klajunas rašė:Paėmus sąmonę be visų jos išraiškų, nelabai kas lieka. Kai valdoma valia, emocijos, kūnas, mintys, išorinė kalba – sąmonė kažkur įsprausta į kamputį gali priešintis, bet tą priešinimąsi mato tik ji pati, o iš išorės to, kad viduje dar yra kažkoks kitas Aš – niekas nežino. Žmogaus užgrobimas, kai sąmonė išstumiama į užribį, vadinamas tiesioginiu valdymu. Žmogaus būna tokia būsena, kad jaučiasi lyg kūnas būtų svetimo žmogaus, kuris pats daro ką nori. Tam pasipriešinti nėra jokių galimybių. Tačiau pilnutinis užvaldymas yra tik ekstremaliose situacijose, įprastai tik perduodama informacija, kurią tu suvoki kaip mintis ir vaizdinius, bet nelaikai jų savais. Gali priimti, gali nepriimti – tačiau taip kartais gaunama vertinga informacija, perduodama kokia nors gera idėja. Tada ją priimi. Gaila kad čia nėra žmonių turinčių tikrą patirtį – būtų galima smulkiau padiskutuoti. Nepilnutinio valdymo dažniausiai pasitaikančios formos – mąstymo ir veiklos slopinimas, psichologinė operacija siekiant užvaldyti ne technologiškai bet psichologiškai, nes nori kad paklustum savo valia, ištisinis tiesioginis valdymas nepriimtinas. Dar vienas dalykas žmogus toks užauginamas nuo vaikystės, netinkamai sau naudinga kryptimi formuojant charakterį. Čia yra for the record – kas teisus pamatysime kelių metų bėgyje, per kuriuos atskleidimų vis daugės. Dabar mane vadinate šizofreniku – tada aš jus vadinsiu lapausiais.
Valia, emocijos, mintys, jos gali būti tik primestos, bet ne valdomos. Jei žmogus mažiau sąmoningas, lengviau jį itikinti, paveikti.
O dėl tos vertingos informacijos, tai veikia kaip sausainis spastuose. Metamas visiškas jovalas, o kartais imetama geniali mintis, vien tik tam, kad būtum lengviau paveikiamas ir prieinamas. Sūris pelėkautuose.
Esu tai patyręs senai. Visiškai taip pat jaučiasi kaip tu aprašai, tiesiog metami impulsai mintys vaizdiniai tarytum tu juos turėtum daryti, arba tas vaizdas kaip darai. Žodžiu visiška mėsmalė, kurioje dar kartais imetama idėja. Net juokinga kuomet ant tiek beviltiškai bandoma primesti valią.
Beto tos idėjos yra visiškai bereikšmės, jomis bandoma sujaukti viską. Ir šio proceso nesumaišysi su niekuo kitu, iškarto jaučiasi, jog mintis vaizdinys yra toks svetimas, net ir idėjos kurios imetamos, kurių net negalėjei sugalvoti pats, nes neturėjei tam pagrindo, žinių.
Tau reikia atisakyti viso srauto apsoliučiai, suvaldyti mintis. Kuomet mokėsi jas atjungti tuomet nebebus ir išorinės įtakos.
Neteigiu, kad visa tai yra kažkoks išorinis valdymas ar pan, gali tai būti viskas tiek psichinės ligos požymis, tiek valios primetinėjimas.
Bet tiek psichinės ligos tiek ir kitokia įtaka yra neįmanoma kuomet žmogus neturi minčių, bei geba valyti savo sąmonę. Kuomet turi pilna kontrolę, minčių srautą panaikini, ir valdai kaip nori, tuomet betkokios žmogaus valdymo priemonės yra bereikšmės. Sąmoningas asmuo mato betkokią šiukšlę, ir joks procesas negali vykti jam nepastebint.