Pabandykime išsiaiškinti, ką galime vadinti psichopatu, o ką – sociopatu? Abu atvejus sieja tai, kad nepaisomas aplinkinių saugumas ir neatsižvelgiama į kitų žmonių teises, interesus ir pozicijas. Šių asmenybės tipų svarbiausi bruožai – apgavystės ir manipuliacija. Tiesa, skirtingai nei Holivudo sudarytas įspūdis ir vyraujanti nuomonė, psichopatas ir sociopatas nėra būtinai linkę smurtauti.
Psichopatui ir sociopatui būdingi bruožai slypi bendroje diagnozėje. Tai – antisocialinis asmenybės sutrikimas. DSM-5 (Psichinių sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove) rašoma, kad antisocialinė asmenybė yra žmogus, kuriam būdingos 3 ir daugiau iš žemiau išvardintų savybių:
- Reguliarūs įstatymų nepaisymai ir pažeidimai
- Nuolatinis melavimas ir kitų apgaudinėjimas
- Impulsyvumas, neplanavimas iš anksto
- Polinkis į muštynes ir agresyvumą
- Nesirūpinimas kitų saugumu
- Neatsakingumas, finansinių įsipareigojimų nesilaikymas
- Sąžinės graužaties ar kaltės nejautimas
Simptomai pasireiškia dar prieš sulaukiant 15 metų, tad suaugęs asmuo jau turi įgijęs psichopato ir sociopato savybių.
Psichopato bruožai
Psichologijos tyrinėtojai paprastai tiki, kad psichopatu gimstama ir tai lemia genetinis polinkis, o štai sociopatu asmuo tampa dėl aplinkos poveikio. Psichopatija taip pat gali būti susijusi su fiziologiniais smegenų skirtumais. Tyrimas atskleidė, kad psichopatų smegenų komponentai, galimai atsakingi už emocijų reguliavimą ir impulsų kontrolę, neišsivystę.
Psichopatams sunku suformuoti tikrą emocinį prisirišimą prie kitų. Dėl to jie sukuria tik dirbtinius, paviršutiniškus santykius, leidžiančius manipuliuoti žmonėmis įvairiausiais būdais. Kiti asmenys psichopatui tėra marionetės, kuriomis naudojantis galima siekti savo tikslų. Psichopatai, kad ir kaip beįskaudintų kitus, retai jaučia kaltę dėl savo elgesio. Aplinkiniams psichopatai gali atrodyti žavūs ir verti pasitikėjimo, turintys pastovų, įprastą darbą. Kai kurie turi šeimas ir iš pažiūros gražius, kupinus meilės santykius su partneriu. Psichopatai paprastai būna išsilavinę, daug ką išmokę ir savarankiškai.
Įsitraukę į kriminalinę veiklą psichopatai užsiima ja taip, kad rizika būtų kuo mažesnė. Norėdami būti tikri, kad niekas jų nesugaus, kriminalinius veiksmus suplanuoja itin kruopščiai ir pasiruošia atsarginius planus bet kokiems galimiems netikėtumams.
Psichopatų pavyzdžiai populiariojoje kultūroje: Deksteris, Antonas Chigurh‘as filme „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, Henris iš filmo „Henris: serijinio žudiko portretas“, Patrickas Batemanas iš „Amerikos psichopato“.
Sociopato bruožai
Tyrinėtojai linkę tikėti, kad sociopatija – aplinkos veiksnių rezultatas. Tokios pasekmės pavyzdys gali būti vaiko ar paauglio augimas netinkamoje šeimoje, kurioje patiriamas fizinis ar emocinis smurtas, vaikystės traumos.
Sociopatai, labiau nei psichopatai, yra linkę į impulsyvumą ir nepastovumą. Nors sociopatams lygiai taip pat sunku suformuoti ilgalaikius santykius, kai kurie gali prisirišti prie bendraminčių grupės ar žmogaus. Kitaip nei psichopatai, dauguma sociopatų neištveria ilgalaikiame darbe ar neatspindi įprasto šeimos gyvenimo modelio.
Įsitraukę į kriminalinę veiklą sociopatai elgiasi impulsyviai ir dažnai neplanuotai, beveik nepaisydami rizikos ir savo veiksmų pasekmių. Jie gali lengvai sunerimti ir supykti, o tai kartais baigiasi itin audringais emociniais protrūkiais. Toks elgesys padidina tikimybę, kad sociopatas bus sulaikytas.
Sociopatų pavyzdžiai populiariojoje kultūroje: Džokeris iš filmo „Tamsusis riteris“, JD iš „Heathers“, Alexas Delarge filme „Prisukamas apelsinas“.
Kas pavojingesnis?
Tiek psichopatas, tiek sociopatas visuomenei kelia grėsmę, nes dažnai abu, turėdami šį sutrikimą, bando gyventi įprastą gyvenimą. Tikėtina, kad psichopatija yra pavojingesnis sutrikimas, nes dėl savo veiksmų jaučiama gerokai mažesnė kaltė. Taip pat psichopatas geba labiau atsiriboti nuo savo veiksmų, išvengdamas emocinio įsitraukimo ir skausmo, kuriuos kenčia kiti ir kurie psichopatui yra beprasmiai. Daugybė žinomų serijinių žudikų buvo psichopatai.
Ne visi žmonės, kuriuos galima pavadinti psichopatu ar sociopatu, yra agresyvūs. Antisocialiniam asmenybės sutrikimui smurtas nėra būtinas aspektas – tiesiog jis dažnai pasitaiko.
Psichopatų ir sociopatų ženklai vaikystėje
Psichopatijos ar sociopatijos ženklus paprastai galima pamatyti dar vaikystėje. Dauguma žmonių, kuriems vėliau buvo diagnozuota sociopatija ar psichopatija, atitiko tam tikrą elgesio modelį, pagal kurį pažeidžiamas kitų saugumas ir pagrindinės teisės. Tokie asmenys, dar būdami vaikai, dažnai pažeisdavo taisykles (ar net įstatymus) ir socialines normas.
Psichologai tokį vaikų elgesį vadina elgesio sutrikimu, kurį sudaro keturios probleminio elgesio kategorijos:
- Agresija prieš žmones ir gyvūnus
- Turto naikinimas
- Melagingumas ar vagiliavimas
- Rimti taisyklių pažeidimai
Jei atpažįstate šiuos simptomus (ir specifinius elgesio sutrikimo simptomus) vaiko ar paauglio elgesyje, jiems kilusi didesnė antisocialinio asmenybės sutrikimo rizika.
Apibendrinimas
Psichopatija ir sociopatija – skirtingos kultūrinės etiketės, taikomos antisocialinio asmenybės sutrikimo diagnozei nusakyti. Iki 3% žmonių galėtų gauti tokią diagnozę. Šis sutrikimas dažnesnis tarp vyrų, labiau pasireiškia turintiems problemų su alkoholiu ar narkotikais, esantiems tam tikrose įstaigose, pavyzdžiui, kalėjimuose. Psichopatai labiau linkę manipuliuoti, sudaryti įprasto gyvenimo įspūdį, jiems aktualiau mažinti riziką užsiimant kriminaline veikla. Sociopatai paprastai būna nepastovūs, linkę niršti ir negeba kurti įprasto gyvenimo, o įsitraukę į kriminalinę veiklą elgiasi neapgalvotai ir nepaiso pasekmių.
Daktaras , John M. Grohol.
Trumpas testas pasitikrinti ar esate psichopatas .
▶ Žiūrėti YouTube



