Gyvenimas – viso labo žaidimas

Dauguma mūsų žvelgia į gyvenimą baisiai rimtai ir dėl to paprasčiausiai negyvena. Gyvenimas – tai žaidimas. Gyventi – reiškia daryti tai, ko norisi iš tikrųjų. Jeigu viską imsime pernelyg giliai į širdį, pernelyg rimtai, tada geriausiai nerizikuoti ir išvis nieko nedaryti. Arba daryti tai, kas nelabai svarbu, vadinasi, ne taip jau labai ir norisi.

Pavyzdžiui, „rimti“ santykiai tarp vyro ir moters dažniausiai trunka ganėtinai trumpai, o kartais apskritai neprasideda. Tuo tarpu „nerimti“ santykiai išauga į kažką didesnio. Mes kuriame šeimas su tais, į kuriuos žvelgiame ramiai. Tas pats ir kitose gyvenimo sferose.

Ramus požiūris – tai ženklas, indikatorius, kad esame pasirengę tai turėti. Nesvarbu, kas tai būtų – pinigai, santykiai, namas, automobilis, darbas… Kai žaidžiame – malonumą teikia pats procesas, o mes patys išliekame ramūs. Pernelyg didelė įtampa trukdo veikti. Pernelyg didelė įsivaizduojamo rezultato svarba neleidžia mums to rezultato pasiekti.

Jeigu pinigai jums yra labai rimtas dalykas, tai ir užsidirbti jų bus labai sunku. Jų visada trūks ir nepakaks. O sėkmingiems verslininkams pinigų uždirbimas – žaidimas, lošimas, jie rizikuoja didžiulėmis sumomis ir galiausiai išlošia. Rimtam verslininkui namas, automobilis ar jachta yra tiesiog žaisliukai, kuriuos jis gali sau leisti, dėl to ir žvelgia į juos ramiau, vadinasi, šis verslininkas yra jau pasirengęs turėti šių gėrybių.

Kai pinigai jums – žaidimas, tai ir uždirbti malonu. O jeigu pinigai – priemonė išgyventi, jų svarba išaugs iki neregėto masto. Greičiausiai tokiu atveju susirasite menkai apmokamą darbą, kur garantuotas stabilumas. Ir nematysite nei automobilio, kurio taip norisi ir kurį laikote tokiu svarbiu, nei viso kito.

Žmonės, bijantys gyventi patys, labai aktyviai dalyvauja savo vaikų gyvenime. Gyventi už vaikus, gyventi jų gyvenimą saugiau. Vaikuose svarbos mažiau, nei tvarkant savo gyvenimą.

O kažkas tiek įsibaiminęs, kad užuot gyvenęs pats, ima stebėti svetimus gyvenimus: teatrai, kinas, romanai. Ten pilna gyvų emocijų, ten žaidimas! Paprasčiau įsivaizduoti save herojumi, nei tapti nuosavo gyvenimo herojumi.

Mes trokštame jausmų, emocijų, tačiau svarbūs yra būtent mūsų jausmai, dėl to retai būname nuoširdūs. Kad nesužeistų – užsimauname kaukes. Kaukė apsaugo jausmus ir emocijas, mūsų vidinį pasaulį. Mes labai bijome to, ko taip smarkiai trokštame. Tikrieji troškimai yra išties svarbūs. Ir svarbumo siena mes atsitveriame nuo gyvenime. Svarbumas – tai įtampa, reiškia, stresas. Svarbumas garantuoja nuobodų, nepasižymintį emocijomis, kupiną stresų egzistavimą.

Prisiminkite, kaip smagu buvo vaikystėje, kai gyvenimas buvo viso labo žaidimas. Visas pasaulis – milžiniška žaidimų aikštelė. Tačiau pasaulis ir dabar išliko pilnas ryškių spalvų, jausmų ir emocijų. Tik mes patys pasikeitėme, kai suaugome ir pradėjome į viską žvelgti nesveikai rimtai.

Atsisakykite svarbumo jausmo, pradėkite gyventi, žaisti – tapkite savo gyvenimo herojumi.

Šaltinis seimairnamai.eu