Kaip gali būti, kad medituojantis žmogus, kuris turėtų sutelkti savo mintis ir veikiau numalšinti potraukį smurtui, o ne jį pakurstyti, galėjo įvykdyti tokį nusikaltimą, kuriuo kaltinamas A. Alexis? Įtariamas žudikas jau buvo žinomas policijai dėl smurtinių nusikaltimų.
A. Alexis tėvas „The Wall Street Journal“ pasakojo, kad jo sūnus turėjo įniršio problemų, susijusių su potrauminiu stresu, kurį patyrė dalyvaudamas gelbėjimo operacijoje po rugsėjo 11-osios atakų. Buvęs jo viršininkas, kuris sutiko A. Alexis vienoje budistų šventykloje Teksaso Fort Vorto rajone, teigė, kad nukautas užpuolikas smarkiai gerdavo ir nuolat lankydavosi mantrų giedojimo bei meditacijos sesijose.
Paprastai žmonės meditaciją laiko keistoku, nuobodžiu, nežalingu pasinėrimo į save užsiėmimu. Tačiau kol vieni tyrimai rodo, kaip ši praktika padeda kovojant su stresu, aukštu kraujospūdžiu, įvairiomis priklausomybėmis ir psichiniais bei fiziniais sutrikimais, kiti tyrinėtojai pabrėžia, kad meditacija ne visada būna tokia gerybinė – ypač jei ji praktikuojama sergant psichinėmis ligomis, rašo healthland.time.com.
Neseniai ši svetainė skelbė, jog depresija sergančius ar psichines traumas patyrusius asmenis meditacijos metu gali apimti dar stipresnis nerimas. Juos taip pat gali apsėsti įkyrios mintys, jausmai ar vaizdiniai, susiję su praeitimi.
Dėl šios priežasties Vašingtono universiteto mokslininkė Sarag Bowen teigia, jog tokie asmenys, norintys turėti naudos iš meditacijos, ją turėtų praktikuoti vadovaujant ekspertui. „Jei žmogus įstringa minčių vėžėse, yra būdų tai išspręsti, – rašė ji. – Labai svarbu turėti mokytoją, kuris padėtų medituoti, kol žmogus mokosi“. Ekspertai padeda žmonėms sužinoti, ko galima tikėtis, ir suteikia emocinę paramą, įveikiant sunkumų periodą.
Browno universiteto neurologė, mokslų daktarė Willoughby Britton, paskelbusi studiją, kaip meditacija gali padėti sergant depresija, šiuo metu atlieka tyrinėjimus, kuriuos vadina „tamsiosios nakties“ projektu. Jis skirtas labiau akmenuotoms dvasinio susitelkimo kelio atkarpoms.
W. Britton užsiimti tokiu tyrimu paskatino du pacientai, kuriuos ji gydė būdama psichiatrijos rezidente. Jie abu praktikavo meditaciją, bet dėl simptomų, kurie atsirado šių kontempliacijų metu, pateko į ligoninę.
Vėliau ji pati apsilankė meditacijų centre ir savo kailiu patyrė, ką reiškia medituoti iki ekstremalios ir slegiančios dvasinės būklės. „Maniau, kad išprotėsiu. Man atrodė, kad man pakriko nervai. Neturėjau supratimo, kodėl staiga taip pasijaučiau“, – per vieną interviu teigė W. Britton.
Galiausiai ji išsiaiškino, kad didžiulis nerimas, baimė ir emocinis skausmas, kartais net prilygstantys psichinės diagnozės simptomams, „iš tikrųjų yra klasikiniai meditacijos etapai“, pažįstami Rytų praktikuotojams. Tačiau Vakarų gydytojai ir mokslininkai, atsisukę į meditacines technikas ir pradėję rekomenduoti jas psichinių ligų gydymui, šių etapų nestudijavo. Jie matė tik raminančią meditacijos naudą.
Nors W. Britton tyrinėjimai dar nėra paskelbti, darbuose apie meditaciją yra užfiksuota nemažai epizodų apie tamsiąją šios praktikos pusę. Mokytojų ir praktikuotojų patirtis taip pat rodo, kad skirti meditaciją sunkiems psichiniams ligoniams be deramos priežiūros yra pavojinga.
Nors dabar neįmanoma sužinoti, kokią įtaką meditacija padarė A. Alexis psichinei būklei, akivaizdu, kad dauguma terapijų ir praktikų, galinčių turėti teigiamą poveikį, gali padaryti ir žalos, jei taikomos neteisingu būdu ir ne tiems žmonėms.
www.delfi.lt
