▶ Žiūrėti YouTubeVytautas
▶ Žiūrėti YouTubeKadangi Visuma yra viena ir visaapimanti, Pats pirminis Visumos Asmuo, Pirminė Būtybė, iš kurios viskas kyla toliau, irgi yra vienas.
Jis apima viską, todėl Jam nėra su kuo kovoti. Jis neturi oponentų. Visa būtis yra Jo būtis, visos galios yra Jo galios, visos egzistencijos formos yra Jo.
O toliau jau kas vyksta tarp mažų gyvų esybių šiame pasaulyje, kovos ir pan., tai vyksta tarp jų. Bet niekas negali pasipriešinti Visagaliui ir niekas negali veikti nepriklausomai nuo Jo. Tiesiogiai ar netiesiogiai, Visagalis valdo viską, ir visų veiklos, geros ar blogos, neišeina už tų rėmų, kurie yra nubrėžti Visagalio, ir Jo visuminių norų, dėl ko egzistuoja visos Jo pradėtos kūrinijos.
Kitaip sakant, tai panašu į didelį filmą, kuriame kas nors gali atlikti geriečių ar blogiečių vaidmenis, bet filmo Režisierius kontroliuoja galutinę siužeto liniją. Vertindami vieną ar kitą filmo atkarpą, galime spėlioti pagal save, bet filmo visuminiame siužete tai įgyja tikrąją prasmę, kuri mums pagal mūsų siaurą supratimą yra nežinoma.
Taip kaip automobiliai galiausiai atsiduria metalo lauže, taip ir materialūs gyvų esybių kūnai galiausiai supūna žemėje. Materialiems kūnams nėra pomirtinio gyvenimo. Bet kaip ir automobiliui patekus į metalo laužą, tai nereiškia, kad automobilio savininkas negyvena toliau, taip ir materialiam kūnui žuvus, tai nereiškia, kad to materialaus kūno savininkas, dvasinė siela, negyvena toliau.
Senų žmonių protas tiesiog aptemęs, smegenys nebeveikia. Bet tai nereiškia kad sąmonės potencialas, dvasinė siela dingusi. Lygiai kaip mažo kūdikio sąmonės potencialas nėra atskleistas, bet praėjus dvidešimčiai metų jis mokosi universitete, viską supranta, ir turi galingą protą, taip senatvėje žmogaus protinės galios vėl sumažėja iki kūdikio lygmens, tačiau sąmonės potencialas nedingsta. Po mirties, dvasinė siela patenka į kitą kūną, ir tada vėl atskleidžia savo sąmonės galią.
Miegantis žmogus nieko nesupranta, nieko negirdi, neveikia sąmoningai, bet ryte prabudęs vėl imasi visų darbų ir protinės veiklos. Taip ir su senais aptemusio proto žmonėmis – jie tarsi miega, bet ateis laikas, kai jie vėl prabus. Tik jau kitame gyvenime.
Sąmonės veikimų gradaciją galima stebėti nuo sąmoningų žmonių, iki protinių invalidų, iki gyvūnų, ir iki augalų. Gyvūnai kažką supranta, bet mažiau negu žmonės. Bet jie akivaizdžiai yra gyvos, patiriančios esybės, tą patyrimo gebėjimą išlaikančios visą gyvenimą. Tai parodo, kad gyva esybė nėra materijos kitimų produktas. Būsenos keičiasi: būdravimas, miegas, bet gyva esybė visose būsenose išlieka. Miego būsenoje jos veikla yra išoriškai neišreikšta, bet nenutrūksta.
a.t.sielis rašė:Kadangi Visuma yra viena ir visaapimanti, Pats pirminis Visumos Asmuo, Pirminė Būtybė, iš kurios viskas kyla toliau, irgi yra vienas.
Jis apima viską, todėl Jam nėra su kuo kovoti. Jis neturi oponentų. Visa būtis yra Jo būtis, visos galios yra Jo galios, visos egzistencijos formos yra Jo.
Ir kokia to jo egzistavimo prasmė su visomis galimybėmis? Absoliučiai jokios. 🙂 Prisikuri žaisliukų gyvų padarų pavidale ir žaidi. Žiauriai absurdiškai beprasmiška. 🙂 Maža to jiems dar neužtikrini kokybiško egzistavimo. Čia kad įdomiau būtų. 🙂
Normaliai ne materialiame pasaulyje esybės egzistuoja poromis moteris ir vyras. Maža to tai šeima. Tėvai vaikai. Ir viso tik 4 esybės. Prieštaravimų jokių nėra. O egzistavimo prasmė – egzistavimas vienas dėl kito. Materialus pasaulis tik eksperimentais kaip elgsis protingos būtybės materijoje. Tam sukuriama tiek materija tiek protingos būtybės jame. Ne žmonės suprantama. Ir viskas sukuriama idealiai. Būtybės nemirtingos ir nesimaitinančios, bet galinčios susinaikinti jei nepatinka egzistuoti. Jokio pomirtinio gyvenimo joms nėra ir jos tai žino. Gali egzistuoti amžinai materijoje. Jokio skirtumo kur egzistuoti amžinai. Be to turi visas reikiamas žinias kaip patogiai sau pasikeisti materiją bei visišką laisvą valią. Jokio kišimosi į jų veiksmus. Bet rezultatas pačio "jis" sunaikinęs kitus "juos". Skaitant bibliją naikintojo stilius labai jaučiasi. Kurį galiausiai teko atskirti nuo žmonių nes toliau eksperimentas tampa visiškai beprasmiškas. O tas "jis" būtent dėl vienatvės beprasmybės ir susinaikino savo noru. Paryžiaus katedra dega o ale dievas nesirūpina savo namais. 🙂 Jo tiesiog nėra. 🙂
a.t.sielis rašė:Bet tai nereiškia kad sąmonės potencialas, dvasinė siela dingusi. Lygiai kaip mažo kūdikio sąmonės potencialas nėra atskleistas, bet praėjus dvidešimčiai metų jis mokosi universitete…
Bet jei tas pats kūdikis bus užaugintas laukinių žvėrių jis bus tik laukinis žvėris. Nėra jokios sielos. Viskas glūdi socialinėje žmogaus patirtyje. Tiesiog per laiką žmogus visko išmoksta ir tampa suaugusiu žmogumi. O galiausiai viska patirtis degraduoja senstant kūnui. Mirštant tuo viskas visiškai pasibaigia. Net materijos kūrėjai negali perkelti žmogaus tapatybės į kitą kūną. Tai susieta "kietai". Nemalonu kad taip yra. Bet tai pats didžiausias visų religijų melas. Ir jos dėl to melo net nėra kaltos. Tiesiog "jis" – ta protinga būtybė tokią apgaulę įteikė kai kuriems žmonėms. Tie savo ruožtu paskleidė informaciją. O ji gana maloni ir suteikianti viltį. Visi mielai patikėjo.
a.t.sielis rašė:Galvok kaip nori 🙂 Esmė, kad tu mąstai, kaip tau patinka, o ne bandai rasti tiesą.
Na tiesa yra kažkokia viena ir vargiu ar žmonės ją gali rasti. Bet žmonės gali mastyti remdamiesi logika ir gyvenimo realybe čia ir dabar. Kažkiek apsaugo nuo fantazijų. O pati tiesa gali būti pademonstruota tik kažkokiu išoriniu poveikiu. Pvz ateityje iš esmės transformuojant šį pasaulį į maksimaliai patogiai tinkantį gyvenimui. Na ir pvz labai geriems žmonėms išjungiant senėjimą ir mirtį nes po mirties nieko nėra. Tai techniškai manau tikrai įmanoma. Praktiškai tik tiek maksimaliai ir įmanoma padėti žmonėms kad įgyvendinti žmonių amžino gyvenimo svajonę. Bet viskas realybėje čia ir dabar o ne kažkur padebesiuose. 🙂
O spėliojimas savo pastangomis – beprasmis.
a.t.sielis rašė:Tiesa pati su mumis užmegs ryšį
Tame ir yra visa esmė. 🙂 O informacija pateikiama iš tikro laipsniškai nes kitaip būtų problemų. 🙂 Bet galiausiai informacija turi turėti kažkokius konkrečius patvirtinimus kad viskas nėra tik lakios fantazijos vaisus. 🙂
Bet kiek dar tikrinsi, jeigu matai, kad metodas ne tas, neduoda tikrų žinių?
a.t.sielis rašė:Kaip matei, viskas, ką tau pranašavo švytuoklė, nepasitvirtino 🙂 Taigi, tikrinti reikia.
Ir be švytuoklės mačiau tai ko būti negali. 🙂 Ir tai stimulas skatinantis aiškintis esmę jau per švytuoklę. Galiausiai prisiminus čia mano pirminius rašymus apie tikrus ir netikrus žmonės ir supratimą dabar tai nesuvokiamas skirtumas. Pasirodo pats esu kopija o visi kiti "tikri". 🙂 Bet pažinimui yra pradžia ir pabaiga. Tikiuosi kad galiausiai pagavau kampą. Suprantama "užtvirtinimui" būtų neblogai žemiški argumentai. Ir iki šiam momentui dėl pažinimo ir šiaip asmeninių momentų jų tiesiog negalėjo ir neturėjo būti. Nors ne kartą atrodė kad viskas sumąstyta. Bet išlenda kažkokios svarbios detalės. Šiam momentui kaip ir viskas išbaigta. Bent tikiuosi. 🙂 Laukiam rezultatų. 🙂
Sorry neįsižeisk, pagalvojau, kad čia truputi į temą.
Paguodos prizas:
"Idėjos gali būti genialios." – Aš 🙂
Creative rašė:"Žmogus iškėlęs naują idėją, kol ši nepasiteisina, laikomas kvailiu, ar net pamišėliu." – Mark Twain
Su idėjų pasiteisinimu ypač pasaulio suvokime yra didelių problemų. Kaip čia viskas sutverta realiai nežino niekas ir neturi pateisinančių argumentų. Ir net neaišku kokie argumentai žmonės vienareikšmiškai įtikintų. Pvz sudegė Paryžiaus katedra kaip tikėjimo simbolis. Greta to sprogdinamos Šri lankoje bažnyčios su šimtais žmonių aukų. Kaip ir argumentas kad religinio dievo nėra. Bet tikintiems tai dzin. Jie sėkmingai metasi pinigus šimtais milijonų kad viską atstatyti. Keistas beprotiškas žmonių užsispyrimas nekreipti dėmesio į akivaizdžius realybės argumentus. 🙂
