Teiginiai kurių dažnai nesuvokia žmonės skaitydami filosofinę, ezoterinę literatūrą, bei girdėdami kitus apie tai kalbant.
Teiginys nr1.- žmogus neturi praeities, praeitis kuriama šią akimirką.
Analizė: Žmogaus asmenybę, ego, galima įvardinti kaip ryšių sistemą. Pati asmenybė susikuria tam tikrus ryšius su realybe, susaisto save su tam tikrais žmonėm, įdėjom, mintim, minčių grupėm. Taip sukurdama atsiminimų grupes.
Tokiu būdu asmenybė sukuria savo egzistencijos pagrindą, ji remiasi išorės įvykiais, ir taip pagrindžia savo egzistenciją.
Viso to procese netik sukuriamas žmogaus ryšįs su jį supančia aplinka, bet ir su praeitimi. Asmenybė tiesiogine to žodžio prasme nusako praeitį, ir kiekvienas žmogus bus įsitikinęs savo praeitimi, kuri tėra asmenybės sukurti ryšiai, dalis kažkur pamesto paveikslo. Praieitis tėra tavo esamos asmenybės atspindys. Ar jums nėra buve atvejo kai pažystamas, draugas, pasakoja kažką iš praeities, o jūs niekaip negalit prisiminti, jog tai kažkada nutiko? arba kai jūs pasakojate įvykį, kurio kiti visiškai neatsimena nors jame dalyvavo?
Taip tėra dėl to, kad asmenybė nesusaisto ryšių, nesukuria atsiminimų, ir nesusieja savęs su ta realybe. Todėl kiekvienas turime skirtingą praeitį ir kiekvienas ją kuriame iš dabarties. Jeigu vieną akimirką žmogus kardinalei pakeistų savo asmenybę, jis prisimintų visiškai skirtingą praeitį, skirtingai jaustusi , skirtingai žiurėtų į gyvenimą, skirtingai galvotų.
Teiginys nr2: Kiekvienas žmogus esti skirtingoje paralelinėje realybėje (paralelinės realybės, o taip! čia tai pasilinksminsim! vibracijos ir t.t. nieko logiško, kažkokie pezalai, lengvai galima nurašyti į šizikus jau) argi ne taip pagalvojo kažkuris? ;D ;D
Analizė: Jeigu neįsigilinote į praeitą teiginį šitas sukels tik dar daugiau sumaišties, nors jis yra ganėtinai paprastas ir glaudžiai susijas su žmogaus psichologija.
Kadangi kiekvienas žmogus turi skirtingą asmenybę, ir skirtingą praeitį, jis taip pat gyvena skirtingoje realybėje. Asmenybė netik nusako tavo atsiminimus, bet ir ryšį su aplinka, polinkius, taip nuspręzdama tiek dabartį tiek ateitį. Ji nukreipia žmogų tam tikra linkme, kartais sukurdama dėsningumus, "sutapimus", likimą. Tai geniali sistema. Esu sutikęs žmonių kuriems niekuomet nesiseka, kurie visada neturi pinigų, net jeigu kažkaip jų užsidirba, akimirksniu atsiranda situacija kuri visus juos suvartoja ir vėl žmogus nieko nebeturi. Yra tokių kuriems nuolatos sekasi, atrodo be didžiulių pastangų gali gauti viską ko tik nori, kuo tik užsiema susilaukia sekmės. Šie du žmonės iš esmės niekuo nesiskiria, tačiau jiems nutinka visiškai skirtingi dalykai.
Žmogaus asmenybė yra tiesiogiai susijusi su realybe kurią patiria žmogus, ji nusako realybę, ir kokia ji bus, bei kokia buvo. Ji nusprendžia ateitį, praeitį ir dabartį.
(šiam kartui tiek 🙂 )
