Ar tikrai taip? Egzistuoja daugybė pavyzdžių, kai žmogus, susapnavęs įspūdingą sapną, jį papasakoja, o vėliau apie tai žinoję žmonės tampa sapno išsipildymo liudininkais.
Išmintis ateina miegant
Mokslininkai sako, kad reikšmingi sapnai gali atsirasti kaip smegenų veiklos pasekmė. Sapne mes aktyviai mąstome, apdorojame informaciją, netgi darome logiškas, pagrįstas išvadas.
Michailas Lermontovas laisvalaikiu mėgo užsiiminėti matematika. Kartą, neišsprendęs uždavinio, nuėjo miegoti. Sapne jis regėjo nepažįstamą žmogų, kuris jam aiškiai pasakė uždavinio sprendimą.
Pabudęs M.Lermontovas ne tik užrašė uždavinio sprendimą, bet ir nupiešė jį padiktavusio nepažįstamo vyriškio portretą. Po daugelio metų specialistai pripažino, kad M.Lermontovo piešinyje buvo pavaizduotas XVII a. gyvenęs logaritmų kūrėjas Džonas Nepertas. Poeto amžininkai tvirtino, kad jis nei apie Dž.Nepertą, nei apie jo darbus nieko nežinojo ir niekada jais nesidomėjo.
Beje, Dž.Nepertas buvo airis. Yra žinoma, kad viena M.Lermontovo giminės šaka kilusi yra iš airio Georgo Lermonto, Airijos išeivio. Tad gal poetui per sapną padėjo protėvių dvasia?
Mokslininkai teigia, kad žmogaus smegenys jam miegant iš turimos informacijos gali atrinkti tinkamiausią variantą, kurio buvo įtemptai ieškota nemiegant. Tai gali būti ne tik kokio uždavinio sprendimas, bet ir ilgas kūrybinis tekstas, muzika, eilės. Pavyzdžiui, R.L. Stivensonas tvirtino, kad visas jo romanas „Daktaro Džekilo istorija“ jam prisisapnavo nuo pradžios iki pabaigos.
A.Gribojedovas teigė savo pjesę „Vargas dėl proto“ irgi sukūręs per sapną. Sapne buvo padarytas ne vienas išradimas, gimė vertingi sumanymai ir planai.
Sapnų kilmė
Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad pranašiški sapnai yra savotiškas atavizmas. Mat mūsų organizme nuo protėvių yra išlikusios kai kurios liaukos, išskiriančios tam tikrus stresų kvapus: džiaugsmo, skausmo, pavojaus, sekso poreikio ir kt. Mūsų pasąmonė puikiai juos „atpažįsta“ ir pagal tai sapne kuria vaizdinius. Pavyzdžiui, žmogus nemiegodamas gali pajusti kokius nors biocheminius pakitimus būdamas šalia mirštančiojo, o naktį to pojūčio paveiktas susapnuoti pranašišką sapną (beje, kartais ir labai tikslų) apie kieno nors mirtį.
Tačiau neretai ryškus sapnas gali būti pasekmė kokios nors organizme išsivysčiusios ar besivystančios ligos. Suprantama, kad paskui stipriau susirgęs žmogus tvirtai tikės, jog jis savo ligą susapnavo iš anksto, nors kūnas negalią pajunta anksčiau nei ją suvokia pats žmogus.
Pavyzdžiui, sakoma, jog blogas ženklas sapnuoti raudoną spalvą. Tačiau reikia pasidomėti, ar ją sapnavusiam žmogui naktį nebuvo pakilusi temperatūra. Jei žmogui skauda širdį, jis gali susapnuoti, kad kažkas jam į krūtinę smeigė peiliu, durklu.
Stipriau sunegalavęs, jis prisimins savo sapną ir palaikys jį pranašišku. Jei ligos simptomai dar neryškūs, sapnas gali greitai ir neišsipildyti. Tik rimtai susirgęs žmogus kartais prisimena: „O juk sapnavau!..“
Kas svarbu psichologams
Bet kurios tautos mitologijoje ir religijoje sapnams teikiama didelė reikšmė, tačiau įdomu tai, kad ir sapnų aiškinimai labai panašūs. Pavyzdžiui, senovėje žmonės tikėjo, kad miegant jų dvasia atsiskiria nuo kūno ir iškeliauja į savarankišką kelionę, kurios metu surenka informaciją iš artimos ir tolimos ateities arba iš praeities. Yra faktų, kai žmonės apie žuvusius artimuosius, jų kūnų buvimo vietą gauna žinią per sapną.
Anksčiau pagal susapnuotus daiktų bei reiškinių simbolius buvo kuriami ir universalūs sapnų aiškinimai. Pavyzdžiui: sapne regėti žuvį – nėštumas, šeimos pagausėjimas; susapnuotas tarakonas – pinigai ir t.t. Tačiau psichoterapeutų aiškinimu, tie patys simboliai atskiriems individams gali turėti kitokią (netgi visai priešingą) reikšmę.
Prie sapnų aiškinimų prisideda ir psichologai. Jie paprastai stengiasi pažinti žmogaus charakterį, sužinoti svarbius gyvenimo įvykius, santykius su prisisapnavusiais žmonėmis. Kartais tie sapnai būna ryškus žmogaus mąstysenos, psichologinio nusiteikimo vieno ar kito žmogaus atžvilgiu padarinys. Tarkime, jei apie ką nors įtemptai blogai mąstome, vargu ar toks asmuo sapne gali pasirodyti teigiamas.
Ką sako mokslininkai
Mokslininkai iš visų jėgų stengdamiesi paneigti tai, kas nesuprantama protu, sako: tiek daug miegančių, tad kas nors ir susapnuos tai, kas įvyks realybėje. Juk žmonės daug sapnuoja, bet geriausiai įsimena tai, kas išsipildo. O neišsipildžiusių sapnų paprastai neprisimena. Kodėl?
Dar viena teorija skelbia, kad sapnai materializuojasi. Ateities įvykiai projektuojasi mūsų sapnuose, o paskui realizuojasi mūsų gyvenime.
Fatalistai įsitikinę, kad ateitis yra iš anksto nulemta. Ir ne tik ji, bet ir sapnai apie ją.
Futurologų nuomone, sapne žmogaus astralinė projekcija iš smalsumo „žvilgčioja“ į ateitį. O ji labai plati, tad žmogaus sąmonė joje klaidžioja kaip ir praeityje. Ribos sapne išdyla, ir mes atsiduriame tai praeityje, tai ateityje. Beje, ne tik savo, bet ir svetimoje.
Žmogaus protas – lyg antena
Įdomiausia ir pragmatiškiausia pranašiškų sapnų teorija gimė po holografijos atradimo. Hologramos ypatumas yra tas, kad, gavęs nors nedidelę dalelę kokio nors daikto, hologramą „skaitantis“ žmogus mato visą objektą, kuriam ta dalis priklausė. Šie faktai daug kartų įrodyti. O jei taip, tai tikėtina, jog žmogaus protas tam tikromis sąlygomis gali tapti savotiška antena ne tik į praeitį, bet ir ateitį, gauti informaciją iš bet kurio Visatos taško.
Ir dar. Sapnus tiriantys mokslininkai sako, kad pranašiškai sapnuojama dažniausiai 5 valandą ryto. O astrologai priduria, kad reikėtų dėmesį skirti ne bet kuriems sapnams, o tiems, kurie susapnuojami tam tikromis Mėnulio mėnesio paromis, ypač vidurnaktį.
Sapnavo tolimą ateitį
Įdomu tai, kad pranašiški sapnai kartais siekia tolimą ateitį, o kartais įvykiai klostosi tuojau pat ar už kelių dienų, mėnesių. Kalbama, neva esąs užfiksuotas ir įdomus A.Hitlerio sapnas. Jam miegant karinėje slėptuvėje prisisapnavę, kad jį prislegia daugybė akmenų. Iš to siaubo jis šoko iš patalo ir akies mirksniu išlėkė iš slėptuvės, į kurią vos po sekundės trenkęs sviedinys. Visi slėptuvėje miegoję kariškiai žuvo.
Būsimam žymiam rusų aviatoriui I.Sikorskiui vaikystėje prisisapnavęs išraiškingas sapnas apie tolimą ateitį. Berniukas sapnavo, kad skrenda didžiuliu lėktuvu (nors jo vaikystėje lėktuvų dar nebuvo) ir mato save stovintį lėktuvo koridoriuje, kurio gale deganti lempa apšviečia kažkur vedančias duris. Lėktuvas lengvai supęsis.
Šis iš tolimos vaikystės atklydęs sapnas po daugelio metų išradėjui pasikartojo realybėje. Per vieną pirmųjų skrydžių jis stovėjo lėktuvo koridoriuje, kurio gale degė lempa, apšviečianti piloto duris. Lėktuvas lengvai suposi.
DELFI.LT
