Raymondas Robinsonas – beveidis, kuris gąsdindavo žmones pakelėse

Pasaulis yra girdėjęs išties labai šiurpių legendų. Jokia čia paslaptis, kad baisios istorijos yra populiarios kone visame pasaulyje, rašo tv3.lt.

Tos legendos pasakoja apie žiaurumu pasižyminčius kažkada gyvenusius žmones, baisią jų išvaizdą ar protu sunkiai suvokiamus poelgius. Tiesa, niekas nežino, ar tie praeities „herojai“ iš tiesų kada egzistavo. Tačiau dėl to šios istorijos tik dar įdomesnės, rašoma hefty.co.

Žmogus be veido išlįsdavo pakelėse

Daugelis žmonių Pensilvanijoje prisimena legendą apie „Žaliąjį žmogų“ (The Green Man) arba dar kitaip „Beveidį Čiarlį“ (Charlie No-Face). Ši istorija skiriasi nuo šimtų ar net tūkstančių kitų, kurias žino žmonės visame pasaulyje. Ši istorija – tikra tiesa.

1920 metais Pensilvanijoje daugelis žmonių kalbėjo apie nežinomą žmogystą, kuri praeivius ar pravažiuojančius žmones gąsdindavo tamsiuose keliuose ar urvuose. Nors daugelis skirtingai apibūdina šį, kai kurių žodžiais sakant, „pabaisūną“, tačiau vienas bruožas tarsi pasakojimus sujungia. Šis žmogus neturėjo veido.

Veidas buvo skylėtas

Daugelis jį laikė velniu. „Jo keista nosis, beveik nesimato kitų kūno ar veido dalių. Beje, žmonės jį matydavo tik tamsiose ir atokiose vietose“, – taip šį vyrą apibūdindavo žmonės.

Raymondas nufotografuotas su kažkokiais paaugliais.

Tie, kurie išdrįsdavo priartėti prie vyro, nustebdavo. Jo veidas buvo tarsi skylėtas. Antrojo pasaulinio karo metu ši istorija apie „Beveidį Čiarlį“ išplito tiesiog masiškai. Daugelis amerikiečių karių, norėdami, kad laikas slinktų greičiau, sugalvodavo kokių nors legendų, susijusių su šiuo neaiškiu ir baisiu žmogumi.

Laikas kare taip slinkdavo žymiai greičiau. Tačiau nepamirškime, kad ši legenda turi nemažą dalį tiesos. „Žalias, beveidis vyras“ turėjo vardą. Jis – Raymondas Robinsonas. Jis gimė 1910 metais. O jo istorija dar labiau intriguojanti, nei buvo galima pamanyti išgirdus laiką stumdančius Amerikos karius.

Raymondo oda tapo žalsva, o tamsoje, anot legendų, švytėdavo

Kai kam buvo vos dešimt metų, berniukas pateko į nelaimingą nutikimą, po kurio jo veidas buvo sudarkytas. Nelaimė įvyko tuomet, kai berniukas norėjo užlipti į paukščių lizdą, esantį medyje, tačiau užkliuvo ir įsipainiojo į elektros lizdus, tuomet buvo nutrenktas elektra ir paženklintas visam gyvenimui.

Daktarai tuomet manė, kad Raymondas neišgyvens, mat sužalojimai buvo be galo rimti. Berniukas išgyveno, tačiau jo išvaizda pasikeitė amžiams – jis neteko abiejų akių, nosies, vienos ausies ir vienos rankos.

Todėl Raymondas ne tik gąsdino žmones savo išvaizda, bet ir eisena. Remiantis kai kurių žmonių pasakojimais, Raymondo oda tapo žalsva, o tamsoje, anot legendų, ji švytėdavo.

Nors visos istorijos apie jo šeimos narius nutyli, pasakojama, kad jis gyveno vienatvėje ir nuo visų atsiskyręs. Tai reiškia, kad į lauką jis išlįsdavo tik labai vėlų vakarą. Akivaizdu, kad daugelis jį laikė monstru, tačiau nežinojo, ką dar vaikystėje jam yra tekę iškęsti.