Mokslininkai įspėja: 2030-aisiais gali kilti rekordiniai potvyniai – prie to stipriai prisidės ir neįprastas Mėnulio elgesys

Dėl klimato kaitos jau dabar visame pasaulyje dažnėja ir stiprėja uraganai ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Tačiau artėja ne ką mažesnė grėsmė, kuri gali sukelti chaosą Amerikos pakrantėse – dėl Mėnulio orbitos svyravimo 2030-aisiais potvynių sulauksime daug daugiau nei įprastai.

Smogs visai JAV pakrantei

Potvyniai, dar vadinami „nepatogiais/nemaloniais potvyniais“, kyla pakrančių teritorijose, kai pradeda užlieti gatves arba prasiskverbia pro lietaus kanalizaciją.

Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, 2019 m. JAV patyrė daugiau kaip 600 tokių potvynių. Tačiau dabar naujame NASA vadovaujamame tyrime perspėjama, kad jau 2030-aisiais JAV daug dažniau pasitaikys nemalonių potvynių: tikimasi, kad bent dešimtmetį didžiojoje JAV pakrantės dalyje kasmet bus tris-keturis kartus daugiau potvynių dienų.

Birželio 21 d. žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime įspėjama, kad šios papildomos potvynių dienos nepasiskirstys tolygiai per metus, bet greičiausiai susikaups vos per kelis mėnesius; pakrančių teritorijos, kurios dabar susiduria su dviem ar trimis potvyniais per mėnesį, netrukus gali susidurti su keliolika ar daugiau potvynių.

Lemtingas Mėnulis

Prognozuojamą potvynių dienų skaičiaus didėjimą lemia keli veiksniai.

Pirma, kyla jūros lygis. Dėl visuotinio atšilimo atmosfera šyla, todėl rekordiškai sparčiai tirpsta ledynai ir į vandenyną patenka didžiuliai tirpstančio vandens kiekiai. Dėl to vidutinis pasaulinis jūros lygis nuo 1880 m. pakilo maždaug 21-24 cm., o trečdalis šio pakilimo, NOAA duomenimis, įvyko tik per pastaruosius 25 metus. Iki 2100 m. jūros lygis gali pakilti nuo 0,3 m. iki 2,5 m., priklausomai nuo to, kaip žmonėms pavyks apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ateinančiais dešimtmečiais.

Nors vien dėl kylančio jūros lygio dažniau kils potvyniai, jiems šiek tiek padės kosmosas, o konkrečiai – Mėnulis.

Mėnulis daro įtaką potvyniams ir atoslūgiams, tačiau jo traukos jėga kiekvienais metais nėra vienoda; Mėnulis iš tikrųjų „svyruoja“ savo orbitoje, šiek tiek keisdamas savo padėtį Žemės atžvilgiu pagal ritmingą 18,6 metų ciklą. Pusę ciklo Mėnulis slopina potvynius ir atoslūgius Žemėje. Pasak NASA, kitą ciklo pusę potvyniai ir atoslūgiai stiprėja, todėl būna didesni potvyniai ir mažesni atoslūgiai.

Šiuo metu esame potvynių ir atoslūgių stiprėjimo ciklo dalyje. Kitas potvynių ir atoslūgių stiprėjimo ciklas prasidės XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje – ir iki to laiko pasaulinio vandenyno lygis pakils tiek, kad šie didesni nei įprastai potvyniai ir atoslūgiai taps ypač varginantys, nustatė tyrėjai.

Šaltinis: http://technologijos.lt/