
Tokie zoologijos sodai buvo Antverpene, Londone, Barselonoje, Milane, Niujorke, Varšuvoje, Hamburge. Dažnai negrus talpindavo į voljerą su beždžionėmis, turėdami omenyje, kad negras – tai tarpinė grandis tarp beždžionės ir baltojo žmogaus.

Ota Benga iš Kongo, kurį 1906 metais demonstruodavo Bronkso zoologijos sode, neturėdamas galimybių grįžti namo 1916 metais nusišovė:

Ypač populiarūs "negrų kaimai" buvo Vokietijoje, kuroje vyravo socialinio darvinizmo idėjos, parodas lankė pats geležinis kancleris Bismarkas.

Istorikas Kurtas Jonassonas aiškina tokių zoologijos sodų išnykimą ne tik tuo, kad plito idėjos apie tautų lygybę, bet ir todėl, kad Didžiosios derpesijos metais žmonės neturėjo pinigų tokioms pramogoms.
Gradu, bet šiuolaikinių tolerantiškų ir liberalių europiečių seneliai ir net tėvai dar krovėsi nemažus pinigus iš šio verslo. Nors 20 amžiuje tokių parodų palaipsniui mažėjo, bet net 1958 metais Briuselyje galima buvo pamatyti zoologijos sode kaimo bendruomenę iš Kongo.
