Joninių naktį Lietuvoje gali nušviesti galingos šiaurinės pašvaistės

Paparčio žiedo dairykimės tarp žvaigždžių – Joninių naktį Lietuvos dangų gali nušviesti galingos šiaurinės pašvaistės. Jei tik, žinoma, virš Lietuvos išsisklaidys Joninių lietaus debesys. O gal juos išsklaidys naujausias trigubas Saulės driokstelėjimas? Šiaip ar taip, šiandien Žemės magnetosferą talžo ir, kaip rodo naujausios prognozės, dar ilgai talžys kaip reta intensyvi geomagnetinė audra.
 
Deja, nors rimtesnė Saulės salvė gali nesunkiai iš rikiuotės išvesti virš žemės pakibusių dirbtinių palydovų ordas, tačiau sunkių lietaus debesų vaikymas – ne Saulės žybsnių ir ne Saulės pliūpsnių specializacija.
 
Beje, metas prisiminti ir šiuos du mūsų žvaigždės paviršiaus reiškinius. Pastarosiomis paromis jų tikrai netrūko, nors Saulė jau ne vieną mėnesį taikiai snaudė. Snaudė, snaudė, tačiau nei iš šio, nei iš to ėmė ir pradėjo svaidytis ne šiaip gama žybsniais ir plazmos pliūpsniais, o ištisomis jų papliūpomis.

Naujausias šią naktį paleistas Saulės šūvis – trigubas. Tad ir Žemės atmosferoje vyks net trys geomagnetinės audros. Mat šūviais mūsų planetą Saulė vaišino iš ambrazūros AR 2371, kuri šiuo metu nutaikyta tiesiai Žemei į “kaktą”.

Kontrolinių šūvių serija to nepavadinsi, nes Žemė segi gana patikimą magnetosferos šalmą. Vis dėlto heliofizikai artimiausią naktį prognozuoja nemenkus “aurora borealis” fejerverkus. Smagiausia tai, kad juos, jei leis oro sąlygos, galės stebėti gal net ir vidutinių platumų gyventojai.

Geomagnetinė audra prasidėjo jau šiąnakt. Specialistai baiminasi, kad dėl jos šėlsmo nesutriktų elektros energijos tiekimas. Magnetinių dalelių štormas naktį kilo staiga, kai indikatoriai šoko į G4 aukštumas, bylojančias, jog prasidėjo smarkūs geomagnetiniai neramumai. G4 pavojus paskelbtas vakar apie 22:00 val. Lietuvos laiku – geomagnetinė audra Žemę pasiekė 21:39 Lietuvos laiku. Laimė, naktį Lietuvos teritoriją nuo plazmos pliūpsnio kaip tik pridengė horizontas ir apšviestoji Žemės rutulio dalis.

Tačiau svetainėje Solarham.com informuojama, kad birželio 23 d. geomagnetinis aktyvumas pasieks net violetinį G7 lygmenį. Pastarąjį kartą (šių metų kovą) po tokių prognozių Lietuvos padangės naktį pasidabino spalvingomis šiaurinėmis pašvaistėmis.

“Naktį iš birželio 22 d. į birželio 23 d. buvo tik pati audros pradžia, atkreipia dėmesį NASA Kosminių prognozių centro (Government’s Space Weather Prediction service) specialistai. – Audra tik intensyvės ir tęsis ne vieną valandą, gal net ir birželio 24 d. Beje, Europoje (net iki Prancūzijos, Austrijos, Rumunijos ir pan. platumų, o gal ir dar piečiau) birželio 23-iosios naktį tikriausiai bus galima išvysti šiaurės pašvaisčių spektaklį. Tikimės, kad jis šiąnakt buvo matomas ir Šiaurės Amerikoje.”

Šįkart galingą geomagnetinį štormą sukėlė trys tiesiai į Žemę paleisti plazmos užtaisai, dar vadinami vainikinės masės išsiveržimais arba saulės pliūpsniais. Visus tris paleido saulės dėmė arba aktyvusis regionas AR 2371. Pirmąją salvę Saulė paleido birželio 18 d., antrąją – po dienos, o trečiąją – birželio 21 d. Pastarojo pliūpsnio dalelės skrieja greičiau bei pirmųjų dviejų, todėl pasivys savo pirmtakes ir gerokai sustiprins geomagnetinę audrą.

Iš pradžių minėta JAV Kosminių orų tarnyba prognozavo, kad birželio 22 d. geomagnetinis aktyvumas išaugs iki G3 (stiprios saulės audros), tačiau pastarosios paros patikslintomis prognozėmis Žemę talžys kur kas galingesni Saulės elektromagnetinių dalelių srautai. Prognozė ir informacija apie esamą padėtį kas pusvalandį atnaujinama čia.

Beje, Solarham.com svetainės duomenimis, geoamgentiniai neramumai neturėtų nurimti iki pat birželio 25 d., nes pirmadienio vakarą 21:23 Lietuvos laiku minėta saulės dėmė AR 2371 paleido naują šūvį – šįkart tai buvo M 6,5 (vidutinės galios) gama spindulių žybsnis, kurį palydėjo dar vienas (jau ketvirtas per pastarąsias keletą dienų) plazmos pliūpsnis. Šviesos greičiu skriejančios žybsnio dalelės Žemę per 8 min. pasiekė dar naktį, o štai gerokai lėčiau skriejančios plazmos pliūpsnio dalelės mūsų planetą įprastai pasiekia po 1,5-2 parų.