Milvokio kanibalas: Džefris Dahmeris

Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų.
 
Jeffrey Dahmer (arba Džefris Dahmeris, kaip jums patogiau), buvo Amerikos serijinis žudikas, nužudęs 17 jaunuolių 1978-1991 metų laikotarpyje, Milvokio valstijoje, rašo tinklaraštis lithuanianpsycho.blogspot.lt.
 
Dahmerio vaikystė
 
Dahmeris gimė 1960 metais, gegužės 21 dieną, Milvokio valstijoje, Viskonsine, Lioneliui ir Joyce Dahmer. Dahmeris buvo paprastas vaikas, kuris užsiemė įprasta mažų vaikų veikla. Tik kai jam sukako šešeri metai, jis pradėjo keistis: iš socialaus, linksmo vaiko jis tapo užsidaręs, nekomunikabilus. Jo veido išraiškos iš linksmų pasikeitė į rimtas, tuščias. Jo šaltumas liko su juo visą likusį gyvenimą.
 
1966 metais Dahmeriai išsikraustė gyventi į Ohajaus valstiją. Tačiau Dahmeris vistiek išliko toks pat drovus ir nešnekus, taigi jam buvo labai sunku susirasti draugų. Kol jo bendraamžiai gyveno paprastą gyvenimą, Dahmeris mėgo ieškoti negyvų gyvūnų ir išdarinėti juos bei pasilikti jų skeletus.

Kitą laisvą laiką jis praleisdavo su savimi, vienas, su savo fantazijom. Jo ne konfliktinis elgesys su tėvais bei šeimos nariais buvo matomas kaip geras požymis, tačiau giliai širdyje Dahmeris jautė visam pasauliui apatiją. Jis tik apsimetinėjo, todėl buvo itin paklusnus.

Vidurinė mokykla

Dahmeris ir toliau buvo vienišius patekęs į Revere vidurinę mokyklą. Jo pažymiai buvo vidutiniški, jis dirbo su mokyklos laikraščiu ir turėjo rimtų gėrimo problemų. Džefrio tėvai išsiskyrė kai jam buvo 18 metų. Jis apsigyveno su savo tėvu, kuris daug keliavo ir praleido daug laiko su savo nauja žmona.

Baigęs vidurinę, Dahmeris pateko į Ohajaus valstijos universitetą, kur daug laiko praleido praleisdinėdamas pamokas ir gerdamas. Po dviejų semestrų jis metė mokslus ir grįžo namo pas savo tėvą. Jo tėvas jam metė ultimatumą – arba susirandi darbą arba stoji į armiją. 1979 metais Dahmeris šešeriems metams užsirašė į Armiją, bet jo gėrimas tęsėsi iki 1981 metų ir tik pratarnavęs du metus jis buvo išmestas dėl girtuokliavimo.

Pirmoji auka

Kitiems nežinant, Džefris Dahmeris pradėjo irti mentaliai. 1978 metų birželį jis bandė kovoti su savo homoseksualiais norais ir sadistiškom fantazijom. Turbūt kova ir buvo ta priežastis, kuri privertė jį sustoti pamačius 19-metį Steveną Hicksą, tranzuotoją. Jis pakvietė Hicksą kartu su juo važiuoti iki jo tėvo namų. Namie jie kartu gėrė ir mylėjosi, bet kai Hicksas ruošėsi išeiti, Dahmeris smogė jam į galvą su svarmeniu ir užmušė jį.

Po to, jis supjaustė jo kūną į gabalus ir sudėjo į šiukšlių maišus, kuriuos jis užkasė miškuose, kurie supo jo tėvo namą. Po kelių metų, jis iškasė palaikus, sutraiškė kaulus ir išmėtė miške viską kas liko iš Steveno. Kad ir koks jis nesveikas galėtų atrodyti, Dahmeris nebuvo pripažintas psichiškai nestabiliu būtent dėl to, kad jis slėpė savo pėdsakus. Vėliau jo pasiaiškinimas dėl Hickso nužudymo buvo tas, kad Dahmeris nenorėjo, jog jis išeitų.

Kalėjimas

Dahmeris praleido kitus šešis metus pas savo močiutę. Jis ir toliau pastoviai girtuokliavo bei įsiveldavo į bėdas su policija. 1982 metų rugpjūtį, jis buvo suimtas už savo nuogo kūno demonstravimą viešoje vietoje.

1986 metų rugsėjį jis buvo suimtas už masturbavimasi viešoje vietoje. Jis praleido 10 mėnesių kalėjime, tačiau po paleidimo jis vėl buvo suimtas už seksualinį priekabiavimą prie 13-mečio berniuko. Džefris Dahmeris buvo paleistas, nes jis įkalbėjo teisėją, kad jam reikia psichoterapijos.

Jo tėvas, kuris nesuprato kas vyksta su jo sūnumi, liko jo pusėje ir rūpinosi dėl jo advokatų. Jis taip pat pradėjo susitaikyti su Džefrį apsėdusiais demonais. Jis suprato, kad ko jo sūnus neturėjo – tai sąžinė.

Žmogžudystės

1987 metais rugsėjį Dahmeris susipažino su 26-erių metų Stevenu Tuomiu. Jie kartu praleido naktį gerdami, vaikštinėdami po gėjų barus ir po to nuvyko į viešbutį. Kai Dahmeris kitą rytą atsigėrė pagiriotas, jis rado Steveną negyvą.

Dahmeris įkišo Steveną į lagaminą ir nusinešė pas savo močiutę į rūsį. Ten jis įdėjo jo kūną į šiukšlių maišus, bet prieš tai jis pasimylėjo su jo negyvu kūnu.

Pats Dahmeris per interviu sakė, kad jis neatsimena kas nutiko. „Aš atsikėliau ir jau radau jį negyvą. Aš neatsimenu, kad būčiau jį mušęs, tuo labiau nužudęs. Nors ir neatsimenu, bet aš tikrai tai padariau, kas gi daugiau?“

Dahmerio ritualas

Dahmerio žudymo technika visoms jo aukoms buvo vienoda. Jis susitiktų su jais gėjų bare ar tiesiog parduotuvėje. Ten jis jiems pasiūlytų kartu išgerti bei pinigų, jei jie sutiktų papozuoti kelioms nuotraukoms. Kai jis su aukomis lieka vienas, jis jiems duoda narkotikų, kartais jis juos kankindavo arba tiesiog pasmaugdavo.

Paskui jis mylėjosi su jų lavonais, supjaustydavo jų kūnus ir išmesdavo. Kartais jis pasilikdavo savo aukų dalis, pavyzdžiui, jų kaukoles, kurias jis labai prižiūrėjo. Taip pat jis pasilikdavo kai kurias jų kūno dalis šaldytuve, kad vėliau galėtų jas suvalgyti.

Arti pabėgimo

Jo žudymai ėjosi labai sklandžiai iki 1991 metų gegužės 27 dienos. Jo trylikta auka, Konerak Sinthasomphone, kuris buvo jaunesnysis brolis berniuko, kurį Dahmeris tvirkino 1989 metais ir už ką jis buvo sulaikytas.

Ankstų rytą, Sinthasomphone buvo pastebėtas einantis gatve nuogas ir sutrikęs. Atvykus policijai, toje vietoje stovėjo paramedikai, dvi nepažįstamos merginos, Sinthasomphone bei Džefris Dahmeris. Dahmeris pasakė policijai, kad Komerakas yra jo 19-metis meilužis, kuris per daug prisigėrė. Jis teigė, kad jie neseniai pykosi.

Policija palydėjo Dahmerį ir Sinthasomphone į Dahmerio būtą, nors ir moterys, radusios berniuką gatvėje, prieštaravo, kadangi jos matė, kad berniukas priešinosi.

Policija surado Dahmerio butą švarų, nesudarkytą, išskyrus keistą kvapą, tačiau ir tas policininkų labai netrikdė. Jie paliko Sinthasomphone Dahmerio rankose.

Policijos pareigūnai, John Balcerzak ir Joseph Gabrish, juokavo apie šį keistą įvykį. Per tas valandas, Džefris nužudė Sinthasomphone ir įvykdė savo ritualą.

Žudymai surimtėja

1991 metų birželį ir liepą, Dahmerio žudymai surimtėjo – jis žudė bent po vieną žmogų per savaitę iki liepos 22 dienos, kai Dahmeris nesugebėjo išlaikyti savo 18-os aukos, Tracy Edwards.

Pasak Edwardso, Dahmeris bandė jam uždėti antrankius, tačiau Tracy jam nepasidavė. Edwards pabėgo ir buvo pastebėtas policijos bėgiojantis gatvėmis apie vidurnaktį su antrankiais. Galvodami, kad jis kažkaip pabėgo nuo suėmimo, policija prie jo priėjo. Edwards iš karto papasakojo jiems apie jo susitikimą su Dahmeriu ir nuvedė juos į jo butą.

Džefris mėgdavo savo aukas fotografuoti Polaroidu keistomis pozomis.

Dahmeris atidarė duris policijos pareigūnams ir labai ramiai atsakinėjo į jų klausimus. Jis sutiko nuimti Edwardso antrankius ir nuėjo į miegamąjį paimti rakto. Vienas iš pareigūnų ėjo kartu. Jis miegamajame rado nuotraukas, kuriose buvo kas atrodė kaip kūno dalys, o šaldytuve buvo rasta kaukolių.

Jie nusprendė suimti Dahmerį ir bandė jį surakinti, bet jo ramus elgesys pasikeitė ir jis pradėjo priešintis, tačiau jis niekur nepaspruko. Sukontroliavus Dahmerį, policija normaliai apieškojo jo butą ir ten rado košmariškų radinių. Jie rado kaukolių bei kitų kūno dalių jo bute. Taip pat buvo rasta nemažai aukų fotografijų prieš mirtį ir po mirties.

Nusikaltimo vieta

Visi atradimai rasti Džefrio Dahmerio bute buvo siaubingi, o dar siaubingesnė buvo jo išpažintis.

Dalykai rasti Dahmerio bute:

– Žmogaus galva bei trys maišai su žmonių organais, du iš jų buvo širdys, rastos jo šaldytuve;
– Trys galvos, liemuo ir kiti vidiniai organai buvo rasti šaldiklyje;
– Chemikalai, formaldehidas, eteris, chloroformas bei dar dvi kaukolės, dvi rankos ir vyriškos genitalijos rastos spintoje;
– Dokumentų spintelėse buvo trys dekoruotos kaukolės, skeletas, sausas skalpas, vyriškos genitalijos ir įvairios jo aukų fotografijos;
– Dežė su dar dviem kaukolėm;
– Apie 200 litrų talpos cisterna pripildyta rūgšties. Joje buvo trys žmogaus liemenys;
– Baliklis, naudotas kaukolėms ir kitiems aukų kaulams balinti;
– Įrankiai: plaktukas, rankinis pjūklas, grąžtas (grąžtą jis naudojo gręžti skyles aukų galvose. Joms dar esant gyvoms, jis išgręždavo galvoje skylę ir pildavo rūgšties. Taip jis norėjo sukurti „gyvus zombius“);
– Biblija.

Teismo procesas ir mirtis

Dahmeris buvo apkaltintas dėl 17-os žmogžudysčių, kas vėliau buvo sumažinta iki 15. Buvo bandoma jį rasti psichiškai nestabiliu ir gauti „nekalto“ verdiktą. Pagrindiniai parodymai buvo pačio Dahmerio 160 puslapių išpažintis. Keli žmonės sutiko, kad Dahmerio norai buvo tokie stiprūs, kad jis jau nebejautė ką daro. Kiti bandė įrodyti, kad Dahmeris suprato ką daro, kad jis žudė, manipuliavo ir po to stengėsi nuslėpti savo nusikaltimus.

Po kelių valadų prisiekusieji paskelbė Dahmerį kaltu už 15 žmogžudysčių. Dahmeris gavo 937 metus kalėjimo. Dahmeris teismo metu ramiai skaitė iš savo visos išpažinties ir atsiprašinėjo už savo nuodėmes:

„Negalvokit, kad aš jūsų nekenčiu. Aš žinojau, kad aš arba sergu arba esu blogas ar abu iš karto. Dabar aš tikiu, kad aš sirgau. Daktarai man pasakė apie mano ligą ir dabar aš turiu kažkiek ramybės. Aš žinau, kad aš jums suteikiau daug skausmo… Ačiū Dievui aš daugiau nebegalėsiu nieko skriausti. Aš tikiu, kad Jėzus Kristus gali mane išgelbėti nuo mano nuodėmių…“

1994 metais lapkričio 28 dieną Dahmeris ir kitas kalinys Jesse Anderson buvo užmušti kito kalinio, Christopherio Scarverio, kol jie tvarkė sporto salę. Andersonas buvo uždarytas į kalėjimą dėl to, jog nužudė savo žmoną, o Scarveris buvo šizofrenikas apkaltintas pirmo laipsnio žmogžudyste. Apsaugininkai dėl kažkokios priežasties leido jiems trims būti salėje, tačiau jiems grįžus po 20 minučių teko rasti Andersoną negyvą ir Dahmerį mirštantį. Dahmeris mirė pakeliui į ligoninę nuo žiaurios galvos traumos.

Šaltinis: lithuanianpsycho.blogspot.lt