Skip to main content

Citatatos apie tikėjimą

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
gidas2014-01-16 21:55
B.Pasalis buvo puikus rašytojas, genialus matematikas ir giliai tikintis žmogus. Būdamas vienas iš tikimybių teorijos pionierių, tikėjimą "įvertino" ir šia prasme – statymas "už Dievą" jo nuomone yra matematiškai pagrįstas.
Neesminiai pataisysiu Paragrafą (iš lietuviškos Vikipedijos)

Filosofijos istorijoje Paskalis žinomas dar ir dėl to, kad „Mintyse“ išdėstė samprotavimą, vadinamą „Paskalio lažybomis“ (le pari de Pascal). Šiuo samprotavimu siekiama įrodyti, kad žmogui yra naudinga pripažinti Dievo buvimą. Paskalis samprotauja taip: „Dievas arba yra, arba jo nėra (…) jei laimite, išlošiate viską, jei pralaimite, nepralošiate nieko“ (233-as fragm., p. 79-80). Jo nuomone, „statydami“ už Dievo buvimą, galime arba laimėti „viską“ (t. y. amžinąjį gyvenimą), arba „nepralošti nieko“ (t. y. „pralošti“ žemiškąjį gyvenimą).

gidas2014-01-21 19:46
Nerandu, kur kitur įkišti trigrašį. 🙂

Į temą – nors citata ir 10-tis x skambėjo forume, bet „originalas“ ko gero ne.

A.Einšteinas – „Sunku įžvelgti, kokia kortas turi Dievas. Bet kad Jis žaistų mėtydamas kauliuką ir taikytų telepatinius metodus… aš nepatikėsiu nė vieną akimirką“(„Dievas nežaidžia kauliukais“).

A.E buvo paradoksų ir aforizmų mėgėjas, ir iš to kas pasakyta darytina vienintelė išvada – p. Albertas  nemėgo kvantų mechanikos.

Nelabai į temą
Paskaitinėdamas šį bei tą, temose apie loginį Dievo įrodymą ir apie Dawkins‘ą (2013m. vasarą) „užlipau“ ir ant Tinsoldier‘io, ir ant Pragrafo, ir ant „la pari de Pascal“ kartu. Viskas kramtyta ir sukramtyta. Tik „matematinis“ Paskalio dilemos aspektas lyg ir paliktas nuošalėje (? – visko neperskaičiau, nes nėra sveikatos „įsijausti“ į didžiulę diskusiją). Jei tikrai nepaliestas – šitai nors kiek paguodžia, nes kaip tik į tai ir norėjau atkreipti dėmesį. 😉

1654 metais, sekdamas matematiko Džirolamo Kardano pavyzdžiu, Paskalis ypač susidomėjo lošimais, bei tikimybėmis laimėti. Suvienijęs jėgas su buvusiu tėvo draugu, matematiku Pjeru Fermatu, Paskalis paklojo pamatus svarbiai matematikos atšakai: tikimybių teorijoms. Savo darbuose jis išdėstė beveik viską, ką mes dabar žinome apie šią sritį.

Pavadinčiau šias „lažybas“ savotišku B. Paskalio – kuris anaiptol nebuvo didelis jumoristas – matematiniu „šposu“, gal net „paradoksu“, ir tikrai nederėtų to traktuoti, kaip „matematinio Dievo įrodymo ar neįrodymo“ ir pan. Būdamas matematikas ir kalbėdamas-rašydamas apie Dievą, Paskalis  tiesiog negalėjo nepaliesti ir „matematinio“ šio reikalo aspekto – lažybų ir tikimybės tokias lažybas laimėti prasme. Ir nėra jokio reikalo Paskalio "lažybų" nagrinėti kitais „kampais“ – jos išnarstytos po kaulelį visų, kas netingi ir niekas niekam nieko neįrodė, nes pats Paskalis nieko daugiau, kaip „lažybos“ ir neturėjo galvoje.

O kad šiuo (agnostiniu) klausimu „lažintis“ verta (nieko nepraloši) – tą jis logiškai ir įrodo . Tik tiek ir daugiau nieko. 😉

Visai ne į temą – TinSoldier‘io citata iš anų diskusijų.

Šiaip toje R. Dawkins knygoje aprašoma gana tikėtina teorija, kad religija ir žmonių poreikis tikėti ja – šalutinis evoliucijos produktas. Nuo 192 puslapio

Pacituosiu ir save

„Todėl religijos vaidmenį žmonijos istorijoje vertinu teigiamai. Kaip man įprasta – teigiamai evoliucine prasme, nes religija konsolidavo rūšį, kuri vienintelė turi protą ir, deja, geba sąmoningai susinaikinti.“

„Ir už tai ačiū. O kad žiūrim iš skirtingų pusių (evoliucinis religijos poreikis – ko gero gana kontraversiškas teiginys) – kaip sako p. A,  į naudą visiems…“

Tai išdėsčiau nieko nežinodamas apie Dawkins‘o „teoriją“ – jo knygos nesu skaitęs, ir pasirodo, kad esam šiuo klausimu vos ne bendraminčiai (nepriklausomi teorijos bendraautoriai?  😮 ). Tai paglosto savimeilę – žymus mokslininkas Dawkins‘as žiūri į religiją  panašiai kaip paprastas mirtingasis…
Tačiau Dawkins‘as yra ekscentrikas, o aš ne. ???

Vėl – nelabai į temą
Žydų karaliaus  Sauliaus mintis

„Sauliaus moto buvo: ,,Jeigu nepasigirsi, tai niekas tavęs ir nepagirs“.“

  😀

insomnia2014-02-07 09:48
Gal ne visai apie tikėjimą, bet vieno Bažnyčios tėvų pasisakymas:
Medicina gydo kūną, filosofija – sielą. (Klemensas Aleksandrietis, Stromatai)
nereikalinga2014-02-07 10:31
Taip išeina,kad ugdykis pats.O nuo tavęs priklausys,ar atseikės tau kažkuo geresniu. Jei nepeiksi Dievo už duodamas kančias,problemas,ar priimsi tai kaip išbandymą tau ,kad pamatytum dar kažkur ir švieselę.Bet dėja kančių vistiek jis nepasiims  ??? Kai kur stebuklai tikrai neegzistuoja.
Kukas22014-02-07 11:59
Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) 🙂

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

TinSoldier2014-02-07 12:11

Kukas2 rašė:Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) 🙂

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

Kodėl? 🙂

kiskis2014-02-07 12:13

Kukas2 rašė:Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) 🙂

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

Man su siuo pageidavimu viskas tvarkoj, taip sakan hierarchija (piramide turi stovet ant pagrindo, o ne kaip tai kitaip) .Zmogus turi viena teva, o vaiku kiek nori.

TinSoldier2014-02-07 12:24

kiskis rašė:Man su siuo pageidavimu viskas tvarkoj, taip sakan hierarchija (piramide turi stovet ant pagrindo, o ne kaip tai kitaip) .Zmogus turi viena teva, o vaiku kiek nori.

O motinos nebegali turėti? 🙂
Ir kodėl būtent jį vieną?
Kodėl ta mintis neskamba: "nebūk politeistas" ar pan., o būtent šitaip egocentriškai ir megalomaniškai?

Ką, jis toks bukas, kad nežino, jog visos religijos veda į vieną ir tą patį dievą, kaip teigia teologai? Tai kodėl toks pasikėlęs, ir neleidžia kito dievo turėti?

kiskis2014-02-07 12:29

TinSoldier rašė:

kiskis rašė:Man su siuo pageidavimu viskas tvarkoj, taip sakan hierarchija (piramide turi stovet ant pagrindo, o ne kaip tai kitaip) .Zmogus turi viena teva, o vaiku kiek nori.

O motinos nebegali turėti? 🙂
Ir kodėl būtent jį vieną?
Kodėl ta mintis neskamba: "nebūk politeistas" ar pan., o būtent šitaip egocentriškai ir megalomaniškai?

Ką, jis toks bukas, kad nežino, jog visos religijos veda į vieną ir tą patį dievą, kaip teigia teologai? Tai kodėl toks pasikėlęs, ir neleidžia kito dievo turėti?

Motina gali, bet ne Dieva,  aiskiai ir suprantamai kiekvienam, taip sakant maziem daug aiskint nereik, jiem reik paprastu suprantamu taisykliu. O tu manau dar labiau pasikeltum :D.

Master2014-02-07 12:32
Chmm… Dievas bijo konkurencijos? 😀
O jūs nemanot, kad mūsų Jachvė yra žvynuota gyvatė? (: Kiek pamenu pradžios istoriją, Dievas uždraudė žmonėms valgyti pažinimo obuolį, kad jie nieko negalėtų skirstyti į bloga/gera. Ir teisingai manė. Nieko nėra nei bloga nei gera. Yra tik aplinkybės.Bet štai religijos skleidėjai griežtai brėžia liniją tarp teigiamo neigiamo. Nustatydami ribas. Ir skatina pažinti… Ech (čia taip toks pamąstymas)
O jei rimtai, tai mano galva tai visiškas nonsensas. Žinoma, valdžia dalytis nenori niekas. O atsiradus antrai pusei išsiskiria ideologijos (kaip jau minėjau, nėra kraštutinumų).
Ėsmė, kad ta hierarchija gan bjauriai skamba, tai parodo nesiskaitymą. Žmogus gi nėra avis… (šiaip mintyse tiek nepasitenkinimo ir neteisiybės susikaupę, bet kaip visąlaik nemoku jo išreikšti 🙁 )
kiskis2014-02-07 12:35

Master rašė:Chmm… Dievas bijo konkurencijos? 😀
O jūs nemanot, kad mūsų Jachvė yra žvynuota gyvatė? (: Kiek pamenu pradžios istoriją, Dievas uždraudė žmonėms valgyti pažinimo obuolį, kad jie nieko negalėtų skirstyti į bloga/gera. Ir teisingai manė. Nieko nėra nei bloga nei gera. Yra tik aplinkybės.Bet štai religijos skleidėjai griežtai brėžia liniją tarp teigiamo neigiamo. Nustatydami ribas. Ir skatina pažinti… Ech (čia taip toks pamąstymas)
O jei rimtai, tai mano galva tai visiškas nonsensas. Žinoma, valdžia dalytis nenori niekas. O atsiradus antrai pusei išsiskiria ideologijos (kaip jau minėjau, nėra kraštutinumų).
Ėsmė, kad ta hierarchija gan bjauriai skamba, tai parodo nesiskaitymą. Žmogus gi nėra avis… (šiaip mintyse tiek nepasitenkinimo ir neteisiybės susikaupę, bet kaip visąlaik nemoku jo išreikšti 🙁 )

Del gyvates abejoju, reik paragrafo 78, pasitikslint. Avis irgi nera zmogus :D, taip sakant visi turi savo vieta, ir turi ja branginti.

Master2014-02-07 12:38
Ne, visi gali rinktis. Nes teisės nustatyti ribas neturi niekas.
kiskis2014-02-07 12:40

Master rašė:Ne, visi gali rinktis. Nes teisės nustatyti ribas neturi niekas.

Taip , nes jos jau nustatytos. 🙂 Jei ju nepastebi, gali sulaukt pasekmiu. Nezinojimas neatpalaiduoja nuo atsakomybes.

Chronos2014-02-07 12:41

kiskis rašė:

Kukas2 rašė:Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) 🙂

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

Man su siuo pageidavimu viskas tvarkoj, taip sakan hierarchija (piramide turi stovet ant pagrindo, o ne kaip tai kitaip) .Zmogus turi viena teva, o vaiku kiek nori.

As sakyciau, kad cia viskas paprasciau. Sis dievulis tiesiog norejo tureti "religine" monopolija, nes tuo metu, kai rase isakymus, buvo daug kitu dievu. Tai tiesiog akivaizdu. Niekas niekada nesake, kad nera kitu dievu. Viskas apsiribojo tik tuo, kad neva yra "vienas tikras dievas".

kiskis2014-02-07 12:48

Chronos rašė:

kiskis rašė:

Kukas2 rašė:Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) 🙂

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

Man su siuo pageidavimu viskas tvarkoj, taip sakan hierarchija (piramide turi stovet ant pagrindo, o ne kaip tai kitaip) .Zmogus turi viena teva, o vaiku kiek nori.

As sakyciau, kad cia viskas paprasciau. Sis dievulis tiesiog norejo tureti "religine" monopolija, nes tuo metu, kai rase isakymus, buvo daug kitu dievu. Tai tiesiog akivaizdu. Niekas niekada nesake, kad nera kitu dievu. Viskas apsiribojo tik tuo, kad neva yra "vienas tikras dievas".

Bandyk buti dvieju ponu tarnas, pavargsi 🙂 . Ir visi bus nepatenkinti.

Kukas22014-02-07 12:51

TinSoldier rašė:

Kukas2 rašė:Man labiausiai patinka ir tinka (IMO) 🙂

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.

Kodėl? 🙂

De omnibus dubitandum est – nera absoliucios tiesos, isskyrus pacios tiesos savoka.
Primityvoka atrodo, kai kazka is isminciu pacitavus, galima  kazka irodyti ir prasideda argumentacija argumentum ab auctoritate. Pirmasis Dievo isakymas IMO turi labai gilia prasme.

PS Tas pats ir empiriniame pazinime – yra aksiomatiniu taisykliu visuma, visa kita isvedama.

insomnia2014-02-07 12:52

Master rašė:Dievas uždraudė žmonėms valgyti pažinimo obuolį

Šiaip jau ne obuolį ir ne persiką ir ne vynuogę. Ten minimas tiesiog vaisius, nors kažkodėl visiems atrodo kad obuolys 🙂

Naujajame testamente išskiriami du dalykai kuriems vienu metu negali tarnauti: Dievui ir Mamonai, t.y. turtams

Master2014-02-07 12:59
Kiški, tavasis požiūris man vis iškelia šį vaizdą.
Citatatos apie tikėjimą – paveikslėlis 8
Mano galva pagal tave, būdamas piramidės apačioje turi džiaugtis savo "padėtimi" nepaisant, kad visų sąmonės lygios.
Ne, kai žmogus suvokia, kad jis yra savarankiškas, gali atsakyti už save jo joks dievas neriboja.
Gerai, aš nepastebiu. Ir kokios pasekmes gali būti? Degsiu pragare? O jei aš dievinu karštį. Kęsiu kankinimus? O jei aš mazochistė. Kai bausmės sukuriamos pagal save (ko tikintieji patys labiausiai bijo) jos niekaip negali būti pritaikytos visiems. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Mes turime galią valdyti save, mes esame laisvi ir nepriklausomi. Mes kuriame savo realybe ir mes esame patys savęs dievai.
O šiaip, koks skirtumas. Aš gi ne žmogus, aš moteris… Kiek pamenu krikščionys normaliai su šia kasta nė nesiskaito. Gyvūnai juk nepatenka į pragarą, jie nebaudžiami. Moterys taip pat laikomos neracionaliomis, nesavarankiškomis, nesąmoningomis ir nepajėgiomis kažkokią mulkišką paskirtį atliekančiomis vergėmis (be to, kai jų prigimtis nedora ::) ). Taigi, mes už save neatsakome. Taip, kad regis patys pasimaunate ant savo taisyklių.
Viskas, pasuoju.
kiskis2014-02-07 13:04

Master rašė:Kiški, tavasis požiūris man vis iškelia šį vaizdą.
Citatatos apie tikėjimą – paveikslėlis 9
Mano galva būdamas piramidės apačioje turi džiaugtis savo "padėtimi" nepaisant, kad visų sąmonės lygios.
Ne, kai žmogus suvokia, kad jis yra savarankiškas, gali atsakyti už save jo joks dievas neriboja.
Gerai, aš nepastebiu. Ir kokios pasekmes gali būti? Degsiu pragare? O jei aš dievinu karštį. Kęsiu kankinimus? O jei aš mazochistė. Kai bausmės sukuriamos pagal save (ko tikintieji patys labiausiai bijo) jos niekaip negali būti pritaikytos visiems. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Mes turime galią valdyti save, mes esame laisvi ir nepriklausomi. Mes kuriame savo realybe ir mes esame patys savęs dievai.
O šiaip, koks skirtumas. Aš gi ne žmogus, aš moteris… Kiek pamenu krikščionys normaliai su šia kasta nė nesiskaito. Gyvūnai juk nepatenka į pragarą, jie nebaudžiami. Moterys taip pat laikomos neracionaliomis, nesavarankiškomis, nesąmoningomis ir nepajėgiomis kažkokią mulkišką paskirtį atliekančiomis vergėmis (be to, kai jų prigimtis nedora ::) ). Taigi, mes už save neatsakome. Taip, kad regis patys pasimaunate ant savo taisyklių.
Viskas, pasuoju.

Nekreipk i mane demesio , as ne krikscionis :(, ir ne joks kitoks deje, cia gi internetas, belekas beleka sneka :D. O kaip paveiksliuka idedi?

Kukas22014-02-07 13:07

Master rašė:Kiški, tavasis požiūris man vis iškelia šį vaizdą.
Mano galva pagal tave, būdamas piramidės apačioje turi džiaugtis savo "padėtimi" nepaisant, kad visų sąmonės lygios.
Ne, kai žmogus suvokia, kad jis yra savarankiškas, gali atsakyti už save jo joks dievas neriboja.
Gerai, aš nepastebiu. Ir kokios pasekmes gali būti? Degsiu pragare? O jei aš dievinu karštį. Kęsiu kankinimus? O jei aš mazochistė. Kai bausmės sukuriamos pagal save (ko tikintieji patys labiausiai bijo) jos niekaip negali būti pritaikytos visiems. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Mes turime galią valdyti save, mes esame laisvi ir nepriklausomi. Mes kuriame savo realybe ir mes esame patys savęs dievai.
O šiaip, koks skirtumas. Aš gi ne žmogus, aš moteris… Kiek pamenu krikščionys normaliai su šia kasta nė nesiskaito. Gyvūnai juk nepatenka į pragarą, jie nebaudžiami. Moterys taip pat laikomos neracionaliomis, nesavarankiškomis, nesąmoningomis ir nepajėgiomis kažkokią mulkišką paskirtį atliekančiomis vergėmis (be to, kai jų prigimtis nedora ::) ). Taigi, mes už save neatsakome. Taip, kad regis patys pasimaunate ant savo taisyklių.
Viskas, pasuoju.

Kazkoks eklektiskas minciu kratinys IMO – nuo Komunistu iki SCUM manifesto 😀

insomnia2014-02-07 13:11
Necituokite paklodžių.
Apie citavimo taisykles skaitykite forumo taisyklės.
Dėkui
Master2014-02-07 13:12
Ech, Kukai 2, kažkoks beprasmis komentaras (nieko bendra neturintis su tikėjimu) temoje apie religines citatas 😉
Bet šiaip žiūriu mėgstate normas ir taisykles…
Už tai ir AMEN (:
Kukas22014-02-07 13:17

Master rašė:Ech, Kukai 2, kažkoks beprasmis komentaras (nieko bendra neturintis su tikėjimu) temoje apie religines citatas 😉
Bet šiaip žiūriu mėgstate normas ir taisykles…
Už tai ir AMEN (:

Labai susijes su tikejimu (jo sunaikinimu) – uztenka Marcuse paskaitineti…

a.t.sielis2014-02-07 18:37

TinSoldier rašė:Kodėl ta mintis neskamba: "nebūk politeistas" ar pan., o būtent šitaip egocentriškai ir megalomaniškai?

Ką, jis toks bukas, kad nežino, jog visos religijos veda į vieną ir tą patį dievą, kaip teigia teologai? Tai kodėl toks pasikėlęs, ir neleidžia kito dievo turėti?

Paragrafas pataisys jeigu klystu, bet tame Dekalogo įsakyme sakoma, maždaug taip: "neturėk kitų elohimų, tik Mane". O elohimas – nurodo taip pat ir į aukštesnes esybes: angelus ir pan:

The word Elohim occurs more than 2500 times in the Hebrew Bible, with meanings ranging from "god" in a general sense (as in Exodus 12:12, where it describes "the gods of Egypt"), to a specific god (e.g., 1 Kings 11:33, where it describes Chemosh "the god of Moab", or the frequent references to Yahweh as the "elohim" of Israel), to demons, seraphim, and other supernatural beings, to the spirits of the dead brought up at the behest of King Saul in 1 Samuel 28:13, and even to kings and prophets (e.g., Exodus 4:16).[3] The phrase bene elohim, usually translated "sons of God", has an exact parallel in Ugaritic and Phoenician texts, referring to the council of the gods.[3]
http://en.wikipedia.org/wiki/Elohim

Tai aš mintį suprantu maždaug taip: yra daug aukštesnių ar galingesnių būtybių, negu eilinis žmogus, bet iš visų būtybių, reikia garbinti vieną transcendentinę amžiną būtybę, absoliutą, Aukščiausiąjį. Žodžiu, "negarbink tų, kas nevertas garbinimo, arba kas net neegzistuoja, ir garbink tą, kuriam priklauso visos garbintinos savybės, nes Jis ir yra jų šaltinis".

Chronos2014-02-07 20:29

a.t.sielis rašė:…
Tai aš mintį suprantu maždaug taip: yra daug aukštesnių ar galingesnių būtybių, negu eilinis žmogus, bet iš visų būtybių, reikia garbinti vieną transcendentinę amžiną būtybę, absoliutą, Aukščiausiąjį. Žodžiu, "negarbink tų, kas nevertas garbinimo, arba kas net neegzistuoja, ir garbink tą, kuriam priklauso visos garbintinos savybės, nes Jis ir yra jų šaltinis".

Na dėl šito galvoju, kad pritempei. Čia labiau matosi Tavo asmeninių ieškojimų vaisius, nei Biblijos interpretavimas. Bet šiaip, iš dalies, sutinku.

a.t.sielis2014-02-07 20:32
Natūraliai prisitempia iki tokio suvokimo. Kitaip… lieka blogesni variantai.
puodukas2014-03-13 11:25
Siela yra tai, kas skauda žmogui, kai visas kūnas sveikas iš vaikų atsakymų (nors man pačiam sunku patikėt, kad čia vaiko pasakymas)
gidas2014-04-02 19:48
Ką besakysi, A. Einšteino santykis su religija (tikėjimu) buvo ypatingas – klausimas, kuriame minimas Dievo vardas, ir šiandien yra vienas iš fundamentaliųjų mokslo klausimų.  🙂

“Norėčiau žinoti, ar Dievas, kurdamas pasaulį, turėjo kokią nors pasirinkimo laisvę?”

Sakoma, kad A. Einšteinas sykį uždavęs šį klausimą, ir, pasak jo, tai buvo vienintelis dalykas, kurį jis iš tikrųjų norėjo žinoti apie gamtą.
Šis mokslinis (ar tikėjimo?) klausimas įvairiais aspektais ne kartą buvo diskutuojamas ir forume.

paragraf 782014-04-03 12:59
Citatatos apie tikėjimą – paveikslėlis 10
puodukas2014-04-06 08:22
Truputis mokslo atitolina nuo Dievo,
daug – vėl pas jį atveda.

                                            – L. Pasteras.
gidas2014-04-09 19:14
F. Kafka yra pasisakęs maždaug taip :
"Galima kalbėti su Dievu, bet ne apie Dievą".

Pastaba tikrai taikli ir racionali, nes dar XV a. N. Kuzietis savo veikale "Apie mokytą nežinojimą" taip apibūdino Dievą:
"Dievas yra kaip ratas, kurio centras yra visur, o perimetras yra niekur".

Šiandien padėtis tokia pat, kaip XVa. – evoliucinės prigimties protui Dievas yra ir bus nesuvokiamas.
Iš ties juokinga – ar bent paradoksalu – yra tai, kad pasaulietis citatomis apie tikėjimą ir Dievą "auklėja" tikinčiuosius. 🙂

a.t.sielis2014-04-09 20:13
Kiek supratau iš religinės-dvasinės sferos studijavimo, Asmuo, kuris yra visų priežasčių priežastis, nesuvokiamas dėl to, kad Jis begalinis, beribis, ir viršijantis bet ką, kas egzistuoja po Jo. Ribotam neįmanoma savo jėgomis suvokti Neribotojo. Bet Absoliutas nebūtų absoliutus, jeigu nesugebėtų jau Savo galia suteikti suvokimo.

Kam žmogui duotas protas, kalba ir kiti dalykai? Tai vienintelės priemonės tobulėjimui link amžinojo gyvenimo tikslo, kitų priemonių nėra. Todėl šie dalykai geriausiai pritaikomi sąryšyje su Tuo, iš kurio sklinda visa būtis. Jeigu verta apie ką kalbėti, tai apie svarbiausią Asmenį būtyje, jeigu galima kur geriausiai panaudoti protą, tai persmelkiant jį to Asmens dovanojamais suvokimais. Tada atsiskleis viskas, ir bus išpildyta pilna gyvenimo prasmė.

gidas2014-04-10 21:43

a.t.sielis rašė:Bet Absoliutas nebūtų absoliutus, jeigu nesugebėtų jau Savo galia suteikti suvokimo.

2000m. tai kažkodėl nepavyksta.
U. Ecco.

„ …mes niekada negalėsime Absoliuto nei apibrėžti, nei pažinti, nes esame (ar "tampame“ –  mėginu "pritaikyti" prie tavo minties) jo dalis, o bandyti jį suvokti būtų toks pat veiksmas kaip barono Miunhauzeno, kuris už plaukų ištraukė save iš pelkės“.

Racionaliausias  kompromisas : ir suvokimas-pažinimas, ir tikėjimas – kiekvienas – turi savo savo "taką."
U. Ecco.

„Ar galima tikėti Absoliutu ir tvirtinti, kad jo negalima nei aprėpti protu, nei apibrėžti? Taip, jei sutinkame, kad mintis apie Absoliutą yra neįmanoma, ir pakeičiame ją Absoliuto jausmu, taigi tikėjimu, kaip „dalykų, kurių tikimės, esme ir to, kas nematoma, įrodymu“.

Kam žmogui duotas protas, kalba ir kiti dalykai? Tai vienintelės priemonės tobulėjimui link amžinojo gyvenimo tikslo, kitų priemonių nėra.

Kaip sakiau ne kartą  – tai tavo asmeninis ir neginčytinas pasirinkimas. 🙂

a.t.sielis2014-04-10 22:11

gidas rašė:2000m. tai kažkodėl nepavyksta.

Sakyčiau, puikiausiai pavyksta. Kiek teko išgirsti, daugybei šventųjų buvo suteiktas Absoliuto suvokimas. O kad tai ne tas pats, kas kasdieninį laikraštį paskaityti, ar kokią storą knygą prirašyti, ar kokie nors šio pasaulio socialiniai ir kultūriniai pavykimai, kurie mėtosi ant kiekvieno kampo – ir gerai. Supraskime, kalba eina apie pačią aukščiausią būtį, o ne apie kokią šaligatvio dulkę, kurį eidami gatvėje kasdieną paspiriame.

paragraf 782014-04-11 08:26

a.t.sielis rašė:Kiek teko išgirsti, daugybei šventųjų buvo suteiktas Absoliuto suvokimas.

Čia iš VBS agentūros girdėjai? 🙂
Pavardink bent penkis šventuosius kurie suvokė Apsoliutą?
Pijokė Zoja iš Kretingos Motinos Teresės prieglaudos nesiskaito, nors turi stiprų santykį su Absoliut, Maskovskaja, kaukuoliniu ir panašiais gėrimais.
Pajuokavau, šiaip rimtai su pavardink, nes tikrai įdomu kas jie

a.t.sielis2014-04-11 18:18
Tau tinka iš bet kurios religijos, ar tik iš krikščionybės? Nes sakydamas tai, neturėjau galvoje krikščionybės.
paragraf 782014-04-11 18:34
Tinka bet kurios religijos, nes irgi neturėjau omenyje krikščionybės.
Nors šiaip dabar įdomu būtų ir krikščionybės pasekėjus sužinoti kurie jau čia taip labai absoliutą suvoke 🙂
a.t.sielis2014-04-11 19:36
Gal pradėkime nuo žodžio "absoliutas" apibrėžimo:

Absolute [ˈæbsəˌluːt]
n (sometimes not capital)
1. (Philosophy) Philosophy
a. the ultimate basis of reality
b. that which is totally unconditioned, unrestricted, pure, perfect, or complete

Verčiu:
Filosofijoje:
a) galutinis realybės pagrindas
b) tas, kas yra visiškai nesalygotas, neapribotas, tyras, tobulas arba pilnas.

Pagal vieną iš Bhagavata Puranos (Бхагавата-пурана) posmų, (1.2.11), transcendentalistai, kurie pažįsta Absoliučią Tiesą (kitaip sakant, visuminę, pilną realybę; absoliutą; Dievą), vadina tą nedualią substanciją Didžiąja Dvasia (brahma), Aukščiausia Siela (paramatma), Aukščiausia Dieviška Asmenybe (bhagavan).

Apie absoliuto suvokimą esu kai ką rašęs šioje temoje: https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2672.0

Na, šita įžanga buvo reikalinga tam, kad suprastum, ką turėjau galvoje sakydamas "Absoliuto suvokimas". Iš esmės, jeigu asmuo užmezgė pilnavertį transcendentinį ryšį su Aukščiausia Dieviška Asmenybe, jis suvokė absoliutą. Nes ryšys su Dievo Asmeniu yra galutinis ir pilniausias etapas pažįstant Absoliučią Tiesą.

Tai pavyzdžiui, hinduizme suprantama taip, kad daug šventųjų turėjo tą pilnavertį ryšį su Dievu. Paminėsiu kai kuriuos žymiausius iš jų:

Narada, Vjasa, Šukadeva, Madhva, Ramanudža, Bilvamangala, šeši Vrindavanos Gosvamiai (Rūpa, Sanatana, Raghunatha Bhatta, Raghunatha dasa, Dživa, Gopala Bhatta), Narotama, Višvanatha Čakravarti.
Apie kai kuriuos iš čia paminėtų, ir daug kitų nepaminėtų, galima perskaityti pvz. čia: http://bvml.org/VS/index.html

paragraf 782014-04-11 21:45
Kodėl manai kad jie turėjo tą tobuliausią absoliuto suvokimą? Gal jie visi jį klaidingai suvokė?
Beje, tam kad turėtum pilnavertį ryšį su Dievu nereikia nei tobulo pažinimo nei kažkokio superinio šventumo.
a.t.sielis2014-04-12 00:04

Kodėl manai kad jie turėjo tą tobuliausią absoliuto suvokimą? Gal jie visi jį klaidingai suvokė?

O kodėl tu manai kad Jėzus turėjo absoliuto suvokimą? Tikriausiai todėl, kad yra priežasčių taip manyti, pakankamai rimtų, pakankamai svarių.

Jeigu čia pradėsiu nagrinėti, bus labai ilga šneka. Knygos tai gali papasakoti geriau, negu kažkoks žmogus forume. Jeigu ką domina kuri nors religija, jie ją ir studijuoja, ir viską patys išnagrinėja. Tu pvz. studijuoji krikščionybę.

Beje, tam kad turėtum pilnavertį ryšį su Dievu nereikia nei tobulo pažinimo nei kažkokio superinio šventumo.

Šitam kontekste tiesiog labai daug įdėjau į tą žodį "pilnavertis". Kad tai tobulas, pilnas ryšys, bendravimas jau dvasiniame pasaulyje, kai asmenybė jau yra visiškai nemateriali. Tu klausei apie tuos šventuosius, kurie suvokė absoliutą. Apie suvokusius absoliutą, tobulas asmenybes, ir atsakiau.