Senovės egiptiečiai turėjo malūnsparnius?

XIX amžiaus viduryje archeologai aptiko Egipte virš įėjimo į šventyklą nesuprantamus piešinius. Mokslininkai padarė išvadą, kad tai nežinomų mašinų, kuriomis naudojosi senovėje, atvaizdai. O beveik po 150 metų archeologai padarė sensacingą pareiškimą: senovės egiptiečiai mokėjo statyti lėktuvus ir povandeninius laivus.

Dar 1848 metais viena iš Egipte dirbusių archeologinių ekspedicijų, apžiūrėdama Seti ir Abidoso šventyklą aptiko paslaptingus hieroglifus. Jie buvo išsidėstę virš įėjimo, praktiškai po lubomis, maždaug 10 metrų aukštyje ir jų buvo pakankamai daug – sienos tiesiog mirgėjo nuo keistų ir nesuprantamų ženklų, atvedusių tyrinėtojus į aklavietę. Vienintelis dalykas, ką jiems pavyko suprasti – kad tai ne paprasti žodžiai-hieroglifai, bet iki šiol nematytų mašinų ir mechanizmų atvaizdai. Kaip gi galėjo senovės egiptiečiai pavaizduoti tokius dalykus, kurie apstulbino net XIX amžiaus mokslininkus?

Niekas negalėjo pasakyti, ką būtent vaizduoja hieroglifai, kuriuos dailininkais iškalė akmenyje maždaug prieš 3000 metų. Perpiešti paslaptingi ženklai egiptologų tarpe sukėlė nesibaigiančius karštus ginčus. Iš esmės paslaptingos figūros buvo keturios, ir jos kartojosi įvairiais rakursais ir įvairiomis variacijomis. Bet kas gi tai? Įspėti kol kas niekam nepasisekė.

Bet kokia sensacija gimsta, gyvena ir miršta. Atėjo laikas užsimiršti ir paslaptingiesiems Abidoso hieroglifams – žmonija pavargo be galo minti vienas ir tas pačias mįsles. Ir kam, atvirai kalbant, rūpi tie egiptiečiai, gyvenę prieš tūkstančius metų?

Tačiau praėjus nuo pirmojo atradimo pusantro šimtmečio, solidus arabų laikraštis “Aš Šark al Ausat” paskelbė nemažai nuotraukų ir uždavė skaitytojams netikėtą klausimą: ar turėjo egiptiečiai kovinę aviaciją?

Kitomis aplinkybėmis panašūs pareiškimai sukeltų tik juoką ar nuostabą, tačiau laikraščio paskelbtos reljefų nuotraukos, padarytos vienoje iš šventovių, kurias pastatė faraono Sečio I laikais, prieš 3000 metų, tiesiog šokiruoja – akmenyje senovės dailininkas pavaizdavo… sraigtasparnį su aiškiai matomomis mentėmis, o šalimais iškalti keli kiti aparatai, stebėtinai panašūs į šiuolaikinius viršgarsinius naikintuvus ir sunkiuosius bombonešius. Dabar visiškai suprantama, kodėl XIX amžiaus egiptologai niekaip negalėjo suprasti, ką vaizduoja hieroglifai, juk jie nežinojo nei sraigtasparnių, nei lėktuvų.

Faraonas Setis buvo vienas žymiausių ir sėkmingiausių Senovės Egipto karvedžių. Bent jau taip apie jį pasakoja istorija. O dabar išeina, kad jis susidorodavo su savo karalystės priešais kovinės aviacijos pagalba, pakeldamas į orą faraono eskadriles? Kliedesys?

Nereikia skubėti

Prie Nilo krantų leidosi žymus Vakarų egiptologas Alanas Elfordas, jis visus pasakojimus, publikacijas ir nuotraukas laikė puikia mistifikacija. Jis nuvažiavo į vietą, pats užlipo viršun ir savo akimis pažvelgė į paslaptingus hieroglifus ir įsitikino visišku relumu to, ką dar prieš kelias minutes laikė visiškai neįtikėtinu dalyku. Maža to, Elfordas turėjo pripažinti, kad senovės egiptiečiai pavaizdavo sraigtasparnį labai tiksliai, tarsi būtų piešę iš natūros.

Kai kurie tyrinėtojai nusprendė, kad tokiu būdu buvo išreikšta didžioji senovės žmonių svajonė apie dangaus užkariavimą.

-Atleiskite. – ironiškai atsiliepė oponentai. – Kodėl gi tuomet toji svajonė įsikūnijo ne abstrakčiu pavidalu, bet visiškai konkrečiu kovinio sraigtasparnio piešiniu? Nupieštų sau paukščiuką arba faraoną su sparneliais, o čia atsakyti į šį klausimą nėra kaip, tačiau bareljefų yra daugiau, ne tik Saulės dievo Amono Ra šventykloje Karnake bet ir minėtoje Sečio šventykloje Abidose.

-Va va. – pasakė kito profesoriai. – Vienas iš faraono Sečio vardų buvo “bitė”, ir paslaptingas atvaizdas yra paprasčiausias jo antrojo vardo simbolis.

-Tada jau greičiau jį vadino “lakūnu”. – niūriai pajuokavo Elfordas.

Į sensacingą diskusiją tuojau pat įsijungė teorijos, kad egiptiečiai kilę iš Marso gyventojų, šalininkas ufologas Ričardas Hoglendas. Jo nuomone, paslaptingi hieroglifai patvirtina visas jo anksčiau iškeltas hipotezes. Egiptas buvo panašus į Marsą savo landšaftu ir todėl ateiviai išsilaipino būtent ten.

-O kam jiems prireikė povandeninių laivų? – “nuramino” jį egiptologai? Ir ufologas nerado ką atsakyti.

O reikalas čia tas, kad Abidoso piešiniuose, be sraigtasparnio pavaizduotas ir povandeninis laivas. Ir tai gana tikslus piešinys, nekeliantis jokių abejonių tuo, ką būtent norėjo pavaizduoti senovės dailininkas. Paslapties įminimas dar labiau atsitraukė nuo mokslininkų.

Marse, kaip žinia, jūrų nėra ir, kaip tvirtina astronomai, niekad nebuvo, todėl ufologo versija apie ateivius visiškai atktrinta. Nors ji ir be šito ne itin reali. Netikėtai Hoglendą palaikė iniciatyvūs Marso tyrinėtojai, – jų nuomone, nuolatinės nesėkmės su tarpplanetinėmis stotimis, kurios niekaip negali nutūpti ant Marso paviršiaus arba dingsta be pėdsakų, kaip tik susijusios su paslaptingais hieroglifais.

Jie teigia, kad aplink paslaptingą raudonają planetą sukurta kažkas panašaus į priešraketinės gynybos sistemą gintis nuo smalsių ir nekviestų svečių. Gali būti ir taip, šito kol kas niekas nepatikrino, bet štai žymus kino dokumentalistas Borisas Saidas, filmavęs paslaptingus hieroglifus, tvirtina, kad senovės dailininkai pavaizdavo šiuolaikines kovines mašinas “vienas prie vieno” tikslumu.

Įdomią versiją iškėlė žymus egiptologas Briusas Roulsas. Pažymėjęs, kad jis, suprantama, nėra fantastas, jis daro prielaidą, kad tarpplanetinių ekspedicijų į Žemę niekad nebuvo. Bent jau į Egiptą. Briuso nuomone, galingieji Egipto žyniai, mokėję gauti elektrą, jeigu neturėjo laiko mašinos, tai bent jau turėjo kažkokį metodą žvilgtelėti į ateitį ir ten pamatė sraigtasparnį, lėktuvą, povandeninį laivą… Įdomi hipotezė?

– O jeigu jie galėjo pažvelgti į ateitį, tai kodėl nepavaizdavo, pavyzdžiui, raketų ar šiuolaikinių laivų? – negali nusiraminti oponentai.

Ir vėl aklavietė. Amerikiečiai nufilmavo filmą apie paslaptingus hieroglifus, senovės šventyklas ir faraonus, pavadinę jį “Sečio ereliai”. O mokslininkai toliau ginčijasi. Vieni mano, kad senovės egiptiečiai buvo įvaldę oreivystės paslaptis, kiti teigia, kad tik suaudrinta vaizduotė ir noras įžvelgti hieroglifuose tai, kas norima įžvelgti, leidžia pamatyti ten sraigtasparnius, submarinas ir kitką. Jie ragina netapti nuosavos vaizduotės aukomis, kad ir kaip to norėtųsi.

Žinoma, žmonėms kartais būdinga klysti ir galima būtų sutikti su skeptikais, tačiau… Didis žodelis “tačiau” kartais sugeba viską apversti aukštyn kojomis. Ir ką daryti su lėktuvo figūrėle, rasta Sakaros kapavietėje?

Senasis ir paslaptingasis Egiptas pridėjo prie savo daugybės paslapčių dar vieną, kol kas neįmintą. Kiek jis jų dar turi savo atsargoje?