9 nederantis su įsigaliojusia teorija radiniai

Ne visi artefaktai dera su oficialiąja tiesinio vystymosi istorija. Tačiau mįslingi atradimai gerai sutaria su senovės mitais ir legendomis ir rodo istoriją buvus ne tiesiška – užmirštieji amžiai vystėsi ir žlugo milžiniškais ciklais.

1. Elektros baterijos Babilone

1938 m. austrų archeologo Wilhelm Konig radinys Bagdado muziejuje sujaukė sampratą apie senovės mokslą. 6-ių colių aukščio ryškiai geltono molio inde buvo 5 x 1,5 colio cilindras iš lakštinio vario. Jo kraštas buvo sulituotas 60:40 švino-alavo lydiniu prilygstančiu geriausiems šiuolaikiniams lydmetaliams. Cilindro dugnas buvo iš vario skritulėlio užglaistyto bitumo derva. Kitas bitumo sluoksnis buvo viršuje ir cilindro centre laikė geležinį virbą. Atrodė, kad geležį ėsdino rūgštis. Tarsi tasai molinis indas būtų elektros baterija.

Ši baterija, kaip ir kitos, buvo atkastos Irake ir yra priskiriama Partų Persijos okupacijos laikotarpiui – 248m.pr.m.e-226 m. Tačiau Konig Bagdado muziejuje rado ir varinių vazų su sidabro sluoksniu, iškastų pietų Irake šumerų laikotarpio kultūriniame sluoksnyje ir priskiriamų 2500 m.pr.m.e. Atrodytų, kad persai elektros baterijas perėmė iš seniausios žinomos Vidurio rytų civilizacijos.

Viename seniausių indų raštų, Agastya Samhita, rašoma:

“Gerai nuvalyta vario plokštę įdėkite į žemėje įkastą ąsotį, ją užpilkite vario sulfatu, o po to drėgnomis pjuvenomis. Tada uždenkite gyvsidabriu amalgamuotą cinko lakštą siekdami išvengti poliarizacijos”. Sujungus, bus gauta energija vadinama dvigubu Mitra-Varūna vardu. Ji vandenį suskaido į prana… vayu ir udanavayu. Sako, 100 tokių ąsočių sukuria didelę galią.

Nemažai graikų ir egiptiečių sakėsi turį automatus-pagalbininkus, kuriuos varė kažkas vadinamas “žaibai ąsotyje”. Tai nuoroda į robotus, galinčius vaikščioti ir atlikti paprastus namų darbus. Jie buvo sunaikinti spaudžiant viešajai nuomonei, nes tokius tvarinius gali kurti tik dievas.

2. Rentgenas Senovės Egipte

Skirtingose Egipto Denderos miesto Hatorės šventyklos (iš vėlyvojo Ptolomėjų laikotarpio) vietose yra keistų piešinių, kurių egiptologai nesugeba paaiškinti.

Vienoje iš salių (Nr.17) viršutinėje panelėje vaizduojami Egipto žyniai, kažką atliekantys su objektais, atrodančiais kaip pailgos elektroninės lempos. Kiekvienoje lenpoje per vidurį yra gyvatiškas darinys. Švedų inžinierius henry Kjellson knygoje “Forvunen Tiknik” (Dingusios technologijos) pabrėžė, kad tos gyvatės laikant hieroglifais yra verčiamos kaip “seref”, o tai reiškia “švytėjimas”.

Pačioje bareljefo dešinėje yra dėžė, ant kurios sėdi Atum-Ra – tarsi tai būtų energijos šaltinis. Prie dėžės prijungtas vytas kabelis nuvinguriuoja per visas grindis link elektrolempų cokolio. Kiekvienas tų objektų yra ant kolonos vadinamos “djed”, kurią inžinierius Alfred D.Bielek laiko aukštos įtampos izoliatoriais. Tos lempos atrodo kaip TV kineskopai, tad nenuostabu, kad elektronikas N.Zecharius jas laiko Crookes, kineskopų pirmtakais.

Nors viršutinio kambario piešiniai pažeisti vėlesniųjų laikų vandalų, kiti piešiniai kriptoje žemiau išliko beveik nepažeisti ir dar labiau padidina tą paslaptį, nes vaizduoja žmones, klūpinčius prieš jas sudėjus rankas ant krūtinės – tarsi kažką iš jų gautų. Koks radiacinis gydymas buvo atliekamas čia?

3. Kompiuteris Senovės Graikijoje

Kelios dienos prieš 1900-ųjų Velykas mažoje Antikythera saloje buvo surastos senovinio laiko liekanos su bronzos ir marmuro statulomis ir kitais artefaktais. Jis datuojamas 85-50 m.pr.m.e.

Tarp radinių buvo beformis griozdas iš išėsdintos bronzos ir sutrūnijusio medžio. Jis buvo nugabentas į Atėnų muziejų. Medinės dalys greitai suiro ir pasirodė griozdo vidus su daugeliu krumpliaračių kaip šių dienų laikrodžiuose.

1958 m. Derek J. De Solla Price rekonstravo mašiną. Paaiškėjo, kad ji skaičiavo Saulės ir Mėnulio judėjimus. Krumpliaračiai galėjo suktis į abejas puses bet kokiu greičiu – tad galėjo paskaičiuoti padėtį danguje – praeityje, dabartyje ir ateityje.

4. Skrydžiai Senovės Egipte

1898 m. keistą sparnuotą objektą (datuotą 200 m.pr.m.e.) prancūzų archeologas Lauret rado Pa-di-Imen kape šiaurės Saqqara Jis buvo nuvežtas į Kairo muziejų, kur jam duotas numeris 6347.

Po 70 metų, 1969 m., Khalil Messiha, Egipto fizikas, menininkas ir aviamodeliuotojas, tyrinėjo paukščių figūras. Minėtame artefakte jis atpažino aviacijos bruožus. Jis buvo padarytas iš labai šviesaus figmedžio, orlaivis svėrė 0,5 uncijos ir buvo su tiesiais aerodinaminiais colių skersmens sparnais. Atskiras gabalas jungėsi kaip jo uodega.

Neaišku, koks galėjo būti jo variklis. Tačiau modelis tiko būti neblogu sklandytuvu. Messiha pažymi, kad egiptiečiai dažnai darė modelius visko, ką matė aplink – ir dėdavo juos į kapus, laikydavo laivuose ar karo vežimuose.

Po mirties mumija keliauja į požemius Saulės dievo barka. Ar antrajame stulpelyje ne lėktuvo hieroglifas?

5. Reaktyvinis lėktuvas Pietų Amerikoje

1954 m. Kolumbijos vyriausybė dalį aukso radinių pasiuntė ekspozicijai į JAV. Emmanuel Staubs, JAV juvelyras, padarė 6-ias jų kopijas. Po 15 m. vieną jų tyrimams gavo zoologas Ivan T.Sanderson, kuris padarė išvadą, kad tai reaktyvinio lėktuvo modelis.

Maždaug 2 colių ilgio objektas buvo nešiojamas kaip kaklo papuošalas. Jis priskiriamas Sinu, prieš inkus buvusiai civilizacijai (500-800 m.). Tiek Sanderson, tiek Arthur Poyslee iš Niujorko aeronautikos instituto padarė išvadą, kad tai nėra jokio žinomo sparnuoto gyvūno figūra. Jis labiau panašus į mechaninę mašiną. Ypač antgamtiška yra jo trikampė uodega.

Kairiajame šone tarsi buvo kažkokių įrašų – ten, kur būna šiuolaikiniuose lėktuvuose. Tas įbrėžimas panašus į aramėjišką ar hebrajišką “beth” (B) raidę. Tai ttarsi reikštų, kad to objekto kilmė ne Kolumbijoje, o Vidurio Azijoje.

6. Atlantidos krištolinė kaukolė

1927-ais F.A. Mitchell-Hedges senajame majų mieste Lubaantum (dabar Belize, Britų Kondūre) šventyklos griuvėsiuose rado krištolinę kaukolę, padarytą iš vientiso gryno kvarco gabalo – 5 colių aukščio, 7 colių ilgio ir 5 colių pločio. Ji yra kaip nedidelio žmogaus kaukolė. 1970 m. meno restauratorius gavo leidimą ją ištirti Hewlwtt-Packard laboratorijose. Buvo atskleista daug anomalijų.

Kaukolė išbrėžta neatsižvelgoiant į natūralią kristalo ašį – nežinomas reiškinys šiuolaikinėje kristalografijoje. Nebuvo naudota jokių metalinių įrankių. Iš smulkių įbrėžimų Dorland spėjo, kad iš pradžių ji buvo nušlifuota naudojant deimantus. Vėliau – apdaila vandeniu ir smėliu. Tai turėjo trukti 300 m. Tai neįtikėtina. Tad buvo panaudota kažkokia užmiršta technologija. Garvin apibendrino – šiandien tai pagaminti yra praktiškai neįmanoma. Tai laikais, kai žmogus vaikšto po Mėnulį. Ir tai ne sugebėjimų, kantrybės ar laiko stoka. Tai tiesiog neįmanoma. To prakeikto daikto tiesiog negali būti.

7. Kas nušovė neandertalietį?

Londono gamtos muziejus saugo paleolito laikų kaukolę (38 tūkst. m. amžiaus), iškasta 1921 m. Zambijoje. Kairėje pusėje yra absoliučiai apvali colio skersmens skylė. Aplink ją nėra žiedinių linijų ar kitų šaltojo ginklo panaudojimo požymių. Kita pusė sudraskyta – tarsi tai būtų padariusi kulka.

Ji yra iškasta iš 60 pėdų gylio akmenuoto grunto. Tad kas šaudė prieš 38 tūkst. metų?

8. Neįtikėtini Cabrera akmenys

Ikoje (Peru) surinkta 20 tūkst. lentelių ir beisbolo dydžio akmenų su piešiniais, kurių dalis yra tarsi ne iš to laikmečio. Tai surinko medikas, archeologijos mėgėjas Javier Cabrera Darquea.

Dauguma jų yra iš nepaprastai kieto granito andesito. Pirmąkart juos paminėjo jėzuitas misionierius tėvas Simon, lydėjęs Pizarro 1525-ais (apie tai rašė Limos laikraštis OJO, Lima Domingo, 1993 m. spalio 3 d.). Jų pavyzdžiai atvežti į Ispaniją 1562 m.

Akmenyse pavaizduotos sudėtingos chirurginės operacijos – karkais pažangesnės, nei gali šiuolaikinis mokslas. Ten yra Cezario pjūvių, kraujo perpylimų, akupunktūrų adatų naudojimo nuskausminimui (Vakaruos pradėtų naudoti tik 1970-ais), kepenų ir inkstų operacijos, vėžio pašalinimo operacijos. Pavaizduotos ir detalios širdies bei atidengtų smegenų operacijos, o bent 20-yje akmenų vaizduoja širdies persodinimą. Yra net ir … smegenų persodinimų.

9. Metalų apdirbimas prieš milijonus metų

Paskutiniaisiais 30 m. Wonderstone sidabro kasyklos, esančios netoli Ottosdal (Vakarų Transvaal, PAR) kalnakasiai iš didelio gylio ištraukia keistų apvalių objektų. Jų rasta apie 200 m. 1979-ais kelis jų atidžiai ištyrė J.R.McIver, Witwaterstand universiteto Johannesburg’e geologijos profesorius ir Potsshefstrous universiteto geologijos prof. Andries Bisschoff.

Tai tarsi suploti sferoidai – maždaug 1-4 colių dydžio iš melsvo plieno su rausvoku atspalviu. Metale yra ploni baltų “siūlų” pėdsakai. Jie yra iš nikelio-plieno lydinio, kuris nesusidaro natūraliomis sąlygomis. Sudėtis leidžia spėti juos esant iš meteoritų. Kai kurie jų turi labai ploną kiautą ir perlaužus randame keistą medžiagą, kuri sąveikoje su oru virstu dulkėmis.

Jie iškasami iš pyrofilito uolienos, kurios amžius yra 2,8-3 mln. metų. Roelf Marx, PAR Klerksdorf muziejaus prižiūrėtojas pastebėjo, kad rutuliukai lėtai sukasi aplink savo ašį – vien vidinės jėgos veikiami. Tad po tiekos metų jie dar išsaugojo kažkokios energijos likutį.

Parengė: Cpt.Astera’s Advisor, Nso.lt