliai viską prisimeni, aš asmeniškai, niekada nesu tokio ilgo sapno apturėjęs (bent jau kiek pamenu).
Faktas, jog dažnai sapnuoji mirtį, gali reikšti mirties baimę.
Būdamas 4-5 metų labai dažnai sapnuodavau, jog į kambarį iš visur pradeda tekėti vanduo ir aš paskęstu. Vėliau prasidėjo sapnai apie cunamius, kurių pasekoje taip pat paskęsdavau. Na, o vėliau viskas kažkaip nurimo.
Įdomu tai, jog mano A.A. Tėtis (miręs, kaip man 3 metai buvo), pasak mano mamos, nuolat kartodavo, kad viską apsems vanduo ir vienintelė saugi vieta žemėje bus Kinija.
Įdomiai, įdomiai čia su ta Kinija. 😮 Na aš ir vaikystėje sapnuodavau, kad vis paskęstu, pirmas sapnas buvo toks, kad tiesiog panirau labai giliai iki pat ežero dugno, o tada kažkas mane lyg laikė, negalėjau iškilt iš vandens ir tiesiog paskendau. Sekantys sapnai jau būdavo su tiltu – nukrentu nuo tilto ir skęstu upėje. Nors realybėje vandens telkinių niekada nebijojau.
Detaliai atsimenu sapnus, nes jeigu prisimenu viską kai tik pabundu, tada vis galvoju apie tą sapną visą dieną ir sugebu jį detaliai prisiminti kelias dienas. Yra buvę ir ilgesnių sapnų. Kas padaro juos tokius tikroviškus, tai būtent tai, jog jie ilgi ir neprasideda jokios nesąmonės, o viskas vyksta gana logiškai, todėl ir atsiminti nesunku. Aišku būna ir tokių sapnų, kai nieko negaliu atsiminti.
"tiesiog panirau labai giliai iki pat ežero dugno, o tada kažkas mane lyg laikė, negalėjau iškilt iš vandens ir tiesiog paskendau." – esu tą patį sapnavęs, taip pat vaikystėje.
Kas dėl vandens telkinių, tai gali būti, jog tai ne fizinė(reali) baimė, o vidinė, slypinti pasąmonėje, iš kurios, kaip suprantu, ir kyla sapnai.
Be to, kas dėl mirties sapnavimo, tai paprastai jis siejamas su tam tikrais pokyčiais arba nesėkminga pokyčių paieška.
Sapnai ryskus, taipogi is fantastikos srities, daznai begioju nuo pavoju ;D
Viename is graziausiu sapnu stovejau ant milzinisko ledkalnio, aplinkui matesi sniego pusnys, dangu dabino zvaigzdes bei pleveno nuostabaus grozio siaures pasvaiste; ledkalnis plauke skaidriu, zydrai vilnijanciu vandeniu, dugne matesi geltonas, smulkus smelis; tai buvo tarsi savotiskas tunelis, apsuptas tropinio misko; salotineje lapyneje sokinejo kazkokios bezdzioneles ir raske geltonus vaisius ;D
Kiek prisimenu, realiame gyvenime nė karto neskendau, tik vaikystėje, kai man buvo pora metukų paslydau nuo liepto ir įkritau į prūdą, bet kažkas iš suaugusių greitai ištraukė. Čia toks kaip ir vienintelis paaiškinimas galėtų būti, nors šiaip manau, kad galbūt ir su kokianors tam tikra reikšme šis sapnas susijęs, kurios aš nesuprantu. Nes kaip jau ir sakiau, baimės vandeniui, vandens telkiniams aš neturiu.
ryte tik pasijuokiu iš savęs, nors juokinga nelabai būna.
dar žinant savo skeptišką nusiteikimą visų religijų bei tikėjimų atžvilgiu:)
Aš tai sapnavau, kaip maxima sandėliuose valgiau visokį maistą, kol apsauginiai nesučiupo, bet po to apsauginiai vis dėl to pamatė mane, tai teko bėgti 😀