Britai imasi dirbtinės mėsos auginimo

Spręsdami ateities maisto apsirūpinimo klausimą britai pradėjo bandymus, kurių metu bandoma užauginti dirbtinę mėsą.

Jungtinės Karalystės mokslininkai prisijungė prie dar kelių šalių, kurios mėsą bando auginti laboratorijose, o ne galvijų aptvaruose.

Batho miesto universitete pradėti bandymai – pirmasis žingsnis link to. Pasitelkę medicinos ir inžinerijos technologijas tenykščiai mokslininkai bandys parūpinti kiaulienos, dėl kurios nebus paskersta nei viena kiaulė.

Idėja – paprasta: paimti iš gyvūno kamieninę ląstelę ir auginti iš jos dar daugiau ląstelių, šį darinį dauginti panaudojus bioreaktorius, kurie padeda sukurti raumenų audinį. Ši procedūra – jau išbandyta, tačiau daugiausiai darbo laukia norint atkurti mėsos konsistenciją ir skonį, tam tikriausiai prireiks ilgus metus trunkančių tyrimų.

„Tokia mėsa galėtų būti alternatyvus proteino šaltinis, kuris padėtų išmaitinti pasaulį“, – sako projektui vadovaujanti Batho universiteto chemijos inžinierė Marianne Ellis.

Tyrėjų manymu, plačiajam vartojimui pateikiamos laboratorijoje užaugintos mėsos reikės laukti mažiausiai 5 metus, tačiau net ir to garantuoti šiuo metu negalima.

Be to, visuomenėje ji nėra labai laukiama – apklausos rodo, kad tokią mėsą mielai valgytų 20 proc. JK gyventojų, 40 proc. atsisakytų jos ragauti, o likusieji – dar neapsisprendę.

Pastebima, kad jauni žmonės šiai idėjai yra atviresni. Tuo tarpu oponentus atbaido kaina, skonis, nenatūralumas ir neužtikrintumas dėl saugumo: ar nesukels tokie produktai sveikatos negalavimų.

Dirbtinė mėsa – ne fantastinė iliuzija, dirbtinė mėsa jau išbandyta pasaulyje. 2013 metais Nyderlandų mokslininkai iš ląstelės pagamino mėsą, kurios užteko vienam burgeriui pagaminti. Tačiau kol kas šis metodas yra per brangus ir užima per daug laiko, mat tokio nedidelio mėsos kiekio gamybos kaštai įvertinti net 250 tūkst. eurų.

Pernai Izraelio mokslininkai laboratorijoje sukūrė steikui naudojamos mėsos atitikmenį. Tačiau jis taip pat yra labai brangus ir reikalauja „patobulinimo“, teigė tyrėjai.

Nors toks gamybos metodas sulaukia daugybės kritikos, jį palaiko tarptautinės institucijos.

„Jis ne tik gali padėti apsirūpinti maistu, bet ir yra saugus aplinkai, mažesnė užkrato tikimybė.

Tokia gamyba sukuria papildomas galimybes verslui, mokslui ir vyriausybėms“, – sako Europos gero maisto instituto vadovas Richardas Parras.

JK šiandien sugeba pasirūpinti tik maždaug puse valstybei reikalingo maisto, likusi dalis importuojama.

Šaltinis: http://anglija.today