Buvau baltoje erdvėje, atrodė, jog ji neturėjo sienų ir buvo beribė. Jaučiausi keistai rami. Tuomet priešais save pamačiau… save. Buvau labai išblyškusi, po akimis juodavo ratilai.Žvilgsnis atrodė negyvas, užgesęs. Tuomet antroji aš ėmė save smaugti. Keisčiausia, jog ji atrodė nejautė jokio skausmo, o man ėmė stigti deguonies.
Tuomet atsibudau ir pajaučia savo pačios rankas sau ant kaklo. Ne juokais išsigandau, nugara bėgo šaltas prakaitas. Labai skaudėjo kaklą, vis dar trūko deguonies. Atgavusi kvapą šiaip ne taip užmigau, tačiau antrasis sapnas irgi nieko gero nežadėjo.
Sapnavau, kaip man ėmė kristi dantys. Visi iki vieno, be kraujo ir be skausmo. Tačiau vėlgi, buvau baisiai išsigandusi.
Gal kas nors galėtų padėti įsigilinti į šiuos sapnus, ypač pirmąjį?
