Gerai. Tavo.
@a.t.sielis ,prieiga prie absoliučios tikrovės aptarta labai plačiai, tačiau yra ir kitokių nereliginių, ir nesakysiu kad mokslinių, nes kol kas yra tik teoriniai pagrindai, kurie nesukiekybinti.
Pradėti geriausiai reikia nuo tikro metodo paaiškinimo, nes matosi, kad naudojiesi pasenusiu mokslo vaizdiniu. Pirmiausiai – fizika nėra joks „gamtamokslis“, nes ji sujungta su kibernetika ir ypač su kibernetine informacijos sąvoka, kuri yra sąmonės teorijos pagrindas. Sąmonės gamta nelaiko niekas, todėl fizika, kuri tiria sąmonę – nėra gamtamokslis.
Patys pagrindai, kurie bendriausiais bruožais apima visumą yra introjekcijos teorija. Galima sakyti, kad sąmonė yra aplinkos informacijos introjekcija į „sielos“ vidų. pati introjekcija, taip pat sąmonė sudaryta iš fiksato ir laksato. Fiksatas yra kietas valingai nevaldomas pasaulis, „objektiškumas“. Laksatas yra vidinė valdoma „morfinė“ terpė, kur formuojamos mintys ir vaizdiniai. Ši dalis vadinama Antrine tikrove.
Toliau ta anapus introjekcijos esanti dalis, nereprezentuota „išorė“ yra Pirminė tikrovė, kurioje turime tikrą žmogaus formą, ne tokia, kuri atsiveria vidiniam matymui.
Pirminė ir antrinė tikrovė kyla iš realybė pagrindo, kurį galime vadinti Šaltiniu. Yra galimos interpretavimo dvi kryptys: Šaltinis yra labiau fiksatinis ir labiau laksatinis.
Dabar laikas paaiškinti kaip įvyko pažinimo revoliucija ir kaip buvo ištirta fiksatinė realybės kryptis, sukuriant tikslųjį mokslinį metodą. Pagrindinė sąvoka yra kontinuumas, kuris paimamas iš suvokimo formų abstrahavimo, išgryninimo būdu. Po tokio išgryninimo sukuriamas gryno, tuščio kontinuumo vaizdinys.
Introjekcijoje yra trys kontinuumo rūšys: sensorinis kontinuumas, fizinių kategorijų kontinuumai ir matematinis kontinuumas. Sensorinis kontinuumas yra ta objektyvi, daiktiška aplinka, kuri tapatinama su juslumu ir kurią pavadinau fiksatu. Fizinių kategorijų kontinuumas yra pagrindinės realybės kategorijos, kurios atveriamos sąmonės ekrane kaip realybės dėmenys ir tada tie dėmenys pakišami kaip ekrano pagrindas. Matematinis kontinuumas yra abstrahuotas, grynas vaizdinys, kuriam pritaikomas kiekybės operatorius ir iš šio operatoriaus sukuriamas skaičius ir skaičiaus abstrakcija.
Iš pradžių šie trys kontinuumai vystomi atskirai, tada visi sujungiami ir tie taškai, kurie sutampa visose trijose vietose, vadinami pažintos realybės taškais. Kadangi į tokį tašką įeina ir matematinio kontinuumo struktūra, tai pažinimas vadinamas kiekybiniu.
Tai yra fiksato krypties revoliucija, kuri prasidėjo nuo to, kad buvo iškelta substancijos sandaros atomo hipotezė ir ji buvo išvystyta į gamtamokslinę fiziką. Dabar visa juslinė fenomenologija suvedama į šią kvantinių laukų teoriją.
Tačiau buvo įvykdyta dar viena revoliucija ir fizikos išplėtimas, kuris fiziką pavertė ne gamtamoksline bet bendra gamtiniam ir „antgamtiniam“ pasauliui. Tai padaroma atkartojant aprašytą sėkmės istoriją, bet jau laksato kryptimi. Pirmiausiai turime vidinę fenomenologiją, tada įvedame gnostinės substancijos sąvoką, o tada šios substancijos sandaros modelį, kuris analogiškas kvantiniam daiktiškumo aiškinimui. Vėlgi turime matematinį kontinuumą, kurį vystom atskirai; gnostinių kategorijų kontinuumą, kurį išvedam iš gnostinio ekrano dėmenų; ir galiausiai turim senorinį/gnostinį kontinuumą, kuris turi savo sielinę substanciją ir jos sandaros modelį. Pradedame nuo dvasinių stichijų ir elementų ir baigiam kvantine teorija.
Tuomet belieka kontinuumus sujungti ir tie taškai, kurie sutampa visose trijose vietose, laikomi paaiškintais ir gauname fizikinę sielos teoriją.
Pagrindinė kliūtis tokiai revoliucijai – galimybė atlikti gnostinio lauko instrumentinius matavimus, be kurių neįmanoma prijungti prie sistemos trečio, sensorinio kontinuumo. Kol tai neįvykdyta, turime tik neįrodytą, fizikinę sąmonės teoriją, tokią kokia šiuo metu yra stygų lauko hipotezė.
Viso to ką aš čia aprašiau esmė yra ta. Kad šia yra tikras sielos realybės pažinimas, kuris potencialiai gali duoti atsakymus, kur definicijoje „tikėjimas yra prabundanti Dievo meilė“, meilė pakeičiama kvantine mechanika ir su absoliutu ryšio ieškoma per ją. Tai yra TIKRAS ABSOLIUTUS ŽINOJIMAS, kuriame tikėjimas yra tik neryškus elementas.