Prieš 2700 metų žmonių sukurta požeminė upė

Tūktasnčius metų persai gyveno įvairiais būdais tausodami savo vandens išteklius. Tai buvo išsivysčiusi civilizacija, kurios palikimas vis dar gyvuoja ir padeda išlikti jos palikuonims, šiuolaikinio Irano gyventojams.

 

Žvelgiant iš paukščio skrydžio į Gonabado miestą Irane, matomos keistos skylės žemėje. Ši beveik 3000 metų senumo struktūra vadinama „Gonabad Kariaz“. Ji buvo pastatyta daugmaž 300 metų prieš karą tarp graikų ir persų bei yra laikoma vienu didžiausių to meto išradimų. Jos paskirtis – surinkti požeminius vandenis ir tiekti juos kanalais į mietus. Būtent šio požeminio statinio dėka Persija galėjo gyvuoti ir klestėti sausame bei neferlingame klimate.

 

„Gonabad Kariaz“ ilgis siekia 33 km 113 metrų, joje yra 427 vandens šuliniai, sujungti požeminiais vandens keliais. Konstrukcijos buvo statomos rankomis, remiantis fizikos, geologijos ir hidraulikos įstatymų žiniomis, o tai tik patvirtina aukštą persų išsivystymo lygį. Nuo 2007 m. „Gonabad Kariaz“ buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

 

Šuliniai ir požeminės galerijos iškirsti paprasčiausiais įrankiais: kirtikliais, kastuvais, sutvirtinti lentomis ir pan. Šias požemines vandens surinkimo sistemas kūrė ir prižiūrėjo ištisos amatininkų kartos.

 

„Gonabad Kariaz“ stebina kruopštumu ir didingumu. Požeminės galerijos „Kone Murcha“ aukštis siekia iki 4 metrų, o plotis – 2 metrai! „Durunskie Kariaz“ galerija yra stebėtinai ilga. Senovėje jos maitino iš degtų plytų sumūrytą kanalą, kuris keliasdešimt kilometrų driekėsi iki pat Shekhrislamo miesto, esančio ant dykumos sienos.

 

Stebina tai, kad vis dar veikia „Gonabad“ baseino sistema, nors ji buvo pastatyta prieš 2700 metų. Šiais laikais jo vandeniu aprūpinama 40 000 žmonių, nenaudojant išorinių energijos šaltinių.

 

Šaltinis: http://nashaplaneta.su