“Bjaurusis Benis” – paslaptingas JAV aiškiaregys

Į naujausią JAV kriminalinę istoriją Bendžaminas Stounridžas įėjo su pravarde Bjaurusis Benis. O į istorijos puslapius pateko jis dėka unikalių sugebėjimų kažkokiu nesuvokiamu būdu iš anksto sužinoti, ar gresia jam areštas. Ir klaidų čia nebūdavo. Jo bendrininkų žodžiais, “tokiais atvejais, jis matydavo farus dar išvakarėse”.

Beniui buvo 12 metų, kai pusė ketvirtos nakties kartu su jaunesniu broliu Sidu jis įsibrovė į kirpyklą per paliktą atvertą orlaidę. Neradę pinigų, pradedantys vagišiai ėmė krautis į krepšį brangią parfumeriją, pasišviesdami sau žibintuvėliu. Kažkoks praeivis pastebėjo atšvaitus kirpyklos languose ir paskambino policijai. Praėjo vos penkios minutės, kai policijos patrulis privažiavo prie kirpyklos, tačiau jaunieji plėšikai ju spėjo pasprukti. Kaip jie sužinojo apie iškvietimą, policijai liko paslaptimi. O štai Sidas pasakojo draugeliams, kad kažkuriuo momentu brolis griebė jį už rankos ir sukomandavo: “Bėgam! Tuojau čia atlėks farai! Aš juos matau!”

Nuo to laiko Benio darbelių sąrašas ėmė staigiai augti. Turėdamas 20 metų jis jau turėjo savo sąskaitoje dešimtis apiplėšimų, reketo atvejų, sunkių kūno sužalojimų ir kitokių įstatymo pažeidimų. O kiek kartų jis paspruko nuo policijos,nežinojo niekas. Tačiau nusikaltėlis aiškiaregis nepraleido kalėjime nė vienos dienos, kadangi niekad nepavykdavo sulaikyti jo nusikaltimo vietoje. Daug sykių buvo skelbiama jo paieška, bet surasti nepavyko.

Ir visgi banko nedideliame Teksaso miesteliuke Abiline apiplėšimas patupdė jį už grotų, nors pats jis jame ir nedalyvavo. Benis įspėjo plėšikus, kad jie turi palikti banką po penkių minučių, kadangi po 7 minučių ten atlėks policija. Tačiau nutiko nenumatytas dalykas: plėšikai pernelyg įsijutė tuštindami seifus ir pamiršo apie laiką. Kaip ir pranšavo Benis, lygiai po 7 minučių operacijų salėje pasirodė policija ir visus sulaikė.

Naktį, tardymo metu, vienas iš plėšikų prasišnekėjo, papasakojo, kas suplanavo banko apiplėšimą ir kus slepiasi Benis. Policininkai nuvyko į užmiesčio motelį ir ten aptiko mirtinai nusigėrusį nusikaltėlį aiškiaregį. Šiaip jau jis turėjo numatyti gresiantį jam areštą, tačiau, sužinojęs, kad apiplėšimas nepavyko, susinervinęs Benis nusigėrė. Tai ir sutrukdė pasireikšti jo aiškiaregiškam sugebėjimui.

Po parengtinio tyrimo nusikaltėlį turėjo išsiųsti į Dalasą. Tačiau Abilino geležinkelio stotyje Benis atsisakė liptį į 7 numeriu pažymėtą vagoną, garsiai apkaltinęs du lydinčius policininkus tuo, kad jie nori jį nužudyti. Vienas iš tvarkos segėtojų, juokdamasis, pasakė, kad savo kvailomis nuojautomis jis primena “iš proto išsikrausčiusią seną raganą”. “Juokis, juokis! Tai aš rytoj iš tavęs pasijuoksiu, kai tu susilužysi koją”.

Įsitikinę, kad į septintą vagoną areštuotojo net jėga neįgrūs, policininkai nusileido ir nuėjo į šeštą vagoną, kur buvo laisvų vietų.

Traukinys atvyko į Dalasą tikslii pagal tvarkaraštį ir Bendžaminas Stounridžas buvo palydėtas į kalėjimą. Tačiau paskui ėmė dėtis nepaaiškinami dalykai. 11 valandą vakaro vienoje iš gatvių įvyko eismo nelaimė: taksi automobiliui atsisakė stabdžiai ir jis įsirėžė į namo sieną. Vairuotojas liko gyvas, o keleivis žuvo. Apžiūrint lavoną, kišenėje buvo aptiktas bilietas į septintą traukinio “Abilinas-Dalasas” vagoną. Vidurnaktį į miesto morgą atgabeno moterį, kuri vakarieniaudama restorane paspringo ir mirė prieš suspėjant jai suteikti medicininę pagalbą. Ji irgi pasirodė esanti to paties septintojo vagono keleivė.

Iš viso Abiline į tą vagoną sėdo 8 žmonės ir visus juos dviejų dienų bėgyje ištiko mirtis. Viena keleivė, Dalaso gyventoja, grįžo namo tuo momentu, kai paaugliai narkomanai plėšė jos butą. Šeimininkę subadė peiliais. Ketvirtas keleivis tą pačią naktį pasisamdė prostitutę ir ji, pasigviešusi jo pinigų, šliūkštelėjo į viskį mirtiną klofelino dozę. Penktasis kitos dienos rytą nukrito į lifto šachtą, kai lifto durys atsidarė, o kabinos nebuvo. Šeštasis ir septintasis keleiviai buvo sutuoktinių pora: jie tapo vienintelėmis aukomis, kai naktį jų daugiabučiame name sprogo dujos. Policija, susidomėjusi šiais sutapimais, atliko tyrimą. Tiesa, jis nieko neatskleidė, neskaitant to, kad aštuntasis keleivis paprasčiausiai dingo be pėdsakų.

Po kelių dienų į Benio kamerą atėjo vienas iš policininkų, konvojavusių jį iš Abilino į Dalasą ir įteikė savo išgelbėtojui kaip dovaną porą blokų cigarečių. Sėsdami į šeštą vagoną, vietoj septintojo, jie liko gyvi. Tačiau, kaip paaiškėjo, porininkas, kuris išjuokė Benio “kvailas nuojautas”, visgi susilaužė koją.