Sveiki 🙂
Teoriškai būtų pasminga taikyti tokius draudimus siekiant apsaugoti ląstelių struktūrą, kuri jau yra susisiejusi su kokiu nors pagrindiniu energoinformaciniu dariniu (siela). Tačiau čia pasireiškia žmonių rūšies išdidumas: negalima atlikinėti darbų su žmogaus embrionu, o su kitų gyvūnų… galima? Draudėjams būtų psichologiškai labai malonu jei ne tik, kad liautųsi darbai su embrioninėm ląstelėm, tačiau iš vis – su bet kokiais gyvais biologiniais objektais.
Šita etinė problema labai "problematiška": gal tada neatlikinėkim tyrimų su gyvūnais, atsiribokim nuo mokslo, pradėkim fanatiškai eit į gyvenamosios vietovės ar grupuotės religinę instituciją, nustokim valgyt gyvūninės kilmės produktus, po to liaukimės vartoję ir augalus (visgi įrodyta, kad ir jie jaučia), užsisklęskim savyje ir… numirkim! Biologiniuose moksluose mirtis yra neatsiejamas ir naudingas dalykas.
Jeigu ankstesnėse žinutėse minėtieji religiniai fanatikai susirgtų kokia leukemija, ar kita liga, kurios teoriniam sėkmingam išgydymui reiktų kamieninių ląstelių/kaulų čiulpų injekcijos, pastarieji asmenys KAIP MAT nutiltų siekdami išsaugoti savo sėdimasias. 🙂 O gal vis dėlto jie aukotųsi ir stengtųsi išsaugoti ląsteles, kurios po kurio laiko pačios taps nebetinkamos naudoti ir pradės išmirinėti? Gal jau geriau tegul parduoda visą savo turtą ir pinigus paaukoja kokiai nors vienos Afrikos valstybės vargingai kaimo bendruomenei… Va čia būtų didesnis pasiaukojimas. Prasmingiau būtų pasinaudoti mokslo galimybėmis, išgyti nuo ligos ir pulti padėti vargingai gyvenantiems žmonėms, o ne gyventi su liga, nesutinkant panaudoti ląstelių, kurios nėra žmogus ar išvis organizmas!
Iš esmės vien tik etika ir trukdo viešai paskelbti didžiulius mokslo pasiekimus. Įsivaizduokim, kad egzistuoja tokios vietos, kuriose etikos sargai nedrumsčia ramybės. Ten atliekami tyrimai su ląstelėmis, embrionais, gyvūnais, žmonėmis ir kitomis būtybėmis. Pasiekti didžiuliai ir religinių fanatikų protu praktiškai nesuvokiami dalykai, kurių praktinis panaudojimas realiai išspręstų visas gyvenimo problemas. Grįžtant prie embrioninių reikalų, ne visos valstybės yra pasirašiusios sutartį dėl tokių tyrimų uždraudimo. Teoriškai tokiose valstybėse šios srities mokslas įprastai plėtosis, kol tai uždraudusiose valstybėse šios srities žinios, bendru atžvilgiu, tolygiai ir užtikrintai judės "akmens amžiaus" link. Prezidento Bušo administracija pasirašė panašius nuostatus, tad jau po kelių metų buvo akivaizdžiai juntamas atsilikimas šioje srityje, palyginus su valstybėmis, kuriose darbai buvo tęsiami, tada atėjus Obamai tokie pasirašyti nuostatai buvo kuo skubiau atšaukti.
Embrioninė pliuripotentinė ląstelė, galinti diferencijuotis į bet kurio tipo audinio ląsteles, yra diskusijų objektas. Tačiau jei tokia ląstelė būtų gyvūno, tai tada jau būtų "ramiau". O kaip jei tokios ląstelės branduolinė DNR būtų perkelta į gyvūno ląstelę arba pakeista gyvūno DNR? Kas jei embrionas būtų ne 100%, o tik 90% žmogus? Negerai? O jei 50%? 20%? (kalbant ne apie šiukšlinę ar žinduoliams bendrą DNR, o būdingą žmogaus rūšiai). Idealiu atveju religiniai fanatikai tegul pasiskelbia kita rūšim – kitais žmonėmis. Tegul ir aukštesne rūšim už mokslinius darbus vykdančiuosius. Tegul jie atsiskiria, susiburia į krūvą, bendrojo mokslo bendruomenė su malonumu atseikėtų pinigų ir nupirktų žemės plotą, kur galėtų būti jų valstybė, jei tik joje jie ir bebūtų.
Na, o nelendant į tokius kraštutinumus, apibendrinant, galima pasakyti tokius teiginius:
• Ieškoma kompromiso tarp biologinių tyrimų naudos ir etinių problemų:
nauda: išgydytos ligos, išsaugotos gyvybės;
etinės problemos: itin ribotos pasaulėžiūros psichologijos reiškiniai.
• Paprastai tokių aktyvių priešintojų nuomonė visiškai pasikeičia kai tos žinios pradedamos taikyti siekiant išgelbėti juos pačius.
Kitomis žiniomis, ypatingai perspektyviose srityse yra suteiktas bet kokio dydžio reikiamas finansavimas, "limituojantys veiksniai" yra absoliučiai apriboti, o kartais ir patys tampa įvairių (ne darbų, o) eksperimentų objektais.
Taip, mes nesam žmonės, įvairiomis prasmėmis apibendrintai mes "ateiviai"; žmonių bendras ir gyvybės mokslų srities suvokimas yra kardinaliai skirtingas ir dar labai tobulintinas; peticijų pildymas, draudimo formų parašų rinkimas yra prasmingas kaip bendra gyvenimo patirtis, dalyvaujant norimos veiklos atlikimo procese.
Dėkoju už skaitymą.
Geros dienos 🙂