Gerai mąstai, omcikai.
Kalbėsiu apie tuos atvejus, kai tai ne dėl mechaninio smegenų pažeidimo, apskritai kai tai ne medicininė liga, bet apie panašius psichologinius reiškinius.
Apskritai, iš reinkarnacijos perspektyvos, net ir įgimtos ligos nėra atsitiktinės. Tai praeities veiklos rezultatas.
Sakyčiau, tai ir blogų jėgų įtaka, ir paties žmogaus protinis/dvasinis silpnumas. Abu dalykai veikia viename: žmogus pats pasirenka su kokiais dėsningumais bendrauti, o paskui tiek dėsningumai prilimpa, ir tada juos ne taip paprasta išspirti lauk.
Nevalingas asocialus elgesys parodo, kad žmogus yra psichologiškai viduje palūžęs, ir praradęs asmenybės pozityvią jėgą, kažkur smarkiai perlenkęs lazdą ir įvaręs save į kampą. Jo agresija nusikrepia tarsi prieš kitus ir prieš socialinį save, prieš savo socialinius ryšius.
Sakyčiau, eritrofobija, kaprolalija – liguisti sindromai, kuriuos kažkas sieja. Tai susiję su socialinės gėdos; to, kaip tave mato kiti, bei kaip tu žiūri į juos, dalykais.
Priežasčių galima ieškoti šventvagystėse, specifinėse nuodėmėse/bloguose veiksmuose, sąmoninguose žmonių įžeidinėjimuose iš pykčio (kažkada jie turėjo būti sąmoningi, o po to kaip rezultatas patiriama liga – nevalingi ir nesąmoningi), ir kt.
Apsivalymas nuo to – laipsniškas. Atgaila dėl praeities, blogų veiksmų atsisakymas, pozityvus gyvenimo būdas, meilės ugdymas. Protas ir širdis – užsiteršę, reikalingas stiprus apvalymas.