Į šiuos nagrinėjamus kiša pagalį klausimas vis dėlto visata plečiasi ar ne, nes paskutiniais metais visatos plėtimosi klausimas vėl labai aktualus ir dėl jo daug kalbų. Jeigu visata buvo ir ankščiau tokia didelė, tuomet nieko ypatingo čia nėra, jeigu visata vis dėlto plėtėsi tuomet tai ką dabar matome danguje yra netoli visatos krašto, arba "vidurinė" stotelė link to paties taško iš kur stebime tik jau apsukus visą plotą kaip riestainyje.
Vis dėlto teleskopą pasukus į kitą pusę matytumėme skirtingą vaizdą, bet tai nepaneigia to, kad keliaujant iš kitos pusės yra galimybė atsirasti pirmojoje mūsų stebėtoje pusėje. Kitaip sakant būnant įsivaizduojame viduryje ir stebint kairiąją pusę, o po to dešiniąją kažkokiu būdu būtų šansas patekti į kairiąją pusę, bet keliaujant per dešinę.
Pagrindinė problema, kad esame per maži visatos totaliam naršymui, dabar tik stebime iš savo taško ir kuriame teorijas, bet nežinome tikrai nežinome visatos formos ir apskritai ar ji tokią turi.