Taigi ankstyvojoje paauglysteje pradejau rukyti kanapes,palaipsniu tai virto i kasdienybe. Dabar man 23 metai ir deka kanapiu as igavau nepagydoma liga – paranoidine sizofrenija(pasyvios formos).
Daugelis jusu,turbut, manote kad esu neadekvatus negaliu kritiskai mastyti ir t.t , taciau noriu jus nuliudinti. Esu visiskai pilnai socialus, ir pilnavertis visuomenes narys. Taip, man teko isgyventi keleta psichoziu, kuriu metu as jauciausi, kaip pries mirti, regejau pragara ir girdejau balsus, taciau medikamentu pagalba tai sumazejo ir dabar as beveik nieko nepatyriu tik kartais jauciuosi lyg buciau apkalbamas, stebimas ir turintis slaptu gabumu( indigo vaikas ar pan.) Taip pat liga paveike ir mano sapnus, jie tapo ryskesni,jautresni ir tikresni, sapnuoju kiekviena nakti. Sapnai ivairus – nuo draugu ir artimuju iki visai nepazistamu zmoniu,sapnuose dazniausiai naktis, arba miglotas,pilkas rytas. Niekad negaliu prisiminti pilno sapno prisimenu tik labiasiai isiminancias detales. Kanapiu per siuos metus teko parukyti gal tik 5-8 kartus, alkoholio nevartoju jau apie metus.
Noreciau suzinoti ar tai liga itakoja mano sapnavima kas nakti? Ar tai ilgalaikio vartojimo pasekmes? O gal tai normalu? Kas padeda prisiminti sapnus?
Sapnai ir sizofrenija
Prisiminti sapnus gali padėti B vitaminų kompleksas ir šiaip psichikai rašo sveika, ten yra B1 B2 B6 B12 ir kiti. vienur skaičiau padeda B1 o čia dabar šiame puslapyje yra straipsnis kad padeda B6 vitaminas mokslininkų išvados.
Tačiau nepamiršk, kad naturalus sapno procesas yra vertingesnis nei pastovus kesinimasis į juos.
Paskutinį sykį čia vakar sapnavau kad sapne įtemptai galvojau tik prabudus nebeatsiminiau ką tik jausmas liko, deja, nevisad pavyksta viską prisiminti, kaip kada, na nieko kitą kartą arba dienos metu gal ir vėl pagalvosiu apie tai apie ką galvojau, kas ten žino.
P.s.: žinau iš kur paranoja atsiranda tik niekam nesakysiu, tik nuliudinsiu ir aš, kad tai turi pagrįstų šaknų 😉 žinoma išanalizavus visus, kiek siekė mano ilgos rankelės, atvėjus.
Creative rašė:Man prakštiškai tokia pati diagnoze.
O ar tavoji liga isprovokuota narkotiku, ar labiau igimta ,nes labai didelis skirtumas.
Aš praskėliau sau galvą naturaliu budu, na beveik naturaliu, man tik šiek tiek padėjo, ir aš nesigailiu niekuo.
Ir, jo, kaip sakiau, jokiu narkotiku, žinoma, porą sykių bandžiau žolės, bet nemačiau jokio skirtumo todėl nustojau, alkoholio galima sakyti negeriu visai, stipresnio nei 6 laipsnių aš net neimu, po to laiko kai vos neiškritau iš 4 aukšto balkono jaunystėje. Stipresnių narkotikų niekad nevartojau ir tiesiog nežiūriu į tą pusę nes nematau prasmės, nes pagliučint ir taip sugebu, nereik jų.
Vienu žodžiu aš specialiai susirgau šizofrenija, kad Tėvas įgautų proto. Bet po dvidešimties metų kankynių supratau, kad jis yra nepataisomai durnas ir kad tiesiog man daugiau nesiterlioti su juo reikia o jį palikti su visa savo ramia sąžine. Durnas žmogus yra durnas žmogus. Net kito žmogaus liga( šizofrenija) proto jam neįkrečia. Tad nuleidžiu rankas, daugiau šizofrenike neapsimetinėju( na taip stipriai apsimetinėjau, kad ir iš tiesų ta šizofrenija sirgau – ir labai stipriai sirgau iki pat kaulo smegenų sirgau). Vienu žodžiu jokios manipuliacijos durnam žmogui proto neįkrečia. Tuo jau pilnai įsitikinau, praėjus dvidešimčiai metų( O galėjau gyventi, o vient Tėvu buvau užsiėmusi… Galėjau gyventi…). Patikėkite jei žmogus serga šizofrejina tai tik įrodymas kad to žmogaus aplinkoje yra netvarka. O šizofrenikas labai gudrus – jis tiesiog "suserga" – laukia tokiu būdu dėmesio sau. O kai nesulaukia dėmesio, stebūklingai kaip susirgo taip ir pasveiksta. Bet šizofrenikai labai ištvermingi, gali metų metais sirgti ir stengiasi įrodyti, kad jis – šizofrenikas teisus. Jis toks teisus, kad moka net ir susirgti… Bet to dėmesio taip ir nesulaukia… Durniui nieko pasirodo neįrodysi ir durnam žmogui ne rodiklis, kad jis kažką blogai daro, kad kitą žmogų susargdina, jam tai nė motais… Tad aš pasiduodu. Daugiau nėra reikalo apsimetinėti ligoniu ir sirgti nėra jokio reikalo. Supratau kad durnas kaip buvo durnas taip ir bus durnas, tiesiog pačiai reikia trauktis ir daugiau nebebendrauti…Tie visi šizofrenikai labai gudrūs – jie tikrina aį palenkti iš vis įmanoma žmogų į savo pusę. O kai įsitikina kad palenkti kito žmogaus į savo pusę neįmanoma, kaip susirgo stebūklingai, taip stebūklingai ir pasveiksta. Tik šizofrenikas daugiau su savo "auka" nebebendrauja. Jei pakeisti žmogaus neįmanoma, tai kam iš vis tada su juo bendrauti?
Mano sapnų pobūdis po ligos pradžios šiek tiek pasikeitė, tačiau nesieju to su liga, o greičiau, su tam tikrais pokyčiais, kurie yra dvasiniai ir ateina dėl to, jog dalis gyvenimo praeina ir ateina kita. 🙂
Dabar dažniau sapnuoju sąmoningus sapnus.
boba rašė:Jei pakeisti žmogaus neįmanoma, tai kam iš vis tada su juo bendrauti?
– Čia tai "nesveika" mintis.. 🙂 Žmogaus pakeisti neįmanoma jokiais jokiais būdais, patarlė sako: "kreivą tik grabas išlygins".
🙁
