Susidūrimas su paklydusia siela
Realybė rašė:Mane laiko keistas šaltukas. Tada pradėjau vaikščioti po kapines ir kalbėti. Pradėjo suktis mintys, kad tai siela, trokštanti pabėgti iš kapinių teritorijos ir ieškanti kažko.
Kiek suprantu esi religinga.
Tokie reiškiniai nėra lengvai paaiškinami, betkokiu atvėju, galėjo nutikti ir bendras silpnumas, saulės kaitros (šaltas prakaitavimas), dėl didelio silpnumo, vandens trūkumo.
Bandant paaiškinti paprastai, galėjo apiimti silpnumas, bet ar tai tikrai silpnumas buvo, neaišku. Šiltomis vasaros dienomis nėra patartina važiuoti į kapines, kadangi ten paprastai būna visada šilčiau, dėl šviesą sugeriančių paminklų paviršių, aplinkos temperatūra kapinėse gali tvyroti dar didesnė nei už jos ribų. Kiek mažiau šilčiau gali būti nebent tik tokiu atvėju, kai kapinės būna miške, miške visada būna vėsiau.
Realybė rašė:Vos pasitraukus nuo kapo pajutau, kaip mane persmelkė šaltis.
Gali būti čia dėl darbo, nuovargio, vandens trūkumo gali pradėti svaigti galva, gali pradėti mirgėti akyse, dvejintis vaizdas, pilti šaltas prakaitas. Tai vyksta, iškart nustojus, atsitraukus nuo darbo. Toks nemalonumas gali būti jaučiamas dar ilgai.
Realybė rašė:Mane pradėjo smaugti šaltis taip bekalbant.
Bet ar tikrai baimės šaltis? Man daugiau panašu į nuovargį… Galbūt persidirbai, baimė susikėlė dirbtinai, dėl nuovargio?
Realybė rašė:Nežinau kaip,tik po 15-20 minučių pasivaikščiojimo po kapines, mane sunkiai, bet paleido laikinas svečias.
Gal tau geriau pasidarė, kai pavaikščiojai?
O šiaip, ne karštą dieną važiuojant… Ar būna taip, ar vyksta keisti dalykai?
Realybė rašė:Prieš 6 metus, kaip gydytojai sako išlipau iš karsto. Tikrai Dievas man taip atsivodėjęs rėžė kupron, už besaikį darboholizmą, kad teko peržiūrėti gyvenimo kriterijus. Ir pasirinkti vertybes. Aš galiu sutikti su ta mintimi, kad persidirbau, bet faktas tas, kad aš neprakaitavau. Jokio prakaito ar galvos svaigimo. Kaip sakoma buvau blaivaus proto. Taip, esu religinga, bet sveikai. Neturiu savybės pulti į isteriką ar dramatizuoti.
Paprastai taip būna, vos atsitraukus nuo įkaitųsio paminklo ribų, pervargimas dėl sunkaus darbo. Bet jeigu netai, nenutuokiu kas tai.
Nebent galiu tik pasamprotauti, kaip dvasia gali persmelkti žmogų.
Samoningo mąstymo žmogui būna atvėju kai įvyksta mistinės situacijos individualios, tinkančios tokiam žmogui. Mokslas neaiškina tokių dalykų, tai daugiau susiję su pasamone, galimybe matyti mistiškus dalykus per sapnus. Įvykus realiam ryšiui sapno ir realybės sutapimui, įvyksta nepaaiškinami dalykai. Sapnai gali būti išsaugoti ir niekada negalima žinoti, kad tu esi jų nešiotoja, nes jie yra giliai isišaknyję pasamonėje, net norint jų neiškapstytum. Jie nepriklausomai nuo laiko įvyksta, kaip užklanda ant akių, kol realus vaizdas toliau vyksta, matomas filtras (6? 5 potyrių), kokius žmogus gali patirti. Paaiškina betkokius mistiškus įvykius.
Sapno nežinomasis padarinys, patekus tarp kelių pasaulio ribų yra matomas tiesiogiai, realiu laiku.
Bet jis netikras ir trumpai trunka. Gali būti neaiškus apsireiškimas, inkrustavimas tarp 2 pasaulių, priklauso nuo suvokimo, nepasidavimo suvokiamai "realybei".
Dvasia nėra tikra, jos vaizdinys gali būti tikras ir atbaidyti. Mes dvasias paprastai galime matyti tik per filtrus, net nežinodami ar tie filtrai tikrai veikia teisingai. Rega, klausa, lytėjimas – pagrindiniai filtrai pas žmogų galintys teisingai arba klaidingai sureguoti į situaciją, kuri nėra tikra.
Visi skirtingai tai suvokia, nes nevisiems duotas vienodas pasaulio suvokimas. Tik mokslas nori padaryti bendrą suvokimą, kuris yra dirbtinis, nekiekvienam tinkantis.
Yra žmonių kurie tikrai mato paranormalius reiškinius, bet dauguma apsimetinėja ir lieka nebeaišku ar tikrai egzistuoja paranormalūs reiškiniai. Aš pats esu skeptikas, bet sumanimi irgi vyksta negerų dalykų, bet nesinori tikėti, nes tai mano nuomone netikra.
Po didelių ligų, persidirbimo, jaučiamas toks spaudimas, gyvenimas nebetoks tampa kaip ankščiau, viskas subyra. Mistikos yra pačiame žmoguje, bet labiau reikia ieškoti mistikos sapnų susijungimuose su realybe. Nes tai didžiausias klaidintojas.
Legionas rašė:@Realybė , gal atsimenate ar buvo naujų kapų? Labai retu atveju galėjo taip atsitikti, kad prikibo koks naujas "nabašnykas", labai nenorintis keliauti toliau. Arba gal tik likutinė tokio numirėlio energija, kuri nors ir nesąmoninga bet reaguojanti į aplinką ir turinti mirusio žmogaus įspaudą.
Na, kad aplink pastoviai yra naujų kapų, tai faktas. Ir aš tą patį pagalvojau, kad siela klajūnė nepripažįstanti mirties fakto.
kiskis rašė:Pas raganas ilgos geros nosys.
Sakai, todėl ir užuodžiu 😀 , o paskui pradėsiu jausti skonį burnoj 😀 …
kiskis rašė:Tai gi vaikystej prisiziurejau multiku rusisku apie raganas, tai is ten ir semiuosi isminties , jos ten viska gerai uzuosdavo su ilgom nosym, tai ir leptelejau :/ , atsiprasau :/ . Apie skoni tikrai nezinau nieko.
Viskas ok, mane smagiai prajuokino komentaras. Nereikia atsiprasineti 😀
