Vytautas rašė:Pvz blogis yra kitą išvadinti kvailiu ir įspirti jam.
Vien iš to kas parašyta, aš negalėčiau patvirtinti, kad tai blogis.
Labai gali būti, kad tai gėris. :))
Vytautas rašė:Pvz blogis yra kitą išvadinti kvailiu ir įspirti jam.
Vien iš to kas parašyta, aš negalėčiau patvirtinti, kad tai blogis.
Labai gali būti, kad tai gėris. :))
Vitus rašė:
Vytautas rašė:Pvz blogis yra kitą išvadinti kvailiu ir įspirti jam.
Vien iš to kas parašyta, aš negalėčiau patvirtinti, kad tai blogis.
Labai gali būti, kad tai gėris. :))
Kaip psichologinio ir fizinio skausmo sukelimas kitam asmeniui gali būti geris?
Mastymas jėga rašė:
Vitus rašė:Vien iš to kas parašyta, aš negalėčiau patvirtinti, kad tai blogis.
Labai gali būti, kad tai gėris. D))Kaip psichologinio ir fizinio skausmo sukelimas kitam asmeniui gali būti geris?
Labai gali būti, kad pilietis, kuriam buvo įspirta, prieš tai apšlapino Jūsų buto paradines duris. Įtariu, kad jeigu taip būtų nutikę Jums, tai tam piliečiui būta įspirta daugiau nei vieną kartą :))
Yra tokių žmonių, kuriems įkalbinėjimai: "mielasis, jūs neteisingai pasielgėte apšlapindamas mano duris", nepadeda. O skausmas ir pora mėlynių ant užpakalio gali tam piliečiui padėti suvokti, kad taip elgdamasis jis gali sukelti skausmą. Sau ir kitiems…
Beje, "mastymas" yra visai ne jėga. Tai tik netaisyklingos rašybos pavyzdys.
O mąstymas neturint išeities duomenų ir ypač neturint patirties yra tik proto mankšta…
Mastymas jėga rašė:Kaip psichologinio ir fizinio skausmo sukelimas kitam asmeniui gali būti geris?
Pvz. Eini pas stomatologą, skauda kai gręžia, tačiau galutinis dalykas kuris gaunasi, sveiki dantys, štai ir pavyzdys kaip fizinio skausmo sukėlimas gali tapti gėriu.
Tokių pavyzdžių gyvenime galima rasti daug.
Ne viskas paprasta kaip 2×2
Vitus rašė:Beje, "mastymas" yra visai ne jėga. Tai tik netaisyklingos rašybos pavyzdys.
Mhm, panašiai ir aš norėjau parašyti, tik nesumąsčiau kaip tai išreikšti 🙂
paragraf 78 rašė:Pvz. Eini pas stomatologą, skauda kai gręžia, tačiau galutinis dalykas kuris gaunasi, sveiki dantys, štai ir pavyzdys kaip fizinio skausmo sukėlimas gali tapti gėriu.
Vienas dalykas savanoriškas ėjimas pas stomatologą su tikslu ne pasididinti o perspektyvai nekęsti dar didesnio skausmo. Kitas dalykas kada tave negyvai suspardo kaip mano miestelyje visai neseniai vieną jauną žmogų. Kokia tokios pamokos prasmė? Kas ką čia pamokė? Maža to iš čia išplaukia kad ir jokia priežastis pasekmė neveikia. Taip kad žmonės be problemų gali išdarinėti ką tik nori vieni su kitais. Nebent iš patirties jaučiu kad kai kurie neatsiduria ten kur nereikia. Arba jei atsiduria tai vis tiek išsukami maksimaliai optimaliausiu būdu. Taip kad egzistuoti blogiui nėra absoliučiai jokių stabdžių išskyrus pačių žmonių įstatymus. Kurie savo ruožtu gali būti lygiai toks pats įteisintas blogis. Visiška betvarkė. 8)
Ar skausmas gerai? Aš nemanau, nes pamokos kokybė taip sakykime priklauso nuo žmogaus stiprumo, jei žmogus silpnas tai sukeltas skausmas jam galbūt taps pamoka, bet jei žmogus stiprus visus tuos skausmus gali nurašyti kaip nesekmes, aplinkybes ir jis judės toliau savo tikslo.
Gyvenime, turėjau ilgą etapą, kada gyvenimas buvo tikra kančia. Bet dabar džiaugiuosi, kad tas etapas buvo, nors tuo metu visą pasaulį keikiau. Tas etapas labai subrandino mane kaip asmenybę.
Be to, kažkada per filosofijos paskaitą dėstytojas pasakė vieną frazę, cituodamas kažkurį filosofą (deja nepamenu kurį), tai ta frazė papildė mano credo sąrašą:
Kiekvieno blogio pasėkoje yra atrandamas didesni gėris.
Kolkas ši sistema mano gyvenime puikiai veikia.
paragraf 78 rašė:Vienas iš mano gyvenimo credo yra: Kas manęs neužmušė, tas mane sustiprino.
Sutinku, įvairūs sunkumai žmogų padaro stipresniu, grūdina. Bet visgi mano nuomone skausmas visvien negali būti priskiriamas prie gėrio, labiau blogis vardan gėrio.
Taip, kad sakyčiau viskas priklauso nuo tavo paties požiūrio. Žinoma, čia nekalbu apie sadomazochistinius polinkius ir skausmo gėrio ir blogio vertinimą per jo prizmę 🙂
Nors iš kitos pusės, žmonės kurie serga sunkia depresija, kartais save žaloja (pjaustosi, degina ir t.t.) ir dažnai tai vertina kaip gėrį, nes tik tokiu metu tu bent jau kažką jauti.
Nors aišku, čia kraštutinumas, ribinė situacija.
Na kaip ir sakiau, tas skausmo gėrio ir blogio suvokimas, labai priklauso nuo tavo paties požiūrio.
paragraf 78 rašė:Vienas iš mano gyvenimo credo yra: Kas manęs neužmušė, tas mane sustiprino.
Aš visiškai pritariu šiai minčiai, tik siūlyčiau neapsiriboti būtuoju laiku. Gyvenimo pamokos vyksta kiekvieną sekundę ir niekada nesibaigia. Ir pats Nyčė šią frazę naudojo esamąjame laike: "Tai, kas manęs neužmuša, daro mane stipresniu".
Toks požiūris "daleidžia", kad ne tik skausmas, bet net ir pažeminimas, kurį laikas nuo laiko prisieina patirti gyvenime, tolimoje perspektyvoje yra tik į naudą…
Vitus rašė:Toks požiūris "daleidžia", kad ne tik skausmas, bet net ir pažeminimas, kurį laikas nuo laiko prisieina patirti gyvenime, tolimoje perspektyvoje yra tik į naudą…
Pažeminimai dažnai žmogų žlugdo. Labai nemažai tokių atvejų kai žmonės būna gana pakylios nuotaikos, turintys savo nuomonę, kažkuo galbūt besidomintys, bet nuolant kenčiant pažeminimus jie pavirsta į pilkas pelytes. Po pažeminimų žmogus praranda savivertę ir dažnai visuomenės skriaustieji taip ir neatsitiesia, dažnai atsiranda socialumo trūkumas. Sakyčiau žmogus yra sumindomas socialiai.
Pačio vaiko momentas yra tada kai iš jo bandoma pasityčioti, tai jis arba apsigins arba taip ir liks pastumdėliu. Tiesa ta, kad tie pastumdėliai jau suagę turi nemažai problemų, būtent dėl to, kad iš jų buvo tyčiojamasi. Galbūt vienintelis to nuskriausto žmogaus pliusas, kad jis bus pažinęs žmonių blogąją pusę, bet psichika jo lieka kaip ir sutraumuota.
Tada, kai paminėjo pirmą kartą tai, įdomu pasidarė, paminėjo antrą kartą, sekundėj šovė mintis įsiterpti, bet aj patingėjau gal, o gal labiau tai, kad beprasmės- pasirodė, jeigu įsiterpsiu ir tiek. Poto kai 3 kartą tai buvo paminėta, nu kodėl gi ne, visgi įsiterpsiu.
Tai kas manęs neužmušė, tai mane sustiprino. Tai, kas manęs neužmusa, stiprina mane. Man, tai čia vienas ir tas pats, tik kiti laikai, o tai vistiek yra tas pats ( laikas yra, vienas arba keturi, jeigu: nes- dabar yra 2 laikai ). Visi turi prisiminimus, dabarti, bei netolimą- ar bet kokią kitą ateitį. Čia aš neskirčiau visiškai jokio skirtumo- kurio laiko prasme tu kalbi- pasamonė priema tik ateitį ( o ta ateitis gali būti uz milisekundės ) , kitką žino samonė. Nu čia akivaizdžiai: nes mes visada naudojam abu galvos pusrutulius, visada pas mus vyrauja visi laikai ir abu pusrutuliai.
Iš savo pusės tai-
kas manęs neprivertė nusižudyt- mane skatina nusižudyt. Tai- kas mane skatina nusižudyt- mane skatina kovot. Tai, kas manęs nepriverčia kovot, mane padaro savimi. Nu mano asmeniškiausias trečias būtu.
Gal ir žiaurūs tie vaikai, kad girdėjau, kad jie žiaurūs, tai dar nereiškia, kad jie visi tokie ar pusę jū tokių. Iš savo pusės neteko susidurt su vaikų žiaurumu- todėl tyliu, turint omenį dabartini laiką.
Agresija, smurtas- mokykloj būvo visais laikais. Visi, vaikai būna tokie ir čia jau nieko nepakeisi, nebent įdiegsi naują pasaulio sampratą. Pačiam teko matyt visas puses mokyklos laikais.
Padaryčiau tai nesunkiai, jei turečiau 90 procentų pasaulio pinigų, bet ką aš vapšie turiu, bent jau namus ( o teko būti netgi benamiu ) ir nors Lietuvoj esu. Kodėl, gi ne apie tai- įvesčiau visuotinę taiką, įtikinčiau visą pasaulį, kad šiuolaikinis mastymo požiūris bei to prototipo pagrindas ( yra visiškai netikslus, netgi atvirkščias- nu, kad pasaulis važiuoja ne į gęrąją pusę ) kurio- pastatyto pastato pagrindas yra- netinkamas pamatas.
Aišku lengva taip kalbėti kai: ( nu čia jau kitų įterpimas apie mane būtu tinkamas ) Ką tu ten supranti, skelbdamas save nauju mesiju, kad padarysi ir pakeisi, atsigauk nuo pigių narkotiku ar išeik i kiema kokaino pamegink, gal sugryši į pasaulį ( ė ( kam tas ė, gi kreipinys ) , bet tai tu mane kaip gerai pažysti reiškias, atsakas: Koks aš Mesijas, aš ir dar Kristus, ir net neapsimetu kad Ali baba ir Mohamedas Ali bebūčiau buvęs. )
Būtu įdomus klausimas: ar žinai kas buvau ( tai yra klaust: buvaI ) visuose praeituose gyvenimuose? Aš dėl reankarnacijos ( reinkarnacijos ) egzistavimo visiškai neabejoju, o čia kaip suprantu labiausiai į temą būtų. Iš kur gėris, iš kur blogis- apsišik tu galva su- ta- savo blogio ir gėrio pusiausvyra. Kaškam tai tikriausiai teko išmegint 🙂
mangirdas.bu rašė:Padaryčiau tai nesunkiai, jei turečiau 90 procentų pasaulio pinigų,
Pinigai ne tas kelias kuriuo galima kažką padaryti. Buvo laikas aš taip pat galvojau tą kryptimi. Žmogus pats šioje situacijoje negali nieko padaryti išskyrus pasirūpinti savo žmogiškumu. Tai tikrai pravers. Tikiuosi netrukus viskas bus padaryta taip kaip reikia "iš šono". Tiesiog sukurtos visiškai naujos sąlygos kad žmogus neturėtų jokių galimybių daryti didelį blogi. Ko tam reikia galit pafantazuoti. 🙂 Tikiuosi galėsit pasitikrinti praktiškai ar pataikėt. 🙂
mangirdas.bu rašė:Nu malonu, net nenutuokiau, kad atsiras žmogus kuris būtent, taip parašis. Žinoma, kad žinau, kad pinigai nėra tas kelias. Aš žiurėjau iš visuotinio požiūrio 🙂
Tai tu dar ir tikiesi ir vedi kitus dalyvius prie to, kad jie elgtusi, kaip tu nes taip geriau 😀
Steiblys rašė:Šiandien išties pasaulyje yra labai daug tragedijų, skausmo, kančios, melo, amoralumo. Ar Dievas galėjo sukurti tokį pasaulį, kur tiek daug blogio? Biblija labai aiškiai nurodo, kad Dievas nekūrė tokio pasaulio koks jis yra šiuo metu; pasaulis tapo toks, nes Adomas ir Ieva nusidėjo.
Žinot, kaip Tomo Wats'o dainoj: "didn't the devil maid the world while god was sleeping?.." 😀
mangirdas.bu rašė:Adomas su Ieva nusidėjo, nes: jie pasimylėjo
Nei biblija nei krikščionybė kaip tokia, nesako jog jie nusidėjo nes pasimylėjo. Biblijos tekstas niekur nekalba kad mylėtis yra nuodėmė. Net priešingai, kai dievas sukūrė žmogų jis pasakė:
Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos. Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! (Pr 1,27-28)
Nežinau kodėl visuomenėje paplito tas mitas apie seksą, bet jis neturi biblinio pagrindo.
Pirmųjų tėvų nuodėme laikoma puikybė ar dar kas nors panašaus, priklausomai nuo autoriaus ir bažnyčios.
Jie nuskinė vaisių obuolį.
Dar vienas mitas. Adomas su Ieva neskynė jokio obuolio.
Tekstas apie tai sako šitaip:
Jis (t.y. žaltys) paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: 'Nevalgykite nuo jokio medžio sode!'?“ Moteris atsakė žalčiui: „Vaisius sodo medžių mes galime valgyti. Tik apie vaisių medžio sodo viduryje Dievas sakė: 'Jūs nuo jo nevalgysite nei jo liesite, kad nemirtumėte!'“ … ir t.t. (Pr 3,1 ir t.t.)
Tekstas kalba apie vaisių. Jis neįvardina koks tai vaisius.
Patiko ir 6, nu vien dėl skaičiaus, nes man nuskambo dar prieš pažiūrint tuos įsakymus.
Nežudysi: nu ir apie ka tai kalbama, jeigu apie višta, kiaulę, avieną bei kitus- maistas. Aišku karves nežudyk, ji suteikia pieną. Apie žmones nekalbu čia akivaizdu.
Žodžiu man čia bullshĮŠŠŠ NESAMONES
VIenas patiko ir galėčiau pritart bet žinoma nepilnai, nu pabrėžiau.
Pavyduolis mat nuodemingasis 😀 ir dar vaikus baudžentis, nu malačius. Nu aš čia juokauju
Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems NESILENKSI IR JŲ NEGARBINSI, NES AŠ VIEŠPATS, TAVO DIEVAS, ESU PAVYDUS DIEVAS, SKIRIANTIS bausmę už tėvų kaltę vaikams – TREČIAJAI IR KETVIRTAJAI KARTAI TŲ, KURIE mane atmeta, bet RODAntis ištikimą MEILĘ iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
Kitaip būtu mano asmeninis kur pabrėžtas: Tu nesilenksi ir negarbinsi kitų, nes aš tau, nes aš tai tu, nejaučiu pavydo- skiriu trečiąjai ir ketvirtąjai kartai tų, kurie jaučia meilę.
Valius rašė:Mielieji, jums neatrodo, kad mes per daug reikalaujame iš Dievo?
Greičiau sakyčiau mes linkę dievą vertinti žmogiškomis kategorijomis
paragraf 78 rašė:
Valius rašė:Mielieji, jums neatrodo, kad mes per daug reikalaujame iš Dievo?
Greičiau sakyčiau mes linkę dievą vertinti žmogiškomis kategorijomis
Ir tikrai drysčiau visiškai pritarti. Dieva reiktu pavadinti kitu žodžiu, apie tai ką turima omeny. Labiausiai tiktu visiem žinomas- visata 🙂 nu visgi žmogus pats sau ir susidaro visas salygas ( gėri, blogi, skausmą ir džiaugsmą) kokios jos buna, o jeigu jis prisifantazuoja kosmosu, tai čia jau jo fantazijos reikalas
mangirdas.bu rašė:Ir tikrai drysčiau visiškai pritarti. Dieva reiktu pavadinti kitu žodžiu, apie tai ką turima omeny. Labiausiai tiktu visiem žinomas- visata 🙂
O kodėl būtent visata? Kodėl ne stalas, čeburaška ar kaljanas?
Manyčiau terminas "dievas" yra geras, nes jis apima begalė funkcijų, būties ir nebūties detalių, o visata labai jau ribota sąvoka.
Tačiau aš ne apie tai kalbėjau. Tiesiog manau jog mes per dėm linkę dievą antropomorfizuoti
paragraf 78 rašė:
mangirdas.bu rašė:Ir tikrai drysčiau visiškai pritarti. Dieva reiktu pavadinti kitu žodžiu, apie tai ką turima omeny. Labiausiai tiktu visiem žinomas- visata 🙂
O kodėl būtent visata? Kodėl ne stalas, čeburaška ar kaljanas?
Manyčiau terminas "dievas" yra geras, nes jis apima begalė funkcijų, būties ir nebūties detalių, o visata labai jau ribota sąvoka.
Tačiau aš ne apie tai kalbėjau. Tiesiog manau jog mes per dėm linkę dievą antropomorfizuoti
Na todėl, kad aš, visatą apibūdinčiau viena sąvoka- aukščiausia "givybės" forma. Kurią, kiti pavadintu dievu, kuris ir apimtu begales funkcijų.
Arba tik vieną- tą biblinį, religinį dievą. Tai ir pavadinčiau visata.
Tai kaip supratai- mano savoka visata ir reikštu dievą.
Ka būtent turi- turėjai omeny sakydamas "antropomorfizuoti" ?
Antropomorfizuoti, reiškia dievybei priskirti žmogui būdingas savybes.
mangirdas.bu rašė:Na todėl, kad aš, visatą apibūdinčiau viena sąvoka- aukščiausia "givybės" forma.
Ne visiškas atitikimas. Visata nėra vien tik gyvybė ir grožis. Greičiau jau didžioji visata netinkama formuotis jokiai gyvybei, aš net nekalbu apie žmogų, bet net ir įvairiems mikrobams ten ne vieta. Tad žvelgiant iš tokios perspektyvos tam tikra visatos dalis lyg ir negyva.
idenmeyou rašė:
mangirdas.bu rašė:Na todėl, kad aš, visatą apibūdinčiau viena sąvoka- aukščiausia "givybės" forma.
Ne visiškas atitikimas. Visata nėra vien tik gyvybė ir grožis. Greičiau jau didžioji visata netinkama formuotis jokiai gyvybei, aš net nekalbu apie žmogų, bet net ir įvairiems mikrobams ten ne vieta. Tad žvelgiant iš tokios perspektyvos tam tikra visatos dalis lyg ir negyva.
Pagal WMAP gautus NASA duomenis Visatą sudaro 4 % atomų, kurie yra žvaigždžių ir planetų pamatinė medžiaga. Tamsioji medžiaga arba nematomoji medžiaga sudaro 22 %, ši medžiaga skiriasi nuo atomų, neabsorbuoja ir neišskiria šviesos, atrasta netiesiogiai pagal įtaką Visatos kūnų judėjimui, gravitaciją. 74 % Visatos sudaro Tamsioji energija, kuri veikia panašiai kaip antigravitacija. Ši energija atsakinga už greitėjantį Visatos plėtimąsi. Stebimoje visatoje šiuo metu yra 120 milijardų galaktikų, jos skirstomos į keletą kategorijų ir yra skirtingų skaitinių dydžių.
O aš čia randu neatitikimų.
"Tamsioji medžiaga arba nematomoji medžiaga sudaro 22 %" , ši medžiaga skiriasi nuo atomų, neabsorbuoja ir neišskiria šviesos, atrasta netiesiogiai pagal įtaką Visatos kūnų judėjimui, gravitaciją.
74 % Visatos sudaro Tamsioji energija, kuri veikia panašiai kaip antigravitacija
O ką aš pasakyčiau tai, kad pati visata yra didelis visa palaikantis gyvas organizmas.
Ji ir yra kuri viska formuoja, stato, stabilizuoja iš "juodosios medžiagos". Kuri kaip žinoma mokslininkams nėra visiškai ištirta
mangirdas.bu rašė:Pagal WMAP gautus NASA duomenis Visatą sudaro 4 % atomų, kurie yra žvaigždžių ir planetų pamatinė medžiaga. Tamsioji medžiaga arba nematomoji medžiaga sudaro 22 %, ši medžiaga skiriasi nuo atomų, neabsorbuoja ir neišskiria šviesos, atrasta netiesiogiai pagal įtaką Visatos kūnų judėjimui, gravitaciją. 74 % Visatos sudaro Tamsioji energija, kuri veikia panašiai kaip antigravitacija. Ši energija atsakinga už greitėjantį Visatos plėtimąsi. Stebimoje visatoje šiuo metu yra 120 milijardų galaktikų, jos skirstomos į keletą kategorijų ir yra skirtingų skaitinių dydžių.
O aš čia randu neatitikimų.
"Tamsioji medžiaga arba nematomoji medžiaga sudaro 22 %" , ši medžiaga skiriasi nuo atomų, neabsorbuoja ir neišskiria šviesos, atrasta netiesiogiai pagal įtaką Visatos kūnų judėjimui, gravitaciją.
74 % Visatos sudaro Tamsioji energija, kuri veikia panašiai kaip antigravitacija
O ką aš pasakyčiau tai, kad pati visata yra didelis visa palaikantis gyvas organizmas.
Ji ir yra kuri viska formuoja, stato, stabilizuoja iš "juodosios medžiagos". Kuri kaip žinoma mokslininkams nėra visiškai ištirta
Tai, kad labai jau nemaža dalis mokslininkų galvoja grįžti prie idėjos, jog visata visgi nesiplečia. Kaip jau turėtum žinoti visatos plėtimosi prielaidos tėvas nustatė šiuos dalykus prieš daug metų pagal galaktikų spalvų kitimus ir didėjančius nuotolius tarp jų, bet kaip buvo ištirta spalva ir dydis keičiasi masyvėjant atomui, tad turėtum taip pat paskaityti jog dabar tarp mokslininkų labai populiari idėja jog visgi visata nesiplečia. Ir viso plėtimosi teorija bandoma išgelbėti tamsiosios energijos egzistavimu.
Dabar yra manoma, kad ši ypač tamsioji materija daro poveikį gravitacijai, bet apie pačia gravitaciją kyla daug klaustukų, tai ką jau kalbėti apie veiksnį, kuris veikia gravitaciją. Beje tamsioji energija ir tamsioji medžiaga šių dienų žiniomis yra įrodytos kaip egzistuojančios, bet tik ne tokios kaip duodančios gyvybę, apie tamsiąją energiją ir medžiagą žmonių beveik minimalios žinios.
Tu kalbi apie visatą, kuri viską kuria, bet nėra atrastas visatos protas, viskas vyksta labai painiai, visgi beveik visa mums žinoma Visatos dalis visiškai netinkama atsirasti jokiai gyvybei.
Tai kaip ir visata ji yra vienas gyvas organizmas, o mes gyvename jame. Taip kaip manyje gyvena visokiausios bakterijos. Taip kaip ji taip pat apvalo savo organizma visokiausiais įvikiais.
Skirtumas būtu toks, kad aš nematau savo organizmo vidaus, aš jį tik jaučiu.
O visata jį mato.