Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
gidas2014-07-08 20:23
M. Plankas iš tikro kalba tą patį, ir Ž. Gitonas greičiausiai pastarąjį tik perfrazuoja. Tikintis M. Plankas mokslo istorijoje figūra kaip reikiant, taigi, ponai empirikai, galim dėti tašką,
kadangi visoje Visatoje nėra protingos nei amžinos jėgos, – žmonijai niekada nepavykdavo atrasti karštai trokštamo perpetuum mobile (amžinojo variklio), – todėl už tos jėgos mes turime pripažinti esant sąmoningą mąstančią dvasią. Toji dvasia yra bet kokios materijos pirminė priežastis. Reali, tikra ir tikroviška yra ne ta matomoji laikinoji materija, tikra yra nematomoji – nemirtingoji Dvasia."
Ypač patrauklu, kad „mes turime pripažinti esant sąmoningą mąstančią dvasią“. Tikinčiojo leksika moksliniame kontekste skamba išties paradoksaliai ir neprilygstamai.
Kodėl „turime pripažinti“?
Niekada neskaitęs kvantinės mechanikos veikalų – negi šiandienos elementarių dalelių fizika daro analogišką išvadą? Jei taip, tai ko mes čia veltui eikvojame laiką ir plūstamės – viskas pasirodo seniai moksliškai pagrįsta, ir ne bet kur, o kvantiniame lygmenyje. Ten niekas nėra tikra ar priežastinga, ir tą suvokti evoliuciniam protui nelemta. Taigi belieka sukurti (atsiprašau – "moksliškai pagrįsti") visai šiai makalynei vieną aiškią „priežastį“ – nemirtingą Dvasią ir uždaryti kromelį. 🙂
P.S. Xsistemax'ui – ar esi kada dalyvavęs rimtame moksliniame dispute? Jei taip – gal galėtum kokią nuorodą?
a.t.sielis2014-07-08 21:54
Kaip sakė vienas dėstytojas, "šviesiam žmogui daug laiko nereikia". Kai kurie pasiruošę iki begalybės klaidžioti savo spekuliacijų labirintuose, o tokie kaip Plankas suvokė kas ir kaip. Ir čia jis kalba visai ne mokslo kontekste. Mokslo faktai (kaip pvz. žinios apie atomą) nėra skirti pačiam mokslui. Tos žinios kažką turi pasakyti, leisti padaryti išvadas, kurių naudingumas yra ne mokslui, bet pačiai tiesai, pilnam realybės suvokimui. Kitaip mokslas pats valgytų savo vaisius, o tai reikštų, kad mokslas tampa kumyru, kuriam kraunamos aukos. Būtų kaip vėžys, kuris suvalgo onkologinio ligonio organizmą, nors pats yra jo dalis.
Einšteinas:
"Einšteinas" rašė:” Teisingiausias dalykas, kurį galime patirti yra paslaptingumas. Tai fundamentali emocija, kuri budi prie tikro meno ir tikro mokslo lopšio. Tas, kuris nežino tos emocijos, ir daugiau jau negali stebėtis, jausti nuostabos, yra ne geresnis nei miręs, užgesinta žvakė. < …> Žinojimas, apie egzistavimą kažko, į ką negalime įsiskverbti; giliausios išminties ir labiausiai spindinčio grožio manifestacijos, kurios prieinamos mūsų protui tik paprasčiausiais pavidalais – tai šis žinojimas ir ši emocija sudaro tikrai religišką požiūrį; šia prasme, ir vien ja, aš esu giliai religiškas žmogus. “
xsistemax2014-07-09 10:11
Gide,nedirbu mokslinio darbo,iš to gan sunku būtų pragyventi.Bet esu "kurse" visų naujausių mokslo pasiekimų.
Iš esmės nereikia įrodinėti "nemirtingos Dvasios"egzistavimo,tai jau įrodyta,tik vadinama kitaip. 🙂
(Informacijos tvarkymo struktūra,globali sąmonė,intelektas,operatorius ir t.t.)Niekaip nesuprantu žmonių,kurie žiūri į formulę ir mato tik skaičiukus,nepastebėdami logiškai išplaukiančių vedinių…
Vytautas2014-07-09 11:13
Stebint tiek mokslą tiek visokius tikėjimus visur pilna iliuzijos. Paskutiniu laiku labai sunku susigaudyti informacijoje apie mokslo pasiekimus. Ar tai jau veikiantis produktas ar tik eilinė hipotezė. Iš hipotezių kuriamas iliuzinis tarsi veikiantis produktas. Tikėjimai, nesvarbu jų pavadinimas, iš esmės yra iliuzija. Šiaip savaime tai nėra blogai. Pasakos visai gražus dalykas. Net įdomu paskaityti. Bet kada vardan iliuzijos atliekami labai realūs neigiami darbai jau problema. Pvz turinčių kitas iliuzijų sistemas naikinimas. Pagal mane tiesa yra tiek kiek mes "apčiuopiame" savo juslių pagalba. Į tai įeina ir "rankų prailginimas" techninių priemonių pagalba. Kažkokiu būdu "pačiupinėjau" viskas gerai. Tai galima priskirti prie tiesos. Visa kita iliuzija. Berašydamas pagalvojau apie matematikos mokslą. Bet tai tiesos modeliavimas. Viskas normalu ir apčiuopiama. Kas apčiuopiama yra tiesa visa kita iliuzija arba hipotezė. Suprantama tai nežaidžiant su pakitusia sąmone ar smegenų veikla. Balti arkliai pergėrus vis tiek iliuzija.
xsistemax2014-07-09 12:07
Vytautai,tai,ką gali pačiupinėti yra iliuzija,sukelta tavo juslių. 🙂
Paieškojus moksliniais metodais, paaiškėja,jog nėra ką čiupinėti…
O religijos yra vertingas informacijos šaltinis,nes "senieji"nebuvo už mus kvailesni.Tik būtina nuo tos informacijos "nutrinti"suinteresuotumo sluoksnį,tada randi beveik tiksliai tą patį,ką ir moksliniais metodais.
Filosofija irgi gan tiksliai nurodo gaires tiesos paieškoms,nors ir nesiremia formulėmis.
Tik ne visiems tos tiesos reikia,daugelis instinktyviai jos bijo,bijo stereotipų griūties.
Vytautas2014-07-09 15:11
xsistemax rašė:Vytautai,tai,ką gali pačiupinėti yra iliuzija,sukelta tavo juslių. 🙂
Suprantu pačio mintį kad jutimo metu gauta informacija praktiškai verčiasi į elektrinį signalą kurį apdoroja smegenys sukurdami iliuzinį daikto atvaizdą. Šita vieta yra pakankamai slidi. Smegenims galima paduoti reikiamus signalus ne esant nieko daugiau ir turėsim tą patį rezultatą. Tuomet iškyla klausimas ar iš viso egzistuoja net smegenis. Tipo iliuzija iliuzijoje. Bet žiūrėkim į reikalą paprasčiau. Nors mes matom iliuzinius vaizdus bet jie egzistuoja realybėje materialiam pasaulyje. Toks pažinimo mechanizmas mus duotas kad paprasčiausiai galėtume egzistuoti šiame pasaulyje. Tą patį objektą praktiškai visi atpažįstam vienodai. Akmuo yra akmuo. Vanduo yra vanduo. Kitas žmogus yra kitas žmogus. Kodėl sakau kad tikėjimai yra iliuzija? Todėl kad tai neduota pažinti taip kaip akmenį. Nėra nieko apčiuopiamo. Jei tai neduota tai mūsų praktikoje ir išgyvenime yra nereikalinga. Nuo to ar žmogus tikės dievu ar ne jo gyvenimas niekaip nepasikeis. Reiks lygiai taip pat kontaktuot su materija kaip ir netikinčiam. Esmė kontaktai su materija ir nieko daugiau. Tame skaičiuje ir vieni su kitais. Taip kad iliuzija gali sau ramiai egzistuoti šalia, bet ji ne esmė.
xsistemax2014-07-10 08:45
Ne,ne tai turėjau galvoje.Esmė yra tame,jog materijos neįmanoma aptikti moksliniais metodais,o ir paliesti jos neįmanoma.Nepatikėsi,bet mokslinis faktas yra tai,jog tu per savo gyvenimą nesi prisilietęs prie jokio objekto ir neprisiliesi.Net prie žemės,kuria vaikštai.To priežastis-elektronų atostūmis dėl vienodo krūvio.Visada tarp tavęs ir "liečiamų" objektų liks tarpas.
Paradoksalu,tiesa?
Dar paradoksaliau,jog mikroorganizmai dėl tos pačios priežasties neturėtų patekti į organizmą,bet mes sergame.Ir ne tik sergame,didesnę dalį tavo svorio sudaro būtent jie(jei sveri 70kg,tavęs iš tiesų tėra tik apie 27kg,visa kita-"sugyventiniai).
Beje,informacinės pasaulio prigimties tyrimai įgauna vis didesnį pagreitį ir,pvz,:žmogus yra apie 60 zetabaitų informacinis failas(palyginimui-žmonijos sukaupta informacija nesudaro ir 40-ies zetabaitų).O tai,kas mus daro unikaliais,skiria vieną nuo kito,yra ne daugiau,nei vieno megabaito apimties.
Tai kas yra tikra,o kas iliuzija?Su kuo kontaktuojame?Ar mes-asmenybės,ar to paties reiškinio menkai besiskiriantys aspektai? 🙂
paragraf 782014-07-10 09:21
xsistemax rašė:didesnę dalį tavo svorio sudaro būtent jie(jei sveri 70kg,tavęs iš tiesų tėra tik apie 27kg,visa kita-"sugyventiniai
Šiaip jau kiek teko skaityti, tai skirtingi šaltiniai nurodo nuo 1 iki 3 procentų svorio sudaro mikroorganizmai, bakterijos ir grybeliai, nežinau iš kur tokius nerealius skaičius gavai 🙂 gal supainiojai su vandeniu? Nes vanduo skirtingais šaltiniais remiantis sudaro nuo 60 iki 80 proc. Tada daugiau mažiau atitiktų tavo nurodytus skaičius
xsistemax2014-07-10 09:48
1-3 procentus sudaro "pašaliniai",likusius sudaro tokie simbiontai,kaip kraujo ir limfos kūneliai,ir t. t.
Vytautas2014-07-10 10:15
xsistemax rašė:Beje,informacinės pasaulio prigimties tyrimai įgauna vis didesnį pagreitį ir,pvz,:žmogus yra apie 60 zetabaitų informacinis failas(palyginimui-žmonijos sukaupta informacija nesudaro ir 40-ies zetabaitų).O tai,kas mus daro unikaliais,skiria vieną nuo kito,yra ne daugiau,nei vieno megabaito apimties.
Šioj vietoj mano kitoks supratimas apie žmogaus sandarą visiškai gerai dera. Skiriasi ne automobilis – kūnas o tas kas vairuoja. Bet vairuotojo moksliškai neįmanoma identifikuoti. Kūnai pagal pačio pateiktą informaciją yra praktiškai vienodi. Iš kitos pusės nėra svarbu ar kontaktas su kažkuo yra absoliutus ar yra tarpas. Pažinime per jusles tai esmės nekeičia. Nuo to akmuo kažkuo kitu ne taps. Iš viso nesvarbu "techninės detalės" svarbu pats pažinimo ir santykių veiksmas, procesas.
paragraf 782014-07-10 10:28
xsistemax rašė:1-3 procentus sudaro "pašaliniai",likusius sudaro tokie simbiontai,kaip kraujo ir limfos kūneliai,ir t. t.
kiek turėjai iš anatomijos mokykloje? 🙂
O jei rimtai tai: kraujo ir limfos kūneliai nėra simbiontai, tai žmogaus organizmo gaminamos medžiagos. Pvz. Limfa susidaro iš skysčių, kurie patenka iš kraujo plazmos į kūno audinius. Tai nėra bakterijos ar mikroorganizmai, tai normali organizmo funkcijų gaminama medžiaga.
xsistemax2014-07-10 11:04
Cha,vėl susiduriam su žinių lygio skirtumu.Kraujo kūneliai yra savarankiškos struktūros. 🙂 Išsiaiškink,juk yra tam internetas…
gidas2014-07-10 11:44
Kraujo kūneliai yra savarankiškos struktūros.
Reikia būti nuosekliam (kraujas yra "audinys") – visų audinių ląstelės yra savarankiškos struktūros.
Taigi manęs apskritai "nėra" – 27kg = 0kg :).
xsistemax2014-07-10 14:37
Audinių ląstelių ir kraujo ląstelių skirtumai yra didžiuliai,pradedant genetiniu kodu ir baigiant funkcijomis.Pvz.:leukocitas funkcionuoja savarankiškai ir motyvuotai,elgiasi kaip geras sarginis šuo.Evoliucijos teorijos šalininkai bando atsekti momentą,kada šita simbiozė atsirado.
Ne be reikalo kraujui visais laikais buvo skiriamas ypatingas dėmesys.
Iš esmės mes nesame individai.Esame kolonijos.
paragraf 782014-07-10 16:10
na jei laikytis tokios pritemptos teorijos apie simbiozę, tai tada mes neegzistuojame, kaip kad rašė gidas 🙂
gidas2014-07-10 17:48
Esame kolonijos
Paimkim neuronų "koloniją" – centrinę nervų sistemą.
Kas "kietesnis" – "pilkoji" ląstelė (neuronas) ar leukocitas? 🙂
Leukocitas (jis turi kažkokų specifinį pavadinimą – makrofagas?) labai gražiai "prarijo" bakteriją… Liuks. 🙂
Tai (kol kas) kaip ir vadinama ląsteliniu imunitetu. Yra dar ir humoralinis imunitetas, kur laukocitai taip atlieka ne paskutinę funkciją.
Toje imunologijoje šiandien pats velnias koją nusilaužtų.
Nors ir ne apie imunologiją sukasi kalba – ačiū. Iš tikro panašu į "besimaitinantį" stambų mikroorganizmą. 🙂
gidas2014-07-13 15:34
Reikia kai ką patikslinti
(turiu omeny tą schemą, tik neprisimenu, kiek sekundės dalių ten išeina hominidui).
Atrodo kad pripainiojau – toje schemoje Visatos amžius prilygintas ne "beveik" 😀 parai, o metams – atitinkamai neanderataliečiai gyveno penkios min iki 12 31 24val, Jėzus Kristus gimė 15sek iki vidurnakčio ir taip toliau.
Sorry, bet kas turėta galvoje greičiausiai buvo aišku ir taip. 🙂
xsistemax2014-07-14 09:36
Atgal prie temos:
iš esmės viskas,ką mes tikrai žinome apie mus supantį pasaulį yra žinios apie iliuzijas.Kol kas nepavyko išsiaiškinti net to,kas esame mes patys,nei kokį konkretų vaidmenį atliekame pasaulio kūrime bei valdyme.Bet iš amžių glūdumos pasiekusios žinios ir šiandienos mokslo laimėjimai nedviprasmiškai rodo,jog esame spektaklio aktoriai,kuriame ne tik dekoracijos netikros,bet ir siužetas išgalvotas.Ir vadinam tai realybe.
Visai nenustebsiu,jei kada nors,iš iliuzijų pasaulio grįžęs į pirminę būseną,teigiamai įvertinsiu gautą patirtį ir susikursiu ką nors dar ekstremalesnio,vadinamo gyvenimu.Aišku,prieš tai pasirūpinsiu laikina amnezija,nes kitaip eksperimentas netektų pusės žavesio. 🙂
gidas2014-07-15 20:24
iš esmės viskas,ką mes tikrai žinome apie mus supantį pasaulį yra žinios apie iliuzijas
Galima sutikti – Platono olos alegorija tai puikiai iliustruoja. Prieš >2000m., bet lyg specialiai temai. Platono šešėliai, t.y. 5 pojūčių pagrindu sąmonėje egzistuojantys vaizdiniai, tėra iš esmės realybės iliuzija. Kokia realybė yra savaime nė neverta bandyti įsivaizduoti – vaizduotė tėra 5 pojūčių vaizdinių, t.y. iliuzijų, audinys. Kitokia ji ir negali būti, nes ją lemia optimalus ir evoliuciškai pasiteisinęs 5 pojūčių derinys.
Bet yra vienas „bet“ – tame šešėlių-vaizdinių-iliuzijų žaisme atrandami tikrovės santykiai ir ryšiai. Tai ir yra „žinios apie iliuzijas“, kurios paprastai vadinamos mokslu, o pastarasis… ir t.t.
Beždžionės juslės nefiksuoja, kad besisupant ant šakos, tarp rankos ir šakos yra „tarpelis“ dėl elektronų elektros laukų sąveikos, nes išlikimui tai neturi jokios įtakos – beždžionei užtenka, kad ji jaučiasi besisupanti. Gi "žinios apie iliuzijas" mums sako, kad yra ir vadinama gravitacija, ir „tarpelis“ ir t.t., ir pan.
Bėda ta, kad homo sapiens sąmonė yra empirinės ir evoliucinės prigimties fenomenas – natūrali atranka vyksta patikrinimo juslėmis apčiuopiamos tikrovės, t.y., patirties, sąlygomis.
Ir žmogaus proto prigimtis nėra pažintinė – protas yra evoliucinės prigimties ir ir efektyviausiai funkcionuoja kaip tik patirtiniame („beždžioniškame“) lauke. Išlikimo ir evoliucijos prasme su šia užduotimi susitvarkyta puikiausiai. Protas puikiai tvarkosi ir su juslėmis tiesiogiai fiksuojamomis problemomis, nes tai gebama ir įsivaizduoti, ir patikrinti ir t.t., ir pan., gi peržengus juslinę sferą ir judant mikro- ir makro-pasaulių kryptimis jau kyla nemaži sunkumai, nes vaizduotė iškrenta iš žaidimo, ir galiausiai protui belieka konstruoti paradoksaliai racionalias, bet vaizduotei neįkandamas teorijas.
Visai nenustebsiu,jei kada nors,iš iliuzijų pasaulio grįžęs į pirminę būseną,teigiamai įvertinsiu gautą patirtį ir susikursiu ką nors dar ekstremalesnio,vadinamo gyvenimu.
Taviškė teorija mano 5-pojūtinei vaizduotei yra per kietas riešutas, ir planuoju ne kelionę „į pirminę būseną“, kurioje pats įvertinsi, ką nuveikęs, o kelionę į Amžinos Medžioklės Šalį.
Tokią indėnišką „kelionę“ vaizduotė dar šiaip taip „neša“… 🙂
xsistemax2014-07-16 08:34
Savo poziciją remiu logiška išvada,kad ne pasaulis kuria protą,o atvirkščiai-protas kuria pasaulį.
Tokios išvados priėjo praeities išminčiai,religijų kūrėjai,filosofai ir mokslas.
Tiesiog šiai dienai neturim nieko įtikinamesnio.Protas ir aš-sinonimai.
O pasakos apie Vaalhaalą-mirties bijantiems nuraminti.
Žinios ir yra tas žmogaus privalumas,įgalinantis suprasti realybės virtualumą.Beždžionei tiesiog tai nerūpi. 🙂
crystal2014-07-16 17:14
xsistemax rašė:iš esmės viskas,ką mes tikrai žinome apie mus supantį pasaulį yra žinios apie iliuzijas.Kol kas nepavyko išsiaiškinti net to,kas esame mes patys,nei kokį konkretų vaidmenį atliekame pasaulio kūrime bei valdyme. <…>
Kodėl nepavyko išsiaiškinti? Pavyko. Esame homo sapiens, dvikojai primatai, gyvenantys socialinėse bendruomenėse, konkrečiai pasaulio nekuriantys ir nevaldantys, tiesiog prisitaikę gyventi esamoje aplinkoje. Žinoma, atsakymai kai kam gali nepatikti ir vardan „platesnio“ požiūrio bus pasineriama į religijos, filosofijos ar mokslas + religija/filosofija mišinį tam, kad įrodyti, jog žmogus turi konkrečią paskirtį pasaulyje. Bet kaip jau minėjau anksčiau, šitos sritys nieko ypatingo aplinkos pažinime nesuteiks, tiesiog kažkam patenkins ego ir privers pasijausti kažkuo svarbesniu (jei teisingai supratau išsireiškimus apie sąsajas tarp mokslo pasiekimų ir amžių glūdumos išminčių ir religijų kūrėjų žinių).
Žinios ir yra tas žmogaus privalumas,įgalinantis suprasti realybės virtualumą.Beždžionei tiesiog tai nerūpi.
Beždžionei virtuali realybė neturi jokios prasmės. Bet iš esmės tai realios prasmės ir mums neturi. Kuo tikslesnių žinių siekimas, žinoma yra nuostabus dalykas, tačiau dėl mūsų smegenų evoliucijos ir prisitaikymo aplinkoje, deja tai neretai yra kiek antraeilis. Kaip jau gidas rašė, mūsų protas geriausiai veikia patirtiniame lauke, kur galime patikrinti, fiksuoti pasikartojančius reiškinius ir pan. Žinoma, mūsų juslės ribotos, mes daug ko nematome ir nefiksuojame, tačiau reikalas tas, kad viso to, ką žmogus geba jausti ir patikrinti, neretais atvejais nėra prasmės vadinti iliuzija. Štai pvz prisilietimas gal ir iliuzija, kadangi veikia elektronų krūvių atostūmis, tačiau nepaisant to, tai visiškai netrukdo pajusti paviršius. Aš galiu šimtus kartų liesti įvairius skirtingus arba tuos pačius paviršius ir šimtus kartų patvirtinti, kokie paviršiai yra šalti, šilti, koks jų lygumas/grublėtumas/stiprumas ir pan. Tad ar tikrai verta čia išbraukti žodelį „realybė“? O gal tokiu atveju verčiau jau kažkaip skirstyti į žmogiškąją (aišku patikrinamąją) realybę ir dalelių/racionaliąją realybę? 😀 Iliuzija per daug į save visko talpina..
xsistemax2014-07-17 08:28
Žmogus savo imlaus ir smalsaus proto dėka turi unikalią galimybę suprasti pasaulio sandarą ir funkcionavimo algoritmus,Tai išskiria jį iš likusio žemiško gyvūnijos pasaulio.
Crystal,jei taip mąstytume,kaip kad rašai-vis dar būtume tik dvikojai primatai.
O dabar mes domimės,dirbame ir sisteminame sukauptas žinias.Elementarus pavyzdys yra mano dažnai minima Diracko Delta funkcija.Jei jos neturėtume(tikslios,išbaigtos)-neturėtume nei vieno elektroninio įrenginio.
Mokslo laimėjimai"stumia" progresą,civilizacija jais naudojasi,bet absoliuti dauguma taip ir lieka tik vartotojais.Tai liūdina,nes atradimų skaičius tiesiogiai proporcingas prie jų dirbančiųjų skaičiui…
Pastarųjų metų mokslo laimėjimai žmoniją priartino prie naujo kokybinio suvokimo slenksčio,kurį peržengus atsivers neregėti horizontai,tai pasyviai daugumai net nesuvokiami.Kokybinis šuolis.Galimybė formuoti pasaulį sąmoningai.Ne materialiame,bet pirminiame lygmenyje.
Ar reikėtų "pasyviąją"dalį palikti už "borto" toliau gyventi iliuzijų pasaulyje?
Bet juk toje dalyje-mūsų broliai ir seserys…
Master2014-07-17 09:40
Noriu ir aš šia tema išsisakyti.
Nors gal galiu prašauti, nes neketinu skaityti penkių puslapių 😀
Tik pakartosiu savo pastebėjimus 🙂
Irstančioje, dinamiškoje ir nuolat kintančioje aplinkoje nėra nieko šimtaprocentiniškai teisingo (kraštutinumo laikymąsis jau fanatizmas). Prie bet kokios tiesos mus gali privesti mūsų protas. Mes gali suvokti bet ką. Išvesti bet kokią tiesą (gi tiek daug patvirtintų teorijų ir vien mokslo sričių). Visa tai yra iliuzijos kylančios iš koncentruoto žinių srauto, kuris apima tik vieną žmogaus dalį, o ne viską bendrai. Todėl jau gali būti laikytinas netikslingu. Tiesa gali kilti tik iš potyrio suvokimo forma (nors vis tiek ji bus daugiau asmeninė). Visa kita vis tiek lieka tikėjimu ir įsivaizdavimu, kuris individualiai koreguojamas galvoje.
(Mąstau.)
xsistemax2014-07-17 11:11
Užbėgant už akių bereikalingoms diskusijoms ir klausimams:
pačios didžiausios iliuzijos,kurias mokslas tuoj "nutrins" yra laikas ir erdvė.Tai patvirtina kvantinio susietumo laike ir erdvėje reiškinių atradimai.
crystal2014-07-17 14:28
xsistemax, iš esmės galiu su daug kuo sutikti ką rašai. Tikrai taip, dėka entuziazmo kupinos žmonių mažumos vyksta neįtikėtinai nuostabus progresas, vyksta atradimai keičiantys mūsų supratimą apie aplinką, sisteminamos ir pritaikomos naujos žinios kuriant puikias technologijas ir t.t. ir pan. Mane asmeniškai tai labai žavi ir kaip jau minėjau anksčiau, žinių siekimą laikau nuostabia žmogaus savybe, tik reikalas tas, kad nemanau, jog nuo to žmogus pasaulyje tampa kažkuo svarbesniu, už kažką didesniu, reikšmingesniu ar turinčiu tikslą. Na, bet čia tema ne apie tai.
Kalbant apie erdvę ir laiką, tai galiu pilnai sutikti, kad tam tikra prasme tai gali būti iliuzijos lygiai kaip ir prisilietimas – reikalas, kurio mūsų smegenys neinterpretuoja taip, kaip yra tvirtai formuluojamose teorijose. Ir nors teoriškai šios sąvokos dabar perprantamos vienaip ir nežinia kaip mokslo dėka bus suvokiamos ateityje, nuo to žmogiškoji (smegenų) realybė greitai „nepersikonstruos“, kad ir kokia teorija (na ir stipri praktika, palieku vietą ateičiai) bebūtų.
gidas2014-07-17 21:07
pačios didžiausios iliuzijos,kurias mokslas tuoj "nutrins" yra laikas ir erdvė.Tai patvirtina kvantinio susietumo laike ir erdvėje reiškinių atradimai.
Formaliai laikas ir erdvė nėra iliuzijos, nes pojūčiai jų tiesiogiai nefiksuoja. Juslės tefiksuoja kintančią priežastingą tikrovę, ir protas šiam kitimui įvardinti-apibrėžti sukūrė „iliuzines“ laiko ir erdvės sąvokas. Laikas ir erdvė suprantami-prasmingi tik kintančiame pojūčių vaizdinių-iliuzijų pasaulyje. Bet jau kažkada kažkoks išminčius tą „supratimą“ pakomentavo maždaug taip : kai neklausia, aš žinau kas yra laikas, kai paklausia – nežinau. Kaip tikrovės "iliuzijai" nei šis, nei tas, bet senolis racijos turėjo.
Tavo minimi šiandienos kvantinės fizikos pasiekimai šį „supratimą“ netolimoje ateityje žada ženkliai pakoreguoti, nors asmeniškai nesitikiu suvirškinti dar Einšteino pasiūlytos korekcijos.
Vienas iš kvantų mechanikos pionierių, W. Heisenbergas, paklaustas, kaip galimą įsivaizduoti atomą, atsakė „nė nebandykite“ (matyt, pats pabandė, bet greitai įsitikino, kad tai bergždžias reikalas 😀 ).
Specai, be abejo ir pats, suprantate racionalius kvantinės mechanikos teiginius ir formules, bet žmogaus vaizduotė, kurios pagrindas yra pojūčiais patirtas priežastingumas ir pastarajam paaiškinti sugalvoti vienakryptis, tiesinis ir tolygus laikas ir tuštumoje beprasmė erdvė, yra (bent kol kas) bejėgė tai suvokti-įsivaizduoti.
Be laiko mašinos nė pro kur. 🙂
Pabaigai – Crystal, kuris evoliuciniame kontekste taikliai ir nuosaikiai (why not?) antrina W. Heisenbergui
Ir nors teoriškai šios sąvokos dabar perprantamos vienaip ir nežinia kaip mokslo dėka bus suvokiamos ateityje, nuo to žmogiškoji (smegenų) realybė greitai „nepersikonstruos“, kad ir kokia teorija (na ir stipri praktika, palieku vietą ateičiai) bebūtų.
xsistemax2014-07-18 08:03
„Iš tiesų mes gyvename ne realiame, o tikėjimų ir žinojimų pasaulyje. Kiekvieno iš mūsų tikėjimo ir žinojimo pasaulis yra skirtingas. Šiuose pasauliuose, lyginant su plačiu realiu pasauliu, trūksta vieno fenomeno – nežinomybės. Prie jos prisiliečia labai nedidelė dalis žmonių. Dėl to kaltas mūsų pragmatiškas auklėjimas, nes mokyklos, paklusdamos vartotojiškam visuomenės poreikiui, ruošia ne mąstančius žmones, o būsimus specialistus.
Gunaras Kakaras
gidas2014-07-19 00:24
„Iš tiesų mes gyvename ne realiame, o tikėjimų ir žinojimų pasaulyje. Kiekvieno iš mūsų tikėjimo ir žinojimo pasaulis yra skirtingas. Šiuose pasauliuose, lyginant su plačiu realiu pasauliu, trūksta vieno fenomeno – nežinomybės. Prie jos prisiliečia labai nedidelė dalis žmonių. Dėl to kaltas mūsų pragmatiškas auklėjimas, nes mokyklos, paklusdamos vartotojiškam visuomenės poreikiui, ruošia ne mąstančius žmones, o būsimus specialistus.
Gunaras Kakaras
G. Kaikaro mintys šiek tiek prieštaringos.
Tik keletas niuansų, nes liežuviu malti galima be galo…
Mokslas (pastarojo esmė kaip žinia yra patirtis) yra toks reikalas, kurio pasiekimais naudojasi visi, todėl manyčiau, kad šioje srityje „tikėjimas ir žinojimas“ turėtų būti bent jau panašūs (aequalis, kaip sako Kuzavinis). Patikrink, jei netiki, ir taškas.
Kitas dalykas yra tavo daugkart minėta ir tik tau suprantama „pamatinė“ Dirako f-ja (tarkim – suprantama tik matematiniam protui). Pridurtina, kad matematika yra tikras žinojimas, nes tai a priori žinios, bet kažkodėl tavasis Dirakas teužima kelias eilutes žinynuose ir apie f-ją nė mū-mū… Jei jo formuluotėse įžvelgi tai, ko nepastebėjo prigimtiniai pasaulinio matematikai (idiotiškas išsireiškimas) – sveikinu.
Dėl šios priežasties automatiškai atsiranda „disharmonija“ – kažkas vienetinis „žino“, o visi likusieji kvailiai. Anomalijoje tokių yra nykštukinė mažuma, ir šis faktas tavo teiginius pakerta „iš pašaknų“ – jie praranda teisingumo turinį. Šį reikalą derėtų rimtai pagrįsti, gi pačio pasisakymai yra mažiausiai rebusiniai ir migloti.
Dėl Kaikario „nežinomybės“ – „prie jos prisiliečia“ ne kažkokia išskirtinė mažuma , o mažiausiai dauguma (gal ir visi). "Nedidelė žmonių dalis" – nerimta… 🙂
P.S. Kai Dirakas matematiškai parodė turintį egzistuoti pozitroną – va čia tai fokusas. Labai įdomus epistemologine prasme klausimas.
xsistemax2014-07-21 08:17
Diraco Delta yra visų integrodiferencialinių lygčių pagrindas,aišku,jog neieškojai,todėl neradai. 🙂
Trumpai:visais atvejais ji lygi nuliui,išskyrus t nulinį.Tada tampa begaline.Šita jos savybė idealiai sutampa su religijų pagrindine dogma ir šių dienų mokslo pasiekimais.Vienu žodžiu-pasaulis iš nieko.
Nesupratau,neigi pozitroną?O kaip tada su pozitronų emisijos tomografija?Ją priskiri magijos sričiai? 🙂
Gide,panašu,jog tikrai jauti žinių deficitą… 😉
gidas2014-07-21 12:05
prigimtiniai pasaulinio matematikai (idiotiškas išsireiškimas) – sveikinu.
Be abejo rašto klaida – p. pasaulio m.
Kai Dirakas matematiškai parodė turintį egzistuoti pozitroną – va čia tai fokusas.
Nesupratau,neigi pozitroną?
Čia tikrai nesupratai – turėjau galvoje kažką panašaus į Mendelėjevo periodinę, kai tušti lentelės "langeliai" užsipildė vėliau atrastais elementais. Kokia čia magija? 🙂 Norėjau tik atkreipti dėmesį, ką gali matematika – apriorinis, nieko bendro su patirtimi neturintis formalus mokslas.
Gide,panašu,jog tikrai jauti žinių deficitą…
Kaip misliji – tai pliusas ar minusas? 😉
xsistemax2014-07-21 12:48
Žinių deficitas-norma,negali visko žinoti.Bet neigdamas kitų išvadas turėtum pasidomėti,ką žino jie.
Krypstam nuo temos,gausim pipirų nuo paragrafo. ;D
gidas2014-07-27 15:35
Ilgai galvojau ir nieko geresnio nesugalvojau… 🙂
Bet neigdamas kitų išvadas turėtum pasidomėti,ką žino jie.
Tu teisus – teks psidomėti, ką pats žinai, t.y., nerti į integrodiferencialinių lygčių vandenyną ir tada 2 variantai – arba neįstengsiu panerti (labiau tikėtinas), arba – jei netyčiom panersiu – tai jau neišnersiu…
Krypstam nuo temos,gausim pipirų nuo paragrafo.
Pats ir vėl – kaip visada ir visur – teisus.
Užsiraukiu. 🙂
a.t.sielis2018-08-07 10:25
Tiesa = Visuminė Realybė.
O individualūs tiesos supratimai – tos Realybės atspindžiai mūsų sąmonėse.
Realybė didesnė už kiekvieno iš mūsų supratimą apie ją. Tiesos pažinimo problema akivaizdžiai neišprendžiama: Realybė begalinė, o mūsų sąmonė be galo maža, ribota. Vadinasi, atspindys mūsų sąmonėje bus be galo mažas ir ribotas.
Todėl reikia pripažinti savarankišką Realybės, Tiesos egzistavimą, už mūsų sąmonės ribų, ir matyti visą paveikslą: egzistuoja begalinė Realybė, Tiesa, ir mes, kaip be galo mažos tos Realybės dalelės.
Jeigu pradėsim galvoti, kad egzistuojam ar svarbūs esam tik mes ir Realybės atspindžiai mūsų sąmonėse, tada Tiesa, Realybė, bus visiškai praleista ir pamiršta.
Mes esam mažiau svarbūs, mūsų individualūs tiesos supratimai yra mažiau svarbūs, o pati savarankiškai egzistuojanti Realybė yra svarbiausia.
klajunas2018-08-07 11:05
klajunas rašė:Visa tiesa apie tikrovę yra 100 proc. holoplastinis vaizdas. Visą vaizdą dalinu į tūkstančio dalių etapus, kuriuos reikės praeiti siekiant pilno tikrovės vaizdo. Šiuos etapus reikės praeiti patiems, savarankiškai. Procese dalyvauju ir aš su savo Filognozijos projektu. Tačiau tai, kas jame atskleidžiama sudaro tik 1 dalį iš reikalingų 1000 dalių. Dalimis nėra matuojamas gylis kaip liniuote. Viena dalis apima visumą ir į išorę, ir į vidų, tačiau aiškinamas simetronas ir jo supratimas tesudaro 1/1000 dalį pilno simetrono supratimo, arba 0,1 procentą realybės per visą gelmę. Vadinasi tai nėra jokia pabaiga, rezultatas, bet tik kelio pradžia. Tai yra tik ieškojimas ir kūryba savo filognozijos metodu.
a.t.sielis rašė:Tiesa = Visuminė Realybė.
O individualūs tiesos supratimai – tos Realybės atspindžiai mūsų sąmonėse.
Aš sakau tą patį ir bent aš esu sąžiningas, nes aiškiai pabrėžiu, kad filognozija dabartinėje stadijoje yra tik 0,1 procentas visuminės realybės. Tie, kas vaizduoja kad žino 100 proc. yra melagiai, nes tiek nežino niekas, vien dėl to, kad toks žinojimas, supratimas dar nebuvo pademonstruotas praktiškai, "galia" atitinkančia tokį žinojimą.
Mano siūlomas metodas toks: kiekvienas eina prie holoplastinės tiesos savo keliu, tada pasiekus tam tikras stadijas atliekama visų kelių sintezė ir padaromas maksimalus priartėjimas, 5 proc., 15 proc., 25 proc. ir t.t. Kuo daugiau atskirų kelių, tuo daugiau išbandoma variantų ir tada galima padaryti efektyviausių variantų sintezę.
Didelis klystkelis 1 proc. paversti absoliučia tiesa ir prie šios iliuzijos pririšti visas sąmones. Taip daro mokslas, taip daro religija.
100 proc. holoplastinis vaizdas yra pilnas realybės substancijų ir ne tik simetronas, kuris turi būti laipsniškai atskleidinėjamas, pažįstant vis didesnę tikrovės dalį. Galutinio rezultato nėra nė vieno žmogaus sąmonėje, jeigu kam atrodo, tai būna labai didelė klaida ir iliuzija.
Mano sąmonėje šiuo metu yra 0,1 proc. Mano tikslas – maksimaliai šį procentą pdidinti. Tačiau kadangi didelis procentas realybės yra paslėptas, įmanoma labai daug pažinimo kelių, ir kiekvienas savo procento ribose gali būti teisingas.
Blogiausia kai pažinimas juda ne procento didinimo, bet mažinimo keliu, tai yra, tolsta nuo realybės. Turi būti einama pirmyn, ir kuo platesniu frontu.
O pavadinimo suteikimas visumai, globaliniam vaizdui, nėra jo pažinimas.
a.t.sielis2018-08-07 11:45
Absoliuti Tiesa egzistuoja savarankiškai. Ji veiksni, sąmoninga. Todėl nereikalingos mūsų kalbos arba supratimai apie ją, ar demonstracijos, ar kokios nors praktinės galios, jai įrodyti. Ji pati save įrodo, su visa beribe galia. Kiekvienam atskirai ir individualiai.
Tik tai ne "pageidavimų koncertas", tinkamą laiką nustato pati Tiesa, Realybė.
Ilgai laukti nereiks, jeigu ne gyvenime, tai mirties ir persikūnijimo metu, akivaizdi ar neakivaizdi akistata su Realybe įvyks.
klajunas2018-08-07 11:54
a.t.sielis rašė:Absoliuti Tiesa egzistuoja savarankiškai. Ji veiksni, sąmoninga. Todėl nereikalingos mūsų kalbos arba supratimai apie ją, ar demonstracijos, ar kokios nors praktinės galios, jai įrodyti. Ji pati save įrodo, su visa beribe galia. Kiekvienam atskirai ir individualiai.
Kartojasi ir kartojasi ta pati klaida. Žinodamas vieną proc. vaizduoji, kad žinai šimtą proc. Sakinys nebūtų melagingas tik pakeitus į: "Spėju, kad Absoliuti Tiesa egzistuoja savarankiškai. Spėju, kad ji veiksni ir sąmoninga ir t.t…."
Tavo žinojimas tėra samprotaujamasis apibendrinimas ribotu ir netobulu protu. Vadinasi negali būti laikomas galutiniu žinojimu. Matosi didelis savo pažinimo psichologijos nesupratimas.
O jeigu iš tikro žinai, kaip tai kitaip, be žodžių rikiavimo galėtum pademonstruoti?
a.t.sielis2018-08-07 12:19
Mano žinojimas ribotas. Persakau tai, kas užfiksuota pliuralistinėje žmonijos patirtyje per tūkstančius metų. Aš nežinau, bet girdžiu ką per amžius kalbėjo ir dabar kalba transcendentalistai, ekstrasensai ir anomalistai, iš savo žinojimo ir patirčių. Yra daug įvykių, faktų, faktelių, transcendentalistų.
Taigi, nesakau savo žinojimo, o tiesiog išsakau suformuluotą esminę išvadą.
Mano užtikrintumas yra intuityvus ir subjektyviai pasirenkamas, spontaniškas.
Aišku, galima viską nurašyti, ir pasakyti, kad tai tik tokie patys nežiniukai, kaip ir mes. Ir visi mes nežiniukai tik paginčijam tarpusavyje smulkias savo pačių vieno procento tiesas-netiesas. Bet tai irgi 100 % prielaida, kad visi yra nežiniukai, ir kad nėra esminio pačios Realybės apsireiškimo ir teisingo (teisingiausio) pažinimo, kiek procentų jis bebūtų, palyginus su pačios Realybės Savęs pažinimu.
Taigi, ar mes pripažįstam begalybės begalinumą ir begalines galias, ar tik begalinį ribotumą (mūsų pačių), ir daugiau nieko nenorim žinoti?
klajunas2018-08-07 13:16
Toks atsakymas daug sąžiningesnis ir rezignaciją išstatyti paneigimui visai nebūtina. Nes propaguojamas principas yra atkaklus darbas pažinimo srityje ir kuo platesniu frontu. Prie to reikia pridurti, kad yra ne vienas kelias ir kad tai, ką daro kiti šiame fronte – taip pat vertinga. Imant ir mokslininkus ir net ezoterikus. Vertinga konkurencija ir lenktynės, vertingi skirtingų kelių palyginimai, akivaizdžių klystkelių atmetimas ir t.t. Tokiame etape nėra "teisingiausio" kelio. Teisingesni ir vertingesni atsiras kai perkopsime bent 50 proc.
Reikia suvokti žmogaus situaciją globaliniame kontekste, kuriame žmogaus vaidmuo, kurį vadinu informacine procesine gauble, neaiškus. Tam tikru neišaiškintu būdu jos gali susirinkti planetų biosferose ir turi jose savo substratą. Tačiau kad ši informacinė gaublė vaidintų kokį nors kertinį vaidmenį visatos sąrangoje – nėra duomenų. Gali būti svarbus pats substratas, tačiau individualus variantas, taip atrodo, visiška anomalija.
Iš to seka, kad įsitikinimas, jog visata privalo būti aiškinama pagal informacinės gaublės analogiją, nes tai aukščiausias ir vertingiausias visatoje procesas, neturi pagrindo. Tai paprasčiausias žmogaus susireikšminimas. Gali būti, kad be informacinės gaublės yra daugybė mums nežinomų būsenų ir procesų, kurie daug vertingesni tikrovės sąrangai ir jos prigimtis turi būti aiškinama visai ne pagal žmogų.
Bet tai reikia tirti, prie to reikia daug dirbti, pažįstant realybę. Natūralu iš karto norėti rezultato, tačiau vandenyno vienu žingsniu neperžengsi, reikia eiti žingsnis po žingsnio, kaupiant žinias, tik tada, po daugybės metų bus rezultatas. Daug metų jau praėjo nuo tokių klausimų kėlimo pradžios, tačiau matosi daug naudotų metodų trūkumų. Tas variantas kurį siūlau aš yra optimalus.
Apskritai imant informacinės gaublės veiklos vektorius tikrovėje labai parazitinis, jis tik vartoja, ardo ir griauna, perdirba, kuria dirbtinę realybę. Ir kai atsibosta ardyti aplinką, pradeda ardyti save, savo gyvenimą paversdamas sąvokų agregatu. Tai yra žmogus net save siekia paversti dirbtiniu agregatu, ar techniniu ar semantiniu – nėra skirtumo. Tačiau šis žmogaus instinktas – beprasmis, o jo isterizavimas yra patologija. Iš gyvenimo nereikia kurti jokio agregato. Reikia mažiau laisvės savivalei ir daugiau laisvės natūralumui.
Tiesos turi būti siekiama be isterijos ir ekscesų, nes gyvenimas jau pagamintas gamtos ir žmogui pačiam dar kokio tai dirbtinio gyvenimo agregato gaminti nereikia. Religija daro klaidą šioje srityje – per daug dirbtinumo, per daug isterijos, slystama į ekscesus, perlenkiama lazda ir t.t.
Naudojame slapukus, kad svetainė veiktų, galėtume matuoti lankomumą ir rodyti reklamą. Galite sutikti su visais slapukais arba leisti tik būtinuosius. Privatumo politika