Ką sapnuojate?
Asasinas rašė:O šiaip ką sapnuojat? Pasidalinkit. 🙂
Geras pasiūlymas 🙂
Sapnuoju labai daug ir kas yra įdomiausia, savo sapnus aš visus puikiai atsimenu. Netgi atsimenu pojūčius ir jausmus, kurie buvo tų sapnų sukelti ::)
Na, dažniausiai sapnuoju tikrus filmus ;D
Atsimenu kartą sapnavau, kaip sėdėjau kažkokiame, mūriniame pastate prie didelio, didelio pečiaus. Ten rūseno tikra pragaro ugnis. Aš ir dar kelios moterys kaži ką siuvome. Priešais mus, buvo tokios didžiulės, sunkios metalinės durys ir aš visą laiką į jas žiūrėjau. Kai viena moteris pastebėjo mano susidomėjusį žvilgsnį, man pasakė:
– Jei pamatysi, kas yra už tų durų, bent pažvelgsi į jų pusę, kai jos atsivers. Turėsi mirti. Ateis jis ir turės tave nužudyti.
Staiga tos durys prasivėrė ir pajutau kaip mano kūną užlieja šaltis, ledinis šaltis. Moterys man pamojo, kad užsimerkčiau ir nuleisčiau galvą, bet smalsumo genama aš nepaklusau ir pakėliau akis į duris. Už jų nieko nebuvo matyti, tik tamsa ir tuštuma. Tuomet, kai jos užsivėrė, man viena tų moterų išsigandusiu balsu sušuko:
– Spruk iš čia kiek kojos neša! Kiek tik jėgos leidžia!Jis tavęs ateis!
Ir pamenu aš sprukau. Atsidūriau netoli tos tvirtovės, kurio "siuvinėjau" ir pamačiau, kad ji didesnė nei maniau: pilka, apleista, abgriuvusi, bet begalo didelė. Ir staiga pamačiau, kaip iš ten išžygiuoja velnių kariauna, lydinti ant juodo žirgo sėdintį demoną. Jos kaklas buvo gana keistokas, panašus į žirafos 😮
Aš už kalno pasislėpusi tupėjau, kol jo raudonos akys neįsmigo tiesiai į mane. Sapne sprukau kiek galėdama, bet jis vis lipo man ant kulnų. Galiausiai kišenėje radau mažytį revolverį, kuriuo mėginau jį nušauti, bet viskas buvo veltui.
Tiek smarkiai nuo jo sprukau, kad galėdavau, tiesiogine to žodžio prasme, užbėgti į balkono antrąjį aukštą, kad galėčiau persiauti batus 😮 Va čia ir prabudau ::)
Dar vienas sapnas, kurį atsimenu aiškiau, nei savo vaikystę, tai mano kambaryje ant raudono kilimo, staiga atsivėrusi tamsi bedugnė. Stovėjau prie jos ir sposksojau į ją. Paskui kažkas atsitiko ir aš užkliuvusi už kažko ėmiau į ją kristi. Kritau giliai, kol vos buvo matyti mano kambario šviesa, kai išgirdau sau už nugaros skrendantį karkvabalį. Ir tiek jis smarkiai dūzgė, kad nuo to ir atsimerkiau ::)
Tai tokie ir panašūs sapnai, visados mane aplanko ::)
Sapnavau, kad važiuoju su bendradarbe ir savo mažuoju (šuniuku) namo. Kai pakeliui mus pasitinka du kariniai (ant kurių šonų nupieštos raudonos žvaigždutės) automobiliai. Vienas jų ima šaudyti mums į ratus ir mes sustojame. Sapnas nutrūksta. Toliau sapnuoju, jog sėdžiu gale, apsikabinusi savo šunytį, verkiu, drebu, o man iš šonų sėdi du gramilos ir žaidžia su savo šautuvais. Tai į mane atkiša jį, tai į ką nors pro langą. Pasižiūriu į priekį ir matau, kaip visiškai, ramiu, griežtu mostu sėdi už vairo mano bendradarbė ir spokso pro veidrodėlį į mane. Jos žvilgsnis gilus, bet šaltas kaip ledas. Prie jos peties ima glaustytis, kažkoks storžievis ir kartas nuo karto pasižiūri į mane. Iškišęs savo pasibjaurėtiną liežuvį man nusišypso savo iškrypėliška šypsena. Jie visi turi po ginklą. Sapno eiga nutrūksta. Toliau sapnuoju, kad esu vedama į kažkokią keistą stovyklą. Gaunu būti nuskustai, kaip ir mano šuo 😮 Užsivelkame dryžuotas pižamas ir atsiduriame, kažkokiuose kardoniniuose kambariuose. Bijau kur nors išeiti. Sėdžiu ant kietos lovos įsigniaužusi šuns pliką snukį ir verkiu. Bendradarbė, kaip paaiškėja, priklausė CŽV …
Išleidžia mus pasivaikščioti. Ieškau pavadėlio, ar virvės, kad galėčiau prisirišti šunį, bet staiga užsuku į kažką panašaus į marketą. Ten visko yra kiek tik užsigeisi, tad puoliau ieškoti pavadžio. Sutikau ten kažkokią jauną merginą, kurios paklausiau:
– Kas čia per parduotuvė?
Ji atsakė:
– Tai ne parduotuvė, tai atsargų sandėlys.
Sapnas nutrūksta. Tuomet atsiduriu vėl tame pačiame kardoniniame kambaryje ir klausiu vienos jaunos merginos:
– Kaip iš čia ištrūkti? Kaip pabėgti?
Ir jis išgandusiu žvilgsniu taria:
– Be šansų mergyt. Nušaus vietoje kaip tavo šunį. Visa teritorija aptverta yra aukšta tvora, o už jos šunys ir karininkai…
Suskambo žadintuvas. Prabudau ir galvoju:
– Man pavyko! 😀
O bendradarbė gavo velnių šiandien ::)
Saulė rašė:Labai norėčiau jų atsikratyti, bet nežinau kaip.
Gali būti, kad kai pradedi bijoti susapnuoti ką nemalonaus, nuo to suveikia toks netiesioginis užsiprogramavimas, nes daug apie tai galvoji, ir ypač jei dar bandai kažkokią prasmę įžiūrėti sapne.
Čia citata iš kunigo atsakymo į panašų klausimą youtube:
Sapnas yra sapnas, tai juk nėra tikrove. Jei susapnavote sapną tai persiverti ant kito šono ir toliau miegi.
Dabar peržiūrėjau tą video dar katą, tai tą pasakymą persižegnoji pasirodo pridėjau iš kitos vietos. 🙂 Atsiprašau
juk sapnai tai žmogaus pasąmonės vaisius. Bent jau aš taip manau. Kažkaip atrodo, jog tai vis dėl to gimsta iš to pačio žmogaus, man sunku atriboti tai nuo asmens.
Saulė rašė:Aš šiandien sapnavau, kad pati nužudžiau savo brolį, kurį beprotiškai myliu. Kažkokia tragedija o ne sapnas. Atsikėlusi labai blogai jaučiausi. Apskritai tokie durni ir nemalonūs sapnai pas man tikrai dažni. Labai norėčiau jų atsikratyti, bet nežinau kaip. Gal kas numanot ar žinot, ką tai galėtų reikšti ir kaip tai būtų įmanoma padaryti?
Sapnai būna nenuspėjami. Dažniausiai sapnuojame tai kas neatitinka realybės. Sapnų gali atsikratyti šalia lovos pakabinusi sapnų gaudyklę arba tiesiog nuoširdžiai Dievo paprašiusi, kad šie sapnai tavęs daugiau nebe aplankytų. 🙂
varpainis rašė:Kiek teko skaityt, tai visi sitie erotiniai sapnai ateina del sekso trukumo.
Tai ne veltui paauglystėje jie būna 😀
Prieš kelias dienas sapnavau tikrai labai keistą. Jis buvo kitoks negu kiti ne tik turiniu, bet ir pačia konstrukcija. Sapnavau, jog esu nežinomoje planetoje, kurioje aš buvau ne vienas, o su kažkokiu vedliu, kuris man daug ką aprodinėjo. Jis mane nuvedė prie kažkokių statinių, griuvėsių ir pasakė, kad čia preš daug metų gyveno tam tikros civilizacijos. Ir tame sapne jaučiausi sąmoningai.
astropasaulis rašė:Dažniausiai žmonės sapnuoja tai, dėl ko jaudinasi ar neramina, sapnuoja tai, kas dedasi aplinkui.
sapnavau save su šachido diržu, reikia gal rišt su Bostonu ???
Kai pradėjau rašyt sapnų dienoraštį, pastebėjau, kad dažnai sapnuoju šunis- didelius, mažus, visokius. Seniau to visiškai nepastebėdavau, plius aš ne kokia didelė šunų mylėtoja… visiškai nenumanau su kuo jie galėtų rištis. :/
Ir kad bent pusę sapnų aš esu ne aš. Dažniausiai būnu vyriškos lyties. Ar tiesiog stebiu sapną, bet pati nedalyvauju.
Siūlau visiem pradėt rašyt 😀 verta tikrai 🙂
paaiskinkite man toki sapna xD. Sapnavau jog buvau Goko (kurio kaip
nekeista pravarde buvo rutulys) sunus(bet kai suerzindavau vegeta ar jo
sunu, visada galvodavau: Dieve, negi jie mus mergina?). Zodziu, kai
visi suzinojo jog turiu slaptu super sajano galiu, trosko mane
sunaikinti pirmiau, nei as ismoksiu jomis naudotis :S (visa sapna prasislapsciau :D). Bet ech, smagus toks buvo sapnas
Aš va sapnavau tokį :
saugojau kažkokį pastatą, jisai visas žibėjo su runos išpaišytas, ir puolė kažkokie blogiečiai, kad įeitų į požemius kažkokius. ir išsprogdint norėjo duris atsinešę kažkokį didelį kiaušinio formos daiktą, tipo bomba gal. ir padėjo vidurinėj salėj prie įėjimo į požemius, o aplink tą centrinę salę išvisu pusių beveik, išskyrus priekį kur durys, buvo kitos patalpos, kuriose aš auginau kovinius šunis, nu arba bent šuns atitikmuo ten buvo 😀 ir siunčiau visus kažkokį žodį šaukdamas kad jie pultų tą žmogų apibėgau visas sales visus šunis susiunčiau ir tada stebėjau, nes sienos visos tokios pusiau stiklinės buvo, tik tokios blured vietom 😀 o tas priešas iš rankų laidė žaibus ir numušinėjo visus tuos "šunis", tada aš išbėgau laukan ir ten užsilipau sienos atraminėm sijom iki stogo beveik viršaus ir radau dar pora žmonių, sakau pasiruošę nerti mirčiai į nasrus? sako vienas nee, tai sakau varyk iš čia ir tas ištiesė kaip aitvarą tokį aparatą(nu kaip jie vadinas, tie kur sklandytuvai ar kaip 😀 ) ir nuskrido, o vienas ten mano draugelis liko dar. aš prie stogo ten kažkokius slaptus pasukinėjau mygtukus, ir pradėjo ait dujos į tas patalpas, pažėjau per plyšį, kad dar vienas atėjęs blogietis, toks raumeningas visas, ir priėjęs prie tos sienos kur mes buvom, pradėjo uostinėt orą, tada tas pirmasis pasakė įsikibt tam raumeningam, nes tuoj sprogs ta bomba ir ištaškys čia viską, tai aš ir užlėkiau ant stogo įsikibt, bet žiūriu kad ir tas raumeningas lipa ant stogo, tai aš žemiau palipau ir įsikabinau. o viskas vyko naktį taip tamsu viskas. ir po to dar atsimenu, kad į tuos požemius tie blogiečiai nusileido o aš buvau kaip vienas iš sargų gal, kurie saugojo požemiuose jau pagrindines duris. ir atvaro jie ir jiems niekaip neišeina įeit, sako kas čia ne taip pasakykit, o mes žinojom kad ginklų negalima įsinešt, nes ten viduj bus daug ginklų visokių pasirinkimas ir reikės kovot, bet sakom pradžioj, reikia viršutinius drabužius nusirenkt, vistiek neina įeit, tai sakom gal ir kelnias nusimaukit, vistiek neina. sakom aa jooo negalima ginklų neštis 😀 ir tada baigės sapnas kažkur jau
Šešėlis rašė:Būna realių sapnų, kad nubundi ir net akmuo nuo širdies nukrenta, kad tai buvo tik sapnas 😀
Tada tokia euforija jauti, kad net nezinia kaip ja galima butu nupasakoti ;D
Toliau sapnavau kad esu prie didelio apsnigto kalno, kurio viršūnėje mačiau spindintį rutulį (gal saulę?), bandau į jį įkopti, bet neišėjo nes kalnas per status. Šone pamačiau tvorą, besitesiančią iki viršaus, įsikibęs į ją bandžiau lipti, bet pajutau kaip slystu žemyn ir pabudau.


astropasaulis rašė:Kai buvau mažas, atsimenu sapnavau, kad lauke, kieme, esančiame prie namo, nusileido ateivių lėkštė. Kas keisčiausia, kad aš iki tol nebuvau girdėjęs, matęs nieko apie ateivus tarkim per televizorių ar spaudą.
speju kontaktas ivyko,astraliniam plane su jais…. sakoma daug kontaktu ivyksta tik zmogaus smegenys tai uzblokuoja,o prisimena tik tada kai pajegus tai suvokti…. tai lyg barometras rodantis kada zmogus pasirenges atviram kontaktui
Sapnuoju, jog dėl kažkokių priežaščių susitariu, jog man atliks eutanaziją. Aš jau ant stalo, įkišo kateterį į veną ir pradėjo leisti vaistus. Aš gulėjau ramiai. Šitas procesas turėjo trukti apie 20 min. Šalia sėdėjo draugė (kurią realiai kažkur esu mačiusi, tačiau sapne žinojau kas ji, bet dabar nežinau) ir skaitė žurnalą. Likus kažkur 5 minutėm iki pabaigos, aš pradedu sakyti, kad noriu gyventi (kažkas man susišvietė, bet neprisimenu), tada ta moteris – gydytoja, kuri man atliko šią procedūrą, ikišo pirštus į burną, bandė spausti liežuvį su tikslu, jei nori gyventi turi išrėkti, kad nori gyventi. Taip, aš tai supratau ir rėkiau rėkiau, kad noriu gyventi, noriu gyventi…tą akimirką ta moteris davė ženklą sesutei ir ištraukė kateterė su vaistais iš rankos. (Šiaip buvo daug smulkmenų, kaip ten mane bandė atstatyti, kad gyvenčiau, nes tsojo širdi sir pan.) Ir pamatau stiklą-veidrodį už jo stovi mano draugai, pažįstami, tėvai, draugas ir visi tai ką matė, tą mano norą gyventi buvo sukrėsti (gerąją prasme, jog retai rasi žmogų, kuris taip nori gyventi) ir verkė. Paprašiau draugės didelį popieriaus lapą ir žymeklį, ji man padavė, viršuje kažką nupiešiau ar parašiau (neprisimenų ką) ir po to didelėm raidėm, drebančiom rankom užrašiau "GYVENK" ir priklijavau savo nuotrauką, kuri buvo prie mano kortelės prikabinta. Tada atsikėliau nuėjau prie durų, kurios buvo šalia to veidrodžio, atidariau ir užklijavau (su mintimi, jog kiti kas norės pasidaryti eutanaziją, to nebedarytų)….ir tada pabudau.
