Mūsų karta pamatys vaikščiojančius gyvus mamutus

Panašu, kad plaukuotieji mamutai gali būti prikelti iš nebūties – mokslininkai mano, kad tai įmanoma padaryti, nes snieguotuose Sibiro tyruose buvo rasti sušalę, tačiau puikiai išsilaikę vieno šių priešistorinių gyvūnų patelės palaikai.

Sibire rastos mamutės kūnas yra taip gerai išsilaikęs, jog biologai neatmeta galimybės ją klonuoti. O ledynmečio galiūnės, kurią mokslininkai pakrikštijo “Buttercup”, palaikų skrodimas po kelių dienų bus rodomas per “Channel 4” kanalą, dokumentinio filmo formatu.

Beje, tas pats kanalas planuoja nušviesti ir mamuto klonavimo eksperimentą, kuris bus vykdomas Pietų Korėjoje ir JAV. Mokslininkai viliasi, kad jiems pavyks atkurti šią seniai, prieš kelis dešimtis tūkstančių metų išnykusią rūšį.

“Atkurti mamutų rūšį – klonuojant ar manipuliuojant genais – užduotis, kurios įgyvendinimui reikės labai daug laiko, – pasakoja Pietų Korėjos genetikas Insungas Hwangas. – Mes stengiamės kiek galėdami, kad gyvo mamuto sulauktų dar mūsų karta. Kai kurie mūsų kolegos toliau analizuoja šio mamuto rūšies genomą. Tai – ilgas ir sudėtingas procesas, kuris vargu ar bus užbaigtas tuoj, netrukus.”

Gamtos istorijos muziejaus mamutų biologijos ekspertė Tori Herridge mano, kad etinė/ moralinė šio gyvūno klonavimo kaina – per didelė, nes pareikalaus surogatinių Azijos dramblių įtraukimo ir išnaudojimo.

Mamutės “Buttercup” palaikai.

“Klonavimui medžiagą renkantys Pietų Korėjos mokslininkai džiūgauja, nes kuo geriau išsilaikę audiniai, tuo daugiau šansų, kad juose pavyks rasti tinkamų DNR, – atkreipia dėmesį ji. – Tačiau esminis moralinis ir etinis šio eksperimento momentas – klonavimo procese neišvengiamai reikės surogatinės motinos, kuria turės tapti kuri nors azijinių dramblių patelė. Manau, kad klonuojant mamutą, galbūt prireiks daugybės azijinių dramblių aukų.”

“Paleontologams dažniausiai nebūna kito pasirinkimo – tik įsivaizduoti tyrinėjamus išnykusius gyvūnus, – tęsia T. Herridge. – Vis dėlto tenka pripažinti, kad patyrinėti tikrus mamuto organizmo audinius ir iki pažastų sukišti rankas į gličias, drėgnas ir, atleiskit už atvirumą, ne žemuogėmis kvepiančias mamuto kepenis, be abejo, būtų vienas įsimintiniausių momentų mano gyvenime – niekuo ne prastesnis už vestuvių dieną.”

“Informacija, kurią surinkome “Buttercup” skrodimo metu, atskleidė daugybę dalykų apie jos gyvenimą ir mirtį, taip pat nubrėžė ateities tyrimų gaires. Visam tam pakako išanalizuoti jos raumenis ir vidaus organus. Šios žinios neabejotinai padės geriau suprasti šiuos didingus ledynmečio milžinus ir įsivaizduoti jų gyvenimą.”

Labai gerai išsilaikę suaugusios mamutės palaikai buvo rasti 2013 m. gegužę. 2,5 metro ūgio mamutė, kaip byloja autopsijos rezultatai, mirė būdama 50 metų. Ji yra maždaug dramblio dydžio. Didžioji dalis jos kūno, trys kojos, galva ir straublys buvo puikios būklės, nors mokslininkai išsiaiškino, kad šiais pelkėje įklimpusios ir taip žuvusio mamuto patelės palaikais kadaise mito ir plėšrūnai.

Dokumentinis filmas “Wooly Mamoth – The Autopsy” (Plaukuotojo mamuto skrodimas) kanalu “Channel 4” bus rodomas lapkričio 23 d. O čia – trumpas pasakojimas apie 2007 m. atsitiktinai rastai irgi puikiai išsilaikiusios mamuto jauniklės Liubos palaikus.