JAV patentų biuro vadovas XIX a. pabaigoje irgi kategoriškai teigė, jog viskas kas tik įmanoma jau yra atrasta.
Tokie teiginiai, atmetant kitas galimybes manyčiau labai jau siauraprotiški yra.
JAV patentų biuro vadovas XIX a. pabaigoje irgi kategoriškai teigė, jog viskas kas tik įmanoma jau yra atrasta.
Tokie teiginiai, atmetant kitas galimybes manyčiau labai jau siauraprotiški yra.
paragraf 78 rašė:O tau neatrodo, kad mes dar per mažai pažįstame visatą, kad taip kategoriškai teigti: Materija yra visur ir su viskuo.
JAV patentų biuro vadovas XIX a. pabaigoje irgi kategoriškai teigė, jog viskas kas tik įmanoma jau yra atrasta.
Tokie teiginiai, atmetant kitas galimybes manyčiau labai jau siauraprotiški yra.
Galimybės pabrėžiu žodį. Taip be jokios abejonės sutiksiu jog yra galimybė, kad visata pažįstame per mažai, jog galėtumėme sakyti, kad Dievo nėra. Apie visatą žinios per laiką prasipletė sparčiai, bet ji didžiulė ir mums tirti dar tikrai yra ką, kitaip sakant daugiau nežinome, nei žinome, bet iš paties nežinojimo negalime sakyti, kad va čia yra Dievas, ten yra Dievo kūriniai, jis nori to ar ano, mes to tikrai nežinome.
Kaip negaliu nuneigti, kad Dievo nėra, taip tikintieji negali įrodyti, kad jis yra, nes dar niekas neatrado bent kruopelės jo buvimo. Kalbos, kad kažkas kažką jautė, lieka tik gandais, istorijoje daug kartų buvo žmonių, kurie visko matė, visko girdėjo, viską mokėjo, bet išėjo visiškai kitaip. Religija tiki daugiau žmonių nei tik paprastais gandais, nes paprastas žmogus ten gali atrasti daug moralės, kuri nurodo kaip teisingai gyventi ir pnš.
Visada tikintieji užsiima poziciją, kad ateistai turi įrodyti Dievo nebuvimą, kad jie taip kalba, nes nejaučia Dievo, kad dar ne viską mokslininkai žino, kad galėtų taip kalbėti.
Bet ne ateistų pareiga nuneigti, o tikinčiųjų primetant savo tiesas įrodyti Dievo buvimą, atleiskite, bet po kol kas iš tikinčiųjų sulaukiame tik teiginių ir nuorodų į šventus raštus, bet įrodymų nėra.
Ir nesmerksiu tikinčiųjų, kad kai kurie iš jų nesistengia įrodyti Dievo, kai kuriems iš jų nereikia įrodinėti, jie tikėdami jaučiasi geriau ir jie pasakys jei nepatinka netikėk ir su tokiu tikinčiuoju visada sutarsiu. Bet kai pasisuka kalba apie tuos tikinčiuosius, kurie nurašo fizikos dėsnius ir pradeda kiekviename aukštesniame reiškinyje įžvelgti Dievą yra gana absurdiška. Aš lygiai taip pat galiu prie tų reiškinių primesti "kalėdų senelį" ir kuo aš skirsiuosi, niekuo, nei tikintis, nei aš visiškai negalime įrodyti tų veikėjų buvimo.
Nėra tokio išgalvoto veikėjo, kurį ateistas galėtų nuneigti, nes niekas nėra ištyręs visos Visatos, o jei nesi ištyręs viso ploto, vadinasi kažkur pakraštyje kažkas gali slypėti. Bet lygiai taip pat tikintieji mums žinomoje visatos plotmėje negali įrodyti Dievo egzistavimo ženklų.
paragraf 78 rašė:Keistai tu suvoki tikinčiojo realybę ir tikėjimo priežastis. Tai ką rašai, parodo tik tai kad visiškai nesupranti kuo gyvena tikintysis 🙂
Gana daug tikinčiųjų nieko nesupranta apie savo tikėjimą, jiems religiniai įsitikinimai yra įskiepyti auklėjime, mokykloje, bet realiai net į savo šventas knygas nėra įsitikinę, daug tokių yra. Nors pasaulyje yra daug tikinčių, priskiriamų kažkokiai religijai, bet jie nei meldžiasi, nei gilinasi į savo religiją.
Visata iškelia klausimus, į kuriuos atsakymus turi tik jos Kūrėjas 🙂
P.S.Kol rašiau, kur buvęs, kur nebuvęs – Sielis.
Sieli, tu ne toks "individas", kaip paminėjau. Tu ieškai, bet patį tenkinančio atsakymo nerandi. Ir todėl provokuoji diskusiją tik tam, kad tikiesi atrasti naujų atspirties taškų, kurie sutvirtintų tavo, panašu, ne itin tvirtą metafizinį pasaulėvaizdį. Tai beviltiška – empirinių "įrodymų" nėra, racionalūs "skylėti" ir belieka pasikliauti tik vaizduote, kuria tau retai kas forume prilygsta.
Gal ir klystu.
O jei ne – žinai, kad iš manęs jokios naudos tau, o aš žinau "atvirkščiai". 🙂
Tuo ir baigiu.
Mane tenkina atsakymai, kurie sukaupti žmonijai prieinamuose transcendentinių žinių lobynuose. Gaila tik, kad dėl beprasmiškai destruktyvaus daugelio žmonių požiūrio, tų lobynų turinys lieka nežinomas. Kažkur esu pastebėjęs apie tai, kad ginčininkai ar materialaus požiūro entuziastai atakuoja ir prieštarauja bet kokiai pažangiai metafizinei minčiai, nors patys jokių vertesnių alternatyvų pasiūlyti negali. Pasiryžę gyvenimą ir žmoniją sudeginti nuolatinių ginčų dėl visko ir bet ko liepsnose, arba besivaikant technologinių žinių, kurios neduoda nei amžinybės, nei išminties, nei laimės. Tokia perspektyva einant tuo keliu 🙂
idenmeyou rašė:Atsieli taip gerai supranti materiją, kad gali sakyti, kad yra kažkas be jos. Kiek po kol kas žinoma materija buvo visada, keitėsi tik jos formos.
Nežinau kokią patirtį šitoje vietoje turi a.t.sielis bet mano patirtis rodo kad materiją kažkas valdo. Čia galioja mano pateikti pvz apie voro su voratinklio dingimus ir atsiradimus, apie įvykių seką su drugelių skridimu, apie neįtikėtinai daug vienu metu avarinių situacijų susidarymu. Jokiomis tikimybėm tų dalykų neįmanoma paaiškinti. Pati materija ne tokia "gudri" kad taip pasikartojančiai ar piktybiškai sudėliotų tokias įvykių sekas ir dar sugebėtų kažkur pradanginti save. Visam tam procese mano sąmonė nebuvo niekaip pakitusi ar paveikta. Viskas vyko šioje realybėje. Tiesiog neturiu jokio pagrindo abejoti tuo ką mačiau. Nors matyti dalykai labai paprasti ir realūs be jokių specifinių vizijų ką normaliai yra patyrę kiti žmonės. Tose specifinėse vizijose ir būsenose neina suprast esmės ir tai jau ne ši realybė nors iš pažįstamos pasakojimų labai įspūdinga.
Galų gale jokio kito būdo išskyrus poveikį šiai materijai nustatyti jos valdytoją nėra. Ir tai tik pats valdytojas nusprendžia ar tai kažkam pademonstruoti. Tiesiog man pasisekė turėti tokią galimybę. Kitiems tik galiu papasakoti kaip elementariai viskas vyko ir nieko daugiau. Kaip kiti reaguos į tą informaciją čia jau ne mano problemos. Aš nieko negaliu įtakoti ar pakeisti. Informacija lieka laisvai plaukioti.
idenmeyou rašė:Atsieli taip gerai supranti materiją, kad gali sakyti, kad yra kažkas be jos. Kiek po kol kas žinoma materija buvo visada, keitėsi tik jos formos.
Esu jau rašęs, apie tai, kad materijos neįmanoma suvokti, lygiai kaip dvasios neįmanoma suvokti. Praktika kol kas rodo tiek, kad turime reikalų su nesuvokiama realybe. Materija arba materiali energija buvo visada, tas tiesa, bet kas dar yra be materijos? Šitas klausimas pats svarbiausias. Iš materijos kažin ko neišspausi, pats įdomumas yra virš materijos.
Vytautas rašė:Na mano gauta informacija kitokia. Materiali visata turi pradžią bet neturi pabaigos.
Nežinau kuo tu remiesi, bet po kol kas materija egzistavo ilgiau už, bet kokį mums žinomą dalyką, bet kokiam mums matomam žinomam reiškiniui gimti be materijos neįmanoma.
idenmeyou rašė:Nežinau kuo tu remiesi, bet po kol kas materija egzistavo ilgiau už, bet kokį mums žinomą dalyką, bet kokiam mums matomam žinomam reiškiniui gimti be materijos neįmanoma.
Čia pamąstymui: kas egzistavo prieš materijos atsiradimą? Kas egzistuos kai visata susitrauks ir materija vėl dings?
a.t.sielis rašė:Čia jau nepridiskutuosim. Tau švytuoklė sakė vienaip, man šventi raštai sako kitaip 🙂
Na švytuoklė kaip švytuoklė. Viskas per ją prasidėjo. Ji suveikė kaip kažkoks katalizatorius o toliau sekė realūs, matomi, neturintys paaiškinimo įvykiai. Kadangi tai vyko labai konkrečiai su manimi tai ir yra patikima informacija bent man. Bent man visiškai nepatikima kas vyko su kažkuo prieš tūkstančius metų. Gyvenam čia ir dabar. Šv. raštai parašyti seniai. Juos rašė žmonės. Nežinia kuo rėmėsi rašydami ir kokioje būsenoje buvo. Be to kiek susidūriau buvo du kažkas. Bent mano atžvilgiu viena neigiama kita teigiama. Ir kiek suprantu rašantiems darė įtaką neigiamas kažkas kurio šiuo metu nebėra. Be to pagal informatikos dėsnius informacija sensta. Sena informacija yra sena informacija. Atitinkama ir jos vertė. Nejaugi per tiek amžių niekas nepasikeitė. Šiuo metu egzistuoja chelingų priėmėjai. Kuo jie blogesni už šv. raštų rašytojus. Jie tiesiog pateikia taip pat kažkieno inicijuotą informaciją adaptuotą dabartiniam laikmečiui. Savo laiku domėjausi kol pats nepatyriau savo varianto. Berašydamas pastebiu kad esu labai prisirišęs prie savo varianto. Bet iš tikro jį gali pakeisti tik analogiška kitokia praktinė patirtis. Bet šiuo metu tuo klausimu nieko nevyksta. Paneigimo savo patirčiai kita patirtimi negaunu. Tenka tenkintis tuo ką turiu. Taip kad kiekvienas vadovaujamės savais žinojimais ar tikėjimais. Tiesiog kitaip ir būti negali. Aš niekuomet nekeisiu savo praktinę patirtį į kito nusakytą tik žodžiais. Nebent būtų galimybė žodžius patikrinti praktiškai.Man kažkaip dvasinis pakilimas susivedė į gryną praktiką ir įvykius dabar ir šioje realybėje . 🙂
paragraf 78 rašė:Čia pamąstymui: kas egzistavo prieš materijos atsiradimą? Kas egzistuos kai visata susitrauks ir materija vėl dings?
Visos mokslinės išvados teigtų, kad nėra kažko prieš materiją. Kitaip sakant jei norime gauti dalelę ar ką, reikia pirma materijos, ji visur. Šiuolaikinėmis žiniomis nieko nėra pirmiau už materiją. Apie visatos susitraukimą, tai materija greičiausiai nedings niekur. Yra teoriškai užsimenama, kad jei įvyko Didysis Sprogimas ir atsirado mūsų visata, bet prieš tai ji turėjo susitraukti, tai galiu pasakyti, kad moksle yra šioks toks mitas, neva prieš ar per Didijį sprogimą realiai nebuvo nieko, visi mokslo tų teorijų atstovai pabrėžtų, kad materija buvo ir per sprogimą ir po jo, o gal būt ir net prieš jį, tik kitokia. Aišku mums labai sunku pasakyti, kad buvo prieš DS, nes mes stebime visatą, kuri yra po sprogimo, o ne prieš jį.
Vieni mokslininkai palaiko vienas teorijas, kiti kitas, bet niekas nesako, kad visata gimė iš nieko. Yra kai kur rašoma, kad iš tam tikro tankio sprogo visata ir žmones paskleidžia mitą, kad visata atsirado iš nieko. Kokį fiziką besutiksi nesvarbu tai klasikinės ar kvantinės fizikos atstovas visi jei pradeda kalbėti apie didijį sprogimą, tai pabrėžia, kad materija buvo ankščiau už dalelių, elementų susidarimą, kuris vyko jau po visatos mūsų atsiradimo.
Dėl mokslo ir tikėjimo tam tikrų panašių bruožų pritariu, apskritai nėra žmogui žinomo tokio dalyko, egzemplioriaus, kuris atsakytų bent į pusę pasaulio klausimų.
Vytautas rašė:Šv. raštai parašyti seniai. Juos rašė žmonės.
Ne visi parašyti seniai. Yra įvairaus amžiaus raštų. Ne visi parašyti žmonių, vienus rašė žmonės, kitus galėjo parašyti nematerialios asmenybės.
Šiuo metu egzistuoja chelingų priėmėjai. Kuo jie blogesni už šv. raštų rašytojus.
Daugeliu savybių chanelingų priėmėjai neprilygsta šventiems raštų autoriams.
Bet iš tikro jį gali pakeisti tik analogiška kitokia praktinė patirtis. Bet šiuo metu tuo klausimu nieko nevyksta.
Nagi tu pats sakai, kad tau tinka nieko nevykymas, tu nenori kad kas vyktų, ir nieko dėl to nedarai.
O kitiems vyksta.
Aš niekuomet nekeisiu savo praktinę patirtį į kito nusakytą tik žodžiais.
Ir nekeisk, mes tiesiog išsakome kiekvienas savo versiją. Man netinka tavoji, nes nesutampa su geriausia žmonijos patirtimi. Tą ir pasakau. Iš esmės pasakau ne dėl tavęs, bet dėl viešo žinojimo.
Nebent būtų galimybė žodžius patikrinti praktiškai.
Galimybė yra, tiesiog ja reikia pasinaudoti.
Vytautas rašė:Vedu prie to kad nematerialios kažkas negalėjo fiziškai nieko parašyti.
Tai tu manai, bet kas, kas atrodo kaip žmogus ir atlieka fizinius veiksmus fiziniame lygmenyje, būtinai yra materiali asmenybė? Aš taip nemanau.
a.t.sielis rašė:Tai tu manai, bet kas, kas atrodo kaip žmogus ir atlieka fizinius veiksmus fiziniame lygmenyje, būtinai yra materiali asmenybė? Aš taip nemanau.
Mintį supratau. Aišku aš nemanau kad tokios ne materialios – materialios asmenybės egzistuoja. Bet įdomu kaip pagal tave jos atsiranda ir kaip jas galima atpažinti?
Kaip atsiranda? Kūrėjas atsiunčia iš dvasinio pasaulio, mokyti žmonių, tiesiogiai valdydamas jų gimimą, gyvenimą ir išėjimą iš šio pasaulio (t.y. nematerialios asmenybės negimsta pagal gamtos dėsnius; jų gimimą, gyvenimą ir išėjimą manifestuoja dieviškoji galia) ir naudodamas juos kaip savo tiesioginę "ambasadą". Arba Pats Kūrėjas ateina tokiu pavidalu, kuris panašus į žmogaus.
a.t.sielis rašė:tiesiogiai valdydamas jų gimimą, gyvenimą ir išėjimą iš šio pasaulio
O kur tuomet žmogaus laisvė? Čia jau panašu ne į žmogų, o į biorobotą.
Vytautas rašė:Na pagal mane kūrėjai negali palikti savo lygio ar pasaulio nes techniškai iškiltų materialumo valdymo problemų.
Absoliutas – visagalis, Jam įmanoma viskas ir bet kas. Nėra jokių Jo galimybių apribojimų, jos visiškai beribės.
Kitas momentas absoliučiai viskas valdoma iš anapus.
Taip, bet skirtumas kuriai gamtai tai pavedama. Tarkim, savininkas valdo savo įkurtą įmonę, pavesdamas visas funkcijas vadybininkams, tai vienas reikalas; arba ateina ir dalyvauja pats, tai kitas dalykas.
a.t.sielis rašė:Tu nesupratai, ką aš norėjau savo žodžiais išreikšti.
O jei vietoj "biorobotas" būčiau parašęs "valdoma nemateriali- materiali būtybė " būtų arčiau to, ką norėjai pasakyt?
Absoliutas – visagalis, Jam įmanoma viskas ir bet kas. Nėra jokių Jo galimybių apribojimų, jos visiškai beribės.
Nežinau ar čia oficiali bažnyčios pozicija, bet yra toks posakis:- Dievas negali "išgelbėti" žmogaus, be pačio žmogaus valios(noro, sutikimo…)
Dėl žmogaus gelbėjimo tai kūrėjų galimybės pakankamai savotiškos. Iš tikro nieko nebus be paprasčiausio paprašymo. Kūno "remontu" taip pat neužsiima. Normaliai nemirtingam žmogui tai neturi prasmės. Žodžiu kūno – automobilio priežiūra pilnai patikėta "aš". Ką ir kaip daryti sprendžia pats žmogus. Kritiškais atvejais kad išgelbėti kūną jo valdymą perima siela. Ji taip pat suinteresuota tuo pasirūpinti. O kūrėjai čia ne prie ko. Čia grynai iš praktinės patirties. Kad buvau saugomas nuo kažko neigiamo čia jau atskiras specifinis reikalas.
puodukas rašė:O jei vietoj "biorobotas" būčiau parašęs "valdoma nemateriali- materiali būtybė " būtų arčiau to, ką norėjai pasakyt?
Ne.
Kad geriau suprastum, pasitelksiu palyginimą. Tarkim, yra karalius, kuris valdo didelę karalystę. Jis pasižymi visomis geriausiomis savybėmis, jį myli visi karalystės gyventojai. Jį supa aukščiausių savybių ir išsilavinimo, didžiausio grožio ir gerumo asmenys. Ir štai, tokius gyvenimo džiaugsmo pilnus, nuostabius savo draugus jis gali pasiųsti į kalėjimą, tam kad padėtų kaliniams susivokti, sakydamas: "nukeliauk ten, ten mano pavaldiniai kankinasi, užsidarę savo blogame elgesyje ir charakteryje, pamokyk juos". Kaliniai į kalėjimą pateko nusikaltimo keliu, jų įėjimas, buvimas kalėjime, ir išėjimas iš kalėjimo yra valdomas teismų bei kalėjimų administracijos pagal karalystės teisę ir karaliaus sprendimus. O karaliaus draugų įėjimas į kalėjimą, buvimas ten, ir išėjimas iš kalėjimo nėra priverstinis, nei lemiamas teismų bei kalėjimų administracijos, tai tiesiogiai karaliaus malonės ir gailestingumo misija.
Tu sakai, "tai tarsi robotai", bet karaliaus draugai yra laisvesni ir gyvesni, su daugiau laisvos valios ir džiaugsmingos gyvenimo pilnatvės negu tie kaliniai, kurie sėdi kalėjime už nusikaltimus. Tu sakai: "o kodėl jie nėra tokie pat, kaip kaliniai?"
a.t.sielis rašė:Atpažinti galima pagal jų pasinėrimą į dvasinį pasaulį, ir visišką atsirišimą/nepriklausomybę nuo materialaus, neturėjimą materialios protinės veiklos. Kitaip sakant, jų vidus funkcionuoja visai kitaip negu žmonių. Visus žmones valdo vienokios ar kitokios materialios idėjos, prisirišimai, aistros, iliuzijos, ir kt. dalykai, jie vaikosi šio pasaulio tikslų, tokių kaip pinigai, moterys, valdžia; draugystės, šeimos, tautos, valstybės ir kitos idėjos. O nemateriali asmenybė neturi šių visų problemų ir siekių, kurių nei vienas žmogus negali išvengti.
Tikintieji nėra niekuo geresniai ar kitokie už netikinčius. Nei jie darbe, nei loterijoje kažko daugiau pasiekia tikėdami į Dievą, nei juo ne tikėdami, net ir protas nepasikeičia, tos pačios smegenys kaip ir pas netikinčiuosius. Taip beveik visi žmonės prisirišę prie materialių vertybių, jiems labai svarbu kokį vaidmenį užims šiam pasauly, ką jie galės daryti, jei turės pinigų, tai jų materialūs siekiai ir jie prie to pririšti. Bet tikintysis lygiai taip pat yra pririštas prie savo norų, tik jo norai kitokie. Tam tikinčiajam reikia Dievo, o jei kažko reikia negali sakyti, kad tai nematerialu, jo labiau esi čia ir dabar material pasaulyje, mąstai su materialiomis smegenimis apie tą patį Dievą.
Koks žmogus yra nepriklausomas nuo materialaus pasaulio, iš dalies? Tai būtų savižudis, jam niekas nebesvarbu čia, nei turimi jo turtai, nei draugai, nei kas vyksta pasaulyje, vienintelė mintis kaip užbaigti savo kančias ir pasiryžęs savižudis praktiškai praranda net baimės jausmą ar kas su juo bus, jam dzin ir jis visiškai neprisirišęs prie savo kažkokių fantazijų, norų, jam pasaulio nereikia.
Vytautas rašė:Gyvenam materialiam pasaulyje ir reikia tuo naudotis.
Tai galima panaudoti dvasiniam tikslui. "Iš blogo sandėrio išpešk didžiausią naudą"
Būti nepriklausomam nuo materialaus pasaulio tiesiog neįmanoma. Elementariai šis kūnas negali egzistuoti be maisto ir kitų būtinų smulkmenų.
Būti nepriklausomam reiškia neturėti psichologinės priklausomybės. O kad fizinį kūną reikia prižiūrėti ir juo pasirūpinti – tas viena iš pareigų. Žmogus turi dvi pareigas: pasirūpinti kūnu, ir pasirūpinti siela.
a.t.sielis rašė:…… jis gali pasiųsti į kalėjimą,. ….. Kaliniai į kalėjimą pateko nusikaltimo keliu, jų įėjimas, buvimas kalėjime, ir išėjimas iš kalėjimo yra valdomas teismų bei kalėjimų administracijos ……. O karaliaus draugų įėjimas į kalėjimą, buvimas ten, ir išėjimas iš kalėjimo …… tie kaliniai, kurie sėdi kalėjime už nusikaltimus. Tu sakai: "o kodėl jie nėra tokie pat, kaip kaliniai?"
Žemė tai nėra kalėjimas, ir mes ne kaliniai.
Pr 1
31 Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, šeštoji diena.