Ar elektromagnetinė spinduliuotė – vis didesnis pavojus?
Grėsmė. „Tuo, kaip elektromagnetinė spinduliuotė veikia žmogaus organizmą ir kokią žalą jam daro, mokslininkai domisi daugiau nei pusšimtį metų. Tačiau visuomenei trūksta valios ir žinių, kaip apsaugoti save ir savo artimą aplinką“, – teigia habilituotas fizikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, knygos „Ateitis jau atėjo“ autorius Jonas Grigas.
VEIDAS: Naujausioje savo knygoje „Ateitis jau atėjo“ parodote, kaip žmogaus gyvenimą pakeitė naujausios technologijos. Deja, ne vien į gerąją pusę…
J.G.: Mokslo išradimai pagerino žmogaus gyvenimo kokybę. Patikėkite, niekas nenorėtų gyventi taip, kaip aš gyvenau savo vaikystėje: be elektros, televizoriaus, mobiliųjų telefonų, interneto. Dėl naujųjų technologijų žmonijos gyvenimo kokybė pagerėjo neįsivaizduojamai, tačiau reikia nepamiršti, kad technologijomis būtina naudotis protingai. Turėtume suprasti: negalima gyventi mokslo ir technologijų amžiuje neturint mokslo žinių. Aš pats daugiau nei penkiasdešimt metų naudoju įvairaus dažnio bangas moksliniams tyrimams, žinau, kaip su jomis elgtis, todėl iki šiol vėžiu nesusirgau. Tačiau kai mokslinės veiklos pradžioje kūriau mikrobangų aparatūrą, tuometis mano vadovas prognozavo, kad ateityje visuomenei panašių prietaisų reikės vis daugiau ir žmonės vis dažniau mirs nuo vėžio. Po dvejų metų jis pats mirė nuo šios diagnozės, o šiandien pastebime vis daugiau onkologinių ligų protrūkių. Kol neišmoksime tinkamai elgtis su naujausiomis technologijomis, toliau sau kenksime.
VEIDAS: Ar galite nusakyti, kaip elektroninė spinduliuotė veikia žmogaus organizmą?
J.G.: Savo darbinę veiklą pradėjau daugiau kaip prieš 60 metų mikrobangų aparatūros kūrimu, taigi panašiai tiek laiko domiuosi, kaip elektroninė spinduliuotė veikia žmogaus organizmą. Panašūs dalykai iš mūsų reikalauja atitinkamo laiko ir įsigilinimo, tačiau daugelis numoja ranka ir toliau nešiojasi telefonus kelnių kišenėse. O juk vieša paslaptis, kad mikrobangų elektroninę aparatūrą kosminiams ryšiams kūrę žmonės masiškai sirgo kai kuriomis ligomis, įskaitant ir vėžį. Šiandien spaudoje matome tūkstančius mokslinių straipsnių, tačiau ne visi nori į tai įsigilinti, nes šie dalykai nematomi plika akimi. Asmeniškai aš pats per visą šį laiką supratau, kad elektromagnetinė spinduliuotė – vienas iš aplinkos taršos mechanizmų.
VEIDAS: Šiandien jau mažai kas įsivaizduoja savo gyvenimą be išmaniojo telefono ar belaidžio interneto, tačiau retas žino, kad tai gali pakenkti sveikatai. Ką turėtume žinoti apie šios technikos naudojimą?
J.G.: Šiandien būtina būti pačiam išmaniam: turėti laisvųjų rankų įrangą, nelaikyti telefono prispaudus prie ausies (rekomenduojam 2–3 cm nuo ausies), tuomet šių prietaisų daromas poveikis bus minimalus. Jei yra galimybė, visuomet labiau verta siųsti trumpąsias žinutes, o bendraujant telefonu reikėtų perduoti tik esminę informaciją (telefonas neskirtas kelių valandų pokalbiams). Taip pat nepatarčiau namie naudotis belaidžiu internetu ir maršrutizatoriumi (jis skleidžia į aplinką kelis šimtus milivatų ir yra labai pavojingas spinduliuotės šaltinis: kur kas pavojingesnis, nei esantieji ant gyvenamųjų namų bokštų ar stogų).
Daugelis, matyt, primiršo, kad dar 2009 m. keturiolikos šalių mokslininkai, atlikę nepriklausomą tyrimą „Mobilieji telefonai ir smegenų vėžys“, nurodė keletą priežasčių, dėl ko reikėtų riboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais. Tąkart jie ir padarė išvadą, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė sukelia smegenų auglius. Apie tai, kad naudojimasis mobiliųjų ryšių priemonėmis (telefonais ir bazinių stočių antenomis) be apribojimų yra dvejopo standarto beprotybė, kalba ir mokslininkas Chrisas Woollamsas, žurnalo „Integrated Cancer and Oncology News“ („Jungtinės vėžio ir onkologijos naujienos“) redaktorius, savo dukters netekęs dėl smegenų vėžio. Jis stebisi, kodėl pasaulyje, kuriame negalima platinti vaistų, neįrodžius jų saugumo, galima be jokių apribojimų naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis.
VEIDAS: Mokslinėje literatūroje minima, kad kiekvienas telefonas į aplinką spinduliuoja skirtingą kiekį radiacijos. Kas lemia šį skirtumą?
J.G.: JAV nevalstybinė organizacija EWG (Environmental Working Group), stebinti daugiau nei 1300 modelių mobiliųjų telefonų SAR (specifinis sugerties santykis) reikšmę, pabrėžia, kad tikrąjį gaunamos radiacijos lygį, be paties telefono, lemia keli papildomi veiksniai. Pirmiausia – atstumas, esantis iki mobiliojo ryšio tinklo bazinės stoties: jei atstumas didelis, telefonas turi generuoti stipresnį signalą, kad užtikrintų gerą ryšį. Radiacijos lygis priklauso ir nuo mobiliojo ryšio tinklo tipo, naudojamo dažnio ir netgi nuo vartotojo amžiaus. Taigi vertėtų žinoti, kad tas pats telefonas vaikus ir paauglius apšvitins stipriau nei suaugusiuosius, nes jų organizmas dar tik besiformuojantis, jautresnis. Dėl šios priežasties daugelyje šalių (Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) vaikams draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais mokykloje. Kai kuriose šalyse draudimas galioja iki 12, kitose – iki 16 metų.
Kiekvieno mobiliojo telefono aprašyme nurodoma jo skleidžiama galia. Lietuvoje šis santykis svyruoja nuo 1,5 iki 1,8 vato kilogramui. Taigi kuo SAR didesnis, tuo žalingo poveikio rizika labiau tikėtina (silpnėja atmintis, vystosi silpnaprotystė, kitos neurologinės ligos, ardomos DNR jungtys). Žinoma, perkant mobilųjį telefoną niekas jums to nepasakys. Tačiau mokslininkų tyrimai rodo, kad net ir vidutinės galios telefonas veikia 12 mikrovatų į kvadratinį centimetrą, o juk leidžiama norma tesiekia 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą.
VEIDAS: Vadinasi, norint išvengti pavojaus sveikatai geriau planuoti savo gyvenimą be mobiliojo telefono?
J.G.: Mobiliojo ryšio telefonas pats savaime nėra žalingas. Anaiptol – tai vienas puikiausių fizikų išradimų, tačiau žmonės pamiršta jo funkciją: jis sukurtas esminei informacijai perduoti, o ne ilgiems pokalbiams. Bėdų kyla, kai įrenginys naudojamas ne pagal paskirtį ir nesilaikant nurodytų saugumo reikalavimų. O jei dar pridėsime mobiliojo ryšio bazinių stočių spinduliuotės poveikį, pamatysime, kad maudomės elektroninės spinduliuotės jūroje. Tai paaiškina daugelį šiandien kylančių ligų. Tarkime, po 10 metų naudojimosi mobiliuoju telefonu 30 proc. sumažėja vyrų spermos kiekis, kasmet diagnozuojama nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. naujų smegenų auglių ir akių vėžio atvejų, daugelis neranda atsakymo, kas sumažina organizmo energiją ir sukelia nuovargį, o mokslininkai šiuo „nuopelnus“ jau kurį laiką linkę priskirti mobiliųjų telefonų spinduliuotei.
VEIDAS: Galėtumėte išskirti, kas patenka į elektroninės spinduliuotės rizikos grupes?
J.G.: Švedijos ir Izraelio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad didžiausia žala daroma besivystantiems individams, šiuo atveju vaikams iki ketvirtos klasės, kurių smegenys dar nesusiformavusios (penkerių metų vaiko smegenys sugeria bent dukart daugiau spinduliuotės, kurią skleidžia mobilieji telefonai) ir besilaukiančioms mamoms (didėja vaisiaus apsigimimo rizika). Šiandien jau neabejojama, kad elektromagnetinė spinduliuotė labiausiai veikia nervų sistemą ir lytines liaukas, todėl blogiausia, ką gali padaryti besilaukianti moteris, – naudotis belaidžiu internetu (švitinti dar besivystantį kūdikį).
Pasaulyje jau kuris laikas prie išmaniųjų telefonų pridedamos Federalinės komunikacijų komisijos (angl. FCC) sudarytos saugumo rekomendacijos, kaip arti kūno galima laikyti išmaniąsias ir belaides priemones. Daugumą jų rekomenduojama laikyti 5–25 mm nuo kūno, kad radiacijos spinduliavimas neviršytų saugios ribos. Bet šie įspėjimai dažniausiai rašomi prie įrenginio pridedamoje popierinėje naudojimo instrukcijoje arba internete skelbiamoje instrukcijoje, tad dauguma pirkėjų nė nežino, kad jie egzistuoja.
http://www.veidas.lt/ar-elektromagnetine-spinduliuote-–-vis-didesnis-pavojus
Taip pagalvojus, daug kalbama apie progresą, paremtą technologijų vystymu. Bet ar nebus taip, kad technologijų žala viršys jų naudą? Kiek visokios spinduliuotės keičia žmonių smegenų veiklą?
Jeigu gyveni daugiabutyje, tai ten tų wi-fi tinklų kažin kiek. Ar nesam kaip pelytės narve, švitinamos visokioms bangom, ir nuo to išprotėjančios?






