Šamanizmas ir šamanai

Pagrindinis viso pasaulio šamanų bruožas, bei tai kuo jie skiriasi nuo kitų magų – šamanai tiesiogiai bendrauja su dvasiomis, demonais, būdami transo būsenoje. Kai kurie tai daro vartojant haliucinogeninius grybus Sibiro šamanai, Altajus, Jakutija), kai kurie Čongo lapų nuovirą (Centrinė ir Vakarų Afrika), teigia Magas Aleksejus Šiškariovas.

Taip pat visi be išimties šamanai naudoja savo apeigose ritualines giesmes, ritualinę muziką. Rusijos teritorijoje, o taip pat kai kur Vidurio Azijoje yra paplitęs specialus būgnas, vadinamas kamlat. Jis taip pat naudojamas dvasiom kviesti, gydyti, kitas apeigas daryti.

Šamanų sveikata nėra geležinė. Iš esmės tai pakankamai sunkiai sergantys žmonės, nes perima sergančiųjų energiją. Kai kurie miršta jauni, kai kurie sulaukia devyniasdešimties ir daugiau metu. Darbas, apeigos jų pastoviai siejami su mitybos reguliavimu, jie badauja po kelias savaites norint ar pasiekti tam tikrą lygį ar atlikti tam tikrą apeigą.

Turbūt vienas populiariausių ritualų yra nauzų (mazgų) darymas. Nauzai yra rišami medžių šakose, krūmuose. Apeigos šios yra universalios, gali būti daromos ir onkologijos ligonio pasveikimo, ir mylimojo asmens pritraukimo ir mirties bausmės taikymo. Niekas negali nuimti nauzo nuo šakos – kitaip miršta.

Etninių Sibiro autochtonų religijų visuma vadinasi Tengri. Vietinėm kalbom Tengri reiškia Dangus. Tai monoteistinė religija, tačiau turinti politeizmo požymių, kai pagrindiniam Dievui, Dangui – Tengri, talkina mažesnės lygmens dvasios ir būtybės. Šamanas tengrianizme jungia ir dvasininko ir gydytojo ir raganiaus funkcijas. Kadangi šamanai daugiausia neveda ir nekuria šeimų, tai to amato galima išmokti. Tačiau ne visi tai gali, tad mokinio paieškos taip pat yra svarbus aspektas.

Šamanizmas kitapus vandenyno iš esmės skiriasi tik tuo, kad naudojami kitokie etniniai elementai. Taip pat yra kiti muzikos instrumentai ir kitas požiūris. Galima sudaryti realią grandinę, lyginant Pietų Amerikos Šamanizmą su Santerija, o tai jau Vudu magijos atmaina. Taip pat Pietų Amerikos šamanai vykdo aukojimus, dažniausia aukojami maži gyvūnai ir paukščiai.

Pietų Amerikos indėnų šamanizmas buvo grindžiamas kraujo ritualais – ritualiniai žmonių aukojimai, ritualinis kanibalizmas. Buvo tikima, kad suvalgius priešo širdį jo gyvybės energija atiteks ją suvalgiusiam žmogui.

Šiaurės Amerikos indėnų šamanizmas grindžiamas karo ir medžioklės sudievinimu. Kadangi ten labai garbinami tam tikri gyvūnai, iškilių žmonių charakteriai buvo tapatinami taip pat su gyvūnais. Kitaip tariant, gyvūnai buvo laikomi tų žmonių dvasiniais globėjais – totemais. Iš čia kyla Totemizmo sąvoka. Visa tai buvo glaudžiai rišama su karo bei medžioklės veikla.

Magas Aleksejus Šiškariovas (aleksejus.webnode.com)