MoGe rašė:Užsiminei apie sapną sapne, prisimenu atvėji, kaip susapnavau, jog atsibudau, matau butą viskas lyg ir gerai tol kol nepajudėjau, prasidėjo visokie vaiduokliai, visos baimės išlindo. Iš išgąsčio pabudau, lygiai taip pat kaip sapne, atsistojęs bėgte nubėgau patikrinti ar nesikartos siužetas kaip sapne.
Blogiausia tai, jog aš viso to nepraktikuoju ir nesuprantu kokių psichinių problemų turiu ir kaip visą tai sutvarkyti, nes kiekvieną vakarą nuėjęs miegoti, nesapnuoju nieko arba sapnuoju būtent kažką tokio.
Aišku iš šių atveju, nei karta nesu supratęs, jog sapnuoju, tad tai tiesiog sapnai.
Pagrindinis sapnas kuris nuolatos kartojasi skirtingais siužetais yra, jog vairuoju automobili kuris neturi stabdžių arba jie labai prastai veikia, visais atvėjais pabundu su aukštu širdies dažnio ritmu.
Visiems šis reiškinys vis skirtingai pasireiškia – todėl mokslui neišeina nieko įrodyti – kadangi – kiekvienas žmogus atsakingas už savo suvokimą, kiekvienas žmogus vis skirtingai suvokia, skirtingai sapnuoja ir jaučia. O mokslas nori pritempti. Nesiremk kitų pasakojimais ir nepritempinėk tiesos, jeigu tikrai ieškai kažko ypatingo. Tu jau žinai atsakymą, nereikia remtis kitų istorijomis ir nusakyti, kad tai atitinka tokia pat realybę. Gali pasidomėti reiškiniu (kaip pateikia mokslas), bet negalima su juo pilnai sutikti – jo veikimo principu. Reikia visuje ieškoti tiesos – tyloje, niekam netrugdant mąstyti. Juo daugiau žmonės tiki tokiais reiškinių apibudinimais pritempinėdami savo faktus, juo mažėja reiškinių, kurias individualiai patiria tik individualus asmuo – jis susiklaidina – perskaitęs mokslišką paaiškinimą. Nemanau, kad neįmanoma nusakyti ir "savo žodžiais".
Tai supratau, nes ir laiko trukmės tarp sapno, sapno eigos ir atbudimo – skiriasi kiekvienam individualiai, kiekvienas sapnuoja kažką.
Nieko nesapnavimas yra logikos raizginys ir jis taip pat svarbus kaip ir sapnavimas. Nesapnuoti nieko nereiškia nieko nepatirti – vadinasi kažkas vyksta visvien – atpalaidavimo, jėgų atgeneruojantys procesai, sąmonė, visa veikla susijusi palaikyti gyvybę.
Niekas yra irgi daiktas ir reikia suprasti pažodžiui, antraip klaidingai jis bus suvoktas. Nieko nesapnavimas – yra sapnavimo tipas šalia sapnavimo sapnus. Todėl viskas skaitosi netgi nesapnavimas. Viskas egzistuoja, tik nenorima to pripažinti ir nekreipiama dėmesio, prisikiriant – kaip "neegzistavo logikas" – tačiau niekas niekur nedingsta vien dėl nesupratimo, kad jis neegzistuoja. Jis neklausia niekeno ar norima kad jis būtų ar ne – jis yra viskas, nereikia jam niekeno klausti – kadangi jis yra kaip ir Dievas ir visi priklausomi nuo jo.
O dėl praktikavimo…
OBE miego metu patyriau, bet aš praktikuoju daugiau nemiego forma OBE. Tik supratau, kad galiu įsiterpti į realybe ir savo ekspermentais per sapnus. Sapnuose atlieku ekspermentą ir tas ekspermentas atsikartoja realybėje (jau nebe sapne). Klonuotas įvykis (mano suvokimu). Tačiau turi būti parankios salygos atlikti šį ekspermentą – antraip jis nevyksta. Bandžiau 109 kartus iš jų vyko 2 sėkmingi išėjimai iš kūno max 30 sekundžių. Bet tai buvo išėjimas ne į astralą, bet į realybę. Galėjau suvokti, kad galiu save užprogramuoti kažką veikti ir pats blaškytis kaip sielos pavidalu. Iš to supratau nemažai dalykų, kurių neprisimenu nes išsitrynė (nes čia neįprasta OBE), nemačiau nei vaiduoklių, nei velnių, nei vaizdas sukosi, nei buvo iškreiptas, bet buvo taip pat realu, kaip ir betkuris dabar suvokia realybę tik mačiau save ir visą taip pat. Nieko blogo nenutiko. Tačiau abejoju, ar nenutiks vėliau, kai pasiliksiu tokioje būsenoje ilgeliau. Prisimenu, kai skaičiau knygą ir gilinausi kas ten parašyta ir tuo pat metu galvojau (kad radau apmastyti, ką nuveikiau per dieną) ir staiga knygos skaitymą nustelbė mąstymas apie gyvenimą, tačiau nenustojau skaityti knygos dėl to. Tai paaiškina nerealius dalykus – kad aš nesu tas kuris skaito knygą ir kad aš esu min 2 sielų žmogus viename. Ir galiu jausti nustelbą sielą savo fiziniame kūne, kuri kažką veikia, aš likau stebėtoju gal 30 sek stebėjau iš šono.