Skip to main content

Trys ateizmo klaidos

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
Teroras2013-12-03 23:19
Ilgai galvojau kur sita teksta patalpinti ar mokslo ar religijos kategorijoje, visgi pasirinkau mokslo.

Beje, nelabai sutinku su straipsnio pavadinimu, bet visgi paliksiu toki koks ir buvo 🙂

Trys ateizmo klaidos

Kai skaitai ateistus ar jų klausaisi, pirmas dalykas, į ką atkreipi dėmesį – jų pasigėrėjimas pačiais savimi, įsimylėjimas į pačius save, snobizmas žmonių, kurie jaučiasi esą savotiškais "viršžmogiais", drįsusiais mesti iššūkį Dievui, kaip kad legendinis Prometėjas. Nors patys jie vargu ar prisipažins, kur kas dažniau ateistai pozicionuoja save kaip racionalistus, apsišvietusius šiuolaikinius žmones, vienu žodžiu – realistus.

Ir visa tai jie grindžia trimis, jų manymu, principiniais momentais:

– Ateizmas – tai pasaulėžiūra, pagrįsta moksliniais duomenimis;
– Religija – tai nemoksliška pasaulėžiūra, pagrįsta "iškreiptų, fantastiniu" realybės atspindžiu;
– Iš to seka, kad ateisto uždavinys yra įkalti savo "tiesą" į "apmulkinto" paprasto tikinčio žmogaus galvą.

Šiuolaikinis mokslas iš tiesų laiko materialią realybę vientisa sudėtinga mašina. Dauguma šiuolaikinio mokslo atstovų pasakys, kad visa fizinė visata yra absoliučiai identiška vaikiškam modeliui ir kad kiekvienas kiekvieno elemento veiksmas yra nulemtas ankstesnių veiksmų, vykusių šioje visatoje. Mokslininkai netgi primygtinai tvirtins, kad jokių kitų mechanizmų nėra. Realybę sudaro "žaislinio traukinuko visata" ir neegzistuoja joks inžinierius ar išradėjas, kuris tą modelį sukūrė.

Tačiau greta šitų pažiūrų esama ir tokios šiuolaikinės mokslo šakos kaip kvantinė mechanika. Šios disciplinos dėka atėjo supratimas, kad aukščiau minėta teorija yra neteisinga ir kad iš tikrųjų fizinėje visatoje egzistuoja absoliučios laisvės elementas, kai atskirų atomų dalelės nesielgia mechaniškai, bet pačios "pasirenka" savo elgesio pobūdį. Rašau žodį "pasirenka", kadangi mūsų kalba yra gana ribota ir paaiškina kai kuriuos reiškinius ne pačiu geriausiu būdu. Tikroji problema yra ta, kad mokslas negali nieko pasakyti apie prigimtį "to, kas atlieka tuos laisvo pasirinkimo aktus", ir dėl to tie procesai mums atrodo kaip absoliučiai chaotiški ir atsitiktiniai.

Jeigu žmogus pakankamai gerai išmano kvantinę teoriją, tai šiuolaikinio mokslo priešakinės ribos padeda jam suvokti faktą, kad žmogus turi galimybę turėti išties laisvą pasirinkimą. Tačiau šiuolaikinis mokslas negali tiksliai paaiškinti, kur ir kaip realizuojasi tie laisvai pasirenkami troškimai. Yra, tiesa, supratimas apie tai, kad "kažkas" daro įtaką materijai, tačiau mokslas nežino, kas yra tasai "kažkas", jis negali ištirti šio faktoriaus ar bent jau patvirtinti jį. Kas nors gali pasakyti, kad elektronai turi savotiškus nuosavus "nedideles smegenis", priimančias sprendimus. Šiame pažinimo sektoriuje žmogus laisvas tikėti tuo, ko tik nori.

Ir tai, kaip matome, su didelėmis abejonėmis leidžia mums priskirti ateizmą grynai mokslinei pasaulėžiūrai. Nuoseklaus ateizmo, kuris neigtų bet kokias vertybes gyvenime, žmogus paprasčiausiai neišgyventų. Atsižadėjęs Dievo, jis tučtuojau susikuria sau naują stabą. Žmogus visada ieško gyvenimo prasmės per žmogiškojo proto garbinimą žmogus – tai skamba išdidžiai), per pinigų, šlovės, pasisekimo kaip savo saviraiškos tikslų garbinimą. Nes skirtingai nuo Dievo, kurio negalima pamatyti ir pažinti, stabas yra regimas, suprantamas ir pačiupinėjamas. Būtent čia slypi primityvaus proto esmė, o ne tikėjime Dievu, kadangi ateistinis materializmas daro "labai svarbią" išvadą: stabas yra materialus, jis ir yra materija. Materija ateistui yra ta esminė ir svarbiausia vertybė, kuri galų gale pakeičia jam ankstesnes dievybes, kurias garbino "tamsūs fanatikai". Kas gi tai, jeigu ne pati tikriausia ateizmo religija. Ateizmo, kuris bando fetišizuoti materiją, besislapstančią po jau seniai pasenusio mechanistinio mokslo apdangalu? Iš čia seka išvada, kad dar neaišku, kas yra iš tikrųjų racionalesnis: tikintis antgamtiniu Dievu, ar tikintis žmogumi, mokslu ir protu.

Kuo gi toks gundantis ateizmas? Kokia jo užslėpta motyvacija?

Man rodos, kad ateizmas gundo tuo, kad, kaip pasakė Dostojevskis: "Jeigu Dievo nėra – tai viskas leidžiama". Dievo nėra, žmogus kilo iš beždžionės – viskas yra viso labo materijos evoliucija. Į tai susiveda vulgarusis materializmas.

Ir jau visai nelogiškos ir beprasmiškos yra ateizmo prielaidos, neva "paneigiančios" Dievo egzistavimą tuo, kad jeigu Dievas egzistuotų, tai tyrinėjant kurį nors materijos lygmenį, jis būtinai turėtų atsiverti tyrėjų akims. Taip ir norisi užduoti retorinį klausimą apie tai, kas tokiu atveju labiau draugauja su racionalizmu – ateistai, ar tikintieji?

Kaip išsireiškė viename iš savo interviu žymus mokslininkas, profesorius Miničius: "Mokslas gali aprašyti projektą, bet neprivalo pranešti jums projekto autoriaus vardo. Jo asmenybė turi išimtinai teistinę, religinę reikšmę. Religija – tai ne mokslas". Dėl to tegu kiekvienas užsiima savais reikalais: religija – tikėjimu, o mokslas – materialios realybės tyrinėjimu. Šiedu dalykai vienas kitam neprieštarauja. Prieštaravimas gali egzistuoti tik dėl to, kad mokslas vis dar ne iki galo viską žino apie pasaulį.

http://maxpark.com/community/43/content/733987 http://www.versijos.com/publ/mokslas/mokslo_klystkeliai/trys_ateizmo_klaidos/21-1-0-1065

ajolu2013-12-03 23:24
dedu pliusą 🙂
Ateistas ir tas tiki, kad netiki 🙂
Benamis2013-12-03 23:36

Nors patys jie vargu ar prisipažins, kur kas dažniau ateistai pozicionuoja save kaip racionalistus, apsišvietusius šiuolaikinius žmones, vienu žodžiu – realistus.

Cia kartais ne nuo saves pridejai? ;D

Uz tema + 🙂

A.C.A.B2013-12-04 11:21

ajolu rašė:dedu pliusą 🙂
Ateistas ir tas tiki, kad netiki 🙂

Čia panašiai kaip sakyti, jog nerūkymas yra įprotis…

Juokingas straipsnis.

Šiaip net ir krikščionys (ypač JAV) yra pasidalinę į tūkstančius skirtingų bažnyčių, kurios nesutaria tūkstančiais skirtingų klausimų. Jei pagal vieną religijos rūšį eini į dangų, tai pagal kokias 569 kitas eini skradžiai pragaran.

Ir po galais, vieną kartą suvokit, jog ateistas tėra žmogus, kuris netiki nei į viena iš tūkstančių pasaulyje figuruojančių dievų. Visa kita, tai tėra išvedžiojimai.

ajolu2013-12-04 13:11
Ir tikintis nebūtinai privalo priklausyti kažkuriai iš religijų.
a.t.sielis2013-12-04 19:07

Kaip išsireiškė viename iš savo interviu žymus mokslininkas, profesorius Miničius: "Mokslas gali aprašyti projektą, bet neprivalo pranešti jums projekto autoriaus vardo. Jo asmenybė turi išimtinai teistinę, religinę reikšmę. Religija – tai ne mokslas". Dėl to tegu kiekvienas užsiima savais reikalais: religija – tikėjimu, o mokslas – materialios realybės tyrinėjimu. Šiedu dalykai vienas kitam neprieštarauja. Prieštaravimas gali egzistuoti tik dėl to, kad mokslas vis dar ne iki galo viską žino apie pasaulį.

Sakyčiau, religija turėtų būti mokslas, bet ne gamtos mokslas ar akademinis mokslas (t.y. vakarietiško modernaus pavyzdžio), bet sielos ir Dievo dalykų mokslas. T.y., tie dalykai turi būti pažįstami sistemišku, racionaliu, logišku, patikimumo kriterijus ir standartus turinčiu bei išbaigtu būdu. Aukšto lygio pakopos religijoje turi tokias savybes, moksliškumą. Tyra religija, arba sielos natūrali, gyvai besireiškianti prigimtinė funkcija – tai tobulas mokslas ir tobulas menas praktikoje.

—

Dažnai keliama abejonė – religijų tūkstančiai, tai kam rinktis kažkurią vieną?

Žiūrint kaip apibrėžti žodį "religija". Jeigu "religiją" traktuoti kaip "re-ligare" – iš lotynų kalbos paraidžiui: "vėl-surišti", t.y. atstatyti prigimtinį sielos ryšį su Kūrėju, tai religija yra universalus dalykas.

T.y. pvz. pasaulyje yra tūkstančiai ir milijonai žmonių rasių, etnosų, kalbų, fizinių ir psichologinių savybių. Ar kas nors kelia klausimą: "ar verta būti žmogumi, jeigu žmonių yra tokia didelė įvairovė". "Beprasmiška būti žmogumi, dėl tos įvairovės". Taip niekas nesako. Esi žmogus ir viskas. Tai pirmiausias ir bendrausias dalykas. Koks esi žmogus, kokios tavo konkrečiai savybės – tai jau tolesnis klausimas, nepanaikinantis tavo buvimo žmogumi, bet išplaukiantis iš to, ir tą sukonkretinantis.

Taip ir su siela bei religija: jeigu siela turi prigimtyje ryšį su Dievu, prigimtinę dvasinę veiklą, kuri yra virš laiko, ir yra sukurta kartu su pačia siela, kaip jos neatimama dalis, tai kiekviena siela savaime yra religijoje, ryšyje su Dievu. Tik laiko klausimas kada tai bus sąmoningai suvokta ir pilnai išreikšta, o kol kas tai tarsi grūdas, kuris pasodintas, bet dar neišdygęs. Bet jis reiškiasi netiesiogiai: kiekvienas yra priklausomas nuo didesnės aplinkos, nuo visatos, yra valdomas, ir gyvena taip, kaip vienokie ar kitokie tos aplinkos dėsniai leidžia ir veda, veikdami kombinuotai su vidine laisva valia. Taigi, paklusimas aplinkos dėsniams, mainymasis vertybėmis su aplinka yra neišvengiama kiekvienos mažos būtybės, esančios didesnėje visumoje, veikla. Tai ir yra religija, ne tai kas sugalvota, išgalvota, ar sukurta, bet tai kas vyksta kiekvieną dieną ir kiekvieną akimirką, ko neįmanoma išvengti būnant maža būtybe, nes maža būtybė ir yra sukurta tokia, iš to išplaukia jos galimybės, veikla ir padėtis.

puodukas2013-12-04 19:09

A.C.A.B rašė:Čia panašiai kaip sakyti, jog nerūkymas yra įprotis.

Vaizdingas palyginimas, bet šiuo atveju nelabai tinka, nes pasaulio suvokimą žmogus privalo gauti kaip "įprotį". O kokį gaus, kiek su laiku sugebės pats jį keisti, priklauso nuo daug ko…
Jei negaus jokio "įpročio", tai greičiausia užaugęs iš vis neturės nė ko keisti.

idenmeyou2013-12-04 20:51

Teroras rašė:Kai skaitai ateistus ar jų klausaisi, pirmas dalykas, į ką atkreipi dėmesį – jų pasigėrėjimas pačiais savimi, įsimylėjimas į pačius save, snobizmas žmonių, kurie jaučiasi esą savotiškais "viršžmogiais", drįsusiais mesti iššūkį Dievui, kaip kad legendinis Prometėjas.

Del to sutinku, tikrai yra ateistu, kurie jauciasi protingesni uz kitus ir tikinciuosius laiko kvailiais, bet jau ne viena tikintiji pastebejau panasiai besielgianti. Yra nemaza dalis tikinciuju, kurie svariai neisigiline i ta tikejima, pradeda reiksti ivairius teiginius, pagauti kazkokios ekstazes, kiekviename savo zodyje mini nusvitima ir panasius dalykus, kurie kartais pradeda kelti juoka. Kai tik bandai kazka sakyti is mokslo puses, jie moksla sukritikuoja ir laiko ji zemesniu uz tikejima, tad siuo atveju neginciau nei tikinciuju, nei ateistu, vieni ant kitu meta purva.

O kas kalbeti del kvantines teorijos, tai ji idomi ir kiek pastebejau, isiskaicius ne viena patraukia. Bet ja jau zinau senai ir kazkokio ispudzio nebepalieka, nes kaip ir klasikine fizika turi trukumu, taip ir ta kvantine negali paaiskinti kai kuriu dalyku ir vercia ne viena fizika suabejoti jos teisumu. Beje kvantines fizikos atstovai kalbejo ir kalba, kad pasaulis holograma, iliuzija ir pns, bet visame tame nera tikinciuju zmoniu isivaizduojamo dievo. Pastebejau paskutiniaisiais metais daugelis pradejo rasyti ivairius straipsnius, beje ir knygas, jog zmogus minciu pagalba gali materializuoti pasauli, tereikia tik tuo labai tiketi. Kadangi nesu Dievas, nesu visazinis negaliu teigti jog musu mintys tikrai neitakoja pasaulio, bet tikrai galiu pasakyti, kad individas negali itakoti realybes, sugalvojes savo sprendima priimti vienaip ar kitaip. Tarkim, kad ir sugalvosiu medi uzauginti, minties galia, savaime aisku jis neuzaugs, jei jo niekas nesodins, bet zinoma visada atsiranda tokiu, kurie sako, kad yra kitaip, nors nei vienam mano draugui, pazystamam zmogui nepavyko materializuoti. O kas svarbiausia, kad kvantines fizikos atstovai teigia, jog zmogus negali daryti tokiu stebuklu, materializavimu.

time2016-03-07 13:44

Teroras rašė:Man rodos, kad ateizmas gundo tuo, kad, kaip pasakė Dostojevskis: "Jeigu Dievo nėra – tai viskas leidžiama". Dievo nėra, žmogus kilo iš beždžionės – viskas yra viso labo materijos evoliucija. Į tai susiveda vulgarusis materializmas.

Manau, jis neklydo taip sakydamas. Didžioji problema yra, kai per daug prisirišama prie vieno tikėjimo. Iš to pradeda kurti mažos – didelės grupės, kurios kažkuom tiki. Tik, kada ateina didžioji dalis tikinčiųju mokslo teorijomis, nustelbia kitas tikinčiųju grupes.

Ištikrųju mokslas labai įtakoja visus ir visi mes esame jo įtakos zonoje. Viskas kas bandyta įrodyti yra labai gryna ir išrankiota, kas paranku.

Jeigu tikėjimą, religiją, galime betkada pasikeisti. Su mokslu to nepadarysime, nes mokslas spėjo visus apkvailinti ir prisivilioti prie savo neva ateistiškojo tikėjimo būdo, kada Dievas nėra žinomas, visata yra sukurta nepriimant autorinių teisių.

Bet kuom skiriasi mokslas, nuo betkokio tikėjimo, kuris irgi ieško atsakymų, bet niekaip nepateikia: "kas galėjo sukurti visatą?".

Nors mokslas yra gudresnis ir apsukresnis faktų rinkime (sukūrime) ir įtikinime, kiti tikėjimai jau pateikia kūrėją – Dievą ir galimus jo atvaizdus. Bet pilnai tikėti vienu ar kitu tikėjimu dar nevertėtų, nes anksti.

Po kolkas nėra neivieno tikėjimo, kuris būtų tikroviškiausias ir belieka laukti, kada toks atsiras. Ateistiškas mokslo įtikinėjimas nėra pakankamai įtikinamas norint sužinoti kas sukūrė visatą. Ir tai yra klaida. Klaidos yra visuose tikėjimuose, vieni pateikia kaip atrodo Dievas, bet nepateikia iš ko sudaryta visata, kiti atvirkščiai.

paragraf 782016-06-06 09:39
Kažkada girdėjau gerą pastebėjimą apie ateizmą:
1. Dievo nėra
2. Aš jo nekenčiu

🙂

TinSoldier2016-06-06 11:54

paragraf 78 rašė:Kažkada girdėjau gerą pastebėjimą apie ateizmą:
1. Dievo nėra
2. Aš jo nekenčiu

🙂

Nelabai supratau, kas šitame bajeryje ironizuojama 🙂
Tipo, negalima idėjų nekęsti?

paragraf 782016-06-06 12:15
Na manau, jei kažko nekenti, tada pripažįsti kad tai gali egzistuoti 🙂 Nes jei neegzistuoja, tada kam ta neapykanta?
Na čia panašiai, kaip nekenčiu: kalavariko 🙂

Juokingiausia, kad tiek raliginiai fanatikai tiek kovotojai prieš religiją, fenomenoologiniu principu yra identiški 🙂

P.S. beje, tai buv bajeris, bet kad kabino, tai matau, kad jis teisingas 😀

TinSoldier2016-06-06 12:22
Na, ne, neteisingas 😀
Daugybė žmonių nekenčia komunizmo, bet tai nereiškia, jog jie pripažįsta kažkokios būtybės Komunizmo egzistavimą. Tiesiog pripažįsta komunizmo egzistavimą ideologiniame lygmenyje ir jo poveikį žmonių elgesiui.

Taip pat ir su dievo įdėja – ne būtybė (ar pan.), o tiesiog žmonių sąmonėse egzistuojanti idėja. Labai skirtingi dalykai.

Kabino būtent todėl, kad kažkaip labai jau prašauna tas bajeris 😀

paragraf 782016-06-06 12:36
Na kiek teko bendrauti su ateistais tai nemenka dalis jų išties buvo pilni neapykantos (nelabai išvis suprantu, kaip galima bele ko nekęsti, bet čia jau kita kalba) 🙂
Tokie žmonės primena tokį paveikslėlį:
Trys ateizmo klaidos

Vietoj to, kad gražiai bandytų susikalbėti, pjaunasi ir nekenčia, nekenčia ir pjaunasi 🙂
Diskutuokime, ieškokime bendrų taškų, skirtybes gerbkime ir viskas bus super 🙂

a.t.sielis2016-06-06 14:11
Manau, jeigu negalime įrodyti, kad egzistuoja aukštesnė visų priežasčių priežastis, turinti absoliučias savybes, įskaitant sąmonę, tada turėtume pripažinti, kad tikėjimas tik sentimentas, ir nežinau, kokia tada būtų situacija. Hipotetiškai jos neišeina įsivaizduoti (panašiai kaip su klausimu apie nežemiškos gyvybės neegzistavimą visatoje).

😀 o tas 2 punktas, juokingas tuo, kad žmonės turi tokį isitikinimą iš emocijos, o ne iš racionalumo. Jie sako, "bla bla bla, mokslas, racionalumas, mokslas įrodė", o paskui yla išlenda iš maišo, "nekenčiu" (Dievo, bažnyčios, religijos, ir pan.)

TinSoldier2016-06-06 15:13

a.t.sielis rašė:o tas 2 punktas, juokingas tuo, kad žmonės turi tokį isitikinimą iš emocijos, o ne iš racionalumo. Jie sako, "bla bla bla, mokslas, racionalumas, mokslas įrodė", o paskui yla išlenda iš maišo, "nekenčiu" (Dievo, bažnyčios, religijos, ir pan.)

Aha, kadangi niekas tikrai niekada dievu netiki iš emocijos….

paragraf 782016-06-06 15:43
Na jei žmogus tiki iš emocijos tai jo tikėjimas taip ir neišėjo išėjo iš latentinės faazės 🙂 sveikas tikėjimad nebūna grindžiamas emocija
Visažinis2016-06-06 16:11
O kas nustato ir kaip nustato koks tikėjimas sveikas, o koks ne?
Mekabciel2016-06-06 16:41
O kodel tikejimas nera is emocijos?
a.t.sielis2016-06-06 16:47

TinSoldier rašė:Aha, kadangi niekas tikrai niekada dievu netiki iš emocijos….

Visi būdai tikėti geri, visi akstinai, mintys ir emocijos, psichologinės būsenos, norai, ir t.t. Jeigu žmogus tiki iš sentimento, vis vien jis tiki, ir tai jam gerai, pradeda pažinti Beribę Esybę. Pradžia gali būti maža, bet tai pradžia. Giluminė priežastis yra būtyje, jo sieloje. Kaip šilumos negalima atskirti nuo ugnies, taip ryšio su Absoliutu neįmanoma ištrinti iš jokios gyvos būtybės.

Tuo tarpu materialistų problema, kad jie teigia norintys besiremti racionalumu, o poziciją užima iracionalią.

paragraf 782016-06-06 18:08

Visažinis rašė:O kas nustato ir kaip nustato koks tikėjimas sveikas, o koks ne?

Turiu firmą, jei nori už 100 eurų galiu nustatyti.

Mekabciel rašė:O kodel tikejimas nera is emocijos?

O tu labai emocingai tiki, kad žemė nėra plokščia? 🙂

Visažinis2016-06-06 18:27
Matai, net atsikirsti normaliai nesugebi, nes pats supranti, kad teiginys iš kuriuo kilo mano klausimas, yra savaime absurdiškas.
Mekabciel2016-06-06 18:46

paragraf 78 rašė:O tu labai emocingai tiki, kad žemė nėra plokščia?

Emocingai tiket kad zeme plokscia nera poreikio. Su dievu kiek kitokia problema. Jo zmogus nejaucia pagal nutylejima, bet turi tam poreiki. 🙂

TinSoldier2016-06-06 20:29

a.t.sielis rašė:Visi būdai tikėti geri, visi akstinai, mintys ir emocijos, psichologinės būsenos, norai, ir t.t. Jeigu žmogus tiki iš sentimento, vis vien jis tiki, ir tai jam gerai, pradeda pažinti Beribę Esybę.

Po tiek metų, po šitiek metų ir vis dar sugebi savo argumentais, jų dvigubais standartais ir kitokio mąstymo nesuvokimu nustebinti 😀

paragraf 78 rašė:Na jei žmogus tiki iš emocijos tai jo tikėjimas taip ir neišėjo išėjo iš latentinės faazės 🙂 sveikas tikėjimad nebūna grindžiamas emocija

Na, tai aš tik norėjau sakyti, kad tokius pat standartus taikom visiems: jeigu emociškai prieitos išvados yra juokingos, tai tegul jos būna juokingos tiek kalbant apie teistus, tiek apie ateistus. Tačiau po pastarosios a.t.sielio žinutės apie tai kalbėti nebėra prasmės.

Tik dar noriu paklausti: jeigu tikėjimą grįsti emocija yra blogai – kodėl jis būtent emocija yra grindžiamas tikybos pamokose, bažnyčiose?

Nesu niekada bažnyčioje girdėjęs pamokslų apie "pirminį judintoją" ar ten kokį priežastingumą, ar kažką panašaus. Esu tik girdėjęs apie meilę, tuštumų ir gyvenimo prasmės užpildymą bei kalbas apie amžinas kančias ir jų vengimą ar panašius dalykus.

Vien apeliacija į emociją: meilę, baimę ir pan. Racionalumo niekada nesu girdėjęs. O tu pats esi girdėjęs pamokslą, kuriame būtų nagrinėjamos racionalios tikėjimo priežastys?

a.t.sielis2016-06-06 20:38

TinSoldier rašė:tokius pat standartus taikom visiems: jeigu emociškai prieitos išvados yra juokingos, tai tegul jos būna juokingos tiek kalbant apie teistus, tiek apie ateistus. Tačiau po pastarosios a.t.sielio žinutės apie tai kalbėti nebėra prasmės.

Ne, kiekvieniems reikia taikyti jų pačių standartą. Pvz. jeigu materialistų standartas yra racionalumas, prašom, jų pačių pažiūroms pritaikom tą standartą. Tada pasidaro juokinga "I hate God".

Jeigu tikinčiųjų standartas yra visapusiškumas, tada taikom jiems jų standartą.

Taigi, viengubas standartas vertinant dvejopai – kiekvienos iš dviejų grupės standartą, taikant joms pačioms.

Tikėjimas iš emocijos yra surištas su aukštesniuoju racionalumu ir aukštesniąja sąmone, todėl yra geras bet kuriuo atveju. Ir nuoseklus savame standarte.

Netikėjimas, priešiškumas iš emocijos yra tiesiog tai, nes nesiriša su būties realybe.

paragraf 782016-06-06 21:54

TinSoldier rašė:Na, tai aš tik norėjau sakyti, kad tokius pat standartus taikom visiems: jeigu emociškai prieitos išvados yra juokingos, tai tegul jos būna juokingos tiek kalbant apie teistus, tiek apie ateistus.

Sutinku 🙂 kitas dar ginčytūsi 🙂

Tik dar noriu paklausti: jeigu tikėjimą grįsti emocija yra blogai – kodėl jis būtent emocija yra grindžiamas tikybos pamokose, bažnyčiose?

Nes visose srityse yra idiotų 🙂

Vien apeliacija į emociją: meilę, baimę ir pan. Racionalumo niekada nesu girdėjęs. O tu pats esi girdėjęs pamokslą, kuriame būtų nagrinėjamos racionalios tikėjimo priežastys?

Taip, labai dažnai tokius girdžiu kur einama per racionalumą, tačiau pirmuosius a la per baimę, kažkaip jau seniai begirdėjau, nors mišiose būnu kartais ir po kelis kart per savaitę.
Beje, jei emociją vertini kaip jausmą, tada ji ne daug ką bendra turi su krikščioniška meilės samprata. Mes tai suprantame kaip valios aktą, o ne kaip jausmą.

Visažinis rašė:Matai, net atsikirsti normaliai nesugebi, nes pats supranti, kad teiginys iš kuriuo kilo mano klausimas, yra savaime absurdiškas.

Koks klausimas toks ir atsakymas 🙂

time2016-06-07 02:07
Manau, tik nedauguma turi tokį polėkį manyti, kad jokio Dievo nėra, nes dauguma ateistų ir toliau besilaiko bažnytinių dorybių ir vertybių. Pats gilimąsis ir kelio pasirinkimas neretai įtakojamas bažnytinio kelio idėjų. Dauguma ateistų teigia, kad ir be Dievo jie visvien "geri" ir "nepavojingi", bet toks jų požiūris begalo klaidingas. Net jei ir jie skaito save "gerais", reikia prisiminti, kad būtent jų gyvenimo kelias ir dorybės yra išmoktos iš kažkurio tikėjimo kelio. Ateizmas būtent yra jau stabdis viskam, nes vertybiu ir dorybių jis nebeskleidžia.

Ir man visai patiko pirminė mintis:

paragraf 78 rašė:Na manau, jei kažko nekenti, tada pripažįsti kad tai gali egzistuoti

Pati religijos pradžia, aišku sieju su (krikščioniškąja religija), davė mums visiems naudos, bent buvo sukurtas ir užtvirtintas bazinis dorybinių vertybių pakas, kurio visi laikosi iki šiol. Nors niekas nebebando peržengti ypatingosios ribos "Dievo paieškose", visi žinome, kad tam buvo duotas pagrindas ne veltui.

Manau, net neverta spėlioti, kokią įtaką padarė bažnyčios susikūrimas prieš 2000 metų atgal. Dabar visi gali vienas kitą peikti, bet niekas nieko geriau iki šiol nesukūrė ir neatrado. Tiek santykių srityje, tie šeimos, tiek draugystės ir pan srityje, kurios sudėtos krikščionybėje.

Tačiau matau tendencija engti krikčionybės ir tapti ateistu, dėl neaiškios priežasties. Pats argumentas "kad Dievas neegzistuoja" nieko nepasako, tai greičiau radikalių požiūrų įsitikinimas. Net jei ir kūrėjo pavadinimas ne Dievas ir bažnyčiaslepia pavadinimą tikrojo Dievą atliekačio funciją kūrėjo, tai nereiškia kad jo tikrai nėra. Ir aš tikrai randu, kad krikščionybėje susikūrė visos tradicijos, kurias mes dabar sekame ir perduodame kitiems.

O ateistai vistiek nepamiršta bažnytinio kelio idėjų… netgi bando atrasti kompromisus, seka pavyzdžius ir nieko savo nesukuria originalaus.

TinSoldier2016-06-07 09:23

time rašė:Dauguma ateistų teigia, kad ir be Dievo jie visvien "geri" ir "nepavojingi", bet toks jų požiūris begalo klaidingas. Net jei ir jie skaito save "gerais", reikia prisiminti, kad būtent jų gyvenimo kelias ir dorybės yra išmoktos iš kažkurio tikėjimo kelio. Ateizmas būtent yra jau stabdis viskam, nes vertybiu ir dorybių jis nebeskleidžia.

Taip rašyti gali tik visiškas totalus sociopatas, neturintis nė kruopelės asmeninės patirties apie žmogiškuosius jausmus ir empatiją. Jeigu nuoširdžiai būtum moralus žmogus, tokių briedų nerašinėtum. Tavo dievas tavimi nusivylęs.

P.S. Ateizmas ir neturi skleisti jokių vertybių ir dorybių. Jis nieko neturi skleisti. Tai tik plikas pareiškimas apie savo požiūrį į tam tikro dalyko egzistavimą. Tas pats, kas pasakyti: "šokoladinių ledų nemėgimas yra stabdis viskam, kadangi neskleidžia jokių vertybių ir dorybių". Apskritai, nesuvoki ne tik žmogiškųjų jausmų, bet dar ir tiesiog sausose sąvokose nesigaudai.

paragraf 782016-06-07 10:25
Niekada nesupratau to, kad ateistai laikomi amoraliais žmonėmis  😮

TinSoldier rašė:P.S. Ateizmas ir neturi skleisti jokių vertybių ir dorybių. Jis nieko neturi skleisti. Tai tik plikas pareiškimas apie savo požiūrį į tam tikro dalyko egzistavimą.

Idealiame pasaulyje turbūt taip ir būtų, bet kad jau gyvename mūsiškame, tai deja, bet taip jau yra, kad ateizmo šalininkai skleidžia savo idėjas ir gana dažnai labai agresyviai. Na ir dalis tikinčiųjų taip daro. Bet čia primenu prieš tai įmestą paveikslėlį.
Būtų idealu, jei tikintysis gerbtų ateisto pasaulėžiūrą, o ateistas tikinčiojo. Kad jie vienas iš kito semtųsi išminties ir nematytų vienas kitame priešo. Bendrystė ir draugiškumas duotų daug daugiau naudos nei kad beprasmis kariavimas už tai kieno idėja ilgesnė 🙂

time2016-06-07 10:48

TinSoldier rašė:P.S. Ateizmas ir neturi skleisti jokių vertybių ir dorybių. Jis nieko neturi skleisti. Tai tik plikas pareiškimas apie savo požiūrį į tam tikro dalyko egzistavimą. Tas pats, kas pasakyti: "šokoladinių ledų nemėgimas yra stabdis viskam, kadangi neskleidžia jokių vertybių ir dorybių". Apskritai, nesuvoki ne tik žmogiškųjų jausmų, bet dar ir tiesiog sausose sąvokose nesigaudai.

Kad aš netokia mintį užkabinau.

Aš bandžiau užkabinti mintį, kad betkokia religinė patirtis išlieka net po tapimo visišku ateistu. Bet tos išmoktos patirties dorovinės ir moralinės vertybės jau vienos atmetamos, kitos pridedamos. Ateistai dar daugiau renkasi kuom tikėti nei paprasti vienakrypčiai religininkai.

TinSoldier2016-06-07 13:29

time rašė:Kad aš netokia mintį užkabinau.

Aš bandžiau užkabinti mintį, kad betkokia religinė patirtis išlieka net po tapimo visišku ateistu.

O į šitą tavo minties užkabinimą buvo skirta pirmoji mano žinutės dalis, kurią turi citatoje nukirpai.
Jeigu tu galvoji, kad moralę žmogui suteikia tik religinė patirtis, tai esi morališkai nieko vertas žmogus.

Arba, kaip jau rašiau, sociopatas, kuris tiek moralę, tiek jausmus tik suvokia, bet ne pats išgyvena. Nes joks psichiškai ir emociškai sveikas žmogus nespangtų, jog išskirtinai tik religinis mokymas jam suteikė moralę.

paragraf 782016-06-07 13:34
Davai nepereiname prie asmeniškumų 🙂
a.t.sielis2016-06-07 13:48

TinSoldier rašė:Nes joks psichiškai ir emociškai sveikas žmogus nespangtų, jog išskirtinai tik religinis mokymas jam suteikė moralę.

Taip, žmonės turi natūralią moralę. Gyvenant tarp kitų žmonių, susiformuoja moralė.

O kodėl taip yra? Kokia moralės priežasčių priežastis?

Mekabciel2016-06-07 14:36

a.t.sielis rašė:O kodėl taip yra? Kokia moralės priežasčių priežastis?

Absoliutas, kas gi daugiau. :}}

klajunas2016-06-07 14:45

TinSoldier rašė:

time rašė:Kad aš netokia mintį užkabinau.

Aš bandžiau užkabinti mintį, kad betkokia religinė patirtis išlieka net po tapimo visišku ateistu.

O į šitą tavo minties užkabinimą buvo skirta pirmoji mano žinutės dalis, kurią turi citatoje nukirpai.
Jeigu tu galvoji, kad moralę žmogui suteikia tik religinė patirtis, tai esi morališkai nieko vertas žmogus.

Arba, kaip jau rašiau, sociopatas, kuris tiek moralę, tiek jausmus tik suvokia, bet ne pats išgyvena. Nes joks psichiškai ir emociškai sveikas žmogus nespangtų, jog išskirtinai tik religinis mokymas jam suteikė moralę.

Kiek galima toleruoti šitą besidarkantį pajacą?..

paragraf 782016-06-07 14:53
Atminkite, kad kokia bebūtų oponento nuomonė vienu ar kitu klausimu, jūs neturte jo įžeidinėti. Galite nesutikti, diskutuoti, pasiginčyti, bet prašau susilaikyti nuo įžeidinėjimo. Iš esmės juk apie kiekvieno iš mūsų nuomonę galima pasakyti: idiotas, pajacas, debilas ir t.t. Tad tolimesni asmeniškumai bus trinami be atskiro perspėjimo.
TinSoldier2016-06-07 14:59

klajunas rašė:Kiek galima toleruoti šitą besidarkantį pajacą?..

Aš irgi nesuprantu.

Ok, time, aš atsiprašau, jeigu tave asmeniškai įžeidžiau.

Tačiau kalbas, jog ateistai be religijos negali būti moralūs, o, jeigu yra moralūs, tai tik todėl, kad nėra visiškai totaliai ateistai (o kažkur giliai pas juos likęs jėzusėlis ar pan.), pats priimu kaip vieną didžiausių asmeninių įžeidimų. Net tik kaip asmeninį įžeidimą moralei, asmeniniams įsitikinimams bei intelektui, bet ir kaip absurdišką įžeidimą visai žmonių grupei.

Pasišalinu, daugiau apie tai nieko neberašysiu.

gidas2016-06-07 20:37

a.t.sielis rašė:Kokia moralės priežasčių priežastis?

Trumpai.
Priežasčių priežastis? Užtenka vienos paprastos priežasties. Ir sąmoningas bendruomeninis padaras kaip individas, ir sąmoningų padarų bendruomenė kaip rūšis gali išlikti pasaulyje tik jei laikomasi tam tikrų bendruomeninio gyvenimo taisyklių, kurių priežastis prieš 1000-mečius buvo sąlygos, kuriomis gyveno ir stengėsi išlikti hominidai kaip rūšis. Jos buvo "sugalvotos"  evoliucijos  😉  procese, nes gebąs mąstyti padaras galiausiai sąmoningai suvokė, kad tik toks kelias turi perspektyvą. Žmogbeždžionės ir apskritai visi bandomis gyvenantys gyvūnai turi tam tikras "bendruomeninio" gyvenimo taisykles, o ir empatijos pavyzdžių gyvūnuose apstu – taigi ir prielaidos atsirasti moralei buvo pakankamos. Kai hominidas pradėjo kalbėti/mąstyti ji  natūraliai ir atsirado.
Taip manau. 🙂

time2016-06-07 20:39

TinSoldier rašė:Tačiau kalbas, jog ateistai be religijos negali būti moralūs, o, jeigu yra moralūs, tai tik todėl, kad nėra visiškai totaliai ateistai (o kažkur giliai pas juos likęs jėzusėlis ar pan.), pats priimu kaip vieną didžiausių asmeninių įžeidimų. Net tik kaip asmeninį įžeidimą moralei, asmeniniams įsitikinimams bei intelektui, bet ir kaip absurdišką įžeidimą visai žmonių grupei.

Jeigu taip jautriai nesureguotum, gal ir pasisektu suprasti. Permesdamas akimis ką parašiau ir neikigalo perskaitęs ką parašiau tik save apsunkini, suklysti ir nebesupranti esmės.

Jokios įžeidos nevienam ateistui nematau. Tai ką bandau gvildenti dar didesnis išplėstinis ateistinio gyvenimo aiškinimas, kurį nevisi ateistai (gindami savo neaiškią poziciją) bando pasakyti. Ateistai tikrai gimsta ir auga tokioje terpėje, kurioje vyrauja religiniais įsitikinimai (ir tėvai nuo mažens jiems kala tuos įsitikinimus, kad išmoktų), būtent jie duoda pagrindą. Tada dėka tų bažnytinių įsitikinimų formuojasi asmenybė ir pradeda suvokti vertybes, dėka jos pavyzdžiui žmogus gali atskirti "kas yra sąžinė?" ir pan. Bet jeigu jis tą sąžinę interpretuoja kitokiais būdais, tada išryškėja vienas iš esminių ateistų bruožų (gaminti antraeilius dalykus ir neigti grįžimą prie pagrindų). Jie pagrindus padaro antraeiliais dalykais ir nesuvokia ką jie darą. Jie tarsi laužo tradicijas, ir renkasi antraeilius dalykus neturinčius tradicinio antspaudo. Toks nuokrypis yra nei geras, nei blogas, bet blogus ir gerus poelgius įtakoja tie antraeiliai dalykai. Todėl ateistų ir būna visokių, jie pasirenka tas "modifikuotas" vertybes, atmesdami pradines vertybes, jiems suteiktas dar vaikystėje.

Antra karta pakartosiu, kad jei bandai save įvardyti "geru" ir "nepavojingu", nebūtinai tai gali atitkti tokią reikšmę. Kai nesivadovaujama pagrindais, o vadovaujamasi antraeiliais (žmonių sukurtais dalykais ir galbūt paties sukurtais dalykais), vadinasi tai tik atitiks "pigesnę" reikšmę. O jeigu bandyta priimti žmonių sukurtus dalykus ir bandyta įvertinti juos kaip pradiniais dalykais, tai neturima sąžinės visai. Todėl ateistą vaizduoju, kaip nublankusių vertybių asmenį, neturintį žalio supratimo, kas yra pradinis dalykas, ir toks asmuo paprastai nei nori, nei nemėgsta grįžti prie pagrindų. Jis tik galvoja, kad reikia permainų. Bet viskas gerai, nes pasaulyje reikia visokių žmonių ir ateistu būti yra ne taip blogai, bet vertė, gal kiek pigesnė juo būti.

Palyginimui, kaip matai religinkai yra tiek užspausti ir laikosi bažnytinių tradicijų, kad negali pajudėti iš vietos. Jiems įdėta tiek sąžinės, kad neturi teisės kažką pakeisti ar pridėti naujo (rinktis irgi negali), tai todėl belieka laikytis tradicijų. Ir tai normalu, todėl kad yra Dievas ir žmonės juom tiki. Čia irgi viskas gerai.

a.t.sielis2016-06-07 20:41
O kokia evoliucijos priežastis? Jeigu evoliucija yra priežastys, tai dar ne galutinės, juk pačią evoliuciją kažkas sukėlė.