Iron Tara rašė:Oj, Czech-kuoli, jei žinotum kaip gyvenu, nebūtum prisikabinęs prie šito 🙂 Bet ką jau darysi.
Kad aš turbūt ir žinau, kaip gyveni. Teisingiau nei kiti. Ar ne?
Atsakau ir į sekančius klausimus. 1. Ir nuo kada aš moralizatorius? Tai nėra titulas, todėl netikslinga klausti nuo kada. Panaudojau tą žodį būtent konkrečiai žinutei. 2. Kad pasakiau savo mintis, ania? nevisai, skaitom iš naujo. 3. Tai kodėl tu tada ne moralizatorius? Šiuo atveju, oponuoju pateiktam modeliui, todėl paprastai pasakius, nemoralizuoju, o analizuoju. Na, bent jau taip atrodo. Bet jeigu kažkur aiškinu gyvenimą, tai visiškai teisėtai galima mane vadinti lygiai taip pat. 4. Ir tau šitas taip labai smarkiai yra 'nenuoširdumas'? Panašiai tiek, kiek būtų ateiti į mitingą už gyvūnus, apsiavus odiniais batais. Nėra tragedija, bet taškų irgi neprideda.
Tačiau apie kokius kompus kalbi? Čia tik fantazija. Rašiau dabar kurį laiką apie ją plačiau, bet viskas čia ekspromtu liejasi, tad reikėtų susisteminti šiek tiek, nes pačiam netgi patiko. Kada nors sugrįšiu ir parašysiu šitą koncepciją aiškiau.
Kaip supratau, žmonės, su kuriais diskutuoju dabar, yra labai už tuos vartotojus, tad nelabai man čia lieka ką aiškinti.
Čia tu klysti – bent jau aš nesu "labai už", o ir Marius "vartojimą" ir "poreikius", naudodamasis pašalpų gavėjų pavyzdžiu, sieja su žmogaus noru siekti daugiau. Ta prasme, įgyvendinti Ezekielio ir kitų bendraminčių siūlomas schemas įmanoma, tačiau įmanoma įgyvendinti, o gal reikėtų sakyti, įmanoma suvokti tik supaprastinus gyvenimo sąlygas ir atsisakius tų "daug dalykų". Gal ir nieko yra grįžti į akmens amžių, bet tik tuo atveju, jei niekas nepasakoja ir niekas nežino apie tai, kas buvo anksčiau. O buvo (yra) visai smagiai. Naprimier:
Jeigu mano svajonė nuo 14 metų yra kartą aplankyti Naująją Zelandiją, o resursų ekonomikoje man šiai svajonei reikėtų paskirti kone visą savo gyvenimą, kai su šiandienos atlyginimu, padirbęs ir pataupęs, aš ten galiu nuvykti be problemų per penkmetį ar greičiau – pasakyk nuoširdžiai, čia tikrai buržujiška, kad noriu pamatyti kitą, kad ir labai tolimą šalį, kai man, paprastam žmogui, galbūt turėtų užtekti to, kad kasdien galiu nusipirkti paprasto sūrio ar dešros?
