Kas iš tikrųjų valdo jūsų gyvenimą?

Vieni žmonės tiki, kad jų gyvenimą valdo lemtis, karma ar baudžiantis Dievas. Kiti mano, jog yra savo paties likimo kalviai ir išdidžiai pakelta galva stoja prieš gyvenimo audras. Tačiau dauguma nežino vieno svarbaus dalyko, lemiančio mūsų sprendimus.

Mąstymo keitimo mentorius Mindaugas Valickis atskleidžia, kas slypi už kiekvieno žingsnio ir tikina, jog savęs bei pasąmonių procesų pažinimas gali padėti išeiti iš sudėtingų situacijų.

Jaučiate ir regite daugiau nei įprasta mūsų visuomenėje. Koks įvykis ar transformacija atvėrė šį gebėjimą? Jei galite, papasakokite šiek tiek plačiau.

Na, savo gebėjimų nesureikšminčiau. Kiekvienas žmogus gali tikrai ne mažiau nei aš, tačiau pats to nesupranta. Konsultacijų metu, kai padedu žmonėms atrasti pasąmonines programas ir jas pakeisti, dažnai sulaukiu žmogaus nusistebėjimų, kad visą gyvenimą tai intuityviai jautė, tačiau to nesuprato.

O kas įvyko su manimi? Turbūt kiekvienas esame girdėję istorijų, kai žmonėms, gyvenime patiriantiems sudėtingiausias situacijas – klinikinę mirtį, artimo žmogaus praradimą ar kitas, atsiveria unikalūs, taip vadinami ekstrasensoriniai gebėjimai. Panašiai įvyko ir su manimi. Savęs pažinimo sodyboje dalyvavau meditacijoje, kurios metu vizualizavom savo ateitį po 30 metų. Jos metu mačiau vaizdus, susijusius su mirtimi ir patyriau stiprius fizinius pojūčius. Po meditacijos supratau, kad žmogaus likimas neegzistuoja. Atsirado stiprus, intuityvus supratimas, kaip veikia ne tik mano, bet ir kitų žmonių pasąmonė. Pradėjau sąmoningai suvokti tai, kas iki tol buvo pasąmonėje. Tada įgavau galią lengviau keisti savo gyvenimą.

Įvykus šiam pokyčiui, šeimos rate ir draugams prasitardavau dėl ko jiems vienu, ar kitu atveju gyvenime nesiseka, ką reikia daryti, kad situacija pasikeistų. Dažnai sulaukdavau klausimo ir nuostabos – iš kur aš tai žinau? Tačiau dabar, konsultuodamas žmones, nebesakau tiesiogiai jiems apie problemų priežastis.

Suvokiau, kad galiu pats priiminėti sprendimus ir valdyti savo pasąmoninius procesus tam, kad kurčiau gyvenimą kokio noriu. Vadinasi ir kiti tai gali, tik reikia turėti įrankius ir mokėti jais naudotis. To mokau ir žmones. Vien problemų konstatavimas ir pastangos išspręsti kito problemas, situacijos iš esmės nekeičia, reikalingas aktyvus, sąmoningas pačio žmogaus dalyvavimas problemos sprendime.

Ar daug išbandėte asmeninio augimo ir dvasingumo metodų? Kuriais nusivylėte, o kurie padėjo?

Gyvenime teko išbandyti nemažai įvairių metodų – regresinę terapiją, sąmoningą kvėpavimą, emocijų paleidimo techniką, meditaciją irjogą. Taip pat baigiau koučingo ir taikomosios sporto psichologijos mokslus.

Šiuo metu aiškiai suprantu, kad didžioji dalis praktikų ir metodų, taip kaip jie yra pateikiami neveikia, arba padeda tik mažumai žmonių. Daug sutinku žmonių, kurie nusivylę praktikomis vis ieško kažko naujo, kas jiems padėtų.

Įdomiausia, kad ne metoduose problema, o požiūryje į juos. Dažnai matome pasiūlymus ir reklamas užsiimti tam tikra praktika, ar naudoti metodą, kuris išspręs žmogaus gyvenimo problemas. Tačiau labai retai girdime paraginimų žmonėms patiems prisiimti atsakomybę už problemų sprendimą, o siūlomus metodus naudoti tik kaip pagalbines priemones.

Iš praktikos pastebėjau, kad kai žmogus prisiima atsakomybę už savo problemų sprendimą, pradeda pasitikėti savimi, tada ir visos praktikos, kurios iki tol neveikė, pasidaro veiksmingos.

Jei žmogus jaučiasi bejėgis spręsti savo problemas gyvenime, nepasitiki savimi, jaučiasi nepilnavertis ir priklausomas nuo kitų, jis natūraliai yra linkęs nespręsti savo problemų pats, o atsakomybę už pokyčius gyvenime deleguoti praktikai ar metodui, todėl tampa nuo praktikos priklausomas ir laukia stebuklo, o stebuklai vyksta labai retai, kad ir kokia praktika užsiimtume.

Mano supratimu didžiausią pokytį savo gyvenime galime pasiekti, kai patys prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą, tikime patys savimi ir pradedame daryti konkrečius veiksmus link problemos sprendimo ar norimo tikslo, bei sąmoningai pasirenkame mums padedančias priemones. Tokioje situacijoje įgauname galią keistis, o jei tas pokytis dar naudingas ir aplinkiniams, visada sulauksime bendraminčių ir aplinkos pagalbos.

Kuo mums toks svarbus pokytis? Ogi tuo, kad jei iki šiol gyvenime neišsprendėme savo problemų ar nepasiekėme savo tikslų būdami tokie, kokie esame, greičiausiai be pokyčio jų to ir neįgyvendinsime. Todėl, jei patys prisiimsime atsakomybę už savo pokytį ir naudosime praktikas bei metodus, kaip palaikančias ir pagalbines priemones, kurios padeda susikoncentruoti, išlaikyti kryptį ir sustiprėti, didžioji dauguma praktikų taps veiksmingos ir naudingos. Tokiu atveju pasiekiama harmonija – viskas tarnauja vienam tikslui, nelieka atskirumo ir susipriešinimo.

Esate sukūręs autorinį metodą. Pristatykite jį ir atradimo/susiformavimo istoriją.

Savo sąmoningumo kelio pradžioje kaip ir daugelis žmonių ieškojau metodo ar praktikos, kuri išspręstų mano gyvenimo problemas, padėtų pakeisti mano gyvenimą be didelių pastangų. Tačiau bandydamas įvairius metodus ir praktikas, bei bendraudamas su tas žinias taikančiais žmonėmis pastebėjau, kad absoliuti dauguma žmonių taip norimų rezultatų ir nepasiekia gyvenime. Tai pastebėjus, pradėjau savęs klausti, kodėl kaskart nauja praktika ir metodas yra pristatomi kaip efektyviausias ir lengviausias būdas pakeisti gyvenimą – o praktikoje tai neveikia. Taip pat pradėjau savęs klausti – jei jau tie būdai yra tokie efektyvūs, kodėl jų iki šiol netaiko didžioji dalis pasaulio žmonių? Tai ir buvo lūžio taškas mano gyvenime – pradėjau pats keisti požiūrį į praktikas ir metodus, bei pradėjau analizuoti kodėl jų efektyvumas ir paplitimas toks mažas. Analizuodamas pastebėjau, kad didžioji dalis praktikų ir metodų yra paremti griežtomis taisyklėmis ir žmogaus statymu į aukos poziciją santykyje su metodu, praktika ir mokytoju – todėl tai ir neveikia taip kaip yra pristatoma, nes nelieka žmogaus atsakomybės.

Tuo pat metu individualių konsultacijų metu dirbdamas su žmonėmis pastebėjau, kad visi žmonės yra skirtingi ir mąsto skirtingai. Skirtumai atsiranda dėl auklėjimo, kultūrinės įtakos, genetikos, paveldėjimo ir kitų faktorių. Pavyzdžiui, yra prirašyta daug knygų ką daryti, kad tapti milijonieriumi, o kiek žmonių tapo milijonieriais skaitydami tokias knygas? Iš praktikos pastebėjau, kad tokios knygos padeda ne daugiau kaip 1 proc. jas skaitančių, dar 4 proc. žmonių iš dalis padeda, o 95 proc. žmonių visai nepadeda. Panašias tendencijas pastebėjau ir naudojant metodus ar praktikas. Kodėl taip yra – todėl, kad visi žmonės skirtingi ir jiems skirtingai veikia tos pačios taisyklės. Žmonės, kurie uždirbo milijonus atliko tam tikrus veiksmus ir pasiekė tai, o kai pasiekė, jiems natūraliai atrodo, kad visi naudodami tuos pačius žingsnius ir taisykles gali pasiekti tą patį. Taip ir gimsta daug naujų metodų, paremtų taisyklėmis ar imperatyviais paliepimais, kurie galiausiai veikia tik labai ribotam kiekiui žmonių, o didžiajai daliai sukelia nusivylimą savimi ir metodu, bei kančią ir norą ieškoti kitų, efektyvesnių metodų.

Kai tai pastebėjau, diena iš dienos taikant naujas praktikas ir su emocijų paleidimo partneriu Ryčiu Lukoševičiumi peleidinėjant jausmus ir įsitikinimus radosi nauji suvokimai, nauja metodika, kurią pats kūriau nuosekliai bandydamas naujus suvokimus kasdieniame gyvenime. Pagrindiniu tikslu tapo sukurti tokį metodą, kuris įgalintų patį žmogų pasitikėti savimi ir kurti savo svajonių gyvenimą.

Turbūt labiausiai mano sukurto metodo esmę atskleidžia Karlo Gustavo Jungo frazė – „Kol tu neįsisąmoninsi pasąmonės, ji valdys tavo gyvenimą, o tu vadinsi tai likimu“.

Gyvenime sutinku labai daug žmonių, kurie susiduria su sunkumais ir iššūkiais sporte, versle ar asmeniniame gyvenime. Dauguma tų žmonių įdeda begales pastangų, o norimo rezultato taip ir nepasiekia. Nusivylę jie dažnai kaltina aplinkinius, sėkmės nebuvimą, likimą, oro sąlygas ir t.t. Pastebėjau, kad kai žmogus kaltina aplinkinius ir aplinkybes – žmogus iš karto praranda pasitikėjimą savimi, tampa neįgalus ką nors pakeisti ir laukia pokyčio iš aplinkos ar palankių aplinkybių, kitaip tariant stebuklo.

Pritariu neuro mokslininkams ir kitiems tyrinėtojams, nagrinėjantiems žmogaus smegenis, kurie teigia, kad 95 proc. žmogaus veiklos yra pasąmoninga. Todėl su savo metodu stengiuosi išmokyti klientus mąstyti kitaip. Mokau suvokti, kad didžioji dalis gyvenimo aplinkybių susikuria dėl mūsų pačių pasąmoningų pasirinkimų ir veiksmų. Tik kai suvokiame, kad patys kuriame sau kliūtis gyvenime, kad ir pasąmoningai, jau esame pusiaukelėje į problemų sprendimą ar norimų tikslų įgyvendinimą.

Kaip pavyzdys, dažnai tenka susidurti su žmonėmis turinčiais problemų santykiuose. Paprastai tokie žmonės jaučiasi bejėgiais ir kaltina partnerį už visas gyvenimo problemas. Taip pat po desperatiškų bandymų pakeisti kitą žmogų, jie jaučiasi nusivylę ir nebegalintys nieko pakeisti. Dirbdamas su tokiais žmonėmis ir taikydamas savo metodą stengiuosi sugrąžinti žmogui galią įtakoti savo gyvenimo procesus, tačiau tam reikia susigrąžinti ir atsakomybę už juos. Todėl pradžioje užduodu klausimus „ką tau ši situacija duoda ir kuo ji tau naudinga, kad joje vis dar esi?“. Dažnai šis klausimas sukelia daug pasipriešinimo, nes gi protu mes įdėjome labai daug pastangų, kad išeiti iš šios situacijos, o čia tampu kaip ir situacijos kaltininkas. Tačiau šio klausimo tikslas nėra rasti kaltą, jo tikslas pradėti mus vesti į pasąmonę. Kai tik žmogus tai supranta, jis pradeda atsiverti ir tada prasideda kelionė į senas pasąmonines programas, kurios ir nulėmė būtent tokius santykius, kokius tuo metu turi. Toliau mano metodo esmė – užduoti žmogui klausimus, kurie vestų į pasąmonėje slypinčią problemos esmę, padėti žmogui ją suvokti ir tai pakeisti. Turbūt kyla klausimas, o kokie gi tie stebuklingi klausimai vedantys į pasąmonę ir sprendžiantys gyvenimo problemas? Jau minėjau, kad kiekvienas žmogus yra visiškai unikalus, todėl universalių klausimų nėra. Aš naudodamas savo gebėjimą įsijausti į kitą žmogų, empatiją ir puikai išvystytus analitinius gebėjimus parenku labiausiai tai situacijai ir tam žmogui tinkančius klausimus, kurie tiesiausiu keliu nuvestų žmogų į problemos sprendimą.

Bet pagrindiniai principai, kuriais remiasi mano metodas išlieka tie patys ir remiantis mano suvokimais apie pasąmonės funkcionavimą. Pirmiausia mūsų protas ir pasąmonė yra tik mūsų praeities patirčių, senų mąstymo modelių ir paveldėtos informacijos archyvas. Informacija iš archyvo mus pasiekia prisiminimais, mintimis ir jausmais. Kas yra tame mūsų archyve – ogi tai kas iki šiol padėjo išgyventi mums ir mūsų protėviams, susikurti tam tikrą gyvenimo kokybę. Taigi tai kažkada buvo naudinga, tačiau pasaulis keičiasi ir tai kas kažkada buvo naudinga dabar tampa apribojimu ar net nešančiu žalą. Kadangi 95 proc. mūsų gyvenimą įtakoja pasąmoninė – reiškia mus valdo senos pasąmoninės programos. Dėl šios priežasties mums ir keistis yra sunku. Tačiau kai tik pastebime senus automatinius elgesio modelius, juos mokau priimti tik kaip priminimą ir patarimą iš praeities, o dabar kurti kitokius elgesio modelius tinkančius šiai dienai ir palaikančius žmogaus tikslus. Tokiu būdu sumažiname pasąmonės įtaką ir padidiname savo sąmonės galią net ir 100 proc. patys įtakoti savo gyvenimo procesus.

Kita problema – mūsų pasąmonėje nėra laiko suvokimo. Kadangi mes nesuvokiame pasąmonės, ji mūsų gyvenime pasireiškia daugiausia per jausmus, o kai joje nėra laiko suvokimo – seni jausmai ir nuoskaudos jaučiami kaip esantys dabar, todėl jie valdo daugumos žmonių gyvenimą. Jausdami tuos senus jausmus iš praeities mes ir kuriame tokias pačias situacijas kaip praeityje savo gyvenime vėl ir vėl, bei jaučiamės užsisukę kažkokiame užburtame rate. Norinčius išeiti iš tokios situacijos mokau priimti senus jausmus ir juos lydinčias mintis tik kaip patarimą ir priminimą iš praeities, o vėliau užduodu klausimą „o kaip nori, kad būtų dabar?“. Taip pat dažnai užduodu žmonėms klausimą „o kas valdo tavo gyvenimą – tavo jausmai ir juos lydinčios mintys, praeitis ar tu pats?“. Šis klausimas dažnai priverčia žmogų susimąstyti, priimti jausmus ir mintis tik kaip patarimą ar priminimą ir kurti gyvenimą kokio nori.

Akivaizdžius pavyzdžius prisimenu iš darbo su sportininkais ar verslininkais. Paprastai tokie žmonės siekia to, ko iki šiol niekada nebuvo pasiekę – sukurti kažką naujo arba laimėti varžybas, kurių niekada nelaimėjo. Kadangi tų žmonių proto ir pasąmonės archyve nėra tokių pasiekimų patirties, todėl beveik visada jie sulaukia minčių iš archyvo, kad nepavyks, tu negali, nežinai kaip tai padaryti ir tai visiškai logiška ir natūralu. Patikėjus tokiomis mintimis atsiranda nevertumo ir nepasitikėjimo savimi jausmas. Kas patiki tomis mintimis ir jausmais – tas stovi vietoje, tas kas netiki – eina į priekį ir pasiekia ko nori. Štai kodėl taip svarbu išmokti priimti mintis, jausmus, instinktus, senus mąstymo modelius ir pasąmonines programas kaip priminimą, ar patarimą iš praeities, kurio mes neprivalome laikytis. Pasaulis keičiasi, turime keistis ir mes – tačiau laikydamiesi senų patirčių to nepadarysime. Suvokiu, kad jei mes nesikeisime – anksčiau ar vėliau besikeičiantis pasaulis mus privers keistis, o mes labai pyksime ant viso pasaulio ir mums bus sunku. O smagiausia, kai mes patys inicijuojame pokyčius – jie tampa mums malonūs, o ir pasaulis pradeda keistis pagal mus. Taip tampame lyderiais savo gyvenime. Pamenu dirbau su verslininku su jo gyvenimo tikslais, po poros konsultacijų nuėmus pasąmoninius apribojimus jo tikslas išaugo 30 kartų, o laikas skirtas naujam tikslui įgyvendinti sutrumpėjo 2 kartus. Labai džiaugiuosi stebėdamas, kaip tas žmogus daro veiksmus link naujo savo tikslo, kuris jam suteikia daug džiaugsmo, entuziazmo.

Žinau, kad kiekvieno žmogaus galimybės yra neribotos, o apribojimus susikuriame tik mes patys su savo praeities istorijomis, įsitikinimais, jausmais ir pasąmoninėmis programomis. Su savo metodo pagalba aš padedu atskleisti maksimalų žmonių potencialą ir tapti lyderiais savo gyvenime!

Šaltinis: http://seimairnamai.eu/