Pradėsiu aš nuo Mahatmos Gandi septynių išvardintų pavojų. Jie manau labai gerai atspindi Gandžio tikėjimą, kuris būtų pavyzdys mums visiems.


"Tiesos ieškojimas tęsėsi apie tris metus, tuo metu buvo perskaityta ne viena knyga, daug laiko praleista pasinėrus į savo mintis, stebint visuomenę ir svarstant kokia gi ta tiesa. Tiesos ieškojimas baigėsi kuomet išdrįsau į rankas paiimti Naująjį Testamentą, galvojau paskaitysiu tas pasakaites, patikrinsiu kuo krikščionys tiki. Ir tai buvo lemtinga akimirka, Jėzaus žodžiuose radau tiesą, kurios taip ilgai ieškojau. Ir ta tiesa buvo meilė. Tiesa, kurį slypi kiekvieno širdyje. Šiandien Jėzų aš suprantu kaip Dievo siųstą meilės paveikslą, trafaretą, instrukciją pagal kurią žmogus galėtų kurti save. Jėzus tai meilės išraiška žmoguje, pavyzdys žmonėms kaip atrodo meilė-Dievas žmoguje, tai tarsi gyvas paveikslas, kurį Viešpats tapė norėdamas žmonėms atskleisti meilę, atskleisti save ir pakviesti pas save, tapti tokiu kaip jis, tapti tobula meile.
Štai toks mano, buvusio ateisto, liudijimas apie tiesos-meilės-Dievo pažinimą. Linkiu visiems ateistams bent kartą išsižadėti savo įsitikinimų ir pabandyti pažinti tiesą. Jei širdis nesuakmenėjusi išgirsite Jėzų, priimsite jo skelbtą tiesą, jo skelbtą meilę."



Gal kartais teko girdėti apie pokalbių laidą, kurioje dalyvavo Billi
Grem'o duktė ir kurios pagrindinė tema buvo Rugsėjo 11-osios
teroristiniai įvykiai JAV.
Pokalbių laidos vedėja Džein Kleison uždavė klausimą: Kaip Dievas
leido tokiai baisybei įvykti?
Anna Grem atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė:
Aš tikiu, kad Dievas, lygiai kaip ir mes, sielojasi dėl to, kas įvyko.
Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas džentelmenu, tiesiog atsitraukė.
Ar galime mes tikėtis iš Dievo
palaiminimo ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus
paliktų?
Prisiminkime…
Kadaise Medlin Miureij O'Chara (neseniai ji buvo nužudyta) pareiškė,
kad mokykloje ne vieta melstis. Ir mes tarėme: "Gerai".
Po to kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (knygos,
kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą kaip patį save!). Ir mes
tarėme "Gerai".
Kiek laiko praėjus Dr. Bendžaminas Spokas pasakė, kad mums nedera savo
vaikams taikyti fizinės bausmės, kada jie blogai elgiasi, nes tuo mes
pakenksime jų mažoms asmenybėms – mes galime pakenkti jų savigarbai
(Dr. Spoko sūnus nusižudė). Ir mes atsakėme: "Jis specialistas ir
žino, apie ką kalba". Taigi, ištarėme "Gerai".
Po to kažkas pasakė, kad mokytojai ir direktoriai neturi teisės bausti
mūsų vaikų. O mokyklos administracija kuo griežčiausiai uždraudė savo
mokytojams netgi prisiliesti prie nusikaltusių mokinių, nes jai
nereikalinga neigiama reklama ir juo labiau ji nenori atsakyti už tai
teisme (yra didelis skirtumas tarp bausmės ir tvirkinimo, išpėrimo,
žeminimo ar mušimo). Ir mes atsakėme "Gerai".
Po visko kažkas pasakė: "Leiskime mūsų dukterims daryti abortus, jeigu
jos šito nori. Joms netgi nereikės to pasakoti savo tėvams". Ir mes
atsakėme "Gerai".
Tada kažkoks protingas mokyklos tarybos narys pasakė: "Berniukai liks
berniukais ir visada tuo užsiėminės. Taigi duokime mūsų sūnums tiek
prezervatyvų, kiek jie nori, kad jie galėtų linksmintis, kaip jiems
patinka. O mums neteks pasakoti jų tėvams, kad prezervatyvus jie gavo
mokykloje". Ir mes atsakėme "Gerai".
Po to kažkas iš mūsų išrinktos aukščiausios valdžios pasakė, kad
nesvarbu, kas vyksta mūsų asmeniniame gyvenime, jei mes gerai
atliekame savo darbą. Ir, sutikdami su tuo, mes pasakėme, kad mums
nesvarbu, kas (įskaitant ir prezidentą) kuo užsiima asmeniniame
gyvenime, jei mes turime darbus ir ekonomika tvarkoje.
Tada kažkas pasakė: "Spausdinkime žurnalus su nuogomis moterimis ir
vadinkime tai sveiku praktiniu išaukštintu moters kūno grožio
vertinimu." Ir mes pasakėme "Gerai". Tada kai kurie su tokiu aukštu
vertinimu žengė toliau ir ėmė publikuoti nuogų vaikų fotografijas,
netgi talpindami jas internete. Ir mes pasakėme: "Gerai, jiems
priklauso žodžio laisvė".
Po visko, pramogų industrija tarė: "Darykime filmus ir tv programas,
propaguojančias prievartą, šventvagystę, piktžodžiavimą, uždraustą
seksą. Įrašykime muziką, skatinančią vartoti narkotikus, skatinančią
išprievartavimus, žmogžudystes, savižudybes ir satanizmą". Ir mes
atsakėme: "Tai viso labo pramoga, neigiamai ši muzika neveikia, niekas
į ją rimtai nežiūri, taip kad galite tęsti taip ir toliau".
O dabar mes klausiame savęs, kodėl mūsų vaikai neturi sąžinės, kodėl
jie negali atskirti bloga nuo gera, kodėl jie nesusimąsto, žudo
nepažįstamus, savo bendraklasius ir patys save. Galbūt, jei mes rimtai
ir giliai susimąstysime, tai galėsime tai suprasti. Aš manau, kad čia
veikia taisyklė: "Ką pasėsi, tą ir pjausi".
Vienas jaunas žmogus rašo: "Brangus Dieve, kodėl Tu neišgelbėjai mažos
mergaitės, kuri buvo nužudyta savo mokyklos klasėje? Nuoširdžiai tavo
– susirūpinęs studentas". Štai atsakymas: "Brangus susirūpinęs
studente, Manęs į mokyklą neįleidžia. Nuoširdžiai tavo – Dievas".
Juokinga, kaip lengva žmonėms atsikratyti Dievo, o po to stebimės,
kodėl pasaulis virsta pragaru.
Juokinga, kada mes tikim tuo, ką sako laikraščiai, ir abejojame tuo,
ką sako Biblija.
Juokinga, kad visi nori patekti į dangų, tuo tarpu netikėdami,
negalvodami, nekalbėdami ir nedarydami nieko iš to, ko moko Biblija.
Juokinga, kada kažkas sako "Aš tikiu Dievu", bet pats seka paskui
šėtoną, tarp kitko, taip pat tikintį Dievu…
Juokinga, kad mums taip lengva teisti, ir taip sunku, kai teisia mus kiti.
Juokinga, kai elektroniniu paštu išsiuntinėti juokeliai išplinta
šviesos greičiu, tačiau prieš išsiųsdami toliau pranešimą, kuriame
kalbama apie Dievą, žmonės dukart pagalvoja.
Juokinga, kad viskas nepagarbaus, grubaus, gašlaus ir vulgaraus ramiai
sau talpinama internete, o mokyklose ar darbo vietoje neįmanoma atvira
diskusija apie Dievą.
Juokinga, kad galima būti "visomis rankomis už" Kristų sekmadieniais,
bet likti nepastebimu krikščionimi visą likusią savaitę.

– A. Navickas

Pirmasis laiškas korintiečiams
1 Kor 13
Himnas meilei
0 (31 b) Aš trokštu jums nurodyti
dar prakilnesnį kelią:
1 Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.
4 Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
5 Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
6 nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
7 Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
8 Meilė niekada nesibaigia.
Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. 9 Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. 10 Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. 11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. 12 Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. 13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.
(Šv. Koranas, 40:61-65)
“Tai yra Dievas, kuris sukūrė jums naktį, kad galėtumėt
pailsėti, ir dieną, kad matytumėt. Iš tikrųjų Allahas yra
pilnas malonės ir dosnumo žmonėms. Bet daugelis
žmonių Jam nedėkoja. Toks yra Allahas-jūsų Dievas,
visų daiktų kūrėjas. Nėra kito Dievo, tik Jis,-tai kodėl jūs
nuo Jo nusisukat? Taigi yra atstumiami tie, kurie neigia
Dievo ženklus. Dievas yra tas, kuris sukūrė jums Žemę
kaip poilsio vietą ir dangų kaip pastogę ir suteikė jums
nuostabius pavidalus bei pateikė jums šviežią ir švarų
maistą,-toks yra Dievas, jūsų Viešpats. Tebūnie
pašlovintas Allahas, pasaulių Valdovas. Jis yra Gyvas ir
nėra jokio kito dievo, tik Jis. Tad šaukitės Jo ir būkit
atsidavę savo tikėjimui Juo. Garbė Allahui, pasaulių
Valdovui.”
(Biblija, Išėjimo knyga, 20,3 ir 20,5-6)
"Neturėk kitų dievų, tiktai mane"
"… aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų."
(M. Liuteris. Didysis katekizmas 1529)
"Dievas nepakenčia nei įžūlumo, nei tikėjimo kuo nors kitu ir nereikalauja iš mūsų nieko daugiau, tik kad širdingai pasitikėtume, laukdami iš Jo visokeriopo gėrio"
Kaip matyti, Dievai patys kovoja už mūsų sielas ir personalinį įtikėjimą tik juo…
p.s. ir toks palyginimas manau į diskusijų temą turėtu eiti o ne prie citatų.
paragraf 78 rašė:Taip, Dievas myli visus, net ir ateistus
Bet tas bičiukas, kaip suprantu, yra teisus sakydamas jog Biblijoje apie tai nerašo?
+"… aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta…"
Na nelabai panašu į meilę.
paragraf 78 rašė:Yra tik vienas Dievas, tačiau daug jo pažinimo kelių.
Krikščionys, žydai ir musulmonai, tai apskirtai yra tikėjimo broliai nes garbina tą patį Dievą Tėvą.
Na matai, čia jau priklauso nuo požiūrio atskaitos taško.
Krikščionys su musulmonais gal ir garbintų bendrą Dievą Tėvą, bet kažkodėl tas jų nesuartina kaip brolių, o gatavi perkasti gerkles dėl idėjinių skirtumų:) Musulmonai pvz. nepripažįsta Kristaus kaip Dievo, o laiko paprastu pranašu, tuo tarpu krikščionys Kristų garbina kaip Dievą.
Aišku galima sakyti, kad pas krikščionis Dievas vienas trejuose asmenyse, t.y. vienas ir tas pats tik skirtingose formose (o gal ir vietose) ir iš to išplaukia monoteistinės religijos statusas. Tačiau kaip tada vertinti religijas kurios turi daug Dievų skirtinguose pavidaluose ir jie garbinami vienodai mylimai, tačiau neturi monoteistinės religijos statuso kaip krikščionybė ar islamas ir t.t.
Įdomiai gaunasi, kad krikščionių Dievas gali būti vienas, bet skirtinguose pavidaluose vienu metu, o kitose religijose yra skirtingi Dievai, bet niekas jų neplaka į vieno Dievo pavidalą, o sau sėkmingai garbina.
Ankstyvosiose religijose ikikristinės epochos (kai kur ir net iki dabar (Azija)) Dievai išvis pasiskirstę pagal funkcinę sritį – vienas atsako už meilę, kitas už karą, trečias už derlių ir t.t.:)
O ir pateikti mano pavyzdžiai iš Korano ir Biblijos tik dar kartą įrodo Dievų konkurenciją tarpusavyje.
Tad manau, kad kiekvienam individui yra galimybė pasirinkti SAVO Dievą, o vat iš čia ir išplaukia suinteresuotų grupių ,,paklodės tampymas" į savo pusę įvedant apribojimus dairytis į kitus Dievus, tuo siekiant pritraukti didesnį būrį sekėjų kas leidžia įgauti tiek politinį, tiek piniginį svorį kovojant už vietą po saulę.
Ir išvis jei įdėmiau pasižiūrėti tai monoteistinės religijos savo esme yra agresy0vesnės (reikalavimais dėmesio rodymu Dievui, aukojimui, geriausia pinigais, ir t.t.) už religijas, kuriose daug Dievų.
A.C.A.B rašė:Bet tas bičiukas, kaip suprantu, yra teisus sakydamas jog Biblijoje apie tai nerašo?
Iš šv. Pauliaus laiško romiemiečiams:
Rom 8
Himnas Dievo meilei
31 Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! 32 Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, – kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?! 33 Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! 34 Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus?! 35 Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?
36 Parašyta:
Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną,
laikomi pjautinomis avimis.
37 Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. 38 Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, 39 nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.
A.C.A.B rašė:Bet tas bičiukas, kaip suprantu, yra teisus sakydamas jog Biblijoje apie tai nerašo?
+"… aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta…"
Na nelabai panašu į meilę.
Bibijoje daug kas neparašyta. Katalikai tiki jog yra du tikėjimo šaltiniai: Apreiškimas (t.y. Biblija) ir Tradicija (t.y. teologija ir kiti dalykai).
Moralinė teologija sako, kad bus išganytas kiekvienas žmogus kuris gyveno dorai pagal savo sąžinės supratimą. Tai gi katalikas kurio gyvenimas kirtosi su sąžine, gali būti labiau pasmerktas nei ateistas kuris gyveno pagal sąžinę.
▶ Žiūrėti YouTube
,,Dievas suteikė galimybę Jį pažinti, o žmogus ėmė Jį tobulinti"
"Jei Dievas sukūrė mus pagal savo atvaizdą, mes jam atsilyginome tuo pačiu."
– Volteras
Asasinas rašė:"Bijok ašarų, žmogaus kurį nuskriaudei, nes jis prašys pagalbos ir aš jam padėsiu".
– Dievas, Biblija turbūt.
išėjimo knyga
iš 22
21 Neskriausite našlės ar našlaičio. 22 Jei tu juos nuskriaustum, kai tik jie manęs šauksis, aš tikrai išgirsiu jų šauksmą.
…Nereikia žeminti siekiančių žinių, kaip apie tai svarsto kaikurie; bet atvirkščiai, reikia pripažinti kvailais ir nemokšomis tuos ,kurie, laikydamiesi tokios nuomonės, norėtų visus matyti panašius į save, kad tarp visuotinių trūkumų paslėpti savus trūkumus ir niekas negalėtų atskleisti jų nemokšiškumo. Григорий Богослов о себе и о Василии Великом (vardu nemokėjau išversti)
…Они отвергают необходимость для христиан всякого знания. Они говорят, что напрасное дело делают те, которые ищут каких-либо знаний в Божественных Писаниях, ибо Бог не требует от христианина ничего, кроме добрых дел. Итак, лучше жить скорее попроще и не любопытствовать ни о каком догмате, относящемся к знанию.
Описание ереси гносеомахии (№ 88 в каталоге ересей прп. Иоанна Дамаскина)
…Jie atmeta būtinybę krikščionims siekti žinių. Jie sako, kad bereikalingas darbas tų kas ieško kokio nors supratimo Dieviškuose Raštuose, nes Dievas iš krikščionio nereikalauja nieko kito, tik gerų darbų. Taigi, geriau gyventi kuo paprasčiau ir nesmalsauti apie kokią dogmą, susijusia su mokslu. erezijos aprašymas (гносеомахии)
puodukas rašė:Григорий Богослов о себе и о Василии Великом (vardu nemokėjau išversti)
Turėtų būti taip verčiama: Grigalius Nazianzietis apie save ir Bazilijų Didijį 😉
-Jurga Ivanauskaitė
Tai kaip gi rasti tą tikėjimą?
iš bernardinai.lt : http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-03-20-michel-de-meulenaer-sv-siluanas-atonietis-sventasis-be-sienu-ir-visuotines-baznycios-mistikas/97462/comments#list
Aš paprašiau Dievo išgydyti mano prie lovos prikaustytą dukrą, ir Dievas atasakė man: “Ne”. Jis pasakė, kad jos siela amžina, o kūnas vis tiek numirs.
Aš paprašiau Dievo dovanoti man kantrybę, ir Dievas atsakė: “Ne”. Jis pasakė, kad kantrybė-išbandymų rezultatas. Ji ne dovanojama, o užtarnaujama.
Aš paprašiau Dievo padovanoti man laimę, ir Dievas atsakė: “Ne”. Jis pasakė, kad duoda palaiminimą, o ar būsiu laimingas, priklauso nuo manęs.
Aš paprašiau Dievo apsaugoti mane nuo skausmo, ir dievas atsakė: “Ne”. Jis pasakė, kad kančia atitolina žmogų nuo gyvenimo rūpesčių ir priartina prie Jo.
Aš paprašiau Dievo dvasinio augimo, ir Dievas atsakė man: “Ne”. Jis pasakė, kad dvasiškai aš turiu pats išaugti, o Jis tik apgenės mane, kad priverstų subrandint vaisius.
Aš paprašiau Dievo padėti man mylėti kitus taip, kaip Jis myli mane , ir Dievas atsakė:”Pagaliau tu supratai, ko reikia prašyti”.
Aš paprašiau jėgų, ir Dievas atsiuntė man išbandymus, kad užgrūdintų mane…
Aš paprašiau išminties, ir Dievas atsiuntė man problemas, dėl kurių man teko laužyti galvą…
Aš paprašiau drąsos, ir Dievas atsiuntė man pavojus.
Aš paprašiau meilės, ir Dievas atsiuntė man laukiančių mano pagalbos…
Aš paprašiau gerovės, ir Dievas davė man galimybes.
Aš negavau NIEKO, ko aš prašiau. Aš gavau VISKĄ, ko man reikėjo.
/Motina Terese/
paragraf 78 rašė:<…>Aš negavau NIEKO, ko aš prašiau. Aš gavau VISKĄ, ko man reikėjo.
/Motina Terese/
(sun)
O šv. Antonijus pasakė: visos dorybės, kurias jūs čia paminėjote, yra tikrai išganingos ir labai reikalingos tiems, kurie ieško Dievo ir kurie dega dideliu noru priartėti prie jo. Bet mes matėme, jog daug kas kankindavo savo kūną pernelyg griežtu pasninku, beveik atsisakydavo miego, išeidavo į dykumas, atsisakydavo viso žemiško, ir viską, ką turėjo palikdavo vargšams, tačiau būdavo, kad po viso to jie nukrypdavo į blogį ir į nuopuolį ir, praradę visų tų dorybių vaisių, darydavosi verti pasmerkimo. Šito priežastis yra ta, kad jie neturėjo samprotavimo ir išmintingumo dorybės, ir negalėjo naudotis jos pagalba. Nes ji ir yra toji dorybė, kuri moko žmogų eiti tiesiu keliu, nenukrypstant į šonus. Jeigu eisime karališku keliu, niekada nebūsime nustumti nei į dešinę – į pernelyg didelį susilaikymą (asketizmą), nei į kairę – į tinginiavimą ir nerūpestingumą. Samprotavimas yra sielos akis, jos šviesa, kaip akis yra kūno šviesa: Todėl, jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu. O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje, kaip pasakė Dievas Evangelijoje (Mt. 6. 22, 23). Samprotaudamas žmogus įvertina savo norus, žodžius ir darbus, ir atsitolina nuo tų, kurie atitolina jį nuo Dievo. Samprotavimu jis suardo ir sunaikina visas priešo pinkles, aiškiai atskirdamas, kas yra gerai ir kas blogai.
[…]
Geriausiai būtų vadovautis savo samprotavimu, jeigu tik jo visada visiems pakaktų. Tačiau kadangi šitaip nėra, tai saugesnis ir tikresnis kelias yra [dvasinės] patirties turinčių žmonių patarimas.
(Filokalia, T. 1, 4 [Šv. Antonijaus žodžiai ir pasakojimai apie jį], 4, 14.)
šaltinis: http://www.arche.lt/2013/05/sventas-antanas-apie-dorybe.html
Если признак крайней кротости состоит в том, чтобы и в присутствии раздражающего сохранять тишину сердечную и залог любви к нему; то, без сомнения, крайняя степень гневливости обнаруживается тем, что человек наедине сам с собою, словами и телодвижениями как бы с оскорбившим его препирается и ярится